Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1028-618/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-11
Bylos Nr.: e2A-1028-618/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07884-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1028-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07884-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-803-1030/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos ekspresas“, uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Aušrinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būsto priežiūra“, K. L.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ 1 421,37 Eur turtinę žalą, 78,51 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. trūkus bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdynui buvo aplietos pirmojo aukšto patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. prekybinių patalpų lubos, salės sienos, stiklo dūžio jutiklis, grindų laminatas. Įvykio metu šios patalpos buvo apdraustos ieškovės Verslo draudimu. Vadovaujantis lokaline sąmata, apdrausto turto remonto kaina sudaro 1 421,37 Eur, todėl ieškovė sumokėjo 1 421,37 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodo, kad atsakovė yra pastato, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, todėl privalėjo prižiūrėti pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploataciją) ir turi pareigą atlikti pagrindinius daugiabučio namo techninės priežiūros darbus. Šiuo atveju atsakovė tinkamai neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios inžinerinės įrangos, neorganizavo jos remonto, todėl turi atlyginti patirtą žalą, atsiradusią dėl bendrosios inžinerinės įrangos defektų.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovė nurodė, kad ji tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigas, iki ginčo įvykio nuolat organizavo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant šildymo sistemą, priežiūrą. 2017 m. liepos 31 d. buvo atlikta visų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, kuriuos techninis prižiūrėtojas turėjo galimybę apžiūrėti, apžiūra, įvertinta šildymo sistemos būklė ir nustatyta, kad ji yra patenkinama. 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininko pranešimas apie tai, jog bute esantis radiatorius yra galbūt nesandarus. Įvertinus minėtame bute esančius šildymo sistemos vamzdynus ir radiatorius, nustatyta, kad vienas radiatorius paveiktas korozijos, prasiskverbia drėgmė, dėl ko būtina jį keisti. Dėl šios priežasties pastato eksploatuotoja UAB „Mano būsto priežiūra“ (anksčiau – UAB „Mano būstas LT“) pakeitė bute, adresu (duomenys neskelbtini), esantį radiatorių į savininko įsigytą radiatorių. 2017 m. lapkričio 7 d. gautas pranešimas apie tai, jog iš bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančių šildymo sistemos vamzdynų teka vanduo ir skverbiasi į žemiau esančius butus. Avarinės tarnybos darbuotojai sustabdė vandens tiekimą į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo įtarta, kad trūko į radiatorių vedantis buto sienoje užmūrytas šildymo vamzdynas. Pastato eksploatuotojos UAB „Mano būsto priežiūra“ darbuotojams išgriovus virtuvėje ir kambaryje esančią mūrinės sienos dalį ir atidengus paslėptą vamzdyną, paaiškėjo, kad trūko šildymo vamzdyno atšaka tarp virtuvės ir kambaryje esančio radiatoriaus, ją eksploatuotojos atstovai pakeitė. Atlikus minėtus remonto darbus defektas buvo pašalintas, o likusi daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema iki šiol veikia tinkamai. Taigi atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, užtikrino pastato techninę priežiūrą ir remonto darbų atlikimą, o žala atsirado dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių.

2.2. Ieškovė nenurodė atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai. Atsakovė prašė pastato bendraturčių sudaryti sąlygas apžiūrėti bute esančius bendrojo naudojimo objektus, informavo apie jų būklę. Atsakovė pažymi, kad pastato šildymo vamzdynas buvo patenkinamos būklės, todėl ji neturėjo faktinio pagrindo įtraukti viso šildymo vamzdyno remonto į daugiabučio namo ūkinius–finansinius planus ar ilgalaikius remonto darbų planus. Be to, šiuos darbus atsakovė būtų galėjusi atlikti tik turėdama pastato bendraturčių daugumos pritarimą.

2.3. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių butui padarytą žalą, t. y. nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota patalpų būklė iki ginčo įvykio ir apžiūros akto. Nesant šių duomenų, nėra galimybės įvertinti žalos dydžio, juolab, kad ginčo įvykis įvyko trečiajame pastato aukšte, o ginčo turtas yra pirmajame aukšte. Be to, šios patalpos nuosavybės teise priklauso ne draudėjui, o kitam asmeniui, todėl žala šiuo atveju padaryta asmeniui, kuriam ieškovė nebuvo suteikusi draudiminės apsaugos.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyti įkainiai neatitinka faktinių UAB „Sistela“ skaičiuojamosios kainos įkainių, t. y. įkainiai yra didesni nei numatyta. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti išlaidas, kurių draudėjas, vykdydamas darbus ūkio būdu, nepatyrė, t. y. medžiagų ir mechanizmų vertę, darbo užmokestį, socialinio draudimo išlaidas, statybvietės išlaidas. Šios išlaidos gali būti atlygintos tik nustačius, kad žala pašalinta ne ūkio būdu.

