Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1036-390/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-05-12
Bylos Nr.: e2A-1036-390/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10482-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Algimantas Kukalis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
Atsakovas: P. S.

Kategorijos

2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.5.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-1036-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10482-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1; 2.5.1.3.6 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2039-877/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymu pagal kreditorės UAB „Būsto valda“ 2015 m. gegužės 19 d. pareiškimą nutarė iš P. S. kreditorei išieškoti 197,58 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-26) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 53,82 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 Eur žyminis mokestis ir 50,82 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Skolininkui pareiškus prieštaravimus, kreditorė pateikė ieškinį, kurį teismas 2015 m. lapkričio 15 d. nutartimi priėmė ir panaikino 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymą. Ieškovė UAB „Būsto valda“ 2015 m. liepos 9 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. S. 201,53 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas. 2008 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-13, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012 m. lapkričio 25 d. Susitarimu Nr. 53-10-55, ieškovė teikia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovė, gavusi daugiabučio namo gyventojų skundus, atliko namo apžiūrą ir nustačiusi tarp blokinių siūlių remonto būtinumą, jį atliko, nes šie darbai priskiriami prie privalomųjų darbų, reikalingų bendrosioms namo konstrukcijoms tausoti ir saugoti. Atsakovas nesumokėjo už ieškovės atliktus remonto darbus, suteiktas administravimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos iki 2015 m. birželio mėn., todėl yra skolingas 201,53 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo P. S. ieškovei UAB „Būsto valda“ 98,62 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (98,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 55,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Būsto valda“ atsakovui P. S. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo tarp blokinių siūlių remontas atliktas 2014 m. rugpjūčio – spalio mėn., namo apžiūros metu nustačius siūlių pralaidumą, o tai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ galiojusio nuo 2011-01-07 5.1.6 punktas). Teismas, atsižvelgęs į numatytą reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes dėl siūlių ne sandarumo, gyventojų kreipimąsi į administratorių, sprendė, kad administratorius turėjo teisę pats priimti sprendimą dėl daugiabučio namo tarp blokinių siūlių remonto, todėl atsakovo argumentus, jog dėl remonto nebuvo butų savininkų susirinkimo atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2014 m. gegužės 7 d. parengė skelbimą namo gyventojams, kuriame buvo nurodyta, kad gavus 16, 22, 49 buto nusiskundimus, šiais metais numatoma remontuoti blokų sandūras bei nurodyta, kad 155 m. blokų sandūrų remonto orientacinė kaina yra 7 484,44 Lt (t. y. 48,29 Lt/m). 2014 m. rugpjūčio 13 d. skelbime nurodyta, kad planuojama atlikti remonto darbus 22 766,71 Lt sumai, remiantis 2, 3, 4, 9, 13, 16, 21, 22, 35, 48, 49 ir 54 butų gyventojų nusiskundimais ir defektiniais aktais, rangovas UAB „Mariusta“. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu taip pat grindė tuo, kad tarp blokinių siūlių remontą atlikusi ieškovės pasirinkta UAB „Mariusta“ darbus atliko žymiai didesnėmis negu rinkos kainomis ir šiuos savo teiginius grindė V. Š. 2015 m. gruodžio 8 d. ekspertizės aktu. Ekspertas atlikęs ekspertizę padarė išvadą, kad pagal ieškovės sudarytus tarp blokinių sandūrų defektinius sandūrų apžiūros ir remonto aktus 2014 metų kainomis atlikti remonto darbus reikalinga 5 279,37 Eur suma. Lokalinėje sąmatoje Nr. 13 ir Nr. 3 nurodytiems darbams atlikti 2014 m. kainomis reikalinga 5 616,01 Eur suma. Ekspertas, apžiūrėjęs faktiškai atliktus darbus, nustatė, kad jų vertė, skaičiuojant 2014 m. statybinėmis kainomis, yra 4 107,3 Eur. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nustatė sekančius pažeidimus. Ieškovė apie remonto darbus gyventojus informavo 2014 m. gegužės 7d. skelbimu, kuriame remonto kaina nurodyta 7 484,44 Lt pagal 16, 22, 49 butų nusiskundimus (dėl 155 m sandūrų remonto). 2014 m. rugpjūčio 13 d. skelbime nurodyta, kad darbų numatoma atlikti už 23 691,96 Lt, ir nors siūlių ilgis nenurodytas, tačiau matyti, kad planuojama atlikti darbus ne tik pradiniame skelbime nurodytų butų, bet papildomai dar 9 butų nusiskundimų pagrindu. Teismas sprendė, kad savininkai laiku buvo supažindinti tik su remonto kaina 7 484,44 Lt, nes 2014 m. rugpjūčio 13 d. skelbimas paskelbtas vėliau, negu kad buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 4 d. rangos sutartis. Iš skelbimų turinio nebuvo aiški darbų apimtis, atlikimo kaina, nors tokią informaciją administratorių įpareigojo pateikti Nuostatų 7.3 punktas. Teismo ekspertas V. Š. nustatė, kad užsakovas neieškojo rangovo, kuris darbus atlieka valstybinėmis kainomis, o pasirinko rangovą darbams atlikti sutartinėmis kainomis, kurios buvo susiderintos rangos sutartyse ir yra žymiai didesnės už valstybines. Užsakovas nevykdė darbų priežiūros ir nekontroliavo atliekamų darbų. Nėra dokumentų, patvirtinančių, kad namo siūles reikėjo remontuoti ar, kad jos yra avarinės, ar eksploatacinės ribinės būklės. Teismas pažymėjo, kad tarp blokiniai sandūrų defektiniai apžiūros aktai yra neinformatyvūs ir formalūs. Teismas sprendė, kad ieškovė, imdamasi organizuoti privalomųjų darbų name (duomenys neskelbtini), Kaune atlikimą, ne tik pati turėjo objektyviai pagal turimus duomenis nustatyti reikalingų darbų poreikį, o tik tada imtis vykdyti kainų apklausą. Teismas nenustatė, kad ieškovė, pavesdama UAB „Mariusta“ atlikti blokinių sandūrų remontą, buvo apskaičiavusi, susižinojusi apytiksliai planuojamų atlikti (duomenys neskelbtini), Kaune blokų sandūrų remonto darbų kainas, kurios leistų veikiant sąžiningai, apdairiai ir vien tik naudos gavėjo interesais sulygti ne per didelę tokių darbų kainą. Teismas nustatė, kad ieškovė, numatydama papildomus darbus, pasirinko vykdyti net ne kainų apklausą tarp rangovų jo įvardintiems papildomiems darbams atlikti, bet juos pavedė tiesiog atlikti UAB „Mariusta“, 2014 m. spalio 10 d. sudarydama naują rangos sutartį pagal šios bendrovės ieškovei pateiktą sąmatą. Teismo nuomone, ieškovė neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal CK 4.242 straipsnio 2 dalį. Ieškovė, kuri turi pareigą veikti išimtinai butų ir kitų patalpų savininkų interesais, papildomus darbus UAB „Mariusta“ pavedė atlikti ne kainų apklausos būdu, niekaip nepagrįsdama jų sulygtos kainos atitikimo realiai tokių darbų rinkos kainai, o tiesiog ją nustatydama dvišaliu sutarimu su UAB „Mariusta“. Blokų sandūrų remonto darbų kainos teismas nevertino kaip pagrįstos, atitinkančios atsakovų teisėtą interesą suremontuoti jų bendrąją nuosavybę už tuo metu mažiausią rinkoje esančią tokių darbų atlikimo kainą, kurios pagrindu galėjo būti skaičiuojami mokesčiai už blokų sandūrų remonto darbus. Teismo nuomone, nustatyti pažeidimai iš esmės nepaneigė atsakovo pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, tačiau ieškovės reikalavimą priteisti skolą teismas laikė iš dalies pagrįstu, nes atsakovas įrodė, kad UAB „Mariusta“ kaina už atliktus rangos darbus yra nepagrįsta ir neprotingai didelė, todėl nustatydamas faktiškai atliktų darbų kiekį, pobūdį, teismas sprendė esant pagrindą remtis V. Š. ekspertizės aktu, kaip pakankamu pagrįsti faktiškai atliktų namo (duomenys neskelbtini), Kaune blokų sandūrų remonto darbų vertę 2014 m. spalio mėnesio kainomis. Atsižvelgęs į tai, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra 3 327,83 kv. m, 1 kv. m tenka 1,23 Eur. Atitinkamai atsakovui, kurio buto bendras plotas yra 78,94 kv. m tenka 97,09 Eur mokesčių. Iš atsakovo teismas taip pat priteisė 1,53 Eur (ieškovės priskaičiuota jo nuosavybės daliai tenkanti UAB „Pastatų priežiūra“ atliktų santechnikos darbų pagal 2015-04-01 aktą bei elektros darbų pagal 2015-05-29 PVM sąskaitą faktūrą dalis, 3,95 Eur kaupiamųjų lėšų, iš viso 18,58 Eur, bei įvertinus, kad atsakovas 17,05 Eur apmokėjo).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Būsto valda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 201,53 Eur sumą už atliktus tarp blokinių siūlų remonto darbus ir komunalines paslaugas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

Teismas netinkamai vertino aplinkybes, pripažindamas atsakovą dalinai skolingu už ieškovės atliktus tarp blokinių siūlių remonto darbus ir netinkamai išaiškino bei taikė CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovui, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiui, tenka pareiga prisidėti prie atliktų tarp blokinių siūlių remonto darbų, kuriems atsakovas nėra išreiškęs sutikimo, išlaidų atlyginimo. Tokie remonto darbai yra priskiriami prie privalomųjų darbų, todėl namo patalpų (butų) savininkų sutikimas nebuvo reikalingas. Apeliantė mano, kad tarp blokinių siūlių remonto darbai yra susiję su privalomaisiais namo naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir ieškovė neprivalėjo gauti namo patalpų savininkų sutikimo dėl tokių darbų atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atitinkamų išlaidų siejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Pirmosios instancijos teismo nurodyta išvada, esą nebuvo organizuota namo savininkų susirinkimo bei apklausos dėl remonto darbų ir dėl to esą atsakovas neprivalo mokėti už atliktus tarp blokinių siūlių remonto darbus, yra nepagrįsta, kadangi administratorius tokios pareigos neturėjo.

Apeliantės nuomone, aplinkybė dėl darbus atlikusios įmonės UAB „Mariusta“ įkainių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas byloje nepateikė priešieškinio, kuriuo ginčytų tam tikrus apelianto veiksmus, susijusius su atliktais remonto darbais, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas dėl pernelyg didelių darbus atlikusios įmonės įkainių, negali būti vertinamas kaip pagrindas dalinai ieškiniui tenkinti. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nustatė, jog tuo metu atliktų darbų kainos yra per didelės. Tačiau tiek pirmosios instancijos teismui pateikta medžiaga, tiek liudytojo R. R. parodymais nustatyta, kad konkursą darbų atlikimui laimėjo įmonė UAB „Mariusta“, kuri pasiūlė mažiausią darbų atlikimo kainą. Ieškovė su darbus atlikusia įmone yra atsiskaičiusi, todėl ir namo, kuriame yra ir atsakovui priklausantis butas, gyventojai buvo apmokestinti proporcingai turimiems buto plotams už atliktus remonto darbus. Pirmosios instancijos teismo tik dalies skolos priteisimas už atliktus darbus iš atsakovo, apskaičiuojant skolos dydį byloje pateiktu ekspertizės aktu ir jame nustatytomis kainomis, ne tik prieštarauja ieškovės pateiktai byloje medžiagai, kuri patvirtina, kad darbai buvo atlikti pagal byloje pateiktą atliktų darbų aktą ir tai, kad pati ieškovė su įmone atlikusia darbus yra atsiskaičiusi, tačiau ir pažeidžia kitų namo gyventojų interesus, kadangi jie ieškovei yra apmokėję už atliktus darbus būtent pagal ieškovės byloje pateiktus atliktų darbų aktus. Todėl šiuo atveju vienam atsakovui daroma išimtis už atliktus darbus sumokėti mažiau išlaidų, negu patyrė kiti namo gyventojai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės UAB „Būsto valda“ apeliacinį skundą atsakovas P. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad remonto darbai buvo vykdomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neveikiant daugiabučio namo gyventojų naudai, nesuremontuojant daugiabučio namo tarp blokinių siūlių pagal visų gyventojų prašymus, t. y. remonto darbų kaina yra nepagrįstai per didelė, neatitinkanti realios darbų vertės, už ką kaip namo administratorius yra atsakinga ieškovė. Ginčas šioje byloje kyla dėl skolos už daugiabučio namo tarp blokinių siūlių darbus atlikimo dydžio pagrįstumo, tinkamo darbų organizavimo, namo bendraturčių informavimo ir tinkamo rangovo parinkimo už mažiausią kainą, t. y. tai, kad ieškovės nurodyta ginčo tarp blokinių siūlių remonto kaina yra nepagrįstai per didelė, neatitinkanti realios vertės. Tarp blokinių siūlių remontas buvo atliktas už per didelius įkainius, todėl pirmosios instancijos teismas pagristai laikė, jog faktiškai atlikti darbai skaičiuotini remiantis teismo eksperto V. Š. 2015 m. gruodžio 8 d. ekspertizės aktu, pagal kurį atliktų darbų vertė, skaičiuojant 2014 m. statybinėmis kainomis, yra 4 107,30 Eur. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog „defektiniai apžiūros ir remonto aktai neatitinka tikrovės ir juose nurodyta informacija yra neinformatyvi, nes nėra aišku kokią sieną ir kaip reikia remontuoti, nors būtent šie aktai ir turėtų būti pagrindas atlikti konkrečius darbus“. Atsakovas mano, kad užsakovas nevykdė darbų priežiūros ir nekontroliavo atliekamų darbų. Nėra dokumentų, patvirtinančių, kad namo siūles reikėjo remontuoti ar, kad jos yra avarinės, ar eksploatacinės ribinės būklės. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad darbus atlikusios įmonės įkainiai yra pernelyg dideli. Byloje nėra duomenų, kokiu būdu buvo vykdomas konkursas (apie konkursą buvo skelbiama viešai, siunčiami paklausimai potencialiems rangovams ar kita), nors teismas ne kartą buvo įpareigojęs ieškovę tokią informaciją pateikti. Ieškovė ir jos liudytojas R. R. bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ieškovė skelbė kainų apklausą, kaip apibūdino reikalingus atlikti namo (duomenys neskelbtini), Kaune blokų sandūrų remonto darbus. Be to, liudytojas R. R. nurodė, kad rangovas nebuvo renkamas pagal mažiausios kainos kriterijų. Taip pat ieškovė negalėjo paaiškinti, kokiu būdu konkurse dalyvavę rangovai buvo informuoti apie siūlomų atlikti darbų apimtis, jų kiekius. Todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė konkurso išvis neskelbė, o tiesiog susitarė su UAB „Mariusta“ dėl darbų atlikimo sutartinėmis kainomis. Atsakovo nuomone, ieškovė vykdydama namo administratoriaus darbus sąžiningai, pavesdama atlikti darbus UAB „Mariusta“, privalėjo užtikrinti, kad jie būtų atlikti už mažiausią kainą, tačiau to nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Būsto valda“ teikia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas. Ieškovė, gavusi daugiabučio namo gyventojų skundus, atliko namo apžiūrą ir nustačiusi tarp blokinių siūlių remonto būtinumą, pavedė remonto darbus atlikti UAB „Mariusta“, nes šie darbai priskiriami prie privalomųjų darbų, reikalingų bendrosioms namo konstrukcijoms tausoti ir saugoti. Ieškovė su įmone, atlikusia remonto darbus, yra atsiskaičiusi. Tarp šalių kilo ginčas atsakovui nesutinkant apmokėti už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui patirtas išlaidas proporcingai atitenkančias jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 201,53 Eur skolos.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, pripažinęs, kad ieškovė (administratorius) turėjo teisę pati priimti sprendimą dėl daugiabučio namo tarp blokinių siūlių remonto, kadangi tai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės aktu bei kitais byloje ištirtais įrodymais, padarė išvadą, jog UAB „Mariusta“ atliktų rangos darbų kaina yra nepagrįsta ir neprotingai didelė, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 98,62 Eur skolos.

Apeliantė ginčija teismo priimtą sprendimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, esą atsakovas neprivalo mokėti už atliktus tarp blokinių siūlių remonto darbus, yra nepagrįsta, kadangi administratorius tokios pareigos neturėjo. Pirmosios instancijos teismo tik dalies skolos priteisimas už atliktus darbus iš atsakovo, apskaičiuojant skolos dydį byloje pateiktu ekspertizės aktu ir jame nustatytomis kainomis, ne tik prieštarauja ieškovės pateiktai byloje medžiagai, kuri patvirtina, kad darbai buvo atlikti pagal byloje pateiktą atliktų darbų aktą ir tai, kad pati ieškovė su įmone atlikusia darbus yra atsiskaičiusi, tačiau ir pažeidžia kitų namo gyventojų interesus, kadangi jie ieškovei yra apmokėję už atliktus darbus būtent pagal ieškovės byloje pateiktus atliktų darbų aktus.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės apeliacinio skundo argumentacija nesutinka ir ją atmesta kaip nepagrįstą. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, jog atsakovas neprivalo mokėti už atliktus tarp blokinių siūlių remonto darbus, kadangi administratorius tokios pareigos neturėjo. Priešingai, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad daugiabučio namo tarp blokinių siūlių remontas atliktas 2014 m. rugpjūčio – spalio mėn., namo apžiūros metu nustačius tarp blokinių siūlių pralaidumą, o tai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ galiojusio nuo 2011-01-07 5.1.6 punktas), todėl teismas, atsižvelgęs į numatytą reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes dėl siūlių ne sandarumo, gyventojų kreipimąsi į administratorių, pagrįstai sprendė, kad administratorius turėjo teisę pats priimti sprendimą dėl daugiabučio namo tarp blokinių siūlių remonto.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kad byloje kilo ginčas dėl UAB „Mariusta“ atliktų rangos darbų kainos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti skolą laikė iš dalies pagrįstu, nes atsakovas įrodė, kad UAB „Mariusta“ kaina už atliktus rangos darbus yra nepagrįsta ir neprotingai didelė, todėl nustatydamas faktiškai atliktų darbų kiekį, pobūdį, teismas sprendė esant pagrindą remtis V. Š. ekspertizės aktu, kaip pakankamu pagrįsti faktiškai atliktų namo (duomenys neskelbtini), Kaune, blokų sandūrų remonto darbų vertę 2014 m. spalio mėnesio kainomis.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas atsikirsdamas įrodė, kad UAB „Mariusta“ kaina už atliktus rangos darbus yra nepagrįstai ir neprotingai didelė ( CPK 178 straipsnis). Byloje yra pateiktas nepriklausomo Lietuvos Respublikos teismo eksperto V. Š. 2015 m. gruodžio 8 d. Ekspertizės aktas. Šis ekspertizės aktas yra patikimas rašytinis įrodymas CPK 197 straipsnio 1 dalis). Ekspertas, įvertinęs daugiabučiam namui atliktus siūlių darbus bei su tuo susijusią dokumentaciją, t. y. 2014-03-06 statinio apžiūros aktą Nr. LŽ3, tarp blokinių sandūrų defektinius apžiūros ir remonto aktus, sąmatas bei priėmimo–perdavimo aktus, padarė išvadas, kad atlikti darbų kiekiams pagal tarp blokinių sandūrų defektinius apžiūros ir remonto aktus 2014 m. kainomis reikalinga 5 279,37 Eur, o (duomenys neskelbtini), Kaunas, darbų skaičiuojant 2014 m. valstybinėmis kainomis atlikta už 4 107,30 Eur. Be to, bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad kainų apklausa atitiko jai teisės aktų keliamą tikslą – išrinkti rangovą, kuris konkrečius, konkrečios apimties darbus, susijusius su gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, atliks už mažiausią kainą. Byloje ieškovė negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ji skelbė kainų apklausą. Ieškovės pateikti duomenys pilnai nepatvirtina aplinkybės, jog už tarp blokinių siūlių remonto darbus buvo apmokėta pagal sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2729 ir sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2559. Byloje pateikta UAB „Mariusta“ pažyma, kad UAB „Būsto valda“ už atliktus tarp blokinių siūlių remonto darbus pagal sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2729 ir sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2559 yra pilnai atsiskaičiusi, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių detalų minėtų sąskaitų apmokėjimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės pareikštas ieškinys pilnoje apimtyje neįrodytas ( CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs visumoje byloje pateiktus įrodymus, įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Tai įvertinus, teisėjų kolegija, dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016m. balandžio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).

Esant išdėstytam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apelianto apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, atsakovo patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovės 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal byloje pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11. punkte (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) numatyto maksimalaus dydžio (1 135,35 Eur (1,5x756,90)), todėl atsakovui iš ieškovės šios išlaidos priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Būsto valda“, juridinio asmens kodas 132125543, atsakovui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teisėjas Algimantas Kukalis