Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei V. K. priešieškinį S. K. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir išlaikymo iš buvusio sutuoktinio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vertinant atsakovės reikalavimų pagrįstumą, yra būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Vertinant išlaikymo reikalingumą, turi būti taip pat įvertinta, ar atsakovė išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-127/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011 ir kt.). Šalis, pareiškusi ieškinį (priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo ilgalaikio nuolatinio alkoholio vartojimo, lošimo, ieškovas smurtavo prieš atsakovę, ir svarbiausia buvo neištikimas, paliko šeimą, ja nesirūpina ir gyvena su kita moterimi.

Atsakovė pabrėžė, kad ieškovas prieš ją smurtavo. Byloje pateiktas 2011 m. liepos 19 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kad V k nustatyta galvos smegenų sutrikimas, krūtinės ląstos sumušimas. (e. bylos priedas, b. l. 10). Atsakovė šiuo išrašu grindžia aplinkybę, kad S. K. prieš ją smurtavo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ją sumušė, kai ji telefonu susisiekė su ieškovo meiluže, tuomet grįžęs namo ieškovas ją sumušė. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo to laiko praėjo septyni metai. Pripažinimas, jog septynių metų senumo įvykis bet kada gali būti panaudojamas kaip reikšmingas teisines pasekmes sukuriantis vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas, neatitiktų teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų. Tokį faktą priėmęs ir jo, kaip pagrindo nutraukti santuoką, nevertinęs asmuo vėliau jį gali nurodyti kaip santuokinio gyvenimo pobūdį iliustruojantį veiksnį, tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju praranda teisinį pagrindą juo remtis kaip pakankamu išimtinės kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo įrodymu. Pažymėtina, ir tai, kad atsakovė pripažino, kad ieškovas jos atsiprašė ir ji į ikiteisminio tyrimo institucijas nesikreipė. Taip pat nurodė, kad nuo to laiko šeima bendro ūkio nebevedė. Tačiau šalys ir toliau gyveno kartu tame pačiame ieškovo tėvams priklausančiame bute.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nei aplinkybė, jog ieškovas visą santuokinį gyvenimą galimai vartodavo alkoholį, ar žaidė azartinius žaidimus, nei galimas ieškovo smurtas prieš atsakovę, 2011 metais atsakovei V. K. nebuvo pakankamas pagrindas nutraukti santuoką sudarytą tarp jos ir ieškovo S. K.. Teismo nuomone, šalys pasirinkimo tokį gyvenimo modelį ir nusprendė toliau gyventi kartu. 2016 metais ieškovui galutinai išėjus iš namų, atsakovė išvyko dirbti į Vokietiją. Santuoką nutraukti nusprendė ieškovas tik 2018 m. kovo 23 d., šalims atskirai gyvenant jau du metus.

Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji nerėmė ieškovo moraliai. Net ir aplinkybė, kad ieškovas jau 2011 metais galimai susitikinėjo su kita moterimi, atsakovei nebuvo pagrindas inicijuoti santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, nei bandyti spręsti susidariusią situaciją, bandyti išsaugoti šeimą. Teismo vertinimu abi šalys abejingai reagavo į sutuoktinių pareigas vienas kitam ir susiklosčiusią šeimoje situaciją.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, koks įvykis ar veiksmas buvo pagrindas dėl ko iširo tarp šalių sudaryta santuoka. Teismo vertinimu abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs. Ieškovas galimai vartojo alkoholį, nesulaukęs sutuoktinės palaikymo šeimoje susirado kitą moterį, tačiau atsakovė taip pat nesiekė spręsti šios problemos, nesiūlė kreiptis ieškovui ieškoti pagalbos kaip spręsti šią problemą, priešingai, ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl smurto, priėmė faktą, kad ieškovas turi kitą moterį, nesiėmė jokių priemonių, kad atsakovas jau prieš du metus išėjo iš savo šeimos gyvenamojo būsto, kurio dalis priklauso būtent jam asmeninės nuosavybės teise, ir leido ten gyventi atsakovei.

Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010, 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013, 2016 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Teismas konstatuoja, kad santuoka tarp S. K. ir V. K. iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą buvo apklausta liudytoja, kuri esminių paaiškinimų, patvirtinančių priešieškinio aplinkybes, paneigiančių kitus byloje esančius įrodymus, nepateikė, todėl teismas liudytojos paaiškinimus vertina kaip nepakankamus ir plačiau dėl jų nepasisako (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Atsakovė V. K. prašo teismo priteisti jai iš ieškovo S. K. išlaikymą po 300Eur periodinėmis išmokomis neterminuotai.

CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Dėl to laikytina, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl prašančio išlaikymo sveikatos būklės ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2003).

CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. Išlaikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Minėta, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad dėl sveikatos būklės jai nustatytas 40 procentų darbingumas. CK 3.72 straipsnis nustato išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo pagrindus ir sąlygas, tačiau nenustato nedarbingo dėl sveikatos būklės asmens sąvokos, todėl reikia vadovautis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pagal kurį asmuo, kuriam nustatytas 30–55 proc. darbingumas, yra iš dalies darbingas, o nedarbingu asmuo laikomas, jei jo darbingumas lygus 0–25 proc. imtinai (nurodyto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Ieškovei nustatytas 40 proc. darbingumas, ji negali pagal įstatymą būti laikoma nedarbinga – ji laikytina iš dalies darbinga. CK neįtvirtina iš dalies darbingo asmens teisės gauti išlaikymą iš kito sutuoktinio. Todėl CK 3.72 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija nagrinėjamu atveju netaikoma ir būtent atsakovė turi įrodyti išlaikymo reikalingumą.

Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų visiškai save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimalių poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Atsakovė byloje pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. pažymą apie V. K. išmokėtas išmokas. Iš pateiktos pažymos matyti, kad V. K. gauna apie 205,76 Eur dydžio išmoką. Atsakovė nepateikė duomenų, kad yra registruota darbo biržoje, kad yra aktyvi ir ieškosi darbo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl nustatyto dalinio darbingumo jai nepavyko įsidarbinti ar kad ji stengėsi savarankiškai susirasti darbą Lietuvoje. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji vyksta dirbti į Vokietiją. Ten dirba pagal pareikalavimą, kai ją iškviečia darbdavys. Taip ji dirba jau nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio. Teigė gaunanti po 600 Eur per mėnesį pajamų, kadangi dirba griežtai pagal galimybės esant nustatytam 40 procentų darbingumui. Teismo posėdžio metu pripažino, kad šiai dienai išlaikymas jai nereikalingas, kadangi ji gyvena ieškovui ir dukroms nuosavybės teise priklausančiame bute, jai pragyventi padeda dukros. Tačiau teigė, kad nėra garantuota dėl savo ateities. Jei ieškovas pareikalautų jos išsikraustyti, ji neturėtų kur gyventi.

Teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas paveldėjo, o atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Tačiau ieškovas minėtame bute negyvena, šiame bute gyvena dukros ir atsakovė, kai grįžta po darbo Vokietijoje į Lietuvą.

Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 6 punktą teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Duomenų, kad dėl sunkios finansinės padėties atsakovė kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos byloje nėra, priešingai, byloje atsakovę atstovavo privatus advokatas. Teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad racionaliai naudojant turimas pajamas nėra užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Priešingai atsakovė pripažino, kad šiai dienai jos būsto, maitinimosi, aprangos ir sveikatos poreikiai yra patenkinti.

Nenustatęs vienos iš privalomos sąlygų, t. y. kad nėra patenkinami atsakovės V. K. minimalūs pragyvenimo poreikiai, teismas nevertina ieškovo galimybės teikti atsakovei išlaikymą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo jai išlaikymą periodinėmis išmokomis kaip nepagrįstą.

Dėl pavardžių

Vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsakovė neprašė teismo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę. Nenustačius atsakovės kaltės ieškovas neturi pagrindo reikalauti uždrausti atsakovei pasilikti santuokos metu turėtą pavardę. Teismas palieka šalims santuokos metu turėtas pavardes – K ir K.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti.

Šalys bendrosios nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo (e. b. l. 8-11).

Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo automobilį Mercedes Benz C200, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Ieškiniu S. K. prašė minėtą automobilį natūra priteisti jai, o atsakovei iš jo priteisti 350 Eur kompensaciją už didesnės vertės tenkančią turto dalį.

Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo jam priteisti automobilį, nurodė atsisakantis šio reikalavimo ir kompensacijos iš atsakovės už jai atitenkančią didesnę turto dalį nereikalaujantis. Atsakovė tokiam ieškovo pageidavimui neprieštaravo. Atsižvelgiant į šalių valią, į tai, kad ginčo tarp šalių dėl transporto priemonės nekilo, teismas atsakovei V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisia transporto priemonę Mercedes Benz C200. Kompensacija už atsakovei tenkančią didesnės vertės turto dalį, ieškovui nepriteistina, kadangi tokio reikalavimo ieškovas atsisakė.

Kito dalintino turto šalys neturi.

Byloje, viešuose registruose, teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas kreipdamasis su ieškiniu į teismą sumokėjo 90 Eur dydžio žyminį mokestį (e. b. l. 7) ir pateikė įrodymus, kad už advokato suteiktas paslaugas sumokėjo 430 Eur (e. bylos priedas, b. l. 28, 30, 31, 32). Ieškinį patenkinus, priešieškinio reikalavimus atmetus iš atsakovės V. K. ieškovo S. K. naudai priteistina 90 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 430 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 520 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 13,63 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės V. K. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

nusprendžia

ieškinį patenkinti. Priešieškinį atmesti.

Santuoką, įregistruotą 1989 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 693, tarp S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei V. K., a. k (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę – K, S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – K.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti V. K., a. k (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Mercedes Benz C200, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. K., a. k (duomenys neskelbtini) ieškovo S. K., gimusio a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 520 Eur (penkiasdešimt dvidešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų .

Priteisti iš atsakovės V. K., a. k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,63 Eur (trylika eurų ir šešiasdešimt tris euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją elektroninių ryšių priemonėmis per vieną darbo dieną išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Regitra“ ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.