2.5. Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės galbūt neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, kadangi atsakovė neturėjo faktinės galimybės iki įvykio įvertinti trūkusio vamzdyno dalies būklės, nes jis buvo užmūrytas plytų siena. Aplinkybė, kad ginčo name paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos tinkamai valdyti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo. Be to, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, o ne atsakovė, todėl tuo atveju, jei žala atsirado dėl netinkamos pastato šildymo sistemos priežiūros, būtent jis yra laikytinas atsakingu už žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Klaipėdos ekspresas“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad 2015 m. vasario 20 d. tarp trečiojo asmens ir UAB Prekybos namai „Aušrinė“ buvo sudaryta nuomos sutartis, ja trečiasis asmuo išsinuomojo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutartį nuomininkė atsako už patalpas ir jų būklę, todėl siekdama apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų, pavyzdžiui, gaisro, apliejimo ir pan. trečiasis asmuo nuomojamas patalpas apdraudė. 2017 m. lapkričio 7 d. trečiasis asmuo gavo pranešimą, jog suveikė patalpų signalizacija, per langus matosi, kad iš antrojo aukšto labai stipriai veržiasi vanduo. Nuvykus į patalpas paaiškėjo, kad jų grindys apsemtos vandeniu, vanduo veržėsi iš trečiojo aukšto pro lubas, tekėjo per signalizacijos daviklius, šviestuvus, per sienas. Pažymėjo, kad įvykio metu buvo sugadintos lubos, signalizacijos davikliai, šviestuvai, sienos, grindys ir prekybiniai stendai su ekspozicinėmis prekėmis, lubos ir sienos džiūvo ilgai, nebuvo galima įjungti apšvietimo, todėl dalis defektų, pavyzdžiui, baldų apgadinimai, paaiškėjo tik po kurio laiko. Kitą dieną po įvykio trečiasis asmuo kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudiminio įvykio ir žalos atlyginimo. Atvykęs draudimo ekspertas įvertino padarytą žalą. Kadangi įmonė yra maža, savo veiklos dėl remonto nutraukti negalėjo, todėl buvo nuspręsta patalpas remontuoti ūkio būdu, t. y. savo jėgomis.

4. Daugiau atsiliepimų negauta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per atsakovę, kaip administratorę. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratorei, o prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką, todėl šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio nuostatų).

5.2. Teismas pažymėjo, jog bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir šildymo sistemos vamzdynus, priklauso ne bendrojo naudojimo objektų administratoriui, bet patiems gyventojams. Sprendimai tiek dėl bendrų visiems gyventojams, tiek dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1, 3 dalys). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas tik patalpų savininkų sprendimu. Tai reiškia, kad jiems priklausančiu turtu daugiabučio namo gyventojai savininkai, visų pirma, turi rūpintis patys, taip pat ir informuodami bendrojo naudojimo objektų administratorių apie atsiradusius gedimus, pastato trūkumus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų kas dieną nestebi, kadangi tokio įpareigojimo teisės aktai nenumato, tai būtų ir netikslinga, ir fiziškai neįmanoma.

5.3. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios 2006 m. gegužės 16 d. Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. 06-05-57I matyti, kad atsakovė yra įvykdžiusi teisės aktuose numatytą pareigą paskirti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nuolatinį techninį prižiūrėtoją. Duomenų, kad nuolatinė techninė vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra būtų vykdoma netinkamai, byloje nėra. Be to, iš 2017 m. rugpjūčio 7 d. atliktų radiatoriaus keitimo darbų bute, adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad gyventojams buvo pranešama apie šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimą, raginama informuoti apie sistemų nesandarumus. Taigi nėra pagrindo manyti, kad nebuvo atliekama nuolatinė namo būklės stebėsena ir kasmetinės namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros.

5.4. Teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų. Vien tai, kad vanduo išsiliejo iš bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos šiuo atveju neįrodo administratorės kaltės. Nenustačius, kad atsakovė veikė neteisėtai ir neatliko visų privalomų veiksmų ar, kad pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorės pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas, organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.3, 4.4, 4.6 punktai). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas). STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR 1.07.03:2017) 84 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai ne rečiau kaip kartą per du mėnesius, periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (Reglamento 87.2 punktas). Atliekant nuolatinius stebėjimus vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (STR 1.07.03:2017 87.1.1, 91, 92 punktai). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu trūkęs šildymo sistemos vamzdis, buvo apžiūrimas ir stebimas, o taip pat teisės aktų nustatyta tvarka įvertinta šildymo sistemos vamzdynų būklė. Vien tai, kad atsakovė sudarė sutartį dėl techninės šildymo sistemos priežiūros, nereiškia, kad ji tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, funkcijas, nes byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog atsakovė kontroliavo šios sutarties vykdymą ir techninio prižiūrėtojo veiklą. Be to, byloje apklausti patalpų valdytojai patvirtino, kad pas juos nė karto nebuvo atlikta bendrojo naudojimo sistemos apžiūra.

