- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-2397-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42163-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- A. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-221-930/2019 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. R. ir R. R., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes;
1.3. santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padalinti po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių; automobilį HONDA CIVIC 5DR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur vertės priteisti atsakovei;
1.4. nustatyti žemės sklypu ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarką: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudoti bendrai A. R. ir R. R.; gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nustatyti: bendram naudojimui paskirtos patalpos: laiptinė nuo rūsio iki 1 aukšto, rūsyje patalpos, R-7 katilinė, R-6 koridorius, R-l koridorius, 1 aukšte patalpos 1-1 dalis nuo kolonos iki laiptinės į antrą aukštą ir nuo kolonos iki durų rūsį; ieškovui A. R. skirti naudoti: rūsyje patalpos G-l garažas, patalpos R-4, R-5, 1 aukšte patalpa 1-2, patalpa 1-3, patalpa 1-4, patalpa 1-1, išskyrus koridorių nuo kolonos iki durų į rūsį ir nuo kolonos iki laiptinės į antrą aukštą; atsakovei R. R. skirti naudoti patalpas: rūsyje patalpos R-2, R-3, visos patalpos antrame aukšte: 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 ir 1-12, visos patalpos palėpėje, laiptinė nuo pirmo aukšto iki palėpes;
1.5. ieškovui A. R. priteisti namų apyvokos daiktus: 150 Eur vertės žoliapjovę, 100 Eur vertės trimerį, 400 Eur vertės židinį, 400 Eur vertės virtuvės baldus, viso turto už 1 050 Eur; atsakovei R. R. priteisti: 200 Eur vertės šaldiklį, 700 Eur vertės šaldytuvą Samsung, 400 Eur vertės skalbimo mašiną, 300 Eur vertės elektrinę kaitlentę, 200 Eur vertės saunos krosnelę, 1 000 Eur vertės natūralaus medžio miegamojo baldus, viso turto už 3 000 Eur sumą; hidroforą, elektrinį boilerį ir kieto kuro katilą palikti bendram naudojimuisi;
1.6. priteisti iš atsakovės bylos vedimo išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. R. patikslintame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovo A. R. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-14 sprendime nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:
3.1. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 5856, tarp ieškovo A. R. ir atsakovės R. R. (iki santuokos – B.) nutraukti dėl ieškovo A. R. kaltės;
3.2. po santuokos nutraukimo palikti atsakovei R. R. (iki santuokos – B.), santuokinę pavardę – R.;
3.3. pripažinti, kad automobilis HONDA CIVIC 5DR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei R. R. asmeninės nuosavybės teise;
3.4. priteisti ieškovui A. R. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3.5. priteisti atsakovei R. R. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės R. R. ieškovui A. R. 3 533,05 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei R. R. tenkančią naudotis didesnę namo dalį;
3.6. nustatyti ieškovo A. R. ir atsakovės R. R. naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: paskirti ieškovui A. R. naudotis gyvenamojo namo rūsio patalpas, namo plane pažymėtas indeksas R-4 ir R-5, gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpą, namo plane pažymėtą indeksu 1-2, gyvenamojo namo antro aukšto patalpą, namo plane pažymėta indeksu 1-11; paskirti atsakovei R. R. naudotis gyvenamojo namo rūsio patalpas, namo plane pažymėtas indeksais R-3 ir R-2, gyvenamojo namo antro aukšto patalpas, namo plane pažymėtas indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-9 1-10, 1-12; palikti bendram ieškovo A. R. ir atsakovės R. R. naudojimui gyvenamojo namo garažo patalpą, namo plane pažymėtą indeksu G-1, rūsio patalpas, namo plane pažymėtas indeksais R-1, R-6 ir R-7, gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, namo plane pažymėtas indeksu 1-1, 1-3 ir 1-4, gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpą, namo plane pažymėtą indeksu 1-5, gyvenamojo namo trečiojo aukšto patalpas;
3.7. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti ieškovo A. R. ir atsakovės R. R. bendram naudojimui;
3.8. priteisti ieškovui A. R. asmeninės nuosavybės teise 150 Eur vertės žoliapjovę, 100 Eur vertės trimerį, 400 Eur vertės virtuvės baldus, 200 Eur vertės saunos krosnelę; priteisti atsakovei R. R. asmeninės nuosavybės teise 200 Eur vertės šaldiklį, 200 Eur vertės šaldytuvą, 150 Eur vertės skalbimo mašiną, 150 Eur vertės kaitlentę, 750 Eur vertės miegamojo baldus; priteisti iš atsakovės R. R. 300 Eur kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą;
3.9. likusią ieškinio dalį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-28 papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo A. R. atsakovės R. R. naudai 594 Eur atstovavimo išlaidų; priteisė iš atsakovės R. R. 1 409,46 Eur žyminio mokesčio ir 17,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 1 426,56 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai; priteisė iš atsakovės R. R. 434,75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą. Papildomame sprendime nurodyta:
4.1. Teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, nutraukdamas santuoką ne dėl abiejų sutuoktinių, o dėl ieškovo kaltės. Patenkintas ieškovo reikalavimas dėl ½ dalies žemės sklypo priteisimo, iš dalies patenkintas reikalavimas dėl ½ dalies namo priteisimo, priteisiant 1/3 dalį šio turto, t. y. tenkinant 67 procentus reikalavimo, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl automobilio priteisimo atsakovei, ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, patenkintas 81 procentą reikalavimo dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo. Tokiu būdu patenkinta apie 66 procentai ieškovo reikalavimų.
4.2. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina ½ dalis žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – 50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), iš atsakovės taip pat priteistinas 1 309,46 Eur ((136 000 Eur namo vertė/3) + (8 580 Eur žemės sklypo vertė/2) + 850 Eur atsakovui priteistų kilnojamųjų daiktų vertė) – 30 000) x 0,02) + 900)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) žyminis mokestis už patenkintus ieškovo turtinius reikalavimus. Už iš dalies patenkintą neturtinį reikalavimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo mokėtinas 50 Eur žyminis mokestis. Iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistinas mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 409,46 Eur.
4.3. Atsakovė teikė įrodymus apie patirtas 1 350 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir tuo, jog ieškovo ieškinys tenkintas 66 procentais, teismas iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 594 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
4.4. Į bylą pateikta patikslinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-04-16 pažyma Nr. (2.16) NTP-7-2451, kurioje nurodoma, jog už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 658,71 Eur. Todėl iš atsakovės valstybės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos 434,75 Eur dydžio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.
4.5. Byloje susidarė 25,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybės naudai priteista 17,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovė R. R. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-28 papildomą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, iš atsakovės R. R. valstybės naudai priteisiant 106,85 Eur žyminio mokesčio, 0,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 24,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodė, kad:
5.1. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (nustatant patenkintų reikalavimų proporciją) reikalinga atsižvelgti į tai, kad byloje buvo nagrinėjamas šeimos ginčas, kuris pasižymi tam tikra specifika. Dalis ieškovo pareikštų reikalavimų nebuvo ginčo dalyku, t. y. tam tikros ieškovo iškeltos santuokos nutraukimo sąlygos atsakovei buvo priimtinos ir ji su jomis sutiko. Dėl šios priežasties, atsakovės nuomone, tokius reikalavimus įskaičiuoti į patenkintų dalį yra objektyviai neteisinga.
5.2. Ginčas dėl santuokos nutraukimo teisme nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai neranda kompromiso ir santuokos nenutraukia bendru sutarimu. Dėl dalies spręstinų santuokos nutraukimo klausimų sutuoktiniai gali turėti sutarimą, bet ginčą teisme gali nulemti ir viena sąlyga dėl kurios tokio sutarimo šalys nepasiekia. Tokiu būdu ir ginčas teisme iš esmės nagrinėjamas tik dėl tų sąlygų, kurių šalys pačios susitarti nesugebėjo. Tos spręstinų santuokos nutraukimo klausimų dalys, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, neturėtų būti priskiriamos prie ieškinį pareiškusio sutuoktinio patenkintų reikalavimų.
5.3. Atsakovės skaičiavimais, byloje pareikštų ir patenkintų ginčo reikalavimų proporcija ženkliai mažesnė už tą, kurią nustatė teismas pildomame sprendime. Ieškovo pareikštų ir patenkintų reikalavimų (dėl kurių tarp šalių buvo ginčas) proporcija sudaro ne daugiau kaip 3,75 procento:
5.3.1. dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nutraukti santuoką ginčo nebuvo. Atsakovė sutiko su santuokos nutraukimu. Sis klausimas sutuoktinių buvo aptarinėjamas dar iki ieškinio pareiškimo ir santuokos nutraukimo, t. y. šalys dar prieš ieškovui kreipiantis teismą turėjo sutarimą santuoką nutraukti. Dėl šios priežasties šio reikalavimo priskirti prie patenkintų reikalavimų nėra pagrindo;
5.3.2. ieškovo reikalavimas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo atmestas, teismas pripažino, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Šioje dalyje reikalavimas buvo atmestas;
5.3.3. dėl ieškovo pareikšto reikalavimo palikti sutuoktiniams santuokines pavardes ginčo nebuvo, atsakovė sutiko, kad po santuokos nutraukimo jai liktų santuokinė pavardė R. Dėl šios priežasties šio reikalavimo priskirti prie patenkintų reikalavimų nėra pagrindo;
5.3.4. dėl ieškovo pareikšto reikalavimo santuokos metu įgytą žemės sklypą sutuoktiniams padalinti lygiomis dalimis (po ½ dalį) ginčo nebuvo. Atsakovė sutiko, kad žemės sklypas būtų padalintas šalims lygiomis dalimis. Dėl šios priežasties šio reikalavimo priskirti prie patenkintų reikalavimų nėra pagrindo;
5.3.5. ieškovo reikalavimas padalinti lengvąjį automobilį HONDA CIVIC jį priskiriant atsakovei buvo atmestas. Teismas pripažino, kad automobilis yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir į dalintino turto sąrašą neturi būti traukiamas. Šioje dalyje reikalavimas buvo atmestas;
5.3.6. ieškovo reikalavimas santuokos metu įgytą gyvenamąjį namą sutuoktiniams padalinti lygiomis dalimis (po ½ dalį) teismo buvo patenkintas iš dalies, ieškovui priteisiant 1/3 dalį namo, o atsakovei 2/3 dalį. Ginčo nagrinėjimo metu atsakovė pareiškė poziciją dėl gyvenamojo namo padalijimo 1/3, 2/3 dalimis. Gyvenamasis namas buvo padalintas atsakovės pasiūlytomis dalimis, su kuriomis ji sutiko, o ieškovas ne. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad šioje dalyje ieškovo reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, kadangi dalindamas gyvenamąjį namą teismas jį padalino pagal atsakovės pateiktus dokumentus ir išreikštą poziciją. Dėl šių priežasčių šio reikalavimo priskirti prie patenkintų ar iš dalies patenkintų reikalavimų nėra pagrindo;
5.3.7. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo teismas ginčą išsprendė priimdamas sprendimą nei pagal ieškovo pasiūlytą naudojimosi tvarkos variantą, nei pagal pasiūlytą atsakovės. Prašydamas nustatyti naudojimosi tvarką ieškovas nurodė 23 gyvenamojo namo patalpas, kurias prašė teismo paskirstyti šalims naudoti ieškovo nurodytu būdu. Nesutikdama su ieškovo siūloma naudojimosi tvarka, atsakovė pateikė savo variantą, kuriame nurodė 17 gyvenamojo namo patalpų, kurias prašė teismo paskirstyti šalims naudoti jos nurodytu būdu. Iš šalių pateiktuose naudojimosi tvarkos variantuose nurodytų patalpų sutapo trylika, t. y. dėl tokio skaičiaus patalpų paskirstymo tarp šalių naudoti ginčo nekilo. Vadinasi spendžiant reikalavimo patenkinimo-atmetimo apimtį šios patalpos neturėtų būti įskaičiuojamos, teismas sprendimu nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kuria šalims naudoti paskirstė 21 gyvenamojo namo patalpą. Pagal atsakovo pasiūlytą naudojimosi tvarką teismas skirstė tik 14 patalpų ir dėl 7 iš jų tarp šalių ginčo nebuvo. Sprendimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teismas patenkino ieškovo reikalavimą tik 7 patalpų (iš ieškovo nurodytų 23) atžvilgiu. Šį reikalavimą galima priskirti prie iš dalies patenkintų reikalavimų, kurių patenkinimo procentas sudaro 30 procentų;
5.3.8. ieškovo reikalavimas padalinti jo nurodytu būdu santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus iš esmės nebuvo ginčo objektu, t. y. atsakovė sutiko su didžiąja dalimi ieškovo pateiktų padalinimo pasiūlymų. Iš ieškovo pasiūlyto padalinti turto sąrašo (10 pozicijų) 7 daiktai nebuvo ginčo objektu ir juos teismas tarp šalių paskirstė taip, kaip abiem šalims tiko (trimeris, virtuvės baldai, šaldiklis, šaldytuvas, skalbimo mašina, kaitlentė, miegamojo baldai). Vieno daikto (židinio) teismas nepriskyrė nei vienam sutuoktiniui. Dėl vieno daikto (trimerio) šalių pozicijos išsiskyrė ir teismas ieškovo reikalavimą patenkino – trimerį priteisė ieškovui. Ieškovo prašymą saunos krosnelę priteisti atsakovei teismas atmetė ir saunos krosnelę priteisė ieškovui. Vertinant patenkintas-atmestas reikalavimo padalinti santuokos metu įgytų namų apyvokos daiktų dalis, dėl kurių tarp šalių buvo ginčas, matyti, kad vienas ieškovo reikalavimas buvo patenkintas ir vienas buvo atmestas. Dėl likusių 8 arba nebuvo ginčo, arba teismas daikto nepriteisė nei vienai iš šalių. Tokiu būdu laikytina, kad sprendžiant prašymą padalinti santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus buvo patenkinta 10 procentų ieškovo reikalavimų ir 10 procentų reikalavimų buvo atmesta, todėl, subendrinus šiuos skaičius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslu, gaunasi lygus rezultatas.
5.3.9. nei ieškovas, nei atsakovė teismo neprašė priteisti turto verčių skirtumo kompensacijų. Teismas 2019-16-14 sprendime tą padarė savo iniciatyva, todėl šios sprendimo dalies (nors ji ir buvo išspręsta ieškovo naudai), negalima laikyti ieškovo reikalavimų patenkinimu ir įskaičiuoti šią sprendimo dalį skirstant bylinėjimosi išlaidas ir nustatant patenkintų-atmestų reikalavimų proporciją.
5.4. Įvertinus tai, kad byloje iš esmės faktiškai buvo nagrinėjami ir sprendžiami 8 atskiri reikalavimai (dėl santuokos nutraukimo, dėl kaltės, dėl pavardžių, dėl žemės sklypo padalijimo, dėl automobilio HONDA CIVIC padalijimo, dėl gyvenamojo namo padalijimo, dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, dėl namų apyvokos daiktų padalijimo), įvertinant išdėstytą patenkintų-atmestų šių reikalavimų proporciją, buvo patenkinti tik 3,75 procento ieškovo reikalavimų, dėl kurių tarp šalių buvo ginčas. Todėl iš atsakovės valstybės naudai galėjo būti priteista 106,85 Eur žyminio mokesčio, 0,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 24,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, viso 132,52 Eur.
Atsiliepimas
6. Ieškovas A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovės R. R. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-28 papildomą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje pagal pateiktą pažymą valstybės naudai. Nurodė, kad:
6.1. atsakovė siekė išvaryti ieškovą iš buto ir nieko neduoti, sakė, kad ieškovas, kaip džentelmenas, privalo išeiti ir viską palikti jai. Jei nebūtų ginčo dėl turto padalinimo, šie prašymai ir nebūtų traukiami į ieškinį, o būtų nurodęs, kad ginčo tarpusavio sutarimu dėl padalinto turto nėra;
6.2. atsakovė tik gavusi ieškinį ir matyt iš advokatės sužinojusi, kad visko jai pasilikti nesigaus, pakeitė pozicija ir sutiko, jog dalis turto priklauso ir ieškovui, todėl savo reikalavimuose nurodė ir turto padalinimo klausimus. Teismas didesnę dalį šių reikalavimų tenkino ir pagrįstai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą, kuriuo buvo paskirstytos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės pagrindinis argumentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas papildomu sprendimu.
Dėl nustatytų aplinkybių
10. Vertinant atsakovės patikslinto atsiliepimo į patikslintą ieškinį turinį matyti, kad atsakovė nesutiko jog:
10.1. santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o jos vertinimu ji turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės;
10.2. nesutiko, kad santuokoje įgytas turtas dalintinas po ½ dalį; nurodė, kad prašys santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės;
10.3. nurodė, kad jos asmeninės nuosavybės teise prašys pripažinti 11 584,80 Eur kreditą, 4 033,74 Eur palūkanas, 4,78 Eur delspinigius, automobilį HONDA CIVIC, kurio vertė 3 550 Eur, 1 140 Eur vertės plytelių pirkimą, 750 Eur už namo pridavimą, namo šiltinimo darbus už 1 737,77 Eur, nuotekų išvežimą už 570 Eur, namo šildymui pirktas pjuvenų granules už 4 061,85 Eur (viso 27 432,42 Eur);
10.4. sutiko iš dalies dėl namų apyvokos daiktų ir buitinės technikos padalinimo: sutiko, kad ieškovui butų priteista: 100 Eur vertės trimeris, 400 Eur virtuvės baldai; kad atsakovei būtų priteista: 150 Eur vertės žoliapjovė, 200 Eur vertės šaldiklis, 700 Eur vertės šaldytuvas Samsung, 400 Eur vertės skalbimo mašina, 300 Eur vertės elektrinė kaitlentė, 400 Eur vertės židinys, 1 000 Eur vertės medžio miegamojo baldai; hidroforas, elektrinis bioleris ir kieto kuro katilas palikti bendram naudojimui;
10.5. nurodė, kad siūlė ieškovui nupirkti butą, kad galėtų po santuokos gyventi atskirai; sutiko dėl žemės sklypo naudojimo; nesutiko, kad bendram naudojimui turi būti paskirtos patalpos: rūsyje patalpos, R-7 katilinė, R-6 koridorius, R-l koridorius, 1 aukšte patalpos 1-1 dalis nuo kolonos iki laiptinės į antrą aukštą ir nuo kolonos iki durų; siūlė ieškovui, kad bendram naudojimui būtų skirtos patalpos: rūsyje patalpos: R-7 katilinė, R-6 koridorius, R-l koridorius, G-l garažas; nesutiko, kad ieškovui būtų skirtos naudojimui patalpos: rūsyje patalpos G-l, patalpos R-5 ir R-4 (pirtis su priepirčiu), 1 aukšte patalpa 1-2, patalpa 1-3, patalpa 1-4, patalpa 1-1 būtų skirta išskyrus koridorių nuo kolonos iki durų į rūsį ir nuo kolonos iki laiptinės į antrą aukštą; siūlė, kad ieškovui A. R. būtų pripažintos jo asmenine nuosavybe ir naudojimui patalpos: rūsyje patalpos, patalpos R-2, R-3, 1 aukšte patalpa 1-2, 1-3, 1-4, patalpos 1-1 dalis, kur šiuo metu yra virtuvė; siūlė, kad atsakovei būtų pripažintos asmenine nuosavybe ir skirtos naudojimuisi patalpos: rūsyje patalpos R-4, R-5; 1 aukšte patalpos 1-1, ties kolona pilnai atitveriant laiptinę į rūsį ir į antrą aukštą; nurodė, kad tarp 1-3 ir 1-4 padarys pertvarą ir likusi patalpa 1-1 būtų skirta atsakovei, ieškovui kartu su židiniu; visos patalpos antrame aukšte: l-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 ir 1-12 būtų pripažintos atsakovės asmenine nuosavybe ir nustatyta naudojimosi tvarka; sutiko, kad visos trečio aukšto patalpos yra visiškai neįrengtos ir nenaudojamos, tačiau atsakovė norėtų, kad jos būtų pripažintos jos asmenine nuosavybe.
10.6. sutiko, kad po santuokos nutraukimo pasilieka pavardę R., A. R. – R. (2 t. 33-36 b. l.).
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-07 nutartimi, priimdamas atsakovės R. R. atsiliepimą į A. R. patikslintą ieškinį, taip pat išaiškino, kad atsakovė turi teisę reikšti priešieškinį dėl santuokos metu turimo turto pripažinimo asmenine nuosavybe atidalinimo (2 t. 38-39 b. l.).
12. Pagal bylos medžiagą matyti, kad ieškovui buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (1 t. 7-8 b. l.), teiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 t. 150 b. l., 2 t. 37C-37D, 103-104 b. l.); atsakovė naudojosi teisine pagalba (1 t. 101-102, 108 b. l.), teikti įrodymai, patvirtinantys teisinės pagalbos išlaidas (2 t. 109 b. l.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Analizuojant atsakovės apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad atsakovė neginčijo pačių apskaičiuotų žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų sumų, o ginčijo tik pačią pirmosios instancijos teismo nustatytą proporciją, jog buvo patenkinta 66 procentai ieškovo reikalavimų, teigdama, kad buvo patenkinta tik 3,75 procento reikalavimų, dėl kurių tarp šalių buvo ginčas.
14. CPK 93 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (4 dalis).
15. Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015).
16. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tas aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (žr. CPK 93 straipsnio 1–2 dalį). Bet kuriuo atveju proceso įstatymas suteikia teismui galimybę nukrypti nuo pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
17. Teismas, vertindamas atsakovės apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad: pirma, santuokos nutraukimo bylos gali būti nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka (CPK II skirsnis, 381-386 straipsniai) (CPK 385 straipsnio 1 dalis numato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus) arba ypatingąja teisena (CPK XXXV skyrius dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu) (CPK 541 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus (1 dalis). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo (2 dalis). Antra, nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti tik ieškovo reikalavimai. Atsakovė turi procesinę pareigą byloje pateikti atsiliepimą, kuriame ji nurodo argumentus dėl ko ji (ne)sutinka su pareikštu ieškiniu (CPK 142 straipsnis), taip pat turi procesinę teisę byloje reikšti priešieškinį (CPK 143 straipsnis), kuriame formuluoja savo reiškiamus reikalavimus. Byloje atsakovė savo (ne)sutikimą su ieškovo reikalavimais išdėstė atsiliepime bei bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje. Trečia, nors atsakovė ir nurodo, kad sutiko su kai kurias ieškovo reikalavimais, tačiau byla buvo baigta ją išnagrinėjus iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Ketvirta, vien ta aplinkybė, kad atsakovė sutiko su tam tikrais ieškovo pareikštais reikalavimais, savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, jog už tuos reikalavimus, su kuriais sutiko atsakovė, nėra pagrindo priteisti ieškovui patirtų bylinėjimosi išlaidų. Penkta, atsakovė neteisingai aiškina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Dar kartą pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (ieškinys patenkinimas visiškai, patenkinimas iš dalies, atmetimas). Šešta, nors nagrinėjamoje byloje buvos spręstas santuokos nutraukimo klausimas ir su juo susiję klausimai, tačiau CPK nenumato specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių sprendžiant tokio pobūdžio bylas, o atsakovė taip pat neįrodė, kad tokios taisyklės būtų suformuluotos teismų praktikoje.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais esą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai paskirstė byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas: pirma, pagal teismo sprendimą iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant tik jo kaltę; patenkinta didžioji dalis ieškovo reikalavimų dėl turto atidalinimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo; antra, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus bei teismo priimtą sprendimą dėl šių reikalavimų, sutinka su taikyta 66 procentų reikalavimų patenkinimo proporcija; trečia, jau minėta, kad ta aplinkybė, jog atsakovė neginčijo dalies reikalavimų, nesudaro pagrindo toje dalyje ieškovui nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes tokius reikalavimus nors jų ir neginčijo atsakovė teismas patenkino visiškai arba iš dalies; ketvirta, ginčo šalims pasiekus susitarimą dėl tam tikrų reikalavimų, jos turi procesinę galimybę dalį ginčo baigti taikos sutartimi, o dėl likusios dalies reikalavimų tęsti ginčo nagrinėjimą (CPK 140 straipsnio 3, 4 dalys). Byloje nebuvo naudotasi tokia galimybe, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė neteisingai aiškina galimą ginčo nagrinėjimo teisme apimtį. Dėl išdėstytų argumentų nėra pagrindo sutikti su ieškovės nurodyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu papildomu sprendimu teisėtai ir teisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
21. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą prašyta priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje pagal pateiktą pažymą valstybės naudai.
22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos pagal CPK 99 straipsnio taisykles, kurios numato, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju iki šio procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.