- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2-803-1030/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Trečiasis asmuo
- K. L., uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos ekspresas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos ekspresas“, uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Aušrinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būsto priežiūra“, K. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 1 421,37 Eur turtinės žalos, 78,51 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, jog 2017 m. lapkričio 7 d. įvykio metu buvo sulietos pirmo aukšto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos prekybinės patalpos lubos, salės sienos, stiklo dūžio jutiklis, grindų laminatas. Įvykio metu minėtos patalpos ieškovės buvo apdraustos Verslo draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė nurodo, kad pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad apdrausto turto remonto kaina sudaro 1 421,37 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu trūkus bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdynui. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo UAB „Danės būstas“, kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė UAB „Mano būstas Baltija“. Namo administratorius privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Namo administratorius yra atsakingas už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė teigia, jog siuntė pretenziją, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškovė akcentuoja, kad UAB „Danės būstas“, neprižiūrėjęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavęs jos remonto atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), dėl bendrosios inžinerinės įrangos defektų ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos, žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog tinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas, iki ginčo įvykio nuolat organizavo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant šildymo sistemą, priežiūrą. Pažymi, jog 2017 m. liepos 28 d. informavo daugiabučio namo butų savininkus apie tai, jog bus vykdoma bendrojo naudojimo objektų, įskaitant šildymo vamzdynus apžiūra. 2017 m. liepos 31 d. buvo apžiūrėti visi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos techninis prižiūrėtojas turėjo galimybę apžiūrėti, įvertinta šildymo sistemos būklė, bei pastato techninis prižiūrėtojas nustatė, jog ji yra patenkinamos būklės. 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas buto Nr. 13 savininko pranešimas apie tai, jog jo bute galimai nesandarus radiatorius. Įvertinus bute Nr. 13 esančius šildymo sistemos vamzdynus ir radiatorius, nustatyta, kad vienas radiatorius paveiktas korozijos, prasiskverbia drėgmė, dėl ko būtinąjį keisti. Atsižvelgiant į tai, pastato eksploatuotojas UAB „Mano būsto priežiūra“ (buvusi UAB „Mano būstas LT“) pakeitė bute esantį radiatorių į buto Nr. 13 savininko nupirktą ir pateiktą radiatorių. 2017 m. lapkričio 7 d. 19:35 val. gautas pranešimas apie tai, jog iš bute Nr. 13 esančių šildymo vamzdynų teka vanduo į butą, bei žemiau esančius butus. Nedelsiant į pastatą atvykus avarinės tarnybos darbuotojams buvo sustabdytas vandens tiekimas į 13 butą, bei įtarta, kad šiame bute trūko buto sienoje užmūrytas šildymo vamzdynas, einantis į radiatorių. Pastato eksploatuotojo UAB „Mano būsto priežiūra“ darbuotojams išgriovus bute Nr. 13 esančios mūrinės sienos virtuvėje ir kambaryje dalį, bei atidengus paslėptą vamzdyną nustatyta, kad trūko šildymo vamzdyno atšaka tarp virtuvės ir kambaryje esančio radiatoriaus, kurią pastato eksploatuotojo atstovai pakeitė. Pažymi, kad atlikus vamzdyno remonto darbus bute Nr. 13 defektas buvo pašalintas, o likusi daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema iki šiol veikia tinkamai, bei yra naudojama pastato bendraturčių. Atsakovės teigimu, ji tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas, tinkamai organizavimo bei užtikrino pastato techninę priežiūrą, bei remonto darbų atlikimą, o žala atsirado dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių.
Atsakovė nurodo, jog ieškovė apie įvykio priežastis, padarė remdamasi tik išimtinai apgadintų patalpų savininko/naudotojo paaiškinimu. Akivaizdu, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį net nebuvo nustatytos visos ginčo įvykio aplinkybės, ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nors atsakovė net du kartus teikė siūlymą bendradarbiauti tiriant ginčo įvykio aplinkybes. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio datos, žalos atsiradimo priežasčių, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taigi, tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymi, kad ieškovė neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Kad kiltų civilinė atsakomybė, turi būti realizuotos visos keturios (neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala bei tikslus jos dydį) sąlygos. Šių sąlygų neįrodžius, atsakovė nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, pastato bendraturčių (naudotojų) ar kitų subjektų kaltės. Būtent dėl to iš atsakovės negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo atsiradusius nuostolius. Pabrėžia, kad vien atsakovės pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus niekaip nepatvirtina egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygas, dėl to atsakovas negali būti laikoma atsakingu už bet kokią daugiabutyje kilusią žalą.
Atsakovė nurodo, kad ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Pastebi, jog ieškovė apsiriboja tik konstatavimu, kad butas buvo aplietas iš bendrojo naudojimo vandens vamzdyno išsiliejus vandeniui, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovė visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovė nepateikia nei vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Atsakovė pažymi, kad tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas. Tiek iki ginčo įvykio, tiek po jo organizavo daugiabučio namo taip pat daugiabučio namo techninę priežiūrą, prašė pastato bendraturčių sudaryti sąlygas apžiūrėti bute esančius bendrojo naudojimo objektus, bei informavo apie pastato bendrojo naudojimo objektų būklę. Pažymi, kad pastato šildymo vamzdynui, esant patenkinamos būklės, atsakovė net neturėjo faktinio pagrindo įtraukti viso šildymo vamzdyno remontą į daugiabučio namo ūkinius – finansinius planus ar ilgalaikius remonto darbų planus, kuriuos būtų galėjusi vykdyti tik gavusi teigiamą pastato bendraturčių daugumos sprendimą. Nesant kompetentingų asmenų, šiuo atveju techninio prižiūrėtojo arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo, sprendimo, namo vamzdynų nusidėvėjimas, esant patenkinamai jų būklei, negali būti savaime tapatinamas su vamzdynų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Nusidėvėję vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai atsakovės atstovų buvo nustatytas galimas daugiabučio namo šildymo vamzdyno nusidėvėjimas, net ir po ginčo įvykio pakeitus įtrūkusią šildymo vamzdyno dalį, likęs vamzdynas iki šiol yra naudojamas toliau. Atsakovės teigimu, ji tinkamai ir rūpestingai įgyvendino jai teisės aktais patikėtas funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtus veiksmus.
Atsakovė nurodo, kad byloje nėra įrodymų dėl galimai nukentėjusio buto apgadinimų fakto ir dydžio, t.y. nėra pateikta apgadinto turto nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota apgadintų patalpų būklė iki ginčo įvykio, nepateikiamas ieškovės galimai sudarytas apžiūros aktas. Nesant apgadinto turto nuotraukų padarytų iki ginčo įvykio nėra galimybių apskritai įvertinti žalos dydį, nes nėra aišku ar turtui nebuvo padaryta žala anksčiau, juolab ginčo įvykis įvyko 3 pastato aukšte, o turtas apgadintas pirmame aukšte. Ieškovė neabejotinai prieš sudarydama draudimo sutartį turėjo įvertinti kokia buvo turto būklė, t. y. kokį turtą apdraudžia, tačiau tai nebuvo atlikta. Dar daugiau ieškovės draudėjui net nepriklauso apgadintos patalpos, šis turtas priklauso kitam asmeniui – kitam savininkui, taigi žala buvo padaryta ne Ieškovo draudėjo turtui, o patalpos savininko turtui, kuriam, manytina, ieškovė nebuvo suteikusi draudiminės apsaugos. Teigia, jog ginčo įvykis net negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju, dėl ko ieškovės ex gratia išmokėta suma negali būti priteisiama. Atsakovė pažymi, jog pateiktoje sąmatoje nurodyti įkainiai neatitinka faktinių UAB „Sistela“ skaičiuojamosios kainos įkainių, t. y. įkainiai yra padidinti. Ieškovė visiškai nepagrįstai reikalauja atlyginti nepatirtų išlaidų, kurių net nebuvo patirta darbus vykdant ūkio būdu – papildomų medžiagų ir mechanizmų vertės, papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos. Tik ieškovei pateikus įrodymus, jog žala pašalinta ne ūkio būdu būtų galima tokias išlaidas priskirti žalos atlyginimui būtinoms išlaidoms, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikia. Akivaizdu, jog ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio, o vien faktas, kad ji išmokėjo draudimo išmoką, niekaip savaime nepatvirtina patirtos žalos dydžio ir jos išmokėjimo teisinių pagrindų.
Atsakovės teigimu, ieškovė tik išvardina įstatymo nuostatas dėl valdytojo atsakomybės, tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė.
Atsakovė nurodo, kad nėra jos neteisėtų veiksmų, taigi neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pastebi, kad net esant kitokioms nei faktinės šios bylos aplinkybės, būtų įžvelgti atsakovės neteisėti veiksmai priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų būtų teisiškai per daug nutolęs nuo žalos, kadangi atsakovė net neturėjo jokių faktinių galimybių įvertinti trukusio vamzdyno dalies būklę iki įvykio, nes trūkęs vamzdynas buvo užmūrytas plytų siena. Pabrėžia, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovei. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri paskirtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, ne atsakovė, todėl net ir darant byloje esančia medžiaga neparemtą prielaidą, kad apdrausto turto apgadinimą nulėmė netinkama pastato šildymo sistemos priežiūra, būtent jis teisės aktų ir sudarytos sutarties nustatyta tvarka turėjo užtikrinti pastato šildymo bei karšto vandens sistemų tinkamą funkcionavimą.
Šalies argumentai
Ieškovė byloje pateikė papildomu rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad žalos dydį apskaičiavo „Sistela” programa, kurioje suvedus reikalingų atlikti darbų kiekius, programa pagal tuo metu galiojančias vidutines rinkos kainas apskaičiuoja remonto kaštus. Šiuo atveju ieškovė skaičiavo ir atlygino draudėjui tik tiesiogines išlaidas, t. y. 1 421,37 Eur, vertinant, kad draudėjas turtą remontuosis ūkio būdu. Tuo atveju, jeigu draudėjas būtų samdęs rangovą, būtų prašoma jo pateikti sąskaitas už darbus, o remonto išlaidos galėjo siekti apie 2 200 Eur.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos ekspresas“ atsiliepimu nurodo, kad nuomoja patalpas iš UAB Prekybos namai „Aušrinė“ (duomenys neskelbtini), pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pasirašytą 2015 m. vasario 20 d. Pagal nuomos sutartį nuomininkas atsako už patalpas ir jų būklę. Kad apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų: gaisro, vandens užpylimo, vandalizmo aktų UAB „Klaipėdos ekspresas“ apsidraudė nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini), nuo nelaimingų atsitikimų. 2017 m. lapkričio 7 d. įvyko draudiminis įvykis. Vėlai vakare gautas pranešimas iš apsaugos „Komada“ pulto, kad suveikė signalizacija nuomojamose patalpose. Apsauga pranešė, kad išorinis perimetras nepažeistas – įsilaužimo žymių nėra, tik per langus matosi, kad iš antro aukšto labai stipriai bėga vanduo. Nuvykus ir atidarius duris pamatė, kad patalpų grindys apsemtos vandeniu, o pro lubas veržiasi vanduo. Vanduo sunkėsi pro signalizacijos daviklius, šviestuvus, bėgo per sienas. Bandė užeiti į II a. patalpas per kur bėgo vanduo, bet niekas neįleido. Skubiai iškvietė avarinę tarnybą, kuri užsuko vandenį visam namui. Išėjus į lauką pastebėjo, kad vanduo veržiasi iš trečio aukšto ir pastato išorinė siena visa šlapia. Kadangi antrame aukšte esančiame bute nieko nebuvo reagavimas įvyko tik kai apipylė patalpų pirmame aukšte signalizacijos daviklius kurie buvo užtrumpinti ir dėl to suveikė signalizacija. Kitą dieną po įvykio kreipėmės į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudiminio įvykio ir žalos atlyginimo. Atvyko draudimo ekspertas, kuris įvertino padarytą žalą ir pasiūlė žalos kompensavimą pagal draudimo poliusą. Draudiminio įvykio metu buvo sugadintos lubos, signalizacijos davikliai, šviestuvai, sienos, grindys ir prekybiniai stendai su ekspozicinėm prekėm. Lubos ir sienos džiūvo ilgai, negalėjo jungti apšvietimo, todėl dalis defektų (išsipūtęs nuo bėgusio vandens baldas) pasimatė tik po kurio laiko jau po draudiminio įvykio. Kadangi įmonė yra maža, visiškai užsidaryti remontui negalėjo, todėl nusprendė, kad patalpas remontuos ūkio būdu, t. y. savo jėgom. Draudimo įmonė paskaičiavo pagal sąmatą patirtus nuostolius ir išmokėjo pinigus į sąskaitą. Po kurio laiko pradėjo remonto darbus per kelis etapus. Buvo suremontuota signalizacija, lubos, pakeisti perdegę LED šviestuvai, buvo sutvarkytos sugadintos sienos. Pagal patirtus nuostolius ši suma padengė tik medžiagų sąnaudas. Kadangi pinigų darbams neužteko, remontavome savo jėgomis.
Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Į teismo posėdį tretieji asmenys UAB Prekybos namai „Aušrinė“ ir UAB „ Mano būsto priežiūra“ neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla išnagrinėta tretiesiems asmenims UAB Prekybos namai „Aušrinė“ ir UAB „ Mano būsto priežiūra“ nedalyvaujant.
Posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti, rėmėsi ieškinio bei papildomų paaiškinimų motyvais.
Posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti, rėmėsi atsiliepimo motyvais.
Posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Klaipėdos ekspresas“ direktorius R. L. bei trečiasis asmuo K. L. davė paaiškinimus, taip pat buvo apklausta liudytoja užlieto salono vadovė R. L.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) ir UAB „Klaipėdos ekspresas“ (draudėjas) sudarė verslo turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos draudėjo nuomojamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad pagal Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 (DOK-13001) 5 punktą šia draudimo rūšimi gali būti draudžiamas ir draudėjo nuomojamas turtas. Draudimo laikotarpiu 2017 m. lapkričio 7 d. apdraustose patalpose įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virš apdraustų patalpų sienoje trūko šildymo sistemos stovo atšaka (šildymo sistemos vamzdis), dėl to buvo sulietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiam UAB „Klaipėdos ekspresas“ 1 421,37 Eur draudimo išmoką. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, civilinės atsakomybės įvykus avarijai.
Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.83-4.84, 4.236-4.252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą, žalos atlyginimą, draudiko teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), nuostatas.
Atsakovė neigia prievolę atlyginti draudiko išmokėtą draudimo išmoką, teigdama, kad ji tinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektus, o tam, kad patikrinti šildymo sistemos stovo atšaką bute Nr. 13, reikėjo griauti sieną, todėl apžiūrėti minėto vamzdžio namo administratorė (atsakovė) neturėjo galimybės.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratoriui. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).
Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
Vertinant atsakovės, kaip ginčo namo administratoriaus, argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12, 178 straipsniuose, numatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovo veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Pagal CK 4.242 straipsnio 1 dalį, atsakovė, vykdydama savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, todėl turi pateikti įrodymus, kad jai priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) yra patvirtinusi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Nuostatų 6 ir 7 punktai numato administratoriaus pareigas ir teises.
Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad šildymo sistemos vamzdynas priskiriamas bendrajai pastato inžinerinei sistemai, kurią administruoja atsakovė. Tačiau atsakovė, neigdama žalos atlyginimą, teigia, jog nesant duomenų dėl kritinės vamzdynų būklės, bei bendraturčių pranešimo apie gedimus atsakovė neturėjo galimybės nustatyti prastos vamzdžio būklės bei organizuoti vamzdyno keitimo darbus, juolab, kad šildymo sistemos stovo atšaka buvo užmūryta sienoje.
Pažymėtina ir tai, kad pagal įstatymą bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir šildymo sistemos vamzdynus, priklauso ne bendrojo naudojimo objektų administratoriui, bet patiems gyventojams. Sprendimai tiek dėl bendrų visiems gyventojams, tiek dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1, 3 dalys). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas tik patalpų savininkų sprendimu. Tai reiškia, kad jiems priklausančiu turtu daugiabučio namo gyventojai savininkai visų pirma turi rūpintis patys, taip pat ir informuodami bendrojo naudojimo objektų administratorių apie atsiradusius gedimus, pastato trūkumus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų kas dieną nestebi, kadangi tam jis neįpareigotas teisės aktais, tai būtų ir netikslinga bei neįmanoma fiziškai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas), be kita ko, reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimą (Reglamento 1.2 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiūrėtoją (Reglamento 84 punktas). Namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (Reglamento 87.1.1 punktas); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (Reglamento 87.2 punktas). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus (Reglamento 91 punktas). Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (Reglamento 92 punktas).
Iš byloje esančios 2006 m. gegužės 16 d. Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. 06-05-57I (DOK-12974) matyti, kad atsakovė yra įvykdžiusi teisės aktuose numatytą pareigą paskirti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nuolatinį techninį prižiūrėtoją. Duomenų, kad nuolatinė techninė vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra būtų vykdoma netinkamai, byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. atliktų radiatoriaus keitimo darbų bute Nr. 13, matyti, kad gyventojams buvo pranešama apie šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimą, raginama informuoti apie sistemų nesandarumus. Taigi nėra pagrindo manyti, kad nebuvo atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai ir kasmetinės namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros.
Byloje pateikti duomenys, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. gautas gyventojo iš buto Nr. 13 (K. L.) pranešimas, kad iš jo virtuvės radiatoriaus laša vanduo. Posėdžio metu buto savininkas K. L. nurodė, kad 2017 m. spalio 17 d. radiatorius buvo pakeistas. Vadinasi atliekant radiatoriaus keitimo darbus nebuvo nustatyta kokių nors vamzdynų defektų, kurie būtų susiję su galimu vandens nutekėjimu iš karšto vandens vamzdyno.
Vertinant, ar atsakovė tinkamai atliko savo pareigas, šiuo atveju taip pat svarbu įvertinti, ar atsakovė (arba techninis prižiūrėtojas) turėjo realias galimybes fiziškai apžiūrėti trūkusį šildymo sistemos vamzdį bute Nr. 13. Iš byloje pateiktų nuotraukų, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad trūkęs vamzdis buvo virtuvės sienoje; atliekant remonto darbus, buvo reikalinga griauti mūrinę sieną; atlikus darbus siena vėl buvo užmūryta. Vadinasi, trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis buvo nematomas, jo nebuvo įmanoma vizualiai apžiūrėti dėl pastato konstrukcinių sprendimų. Posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino ir buto Nr. 13 savininkas – trečiasis asmuo K. L., nurodydamas, kad radiatorius stovi sienoje, o vertikalioji dalis, iš kurios bėgo vanduo, yra sienoje ir jos negalima matyti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie šildymo sistemos stovo atšaką, vandens nutekėjimą iš jos ir pan., kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio apliejimui. Nesant duomenų, jog atsakovė žinojo apie šildymo sistemos stovo atšakos defektus ir nustačius, kad įprastiniais būdais nebuvo įmanoma apžiūrėti bei patikrinti trūkusio vamzdžio ar aptikti žalą lėmusio defekto, negalima teigti, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą (CPK 185 straipsnis).
Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Vien tai, kad vanduo išsiliejo iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos, vertinant anksčiau paminėtas aplinkybes, neįrodo administratoriaus kaltės. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius bent vienos iš keturių būtinų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 363 Eur (121+121+121) už advokato suteiktas teisines paslaugas (DOK-13070, DOK-19448, DOK-26720).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.