- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1600-640/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06853-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hidrobalas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DGRV MIX“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrobalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DGRV MIX“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrobalas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hidrobalas“ 56 000 Eur dydžio nuostolius, 12,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pareikštam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Hidrobalas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 56 000 Eur sumai, o nesant jo arba esant nepakankamai pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, leidžiant jomis atlikti tik atsiskaitymą su ieškove operacijas, pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose atsakovei priklausantį kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovės UAB „Hidrobalas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 56 000 Eur sumai, o nesant jo arba esant nepakankamai pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, leidžiant jomis atlikti tik atsiskaitymą su ieškove bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.
4. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus ir tikėtinai pagrindė reikalavimą.
5. Atkreipė dėmesį, kad ieškinio reikalavimo suma yra 56 000 Eur. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje reikalavimo suma, kurios ribose prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikytina didele. Papildomai pažymėjo, kad iš viešai pateikiamų duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 metų neteikia finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, tokiu būdu pažeisdama Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d., todėl jos atžvilgiu valstybės įmonė „Registrų centras“ inicijavo likvidavimą CK 2.70 str. nustatyta tvarka. Iš viešai prieinamos informacijos, matyti, kad nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. balandžio 17 d. UAB „Hidrobalas“ atleidinėja savo darbuotojus. Didelė reikalavimų suma, atleidžiami darbuotojai, finansinių ataskaitų neteikimas, inicijuojamas likvidavimas, leidžia manyti, kad atsakovė gali vengti vykdyti ir įstatymų nustatytą pareigą – vykdyti teismo sprendimą arba galimai palankaus ieškovės naudai teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Teismo vertinimu, dėl šių aplinkybių yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto ir piniginių lėšų areštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė UAB „Hidrobalas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
7. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
7.1. Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje realiai nėra analizuojamas prima facie ieškinio pagrįstumas, o atliekamas tik formalus ieškiniui keliamų reikalavimų vertinimas. Iš esmės teismui pakako fakto, jog yra pareikštas ieškinys, atitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau –CPK) ieškiniui keliamus reikalavimus. Vis dėlto, vien tik ginčo tarp šalių faktas nesudaro pagrindo teismui varžyti atsakovės teisių ir interesų.
7.2. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai atliko preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimą, o taip pat neįvertino ypač svarbios aplinkybės, kad ieškovė iš esmės visiškai nepagrindė savo prašymo bei nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų pagrindą tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties, nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės ieškinio argumentas, jog: „Pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė“, negali suponuoti prima facie ieškinio pagrįstumo. Negana to, teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė ieškinį grindžia vienašališkai pasirašytais tarpusavio suderinimo aktais, todėl akivaizdu, kad vien ieškovės teiginiai, negali būti pagrindas vertinti ieškinio prima facie pagrįstumą. Dėl šios priežasties, neįmanoma rimtai priimti ir panaudoti būsimo teismo sprendimo pagrindimui argumento, kad atsakovė neva neatsiskaitė ir tai patvirtina vienašališkai pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuris nėra net pasirašytas iš atsakovės pusės.
7.3. Pažymėjo, kad skundžiama nutartis iš esmės priimta remiantis neaktualia teismų praktika, kurioje didelė ieškinio suma neva yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktika yra iš esmės pasikeitusi – pagal naujausią teismų praktiką, didelė ieškinio suma negali būti esminis kriterijus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
7.4. Atsakovė kartu su skundu pateikė konkrečius įrodymus, patvirtinančius ne tik tai, kad 56 000 Eur suma atsakovei nėra didelė, tačiau ir tai, jog atsakovės turimas turtas ženkliai viršija ieškovės pareikšto ieškinio sumą. Kartu su šiuo atskiruoju skundu pateikiamas atsakovės balansas ir pelno nuostolio ataskaita patvirtina, kad atsakovė turi turto už 2 599 064 Eur, kuris lyginant su 2022 metų atsakovės turtu išaugo, o tuo tarpu atsakovė 2023 metais uždirbo 264 108 Eur grynojo pelno, kas patvirtina, kada atsakovės finansinė padėtis yra gera ir pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė.
7.5. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsakovės nesąžiningumo klausimo iš esmės net netyrė ir neanalizavo, jo neįrodinėjo ir ieškovė.
