Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)šalys sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. R., kuris santuokos nutraukimo metu yra pilnametis. Jau keletą metų šalių santykiai yra komplikuoti, sutuoktiniai tapo visiškai svetimi vienas kitam, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Prieš 10 metų pradėjo blogėti ieškovo sveikata, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Iš atsakovės jokios paramos ir palaikymo negauna, jai sergantis vyras nereikalingas. 1993-08-31 buvo sudaryta kredito sutartis su AB (duomenys neskelbtini), gautas lengvatinis 6280 Lt kreditas gyvenamojo namo statybai, 1993-12-21 papildomai gauti 3000 Lt, 1993-05-27 papildomai gauti 20 000 Lt, 1993-03-15 papildomai gauti 12 300 Lt. 2003-07-02 tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) minėto kredito grąžinimo užtikrinimui buvo sudaryta laidavimo sutartis, įkeistas nebaigtas statyti namas ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). 2003-10-30 tarp šalių ir (duomenys neskelbtini) banko pasirašyta sutartis dėl 40 000 Lt kredito suteikimo. Galutinis kredito grąžinimo terminas - 2018-10-10. Tokiu būdu šalys santuokoje įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą ieškovas prašo po santuokos nutraukimo padalinti šalims po ½ dalį, o santuokos metu įgytą transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur vertės, priteisti atsakovei. Ieškovas taip pat prašo po santuokos nutraukimo priteisti jam žoliapjovę (150 Eur vertės), židinį (400 Eur vertės), trimerį (100 Eur vertės), virtuvės baldus (400 Eur vertės), atsakovei priteisti šaldiklį (200 Eur vertės), šaldytuvą „Samsung“ (700 Eur vertės), skalbimo mašiną (400 Eur vertės), elektrinę kaitlentę (300 Eur vertės), saunos krosnelę (200 Eur vertės), natūralaus medžio miegamojo baldus (1000 Eur vertės). Hidroforą, elektrinį boilerį ir kieto kuro katilą palikti bendram naudojimui. Gyvenamojo namo bendro naudojimosi patalpomis turi būti pripažintos laiptinė nuo rūsio iki 1 aukšto, patalpos rūsyje: R-7 (katilinė), R-6 (koridorius), R-1 (koridorius), 1-me aukšte: patalpos 1-1 dalis nuo kolonos iki laiptinės į antrą aukštą ir nuo kolonos iki durų į rūsį. Ieškovo naudojimui turėtų būti priskirtos patalpos rūsyje G-1 (garažas), R-5 ir R-4; 1 aukšte: patalpa 1-2, patalpa 1-3, patalpa 1-4, patalpa 1-1, išskyrus koridorių nuo kolonos iki durų į rūsį ir nuo kolonos iki laiptinės į antrą aukštą. Atsakovės naudojimui turėtų būti priskirtos patalpos rūsyje R-2, R-3 kambarys, visos patalpos antrame aukšte (1-5,1-6,1-7,1-8,1-9,1-10,1-11 ir 1-12), visos patalpos palėpėje, laiptinė nuo 1 aukšto iki palėpės. Ieškovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovei liktų santuokinė pavardė. Nors yra neįgalus, turi daug sveikatos problemų, iš atsakovės išlaikymo nereikalauja, o atsakovei esant sveikai ir darbingai, iš ieškovo išlaikymas nepriteistinas.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad patyrė 4 insultus, serga epilepsija ir depresija, jo gaunamos pajamos yra 260 Eur per mėnesį, yra nedarbingas dėl 2006 m. birželio mėnesį patirtos išvaržos, 2007 m. liepos mėnesį sulaužyto stuburo. Dėl nurodytų aplinkybių pablogėjus jo sveikatai, atsakovė pasakė ieškovui, kad juo nesirūpins ir 2008 m. pabaigoje išvarė gyventi į pirmą namo aukštą. Šalių santuoka nutrūko 2009 metų pradžioje. Ieškovas savo kaltę dėl santuokos iširimo pripažįsta tuo atžvilgiu, kad kvailai elgdavosi pavartojęs alkoholio. Yra kelis kartus netyčia stuktelėjęs atsakovei, dėl ko atsirado pora kraujosrūvų. Yra pasakęs negražių žodžių. Tačiau ieškovė tyčiojosi iš atsakovo, nepagrįstai kaltino elektros, vandens netaupymu, varė iš namų. Ieškovas nenori, kad atsakovė turėtų jo pavardę. Ieškovas dalyvavo visuose namo statybos darbuose, dažė, pats įrengė pirtį, kanalizaciją, darė namo remontą, tvarkė aplinką (dėjo trinkeles, plyteles, bordiūrus, su sesers vyru įstatė namo duris ir langus, atliko dažymo, pagalbinius darbus, vežė medžiagas, pirko blokelius namo statybai, įrengė pirtį, kanalizaciją). Mediena buvo pirkta iš bendrų ieškovo ir atsakovės tėvų lėšų. Ieškovas namo statybos ir aplinkos priežiūrai skyrė daug laiko. Atsakovės šeima namo statybose taip pat padėjo. Ieškovo naudojimui skirtinas visas 1-asis namo aukštas, kadangi tik iš pirmojo aukšto jis galės išvažiuoti invalido vežimėliu. Atsakovei skirtinas visas antras aukštas, palėpė ir laiptinė. Garažu šiuo metu naudojasi visi. Ieškovas garažą naudoja malkoms laikyti, atsakovė – granulėms, automobiliams. Priepirtis ir pirtis nenaudojami, nes sudegė, ieškovas norėtų naudoti šias patalpas rūkymui ir instrumentams susidėti. Žoliapjovė, trimeris priteistini ieškovui, nes būtent jis naudojasi šiais daiktais. Skalbimo mašiną, kaitlentę, virtuvės baldus šalys naudoja kartu. Saunos krosnelės nenaudoja nei viena šalis. Židinys yra 1-1 patalpoje.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. R. paaiškino, kad šalys buvo jo globėjais. Liudytojo vaikystė buvo sudėtinga, kadangi ieškovas nuolat vartojo alkoholį, dėl ko jam net pradėdavo vaidentis, buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę. Ieškovas liudytoją žemindavo, engdavo, spardydavo, mėtydavo, daužydavo visus vaikus, mušdavo atsakovę, reikėdavo bėgti pas mamos draugus. Tokia buvo visa vaikystė. Būdamas neblaivus ieškovas susilaužė stuburą, tuomet juo rūpinosi atsakovė. Nustojęs dirbti pradėjo intensyviai vartoti alkoholį. Liudytojas nurodė, kas situacija pasikeitė kai jis suaugo, jam suėjo 16 metų. Tuomet ieškovas nustojo naudoti fizinį smurtą, nes bijojo. Kai liudytojui buvo 18 metų, matė ieškovo neištikimybę atsakovei: ieškovas vartojo alkoholį su moterimi, ryte matė ją pusnuogę bėgančią į ieškovo kambarį. Atsakovė stengėsi išsaugoti santuoką, bandė taikytis, to prašė vaikai. Tačiau ieškovas nesiekė keistis, atsakovė pavargo, iniciavo atskirą gyvenimą. Nuo 2006 m. šalys gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda. Prie namo statybos dirbo visa šeima. Namo priežiūra daugiausiai rūpinosi atsakovė. Ieškovas pinigais prie namo išlaikymo neprisideda (kažkiek prisidėdavo anksčiau).

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas šalių sūnus R. R. paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo nuolatinio alkoholio vartojimo, smurtavimo. Ieškovas smurtaudavo prieš vaikus bei prieš atsakovę. Tai tęsėsi apie 5 metus iki 2002 metų, kol liudytojui suėjo 16 m. ir jis galėjo pasipriešinti. Po to ieškovas smurtavo psichologiškai. Kai atsakovė likdavo namie viena, nuolat skambindavo liudytojui, nes bijojo agresyviai besielgiančio ieškovo. 2006 metais, kuomet atsakovė buvo išvykusi, ieškovas vaikų buvo užtiktas lovoje su nuoga drauge. Atsakovė visada bandė taikytis, tačiau 2006 m. šalys galutinai išsiskyrė, t. y. nuo to laiko nebevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo. Iširus santuokai ieškovas metus nevartojo alkoholio, prašė atsakovės vel gyventi kartu. Atsakovė iškėlė sąlygą – kad ieškovas nevartotų alkoholio. Tačiau ieškovui laikytis blaivybės nepavyko. Santuoka iširo ne dėl ieškovo ligos, o dėl jo alkoholio vartojimo. Pastaruoju metu ieškovas 2-3 kartus per metus po kelias savaites vartoja alkoholį, grasina namiškiams, keikiasi, užsipuola. Prie namo statybų ir remonto finansiškai daugiau prisidėjo atsakovė. Namo remontus nuo vaikystės darė visa šeima kartu, ne vienas ieškovas, buvo samdomi statybininkai. Automobilį atsakovė pirko už savo lėšas.