6.2. Remiantis daugiabučio namo, adreso (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo 2016 m. ir ilgalaikio darbų plano matyti, kad 2017 m. buvo planuojami šildymo ir karšto vandens sistemų darbai, tačiau byloje nėra duomenų, kad šildymo sistema, įgyvendinant šį planą, būtų keista ar remontuota. Atsakovė yra savo srities profesionalė, teikianti bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas, todėl jai turi būti taikomi aukštesni rūpestingumo bei atidumo standartai. Aplinkybė, jog dalis bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų yra butuose, neatleidžia jos nuo pareigos rūpintis jų priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

10. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta atmesti ieškovės reikalavimą dėl 1 421,37 Eur turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (patalpų užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

12. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės verslo turto draudimo sutartimi apdraustose prekybos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 7 d. įvyko draudžiamasis įvykis – patalpos buvo užlietos vandeniu iš aukščiau esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Apdraustų patalpų užliejimo priežastis – bute, adresu (duomenys neskelbtini), trūkęs sienoje esantis karšto vandens vamzdis (šildymo sistemos stovo atšaka). Trūkęs vandens vamzdis priklauso daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką draudėjai – patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkei UAB „Klaipėdos ekspresas“, pareiškė regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei. Ieškovės manymu, būtent atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, t. y. laiku nenustačiusi ir nepašalinusi trūkusio vamzdžio defektų, yra atsakinga už apdraustoms patalpoms padarytą žalą.

14. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

15. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų (toliau – DNSBĮ) įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

16. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

17. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, todėl ji nėra atsakinga dėl padarytos žalos. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

19. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pagal ŠŪĮ 20 straipsnio 3 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

20. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

21. Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

22. Pagal įvykio metu galiojusią STR 1.07.03:2017 84 punkto redakciją gyvenamųjų namų privalomuosius reikalavimus sudarė reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (STR 1.07.03:2017 86.1 punktas).

23. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (STR 1.07.03:2017 12 punktas). Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro: kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui); neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui; kitos papildomos apžiūros, kurias nustatė statinio savininkas ar kurios yra numatytos kituose teisės aktuose. Esant ypatingam arba specifiniam poveikiui statiniams ir jų konstrukcijoms (agresyvi aplinka, aukšta temperatūra, sunkus kėlimo mechanizmų darbo režimas, smūgiai ir kita.), be nuolatinių stebėjimų kas 10-15 dienų atliekamos bendrosios arba dalinės periodinės apžiūros (STR 1.07.03:2017 34, 38, 39 punktai). Techninio prižiūrėtojo siūlymu statinio apžiūras, tyrimus bei auditą Naudotojo lėšomis vykdo: kasmetines ir neeilines apžiūras – specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; esamo statinio tyrimus – Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyti asmenys; auditą – konsultavimo statybos klausimais paslaugas teikiančios įmonės, įstaigos ar organizacijos. Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (STR 1.07.03:2017 42, 43, 44 punktai).

24. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami, be kita ko, atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (STR 1.07.03:2017 88.1, 88.2, 88.3 punktai). Gyvenamojo namo apžiūras atlieka: nuolatinius stebėjimus – gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą; periodines (sezonines) apžiūras – gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra; specializuotas apžiūras – bendrojo naudojimo objektų valdytojo sprendimu sudaryta specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas (STR 1.07.03:2017 89 punktas). Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), apžiūrų aktuose (Reglamento 3 priedas), techninėse ataskaitose. Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar esminių statinių reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir (ar) gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje. Asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių (STR 1.07.03:2017 92-96 punktai).

25. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustos patalpos buvo užlietos dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, t. y. dėl bendrojo naudojimo objekto trūkio, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. L. paaiškino, jog gavo pranešimą apie tai, kad bus atliekamas karšto vandens vamzdynų sistemos patikrinimas slėgiu, o gyventojams pastebėjus defektus, nurodyta apie tai informuoti atsakovę, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigą atlikti bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimą, apžiūrą ir remontą. Byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki draudžiamojo įvykio būtų ėmusis kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, remontu, periodine apžiūra, atliktais profilaktiniais darbais, teikusi informaciją gyventojams apie šildymo ir karšto vandens sistemų būklę, defektus, vamzdynų būklę ir pan., būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu, nėra, t. y. atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad iki ginčo įvykio buvo atlikusi šildymo ir karšto vandens vamzdynų sistemos apžiūrą, taip pat duomenų apie tai, ar minėtų apžiūrų metu buvo užfiksuoti tam tikri defektai, ir kokių veiksmų atsakovė ėmėsi šiems defektams pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta trečiojo asmens UAB „Klaipėdos ekspresas“ darbuotoja R. L. paaiškino, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietos ir iki 2017 m. lapkričio 7 d. įvykio, t. y. patvirtino, kad avarijos dėl trūkusių namo vamzdynų buvo įvykusios ir anksčiau.

29. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nesutiktų atlikti vamzdyno remonto (rekonstrukcijos) darbų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos aplinkybės yra pagrįstos atsakovės samprotavimais ir neatleidžia atsakovės nuo pareigos, nustačius bendrojo naudojimo objektų defektus, nusidėvėjimą ir pan., informuoti apie tai butų ir kitų patalpų savininkus ir organizuoti jų susirinkimus šiems klausimams spręsti, arba, nustačius, kad minėti darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, imtis veiksmų jiems pašalinti.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors tarp atsakovės ir AB „City Service“ 2006 m. gegužės 16 d. buvo sudaryta šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 06-05-57J, kuria AB „City Service“, be kita ko, įsipareigojo atlikti šilumos ir karšto vandens sistemų sandarumo bandymus, praplovimus ir parengimą šildymo sezonui, pasibaigus šildymo sezonui atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų apžiūrą ir pateikti atsakovei apžiūros aktus, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti.

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trūkęs vamzdis buvo virtuvės sienoje, todėl buvo nematomas, atsakovė jo negalėjo vizualiai apžiūrėti dėl pastato konstrukcinių sprendimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos išvada nesutinka.

32. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad trūkęs karšto vandens vamzdis, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, buvo patalpų sienoje, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė negalėjo nustatyti jo defektų. Kaip minėta nutarties 28 punkte, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iki draudžiamojo įvykio būtų ėmusis veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens sistemų priežiūra, remontu, periodine apžiūra, atliktais profilaktiniais darbais, teikusi informaciją gyventojams apie karšto vandens sistemų būklę, defektus, vamzdynų būklę ir pan., būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu ir kt. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki ginčo įvykio daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų būklė buvo gera, jie neturėjo defektų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, jog atsakovė skelbdavo pranešimus apie tai, kad atlieka vamzdynų patikrą, nurodydavo gyventojams pranešti apie pastebėtus defektus, tačiau jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojai apžiūrėti šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdžių niekada nebuvo atvykę. Taigi trečiojo asmens nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog nors atsakovei buvo žinoma, kad dalis bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdžių yra gyventojų butuose, tačiau pastarųjų apžiūros neatlikdavo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors akivaizdu, kad būtų ir kitų patalpų savininkai gali pastebėti tam tikrus butuose esančių šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdžių defektus, pavyzdžiui, kad vamzdis nesandarus ir pro jį teka vanduo, tačiau akivaizdu, kad pastarieji, priešingai nei atsakovė, kuri yra savo srities profesionalė, neturi specialiųjų žinių, todėl gali būti nepajėgūs įvertinti visų defektų, pavyzdžiui nusidėvėjimo, galinčių sukelti avarinę situaciją.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas trečiasis asmuo K. L. savavališkai užmūrijo trūkusį vamzdį, todėl atsakovė negalėjo pastebėti jo defektų. Vertindama minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija, pažymi, jog, atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Visuotinai žinoma, kad tam tikruose daugiabučiuose namuose bendrojo naudojimo vamzdynai pagal projektinius sprendinius yra suprojektuoti būtent namo sienose. Šiuo atveju daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas apie 1953 m.–1954 m., todėl, akivaizdu, kad šiuo metu galiojantys Statybos techniniai reglamentų reikalavimai, įskaitant reikalavimą, kad bendrojo naudojimo vamzdynai būtų atviri, tuo metu nebuvo įtvirtinti. Be to, kaip minėta anksčiau, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovė atlikdavo gyventojų butuose esančių bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdžių apžiūras.

34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai vykdė pareigą rūpintis daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ir šiuo pagrindu atmetė ieškinį.

35. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais CPK 327 straipsnyje nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

36. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

37. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės nurodytu žalos dydžiu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, aplinkybių dėl ieškovės patirtos žalos dydžio pagrįstumo nevertino. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38. Iš naujo spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas privalo išsiaiškinti visas esmines aplinkybes susijusias su ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamo namo bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas, ir nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinį atmetė, nesiaiškinęs bylai reikšmingų faktinių aplinkybių dėl žalos dydžio, t. y. neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti teisiniai pagrindai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Skundžiamą apylinkės teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė