Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. eA2-199-544/2023

teisėja Monika Mockutė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00926-2020-4

2023 m. kovo 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. J. ir T. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-10706-1103/2022 pagal pareiškėjų S. J. ir T. J. (atsakovo A. J. procesinių teisių perėmėjų) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-63-400/2021 pagal ieškovės Valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovui A. J. ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei Valstybės įmonei Turto bankui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. S., V. B., (duomenys neskelbtini) centrui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio, iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civilinėje byloje Nr. e2-63-400/2021 pagal ieškovės

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą bei procesinius šalių dokumentus, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

23. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atskirajame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo nutarties dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti atskirojo skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais atskirajame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

24. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022). Proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, sąrašas yra baigtinis.

25. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl to, kad, jų manymu, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-63-400/2021 priimant sprendimą teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, taip pat naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurių nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atmesti jų prašymą atnaujinti procesą ir laikosi pozicijos, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 7 punktuose numatyti pagrindai procesui atnaujinti, kurių teismas be pagrindo nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų atskirojo skundo argumentais nesutinka.

27. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų). Vertinant proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pažymėtina, jog pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

28. Apeliantai kritikuoja teismo išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes pareiškėja S. J. nenurodė materialiosios teisės norma pagrįstos teisės ar įstatymo saugomo intereso, kurie pažeisti jos neįtraukus į civilinės bylos Nr. e2-63-400/2021 procesą ir kad nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų pareiškėjos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai apeliantų nuomonei, šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta teisėta ir pagrįsta.

29. Iš atskirojo skundo argumentų galima vertinti, jog pati pareiškėja pripažįsta, kad pirmiausia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų pagrindu procesas gali būti atnaujintas, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Tačiau bylos duomenys rodo, kad apeliantė jokių teisių į ginčo objektą neturėjo, pati nurodo, kad net nežinojo apie sutuoktinio 2018 m. balandžio 25 d. su mokykla pasirašytą turto nuomos sutartį, kuria jis įsipareigojo kas mėnesį mokėti 77,21 Eur nuompinigius ir kitus mokesčius. Matyti, kad nuomos sutartis sudaryta asmeniškai su A. J. po viešojo nuomos konkurso komisijai patvirtinus viešojo konkurso nuomos rezultatus. Turtas buvo skirtas ūkinei veiklai vykdyti (sutarties 1.2. punktas), kartu ir visas nuomininko teises bei pareigas sutartimi taip pat prisiėmė vienasmeniškai A. J..

30. Skunde teigiama, kad sudaryta nuomos sutartis ir jos sąlygų vykdymas yra susiję su šeimos interesų ir poreikių tenkinimu, su bendra sutuoktinių prievole pagal sandorį, dėl bendro, santuokoje įgyto turto disponavimo, valdymo ir naudojimo; todėl teismas turėjo įvertinti, kokią įtaką pareiškėjos, kaip atsakovo A. J. sutuoktinės, įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui; teismas netinkamai taikė ne tik CK 3.110-3.112, 3.113, 3.115 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į galimas įvairias sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos, nes tik nustačius sutuoktinių turtinės prievolės pobūdį, galima spręsti iš kokio turto ir kokia tvarka bus vykdomos turtinės prievolės.

31. Vertinant šios nutarties 30 punkte nurodytus atskirojo skundo argumentus pažymima, kad visos minėtos CK straipsnių normos būtų aktualios, jei ieškovė byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, būtų reikalavusi skolą pripažinti bendra sutuoktinių prievole ir reikalavusi prievolę vykdyti iš bendro sutuoktinių turto. Tačiau pagal civilinės bylos Nr. e2-63-400/2021 duomenis atsakovas A. J. byloje įrodinėjo, kad patalpos, skirtos ūkinei komercinei veiklai, jam nebuvo perduotos, todėl priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę pagal 2018 m. balandžio 25 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, pakeistą 2018 m. birželio 1 d. susitarimu, perduoti patalpas atsakovui per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo. Taigi jokia ūkinė komercinė veikla, iš kurios galėjo būti gaunamos pajamos šeimos poreikiams tenkinti, nebuvo gautos, atitinkamai, ir jokios turtinės prievolės apeliantei šiuo aspektu negalėjo atsirasti.

32. Sutiktina su apeliantų teiginiu, jog, atnaujinus bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios, o pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nebuvo pasisakyta dėl nuomininko A. J. sutuoktinės pareiškėjos S. J. materialiųjų teisių ir pareigų, nes jokie reikalavimai jai nebuvo ir nėra reiškiami (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys rodo, kad apeliantė į procesą siekia įstoti ne todėl, kad teismo sprendimas, priimtas jos neįtraukus į procesą, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, bet todėl, jog ji laisva valia apsisprendė priimti palikimą po sutuoktinio A. J. mirties, į kurio sudėtį įeina ir jo asmeninės prievolės. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad priimti palikimą įpėdiniams nėra privaloma, nes kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėja S. J. dėl sutuoktinio A. J. palikimo priėmimo pateikė pareiškimą notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), taip laisva valia išreikšdama valią priimti A. J. palikimą, tame tarpe jo turtines prievoles VĮ Turto bankui Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą.

34. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

36. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą laiko tai, kad po A. J. mirties rado 2018 m. kovo 16 d. susirašinėjimą tarp mokyklos darbuotojo D. G. ir VĮ Turto banko darbuotojo A. M. dėl skelbiamo nekilnojamojo turto nuomos konkurso, 2003 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl nekilnojamųjų daiktų registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei gavo 2021 m. spalio 18 d. UAB „Giantus“ turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas šių rašytinių įrodymų įrodomosios reikšmės tinkamai neįvertino ir be pagrindo juose nurodytų aplinkybių nepripažino naujai paaiškėjusiomis aplinkybėms CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas šių, kaip ir visų kitų byloje esančių įrodymų reikšmę įvertino tinkamai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino, kad juose nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų (CPK 185 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Apeliantų tvirtinimu, skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus ir yra be motyvų (pakankamų motyvų), nes: teismas pats abejoja tuo, kad pareiškėjai nenurodo laiko, kada gavo aukščiau nutartyje minėtą 2018 m. kovo 16 d. susirašinėjimą, nors pareiškime buvo nurodyta, jog A. J. šį įrodymą gavo po civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išnagrinėjimo ir teismų sprendimų įsiteisėjimo; pareiškėjai nurodė, kada šį dokumentą rado po A. J. mirties ir kokią įrodomąją reikšmę šis dokumentas turėjo civilinės bylos išnagrinėjimui ir, jeigu teismui buvo neaiškios aplinkybės, žodinio bylos nagrinėjimo metu būtų paaiškinę kilusius neaiškumus; teismas nevertino aplinkybių, susijusių su rastu 2003 m. lapkričio 5 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu dėl nekilnojamųjų daiktų registracijos.

38. Vertinant nutarties 35-37 punktuose nurodytus apeliantų argumentus, pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsni) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 – 185 straipsniai) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo pripažįstami nepagrįstais.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti nutartį numatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

40. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas savo sprendimą dėl rasto 2018 m. kovo 16 d. elektroninio laiško ir 2003 m. lapkričio 5 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymo vertinimo išdėstė sprendime, motyvavo, kodėl priėjo išvados, kad jie neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus. Teismas laikė, jog atsakovas A. J. nagrinėjant bylą turėjo šiuos dokumentus, galėjo juos teikti į bylą, todėl sprendė, kad jo teisių ir pareigų perėmėjų prielaidos apie tai, kad dokumentai gauti vėliau, nevertino patikimais, juo labiau, kad nenurodyta, kada J. J. dokumentus gavo, galimai pats yra praleidęs įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti (CPK 368 straipsnio 1 dalis), o tokia teisė tada neperėjo ir jo teisių perėmėjams. Taigi, laikyti, kad nutartyje teismas visai nepateikė jokių motyvų, nėra pagrindo. Priešingai, dėl pagrindinių (esminių) faktinių ir teisinių aspektų, turinčių reikšmės bylos esmės atskleidimui, yra pasisakyta.

41. Apeliantų vertinimu, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-63-400/2021 reikia dėl to, kad būtų nustatyta, kokios patalpos buvo perduotos 2018 m. gegužės 23 d. valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktu iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, ar perimtas 205,91 kv. m pastatas – dirbtuvės (pažymėjimas plane – 3P2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ar koks nors kitas pastatas, nes liko neatsakyta į klausimą, kokios patalpos iš trečiojo asmens buvo perduotos ieškovei ir kokios buvo išnuomotos atsakovui A. J..

42. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad byloje Nr. e2-63-400/2021, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismai įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose jau yra nustatę, kad tos bylos ieškovė VĮ Turto bankas 2018 m. gegužės 23 d. valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) mokyklos perėmė 205,91 kv. m pastatą – dirbtuves (pažymėjimas plane – 3P2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Mokykla 2018 m. balandžio 16 d. patvirtino minėtų negyvenamųjų patalpų viešo konkurso sąlygas, kuriose buvo nustatyta, kad išnuomojamos 205,91 kv. m negyvenamos patalpos ūkinei, gamybinei veiklai 10 metų laikotarpiui, o 2018 m. balandžio 23 d. įvyko minėtų dirbtuvių nuomos konkursas. Tai reiškia, kad aplinkybės dėl ginčo patalpų faktinės buvimo vietos, jų ploto, pažymėjimo planuose buvo žinomos bylą nagrinėjant teismuose, todėl nėra naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Minėtos bylos atsakovas A. J. aiškiai žinojo, kokios patalpos yra jo sudarytos nuomos sutarties objektas, nes priešieškiniu reikalavo jas jam perduoti ir tas patalpas aiškiai identifikavo. Atsakovo su mokykla pasirašyta minėta nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, pagal jos duomenis skirtas žemės sklypas patalpoms eksploatuoti, pagal tai Panevėžio miesto savivaldybės apskaičiavo žemės mokestį, kurį prašo priteisti kitoje byloje (civilinės bylos Nr. e2-15-1105/2023, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kadangi įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai turi privalomumo požymį ir negali būti kvestionuojami (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas), pirmosios instancijos teismui, vertinant šį bylos aspektą, buvo pakankama nurodyti, jog apeliantų pateikti argumentai ir nurodomi įrodymai jau buvo analizuoti, dėl tų pačių aplinkybių pasisakyta tiek Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendime, tiek Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje.

43. Iš šios bylos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-15-1105/2023 grindžiamas tuo, kad, 2019 metais atlikus naudojamos valstybinės žemės duomenų, reikalingų mokesčiui apskaičiuoti, tikrinimą, pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Turto bankas turto patikėjimo teise valdo pastato – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas – 205,91 kv. m) dalį (102,95 kv. m), kuri 2018 m. birželio 1 d. susitarimu pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomota A. J.. Minimu adresu yra suformuotas ir registruotas 0,8321 ha ploto komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. birželio 21 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatomis, atsakovui A. J. nuomos teise perduoto naudotis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai eksploatuoti apskaičiuota apmokestinama 0,0486 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, už kurią jam galimai atsirado pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Šios faktinės aplinkybės paneigia apeliantų keliamas prielaidas ir dėstomas abejones dėl nuomos sutarties objekto vietos ir kitų jas apibudinančių duomenų.

44. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantų teiginį, jog pirmosios instancijos teismas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino 2021 m. spalio 18 d. UAB „Giantus“ turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl aplinkybės, kad nuomos sutarties objektu nurodytos patalpos nebuvo perduotos A. J..

45. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu UAB „Giantus“ turto vertinimo ataskaitos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 kovo 18 d. nutartimi bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino, nustatė ieškovei terminą patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant, kokius reikalavimus reiškia atsakovui A. J. (patikslinant patalpų, iš kurių prašo atsakovą iškeldinti, duomenis), siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus: viešojo nuomos konkurso medžiagą (A. J. paraišką, komisijos sprendimą, protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus dokumentus), patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), planą, 2018 m. gegužės 23 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudotis ir disponuoti juo pasitikėjimo teise, perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymą iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškinio pateikimo dienai. 2021 m. kovo 31 d. ieškovė šiuos dokumentus pateikė kartu su patikslintu ieškiniu, kur patalpų planas yra analogiškas esančiam UAB „Giantus“ vertinimo ataskaitos 13 lape. Be to, su patikslintu ieškiniu buvo pateiktas ir pastogės patalpų planas. Todėl pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog ir šios aplinkybės nelaikytinos nei naujomis, nei turinčiomis esminę reikšmę bylai.

46. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo bei vertindamas šio prašymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, būtų netinkamai taikęs procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą ir įrodymų vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.