Iš bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (t. I, b.l. 9). Santuokoje (duomenys neskelbtini) m. gimė sūnus R. R., kuris santuokos nutraukimo metu yra pilnametis (t. I, b.l. 10, 12).

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Nors ieškovas ir atsakovė iki šiol gyvena viename name, jie neveda bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo.

Ieškovo teigimu šalių santuoka iširo 2009 metų pradžioje. Šios aplinkybės įrodymų ieškovas nepateikė. Atsakovė nurodo, kad santuoka faktiškai iširo 2006 m., ką patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti šalių sūnus R. R. ir šalių šeimoje augęs ieškovo mirusio brolio sūnus R. R.. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad 2006 m. birželio mėnesį ieškovui susilaužius stuburą, jis sugrįžo į atsakovės miegamąjį, atsakovė juo rūpinosi kol po pusmečio ieškovui pasveikus ir vėl pradėjus vartoti alkoholį, priimtas bendras sprendimas gyventi atskirai. Byloje esančiais duomenimis, stuburo traumą ieškovas patyrė 2006-06-17 (t. I, b.l. 59, 62). Įvertinęs atsakovės, liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovui patyrus stuburo traumą šalys vėl gyveno kartu, tačiau po pusės metų, atsakovui vėl pradėjus vartoti alkoholį, santuoka galutinai iširo, jos pradėjo gventi skyrium. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog santuoka iširo vėliau, daro išvadą, kad šalys bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2007 m. pradžios.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.27 straipsnį, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo posėdžio metu pripažino savo piktnaudžiavimą alkoholiu (patvirtino, kad „kodavosi“), iš dalies pripažino fizinį smurtą (nurodė stuktelėjęs dėl to, kad ieškovė sodino tujas prie namo, sakė, kad tėvai apmokės remontą), pripažino, kad yra pasakęs negražių žodžių. Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti šalių sūnus ir globotinis patvirtino, kad šalims gyvenant santuokoje ieškovas tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtavo prieš juos ir prieš atsakovę. Fizinis smurtas tęsėsi iki 2002 ar 2004 metų, kol nurodyti liudytojai tapo paaugliais ir sugebėjo apsiginti bei apginti atsakovę. Remiantis liudytojų paaiškinimais, tuomet fizinis smurtas liovėsi, nes ieškovas smurtauti bijojo, tačiau tęsėsi psichologinis smurtas. Šalių sūnus paliudijo, kad net jam sulaukus pilnametystės ir pradėjus dažniau išeiti iš namų, atsakovė skambindavo ir prašydavo grįžti, nes bijanti agresyviai besielgiančio ieškovo. Šalių, liudytojų paaiškinimai taip pat patvirtina, kad iki pat santuokos iširimo atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Be to, abu teismo posėdžio metu apklausti liudytojai pasakojo apie ieškovo neištikimybę atsakovei 2006 metais, nurodydami, kad jai išvykus, ieškovas buvo atsivedęs kitą moterį, su kuria vartojo alkoholį ir, kuri jie užtiko nuogą su ieškovu lovoje.

CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato prezumpciją, kuria remiantis santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Atsižvelgiant į nurodytus šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, konstatuojama ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo.

Ieškovas, nors pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau teigė, kad kalta yra ir atsakovė. Ieškovo teigimu, pablogėjus jo sveikatai atsakovė atsisakė juo rūpintis, o 2008 m. pabaigoje išvarė gyventi į pirmą namo aukštą, tyčiojosi iš atsakovo, nepagrįstai kaltino elektros, vandens netaupymu, varė iš namų, tokiu būdu nevykdė sutuoktinės pareigų, nebuvo lojali ieškovui. Nurodytų aplinkybių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė. Nustatyta, kad šalys pradėjo gyventi skyrium 2007 m. pradžioje, liudytojai patvirtino, kad iki tol, ieškovui patyrus stuburo traumą, atsakovė jį slaugė, visada stengėsi išsaugoti santuoką, bandydavo taikytis. Liudytojas R. R. patvirtino, kad pradėjus gyventi atskirai, ieškovas prašė grįžti, atsakovė iškėlė sąlygą užsikoduoti nuo alkoholio vartojimo, atsakovas metus alkoholio nevartojo, tačiau ilgiau laikytis blaivybės jam nepavyko. Liudytojo R. R. teigimu ieškovas nesiekė keistis, atsakovė pavargo, iniciavo atskirą gyvenimą. Pati atsakovė paaiškino, kad ieškovui pasveikus ir vėl pradėjus vartoti alkoholį, ji nusprendė gyventi atskirai. Nors atsakovės teigimu ieškovas su tuo sutiko ir tai buvo bendras sprendimas, būtent atsakovė inicijavo gyvenimą skyrium, ką patvirtino ir liudytojas R. R..

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės 2007 metų pradžioje.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Ieškiniu ieškovas prašė palikti šalims santuokines pavardes, atsakovė su šiuo reikalavimu sutiko. Nors teismo posėdžio metu ieškovas pakeitė poziciją ir pareiškė nenorintis, kad atsakovė turėtų jo pavardę, ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokoje turėta pavardė (CK 3.69 str. 1 d.), kadangi teismas gali uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui tuo atveju, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės (CK 3.69 str. 2 d.).

VĮ Regitra duomenimis ieškovo vardu transporto priemonių neregistruota (t. I, b.l. 13). Atsakovės vardu (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 14). Ieškovas prašo šį automobilį priteisti atsakovei, kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteisti neprašė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo nustatyti, kad santuoka faktiškai nutrūko 2006 metų balandžio mėn., todėl automobilį ji įsigijo iš asmeninių lėšų.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalinimo lygiomis dalimis. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad išmokėjo kreditą, iš kurio, kaip ieškinyje nurodo ieškovas, įgytas žemės sklypas ir namas, pirko plyteles, mokėjo už šiltinimo darbus, namo pridavimą, nuotekų išvežimą, namo šildymui pirktas pjuvenų granules, namo statybai buvo panaudotos jos tėvų jai dovanotos lėšos. Šias lėšas ir išlaidas atsakovė atsiliepimu prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe. 2019-03-07 nutartimi atsakovei išaiškinta, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, nutraukiant santuoką dalinamas tik realiai egzistuojantis turtas, o patirtų išlaidų ir panaudotų lėšų pripažinimas asmenine nuosavybe nesukelia materialinių teisinių pasekmių, todėl atitinkami prašymai negali būti nagrinėjami. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo turinio iš esmės aišku, kad atsakovė siekia įrodyti aplinkybes, jog namo įgijimui, įrengimui ir išlaikymui panaudojo asmenines lėšas, dėl ko ir nesutinka su ieškinio reikalavimu padalinti žemės sklypą ir namą šalims lygiomis dalimis. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad turto padalinimas lygiomis dalimis nebūtų sąžiningas, kad pagal šalių indėlį ieškovui turėtų būti priteista 1/3, o atsakovei - 2/3 dalys namo.

Atsakovė, atsiliepdama į ieškinį, nurodo, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo statybai panaudojo jos tėvų 1991 m. padovanotus 14 000 rublių, 1992 metais padovanotus 24 000 rublių ir 1993 metais padovanotus 16 000 rublių, iš viso 54 000 rublių. Atsakovės teigimu, šie pinigai panaudoti pamatams, šiferiui, plytoms, medienai, perdengimo plokštėms, statybinių medžiagų transportavimui, darbų apmokėjimui. Atsakovė pateikė į bylą raštelį, kuriame nurodoma, jog atsakovės mama atsakovei namo statybai davė: 1991 metais - 5000 rublių pamatams; 4000 rublių šiferiui; 5000 rublių plytoms; 1992 metais - 2000 rublių medienai; 3000 rublių gelžbetonio perdengimo plokštėms; 5000 rublių pamatams; 4000 rublių šiferiui; 5000 rublių perdengimo plokštėms; 2000 rublių plytų suvežimui į Vilnių; 3000 rublių medienai; 1993 metais – 6000 rublių už seną namą (teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad buvo nupirktas senas namas, kurį šeima ir giminaičiai ardė, medžiagos naudotos namo statybai); 10000 rublių statybos darbams (t. II, b.l. 47), iš viso 54000 rublių. Į bylą taip pat pateikti duomenys apie atsakovės motinos santaupas ir išlaidas (t. I, b.l. 171-174), tačiau jie neatitinka Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalies numatančios, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, reikalavimų.

Pateiktas, atsakovės teigimu, lėšų dovanojimą patvirtinantis raštelis akivaizdžiai surašytas vienu kartu, t. y. ne kiekvieno dovanojimo sandorio metu, kas verčia abejoti jo patikimumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovės motina yra artimais giminystės ryšiais su ja susijęs asmuo, suinteresuotas turtinių klausimų sprendimu atsakovės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Be to, pagal 1964 metų Civilinio kodekso 282 straipsnio 1 dalį (redakcijos, galiojusios 1990-11-27 - 1994-01-18), dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penki šimtai rublių, turėjo būti sudaroma rašytine forma, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip vienas tūkstantis rublių, – notarine forma. Tiek pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodeko 58 straipsnio 3 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymo numatytos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei sandoriai būtų galiojantys, vien jų sudarymas nebūtų pakankamu pagrindu išvadai, kad atsakovė skyrė namo statybai asmenines lėšas, kadangi, remiantis kasacinio teismo praktika, būtina įrodyti ne tik lėšų gavimą, bet ir jų panaudojimą, tačiau tokių įrodymų į bylą pateikta nebuvo.

Kasacinio teismo praktikoje pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pripažįstamas kredito, panaudoto turtui įsigyti, grąžinimas vieno sutuoktinio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklausančio namo statybai finansuoti 1993-08-31 buvo sudaryta kredito sutartis su (duomenys neskelbtini), gautas lengvatinis kreditas gyvenamojo namo statybai – 6280 Lt sumai (t. I, b.l. 43-46), kredito grąžinimo terminas - 2018 m. spalio mėn.). Pagal 1993-12-21, 1994-05-27 ir 1995-03-15 susitarimus papildomai gauta atitinkamai 3000 Lt, 20000 Lt ir 12300 Lt sumos (t. I, b.l. 40-42). Pažymėtina, kad kredito sutartį sudarė atsakovė, ieškovas tik 2003-07-02 susitarimu dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo užtikrino kredito grąžinimą laidavimo sutartimi, taip pat buvo įkeistas nebaigtas statyti namas ir žemės sklypas (t. I, b.l. 38). (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis (t. I, b.l. 184-191), iš viso pagal nurodytą sutartį su pakeitimais ir papildymais suteiktas 41580 Lt kreditas. Laikotarpiu nuo 1993-08-31 iki 2001-10-04 kredito likutis buvo sumažintas iki 35860,02 Lt. Nuo 2001-10-05 iki 2014-12-31 grąžinta 27560 Lt kredito, sumokėta 5484,86 Lt palūkanų. Nuo 2015-01-01 iki 2018-09-25 grąžinta 2256,11 Eur kredito, sumokėta 256,71 Eur palūkanų. 2018-09-25 negrąžinto kredito likutis sudarė 147,74 Eur.

2003-10-30 abi šalys sudarė kredito sutartį su (duomenys neskelbtini) banku, gautas 40000 Lt kreditas gyvenamojo namo statybos užbaigimui, kurio grąžinimo terminas – 2018-10-10 (t. I, b.l. 30-37). Prievolių įvykdymo užtikrinimui pakartotinai įkeistas nebaigtas statyti gyvenamasis namas ir žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis (t. I, b.l. 184-191), laikotarpiu nuo 2003-11-10 iki 2014-12-31 grąžinta 29663,03 Lt kredito, sumokėta 13653,69 Lt palūkanų, 16,40 Lt delspinigių. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2018-09-25 grąžinta 2863,52 Eur kredito, sumokėta 79,35 Eur palūkanų ir 0,03 Eur delspinigių. 2018-09-25 negrąžinto kredito likutis sudarė 130,27 Eur.

Tais pačiais duomenimis, nuo 2001-10-04 iki 2018-05-25 atsakovė pagal aukščiau nurodytas kreditavimo sutartis už būsto kreditą sumokėjo iš viso 62844,34 Lt (18200,98 Eur) ir 5250,32 Eur, iš viso 23451,30 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, kad iki šalių santuokos iširimo 2007 metų pradžioje, iš bendrų šalių lėšų (CK 3.88 str. 1 d.) buvo sumokėta 15446,63 Lt (4473,65 Eur). Vadinasi šalių santuokai iširus, nuo 2007 metų pradžios, sumokėta 18977,65 Eur (23451,30 Eur - 4473,65 Eur) kreditų. Sprendžiant santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti nuo tos dienos kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, daroma išvada, kad po santuokos faktinio iširimo 18977,65 Eur būsto kreditų įmokų sumokėta atsakovės asmeninėmis lėšomis. Tokiu būdu yra pagrindas, nutraukiant santuoką ir dalinant šalių bendrą jungtinę nuosavybę, atitinkama dalimi nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių. Į bylą pateiktais duomenimis šiuo metu abi kredito sutartys yra įvykdytos (t. II, b.l. 37), tačiau byloje nesant duomenų apie tai kuris iš sutuoktinių sumokėjo likusias sumas, į jas sprendžiant dėl nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių neatsižvelgiama.

Atsakovė pateikė į bylą AB SEB banko išrašą, iš kurio matyti, kad 2012-03-21 ji sumokėjo 4177,28 Lt (1209,82 Eur) už komunalines paslaugas, nuo 2012-07-10 iki 2015-01-01 sumokėjo 4994,76 Lt (1446,58 Eur) AB Lesto, nuo 2015-01-01 iki 2015-12-08 sumokėjo AB Lesto už 666,64 Eur už elektros energiją, nuo 2016-01-11 iki 2018-01-14 sumokėjo UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ (tarpininkas tarp „Lietuvos energijos“ grupės įmonių – ESO, „Lietuvos dujų tiekimo“, „Energijos tiekimo“ ir kitų komunalinių paslaugų teikėjų) 1177,24 Eur. Iš viso už namui tiekiamas komunalines paslaugas iš atsakovės lėšų sumokėta 4500,28 Eur. Išraše taip pat pažymėtos išlaidos parduotuvėse „Senukai“, „Elmo technologijos“, „Erimtažas“, IKEA, „Moki Veži“, UAB „Pats sau baldžius“, UAB Vecia, grynųjų pinigų nuėmimas bankomatuose, tačiau šie duomenys nėra pakankami daryti išvadą apie tai kur grynieji pinigai buvo panaudoti ar kas įsigyta atitinkamose parduotuvėse.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad net jei būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovės naudai, dalinant turtą turi būti atsižvelgiama į ieškovo sveikatos būklę. Remiantis kasacinio teismo praktika, svarbu nustatyti, ar toks nukrypimas, siekiant apsaugoti ieškovo interesus, yra būtinas. Bylos duomenimis, ieškovas yra tik 30 procentų darbingas, tokio lygio darbingumas nustatytas iki jo pensinio amžiaus (t. I, b.l. 22). Taigi ieškovo galimybės gauti pajamų iš darbinės veiklos - ribotos. Po santuokos nutraukimo dėl ligos jis neturės realios galimybės dirbti, gauti papildomas pajamas, kurti savo gerovės ir kt., priešingai nei atsakovė, kuri yra dirbanti ir gauna nuolatines pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018). Tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, iš kurių būtų pagrindas spręsti, kad jo gaunamos pajamos ir turtas, pakankami jo poreikių patenkinimui užtikrinti ar reikalinga tuo pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę.

Pažymėtina, kad ieškovas savo paaiškinimais teismo posėdžio metu taip pat įrodinėjo, kad prisidėjo prie namo statybų savo darbu, tačiau remiantis atsakovės, liudytojų paaiškinimais, namo statybose dirbo visa šeima, padėjo abiejų šalių giminės, todėl ši aplinkybė vertinama kaip neįtakojanti šalių turto padalinimo.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad nukrypdamas nuo lygių dalių principo teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Jeigu jų yra keletas, ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno, o kitos – kito sutuoktinio naudai ir savo reikšme yra lygiavertės, tai nukrypimas nuo lygių dalių gali būti netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aplinkybės, sudarančios pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovo ir atsakovės naudai nėra lygiavertės. Kaip minėta, nustatytas ženklus atsakovės prisidėjimas prie bendrosios jungtinės nuosavybės asmeninėmis lėšomis, sudarantis pagrindą nukrypti nuo bendrosio jungtinės nuosavybės lygių dalių jos naudai, tuo tarpu ieškovas neįrodinėjo savo poreikių apimties, finansinių galimybių, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukrypimas nuo lygių dalių atsakovės naudai netaikytinas.

Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018). Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, nurodytą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad atsakovei nustatytinos 2/3 dalys, o ieškovui - ir 1/3 dalis nuosavybės teisės į jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą. Tokias proporcijas, atsižvelgdama į savo asmeninių lėšų indėlį, teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodomas santuokinio turto padalijimas natūra yra ne CK 4.80 straipsnio normų reglamentuojamas ir pagal teismų praktiką prioritetiniu bendraturčių ginčams išspręsti laikomas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, o aiškiai apibrėžto santuokinio turto (konkrečių jo objektų) kiekvienam sutuoktiniui perdavimas, nekilnojamojo turto padalijimo šiuo būdu atveju – ir naudojimosi juo tvarkos nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011).

Ieškovas prašė priskirti jam naudotis namo 1 aukšto patalpomis, išskyrus 1-1 patalpos dalį prie laiptinės, rūsio patalpomis, kuriose yra pirtis ir priepirtis (R-4 ir R-5), priskiriant bendrai su atsakove naudotis laiptine ir 1 aikšto patalpos 1-1 dalimi prie laiptinės, rūsio patalpomis R-1 (koridorius), R-6 (koridorius) ir R-7 (katilinė), o ieškovei priskiriant naudotis antrojo aukšto patalpomis, rūsio patalpomis R-2 (sandėliukas) ir R-3.

