Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-29 · Civilinė byla Nr. e2A-533-524/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-29
Bylos Nr.
e2A-533-524/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01423-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mindata“
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-533-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01423-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; (S) 3.3.1.18.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mindata“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mindata“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 797,24 Eur išmokėtos draudimo išmokos regreso tvarka, 6 proc. procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2017 m. liepos 3 d. B. (T. L. C.), (duomenys neskelbtini) transporto priemonės „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas automobilių stovėjimo aikštelėje įvažiavo į stovinčią transporto priemonę „N. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Didžiosios Britanijos teisiniu reguliavimu, laikytinas transporto priemonės „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kuris draudikui, t. y. ieškovei, prašant, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykio aplinkybes. Nurodo, kad šalys buvo sudariusios įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. AMA7760921), kuria buvo apdrausta automobilio „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, todėl draudikui kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Draudikas išmokėjo iš viso 3 986,19 Eur draudimo išmoką deklaruojamu eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieškovė įgijo teisę reikalauti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Atsakovė su draudiku nei susisiekė telefonu, nei atvyko pas draudiką ar jo atstovą bei nepateikė eismo įvykio deklaracijos ar jokios kitos informacijos apie eismo įvykį. Ieškovė atsakovei registruotos buveinės adresu siuntė kvietimą su prašymu užregistruoti įvykį, tačiau atsakovė su ieškove nesusisiekė ir dokumentų nepateikė. Taigi atsakovei, pažeidus TPVCAPDĮ nustatytą bendradarbiavimo pareigą, ieškovė turi teisę reikalauti iš jo 20 proc. išmokėtos draudimo sumos grąžinimo. Dėl šių priežasčių atsakovei tenka TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punkte numatytos neigiamos pasekmės – pareiga grąžinti 797,24 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mindata“ 797,24 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 797,24 Eur sumą nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 175,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, 5,13 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė, atlyginusi remdamasi nurodytomis nuostatomis žalą, remdamasi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktu, nustatančiu, kad atsakingas draudikas turi teisę susigrąžinti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu valdytojas nepateikė draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, reikalauja iš atsakovės 797,24 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsakovė ginčija eismo įvykio ir žalos kilimo faktą, nurodydama, kad ieškovės nurodomame eismo įvykyje „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, kad esama abejonių dėl liudytojo, pranešusio apie eismo įvykį, patikimumo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, eismo įvykio schemą, žalos administravimo duomenis, liudytojų parodymus, Didžiosios Britanijos kelių eismo taisyklių kodekso 126 punkto nuostatas („Važiuokite tokiu greičiu, kad transporto priemonei sustabdyti visiškai pakaktų matomos tuščios kelio atkarpos. Vadovaukitės šiais principais: tarp jūsų vairuojamos transporto priemonės ir priešais važiuojančios transporto priemonės turi būti toks atstumas, kuris leistų jums saugiai sustoti, jei priešais važiuojanti transporto priemonė staiga sumažintų važiavimo greitį arba sustotų. Saugumą užtikrinanti taisyklė - niekuomet nevažiuokite mažesniu atstumu nei bendrasis stabdymo atstumas. Jei važiuojate keliu, kur vyksta greitesnis transporto eismas, arba tuneliuose, kur matomumas prastesnis, tarp jūsų ir priešais važiuojančios transporto priemonės privalo būti bent 2 sekundžių tarpas“), atsakovė pagrįstai laikytina atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Eismo įvykio vietoje galiojo imperatyvus reikalavimas transporto priemonių vairuotojams laikytis saugaus atstumo ir atsakovei priklausančios transporto priemonės vairuotojas šio reikalavimo nesilaikė, nors jis jai tai ir neigė. Teismo vertinimu, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovė su ieškove nesusisiekė ir dokumentų nepateikė. Nors atsakovės atstovas teigia, kad šalys bendravo telefonu, susirašinėjo, tačiau byloje jokių įrodymų apie tai nepateikė. Taip pat nepagrindė įrodymais savo teiginių apie abejotiną liudytojų patikimumą ar kitų duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes ar pateiktus įrodymus dėl eismo įvykio ar žalos fakto. Remdamasi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktu, nustatančiu, kad atsakingas draudikas turi teisę susigrąžinti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu valdytojas nepateikė draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, ieškovė reikalauja iš atsakovės 797,24 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsakovė ginčija prašomą priteisti sumą, teigia, kad ieškovė nepagrįstai į reikalaujamą sumą įtraukia administravimo išlaidas, kad prašomas regreso dydis galėtų sudaryti tik 693,25 Eur, t. y. nesutinka su prašomu priteisti 103,99 Eur (20 proc. nuo 519,93 Eur) žalos administravimo mokesčiu. Vidaus nuostatais įtvirtinta Lietuvos draudikų biuro pareiga kompensuoti eismo įvykio valstybės draudikų biuro nukentėjusiems asmenims atlygintas sumas ir su žalos dėl eismo įvykio administravimu susijusias išlaidas, inter alia, ir išlaidas, susijusias su teismo procesais. TPVCAPDĮ nustatyta galimybė Lietuvos draudikų biurui susigrąžinti šias sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos. Todėl atsakovės argumentai, kad administravimo mokesčio dalis įskaityta į priteistinos žalos sumą, yra nepagrįsti. Kadangi nustatyta, kad atsakovė padarė žalą, nepadėjo ieškovei aiškintis įvykio aplinkybių, nepateikė informacijos apie jį, žalą atlygino ieškovė, pastaroji įgijo regreso teisę, remiantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktu, į atsakovę dėl 20 proc. atlygintos žalos, įskaitant administravimo mokestį. Todėl iš atsakovės priteistinas 797,24 Eur žalos atlyginimas regreso tvarka bei 6 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, šalių interesų pusiausvyrą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias draudimo išmokos dalies grąžinimą, nenustatė visų aplinkybių, būtinų nagrinėjamam ginčui išspręsti, nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės pateiktiems prieštaringiems ir nepakankamiems įrodymams, teismo aplinkybių vertinimas prasilenkė su teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, todėl visa tai turėjo įtakos neteisėto ir neteisingo skundžiamo sprendimo priėmimui.

5.2. Bylos duomenys nepatvirtina, kad draudikas (ieškovė) dėl draudėjo (atsakovės) pareigos nevykdymo patyrė kokių nors realių neigiamų padarinių. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, neištyrė bylos aplinkybių, neanalizavo, ar ieškovei dėl atsakovės pareigos per tris dienas apie eismo įvykį raštu pranešti ieškovei nevykdymo, nebendradarbiavimo buvo padaryta kokia nors žala ar kilo kitokios neigiamos pasekmės tiriant eismo įvykio aplinkybes ar administruojant žalos bylą.

5.3. Ieškovė nepateikė pakankamai duomenų apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę, išsamių duomenų apie žalos atlyginimą (procedūrą ir principus) pagal Jungtinės Karalystės teisę, neįrodė, kad minėtos transporto priemonės „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, pažeidė pareigą būti rūpestingu, kaip to reikalauja 1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisyklės Nr. 792 bei Jungtinės Karalystės kelių kodekso 126 straipsnis, neįrodė, kad dėl atsakovės nerūpestingumo vairuojant transporto priemonę įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė „N. L.“ ir tokie jos veiksmai tapo pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti.

5.4. Ieškovė neįrodė atsakovės transporto priemonės dalyvavimo eismo įvykyje, padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, žalos padarymo fakto, neįrodė priežastinio ryšio egzistavimo tarp eismo įvykio ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio. Taigi ieškovė neįrodė sąlygų egzistavimo pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, todėl ji neįgijo teisės iš atsakovės susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos.

5.5. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė įstatymo nustatytą pareigą bendradarbiauti su draudiku, kadangi tarp šalių nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. sausio 29 d. vyko bendravimas paprastu ir elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino atsakovės teiginių apie jos susirašinėjimą elektroniniais laiškais su ieškove, tai nuslėpė ir pati ieškovė, tad ši aplinkybė turi esminę reikšmę byloje, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovė tikrai neatsakė į ieškovės prašymus pateikti duomenis ir su ja nebendradarbiavo.

5.6. Kritiškai vertintini liudytojų, mačiusių eismo įvykį užsienio valstybėje, parodymai, kadangi liudytojai R. Y. ir M. S. skirtingai aiškina įvykio aplinkybes.

5.7. Vien tik formalus TVCAPDĮ 12 straipsnyje numatytų draudėjo pareigų nevykdymas, nesukėlęs draudimo kompanijai jokių finansinių nuostolių, negali būti teisėtu pagrindu reikalauti iš draudėjo 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, todėl teismas privalėjo nustatyti konkretų grąžintinos sumos dydį, įvertinęs aplinkybių visumą nagrinėjamu atveju.

Žemesnės instancijos teismas

5.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis, nes eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje.

5.9. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, ar ieškovė nepraleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams numatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino, o jei jis praleistas, vien šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

6.1. Atsakovės neveikimas (nepranešimas apie eismo įvykį) turėjo neigiamų padarinių ieškovei. Atsakovei nepranešus apie eismo įvykį per įstatyme nustatytą terminą, ieškovė pradėjo žalos administravimo procesą tik po to, kai apie eismo įvykį ir kilusią žalą buvo informuota nukentėjusiosios šalies draudiko. Dėl ko apie žalos dydį ir apie tai, ar žala kilo būtent šio eismo įvykio metu, galėjo spręsti tik iš nukentėjusios šalies draudiko bei užsienio partnerio suteikiamų duomenų. Neturėdama kitų duomenų apie eismo įvykį, ieškovė neteko galimybės ginčyti aplinkybių vertinimo, žalos dydžio apskaičiavimo.

6.2. Atsakovė su ieškove bendrauti pradėjo tik 2018 m. lapkričio pabaigoje – tik tada, kai ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka – tai patvirtina, kad atsakovė nesiekė kooperuotis ir bendradarbiauti su ieškove.