7.6. Atsakovė papildomai pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog valstybės įmonė „Registrų centras“ inicijavo likvidavimą CK 2.70 str. nustatyta tvarka jos atžvilgiu, tai niekaip nepatvirtina atsakovės blogos finansinės padėties. Šis nesusipratimas su valstybės įmone „Registrų centras“ įvyko tik dėl to, kad keitėsi atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys ir jie nepateikė reikiamų deklaracijų. Atsakovė šią klaidą jau taiso ir netrukus kreipsis į teismą dėl šio statuso panaikinimo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „DGRV MIX“ pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
9.1. Atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė atskirajame skunde nenurodo nė vieno argumento, kuriais ginčytų ieškinio pagrįstumą. Tuo tarpu spręsdamas dėl ieškinio prima facie pagrįstumo taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas neturi iš esmės išnagrinėti ieškinio pagrįstumo. Kadangi ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ieškinys grindžiamas rašytiniais įrodymais, todėl yra tenkinama viena iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9.2. Sutiko, kad didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tam tikrais atvejais didelė ieškinio suma gali padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Ar yra faktinis pagrindas remtis prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.
9.3. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė įmonės balansą ir pelno nuostolių ataskaitą už 2023 metus, kuris iki šiol nėra pateiktas Juridinių asmenų registrui, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Jame nurodytos informacijos teisingumą sunku nustatyti, nes atsakovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021-2023 metus, kas vėlgi parodo, kad įmonė siekia nuslėpti savo realią finansinę padėtį. Pažymėjo, kad įmonė gali koreguoti balanse nurodytus duomenis, kol jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registrui. Atsakovės veiksmai neteikiant balanso už 2023 metų Juridinių asmenų registrui kelia pagrįstų abejonių šiame balanse nurodytų duomenų teisingumu. Be to, nors praėjo jau beveik pusė 2024 metų, atsakovė nepateikė aktualaus balanso, todėl neaišku, kokia įmonės finansinė padėtis šiai dienai, ypač kai yra akivaizdus darbuotojų skaičiaus mažėjimas, inicijuotas įmonės likvidavimas, kas rodo, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais.
9.4. Be to, kaip matyti iš pateikto balanso, didžiausią dalį įmonės nuosavo kapitalo – 3 247 575 LTL – sudaro atsargos. Atkreipė dėmesį, kad balansas parengtas nurodant neegzistuojančią valiutą – litus, kurie nebenaudojami nuo 2015 metų. Įmonė neturi per vienerius metus gautinų sumų (balanse nurodytas neigiamas gautinų sumų skaičius), pinigai sudaro tik 7112 LTL, kas rodo, kad įmonė neparduoda savo prekių. Tai reiškia, kad įmonė gali pritrūkti apyvartinių lėšų, kadangi išleidžia pinigus žaliavoms įsigyti, tačiau nesugeba produkcijos parduoti ir pinigai negrįžta į įmonę.
9.5. Aplinkybė, kad įmonės turtą iš esmės sudaro atsargos kaip tik ir patvirtina esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes toks turtas yra itin likvidus, jis nėra registruotas jokiuose registruose, todėl jį nuslėpti yra itin lengva.
Atsiliepimas
9.6. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad neva 2023 metais įmonės pelnas padidėjo, lyginant su 2022 metais, tačiau Juridinių asmenų registre nėra pateiktas 2022 metų balansas, todėl nėra galimybės jų sulyginti.
9.7. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtina atsakovo ne tik darbuotojų skaičiaus žymus sumažėjimas, kas rodo galimai įmonės veiklos perkėlimą į kitą įmonę, bet ir finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registrui, kas ženkliai apsunkina vėlesnį turto suradimą. Finansinės ataskaitos nepateiktos net už trejus metus – 2021-2023 metus, kas rodo, kad atsakovės vadovas kelerius metus pažeidinėjo imperatyvias teisės normas, t. y. tai niekaip nesusiję su buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens pasikeitimu. Atsakovas pažeidimo nepašalino net ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui išsiuntus pranešimą apie numatomą likvidavimą. Atsakovės vadovas tikslingai neteikia jo vadovaujamų įmonių finansinių ataskaitų rinkinių, dėl ko vėliau įmonės yra likviduojamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, t. y. 2023 m. įmonės balanso ir pelno (nuostolių) finansinės ataskaitas.
12. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Juridinių asmenų registro išrašus apie UAB „Hidrobalas“, UAB „Tomix Transport“ ir UAB „Trans-frakt“.
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė su atsakovės prie atskirojo skundo pridėtais naujais įrodymais susipažino ir dėl jų vertinimo pasisakė pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, sprendžia, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima. Tuo tarpu ieškovės kartu su atsiliepimu teikiami nauji įrodymai (JAR išrašai) yra vieši duomenys, su kuriais teismas gali susipažinti ir juos vertinti esant poreikiui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas priima šiuos įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovės turto ir (ar) piniginių lėšų areštas ieškinio reikalavimų sumai – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).
17. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. ir ieškinio preliminarų pagrįstumą, ir grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumą įvertins analizuojant abiejų, laikinosioms priemonėms taikytini būtinų, sąlygų egzistavimą nagrinėjamoje byloje.
18. Visų pirma, atsakovė nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko preliminaraus ieškovės ieškinio pagrįstumo vertinimo. Pažymėjo, kad teismas netinkamai atliko preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimą, pažymėjo, jog ieškovės ieškinio argumentas, jog: „Pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė“, negali suponuoti prima facie ieškinio pagrįstumo. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė ieškinį grindžia vienašališkai pasirašytais tarpusavio suderinimo aktais, todėl akivaizdu, kad vien ieškovės teiginiai, negali būti pagrindas vertinti ieškinio prima facie pagrįstumą. Dėl šios priežasties, neįmanoma rimtai priimti ir panaudoti būsimo teismo sprendimo pagrindimui argumento, kad atsakovė neva neatsiskaitė ir tai patvirtina vienašališkai pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuris nėra net pasirašytas iš atsakovės pusės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovės pirmosios sąlygos (ieškinio prima face pagrįstumo) vertinimu nesutinka.
19. Pažymėtina, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovų reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2021).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, susipažinęs su prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, darė išvadą, jog nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės ieškinio reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai. Pažymėtina tai, kad esami byloje įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, dėl to darytina išvada, jog egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atliekamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas, bet neįrodinėjamas paties ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumas, todėl atsakovės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės (dėl atsakovės (ne)atsiskaitymo, vienašališkai pasirašyto tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto vertinimo, kaip įrodymo), šioje bylos stadijoje, kai yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, yra nevertinamos. Pažymėtina, kad šios skunde nurodomos aplinkybės ir įrodymai bus vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje stadijoje nustatytas ieškinio tikėtinas pagrįstumas savaime nelemia to, jog bylą išnagrinėjus iš esmės bus padaryta tapati išvada dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
22. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui nustatymu. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-370/2021).
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimo suma (56 000 Eur) laikytina didele. Papildomai pažymėjo, kad iš viešai pateikiamų duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 metų neteikia finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, tokiu būdu pažeisdama Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d., todėl jos atžvilgiu valstybės įmonė „Registrų centras“ inicijavo likvidavimą CK 2.70 str. nustatyta tvarka. Iš viešai prieinamos informacijos, matyti, kad nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. balandžio 17 d. UAB „Hidrobalas“ atleidinėja savo darbuotojus. Didelė reikalavimų suma, atleidžiami darbuotojai, finansinių ataskaitų neteikimas, inicijuojamas likvidavimas, leidžia manyti, kad atsakovė gali vengti vykdyti ir įstatymų nustatytą pareigą – vykdyti teismo sprendimą arba galimai palankaus ieškovės naudai teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Atsižvelgęs į nurodytą, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto ir piniginių lėšų areštą.
24. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su nurodyta teismo išvada ir pažymi, jog aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, didelei ieškinio sumai nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Be to, teismas nevertino, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės galimą nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka.
25. Pažymėtina, kad aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovei patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suabsoliutino ieškiniu reiškiamų reikalavimų dydį atsakovės atžvilgiu, atsakovės finansinę padėtį ir nevertino atsakovės (ne)sąžiningumo.
27. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kurių atžvilgiu norima taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių pasisakyti.
28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, t. y. ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apie atsakovės siekį pabloginti savo turtinę padėtį (perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.) ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal galimą palankų ieškovei teismo sprendimą.
29. Ieškovės argumentai, kad atsakovė nuo 2021 m. nėra teikusi finansinės atskaitomybės ataskaitų VĮ Registrų centrui ir atsakovei Registrų centro iniciatyva yra taikytos likvidavimo procedūros, savaime nėra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje finansinės atskaitomybės nepateikimas Juridinių asmenų registrui savaime nėra laikomas grėsme ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-857-370/2018). Šiuo atveju byloje esančių duomenų kontekste, vien faktas, kad atsakovė neteikia finansinės atskaitomybės ir tuo pagrindu Registrų centro iniciatyva pradėtos atsakovės likvidavimo procedūros, nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178, 185 straipsniai).
30. Ieškovės argumentai, jog atsakovės darbuotojų skaičiaus žymus mažėjimas, galimai rodo apie įmonės veiklos perkėlimą į kitą įmonę, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, šios ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės galimą nesąžiningumą.
31. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl neturint byloje duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ar keliamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų neproporcingą atsakovės teisių suvaržymą, kuris šioje bylos stadijoje nėra tikslingas. Remiantis nurodytu, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (atsakovės turto ir (ar) piniginių lėšų arešto ieškinio sumai) turėjo būti atmestas.
32. Įvertinus nurodytą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DGRV MIX“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.