Iš į bylą pateikto namo plano (t. I, b.l. 18-20), šalių paaiškinimų nustatyta, kad namo rūsyje yra garažas (G-1), koridorius (R-1), sandėliukas (R-2), patalpa (R-3), priepirtis (R-4), pirtis (R-5), katilinė (R-6) ir malkinė (R-7). Abi šalys sutiko, kad patalpos R-1, R-6 ir R-7 (koridoriai ir katilinė) liktų bendram šalių naudojimui. Atsižvelgiant į šalių pageidavimą, patalpų paskirtį (susisiekimui tarp kitų patalpų, bendro namo šildymui), šios patalpos paliekamos bendram šalių naudojimui. Atsakovė bendram naudojimui prašo palikti ir garažą, kurį ieškovas prašo skirti jo naudojimui. Kadangi garažas turi specialią paskirtį, name nėra kitos tokios paskirtie ar analogiškos patalpos, atsižvelgianį į šalių prašymus, ši patalpa reikalinga abiem šalims, ji paliekama bendram jų naudojimui. Tas pats pasakytina apie pirtį ir priepirtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad šios patalpos būtų paskirtos ieškovo naudojimui, jei atsakovės naudojimui teks patalpa R-3, ko prašė ir ieškovas, teismas nustato, kad ieškovo naudojimui skiriamos patalpos R-4 (3,17 kv.m.) ir R-5 (4,63 kv.m.), o atsakovės – R-3 (28,32 kv.m.) ir R-2 (4,69 kv.m.) (dėl pastarosios patalpos teismo posėdžio metu atsakovė taip pat sutiko).

Namo plane matyti, kad 1 aukšto patalpa 1-1 – tai beveik visą pirmą aukštą užimanti, pertvaromis neatskirta patalpa, kurioje yra svetainė, virtuvė. Atsakovas prašo palikti naudotis jam visą pirmą aukštą motyvuodamas tuo, kad dėl sveikatos būklės negali lipti laiptais, turi užsitikrinti galimybę išvažiuoti iš namų invalido vežimėliu per svetainėje esančias duris. Ieškovas prašo palikti bendram naudojimui tik patalpos 1-1 dalį, siekiu sudaryti atsakovei galimybę pakilti laiptine į antrą aukštą. Atsakovė su ieškovo pasiūlymu nesutiko, prašė palikti šią patalpą, išskyrus dalį, kurioje yra virtuvė paskirti naudotis jai, atitveriant vonią, svetainę ir tualetą.

Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą dėl šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų padalinimo. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko, kad žoliapjovė, kurios vertė 150 Eur, būtų priteista ieškovui, nurodė, kad jai nežinoma trimerio vertė, tačiau sutinka, kad jis būtų priteistas ieškovui (atsiliepime sutiko, kad trimerio vertė – 100 Eur), teismo posėdžio metu paaiškino, kad židinys yra integruotas namo pirmo aukšto svetainėje (patalpa, plane pažymėta 1-1), nemobilus, todėl nedalintinas, paaiškino, kad virtuvės baldai taip pat yra 1-1 patalpoje, nesutiko su ieškovo nurodyta 1050 Eur jų verte, nurodė, kad jų vertė – 400 Eur, sutiko, kad jie būtų priteisti ieškovui. Atsakovė sutiko, kad jai būtų priteistas šaldiklis, kainuojantis 200 Eur, ir šaldytuvas, tačiau nesutiko, kad šaldytuvo vertė – 700 Eur, nurodė, kad tokia buvo naujo šaldytuvo vertė, o kadangi jis yra senas, jo vertė galėtų būti 200 Eur. Atsakovė taip pat sutiko, kad jai būtų priteista skalbimo mašina, nesutiko, kad jos vertė – 400 Eur, nurodė 150 Eur vertę. Sutiko su kaitlentės priteisimu jai, nurodė 150 Eur, vietoj ieškovo nurodytos 300 Eur, vertę. 200 Eur vertės saunos krosnelę prašė priteisti ieškovui tuo atveju, jei jam būtų paskirta naudotis pirtis. Sutiko, kad jai būtų priteisti miegamojo baldai, tačiau nesutiko, kad jų vertė 1050 Eur, nurodė 300-500 Eur vertę. Abi šalys prašė palikti hidroforą, boilerį ir kieto kuro katilą bendram naudojimui.