6.3. Tai, kad būtent apeliantės transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, patvirtina eismo įvykio liudytojų parodymai, apeliantės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam priklausantį transporto priemonė eismo įvykio dieną buvo Didžiosios Britanijos mieste B.. Vertintina ir ta aplinkybė, kad sutampa eismo įvykio liudytojų pateikiamas transporto priemonės apibūdinimas bei valstybiniai numeriai. Apeliantė į bylą nepateikė leistinų įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovės argumentais bei pateiktais duomenimis.

Šalies argumentai

6.4. Apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškinio senaties taikyti neprašė. Be to, ieškovė mokėjimą žalos byloje atliko 2018 m. rugpjūčio 16 d., tuo tarpu ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

9. Prie apeliacinio skundo atsakovė pridėjo papildomus rašytinius įrodymus dėl šalių susirašinėjimo ir transporto priemonės fotonuotrauką, iš kurios matyti, jog automobilio didžioji kėbulo dalis yra ne baltos, o pilkos spalvos. Atsakovė nurodo, jog šių įrodymų pirmosios instancijos teismas pateikti nereikalavo.

10. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia rašytinius įrodymus – 2015 m. vasario 23 d. ieškovo išvadą, susirašinėjimą su atsakove patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 107–111), kuriuos prašo priimti, nes, anot apelianto, būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo priėmus skundžiamą sprendimą, jie detalizuoja bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus.

11. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „...apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Prašymai dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos tenkintini, nes apeliantas apeliaciniame skunde analizuoja faktines aplinkybes dėl transporto priemonės identiškumo, kurias iliustruoja nuotraukomis. Šalių teikiamų įrodymų pridėjimas nepažeis šalių teisių ir neužvilkins proceso šios bylos kontekste.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Teisiniai vertinimai, ar yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, teismo atliekami ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar apeliantas savo reikalavimus grindžia šiuo pagrindu, ar ne (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012). 12. Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

13. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, kurio pagrindu buvo nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio 2017 m. liepos 3 d. B. (T. L. C.), (duomenys neskelbtini), kur liudytojų parodymais užfiksuotas faktas, jog transporto priemonės „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas automobilių stovėjimo aikštelėje įvažiavo į stovinčią transporto priemonę „N. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Didžiosios Britanijos teisiniu reguliavimu, laikytinas transporto priemonės „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kuris draudikui, t. y. ieškovei, prašant, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo byloje užfiksuoti liudytojų parodymai, jog atsakovės vairuotojas galbūt pasišalino iš įvykio vietos, tačiau atsakovės vairuotojas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje.

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojas, vairavęs transporto priemonę avarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008, 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-210/2007). Į darbuotoją, kaltą dėl autoavarijoje padarytos žalos, atgręžtinio reikalavimo teisę turi darbdavys, kuris draudikui atgręžtinio reikalavimo tvarka sumokėjo draudimo išmoką pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Iš darbdavio išreikalauta draudimo išmokos suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai ir gali būti priteisiama, esant darbuotojo kaltei, atsižvelgiant į darbuotojo materialinės atsakomybės ribas (DK 254–255 straipsniai), atlygintinos žalos dydžio nustatymo taisykles (DK 257 straipsnis).

15. Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).

16. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiąją teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).

17. Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.).

18. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog šioje byloje yra pagrindas trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukti atsakovės vairuotoją, kuris vairavo automobilį „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nurodytomis aplinkybėmis, nes skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta dėl jo materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tokio pobūdžio bylose civilinės atsakomybės sąlygų turinys yra nustatomas remiantis ne Lietuvos, o eismo įvykio šalies teisės normomis ir pagal eismo įvykio šalies teisę nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Šiuo atveju eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalį, 2017 m. liepos 3 d. B. (T. L. C.), (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje ((duomenys neskelbtini)) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais privalomąjį draudimą, civilinę atsakomybę bei žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Būtent Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras buvo išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu (Direktyvos (2009/103/EB) 2 straipsnio a punktas; Komisijos sprendimu (2003/564/EB) patvirtintų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014 ir kt.).

20. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Todėl ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagal CPK 179 straipsnį turėjo pasiūlyti kaip liudytoją apklausti transporto priemonės vairuotoją ir spręsti dėl jo įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

21. Atsakovė apeliaciniame skunde pasisako dėl ieškinio senaties termino, nenurodydama konkretaus skaičiavimo dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nors iš atsiliepimo į ieškinį nustatyta, jog šio termino taikyti pirmosios instancijos teisme neprašė, todėl bylą nagrinėjant iš naujo šalims siūlytina dėl šio termino pasisakyti susiejant su draudimo išmokos išmokėjimu kitoje valstybėje.

22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012) Tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai reiškiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo išmoką, sumokėtą dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo (nuo draudimo išmokos išmokėjimo) laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014, todėl atsakovė bylą nagrinėjant iš naujo turėtų pagrįsti šio termino skaičiavimą.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

23. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų įtraukimą į procesą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė