- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-1943-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12256-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- P. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. patikslintą ieškinį atsakovui P. V. dėl be pagrindo įgyto turto (pinigų) grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 511,89 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (lėšas) iš ieškovo; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 5,70 Eur už pažymą iš Gyventojų registro apie atsakovo gyvenamąją vietą.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13250-24, kuris prokuroro Dariaus Dziegoraičio 2024-07-31 nutarimu buvo nutrauktas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl ieškovo žalos padarymo atsakovui. Ikiteisminio tyrimo metu, suklaidintas atsakovo, ieškovas sumokėjo atsakovui 540,00 Eur kaip žalos atlyginimą, tačiau, kreipusis į oficialią BMW automobilių atstovybę, paaiškėjo, kad maksimali žala neviršija 121,61 Eur, šis UAB „Krasta Auto“ paskaičiavimas buvo padarytas su naujo valstybinio numerio užsakymu. Gavus žinių, kad atsakovas valstybinio numerio nekeitė, vėl buvo kreiptasi į oficialią BMW automobilių atstovybę ir gautas atsakymas, kad žalos dydis atsakovui tesiekia 28,11 Eur. Iš išdėstyto matyti, kad ieškovas atsakovui yra permokėjęs mažiausiai 511,89 Eur, tokiu būdu atsakovas be pagrindo įgijo minėtą sumą iš ieškovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė atmesti patikslinto ieškinio reikalavimus. Atsiliepime nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog tai yra be pagrindo atsakovo įgytas turtas, tačiau pats ieškovas pripažįsta, kad tai yra žalos atlyginimas. Ieškovas kvestionuoja tik žalos dydį, bet pripažįsta, kad žala jo veiksmais buvo padaryta. Ieškovas sąmoningai nutyli, kad nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tyčinį atsakovui priklausančio turto sugadinimą, kur atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (115 straipsnis). Būtent su ieškovu atsakovas ir sutarė, kad ieškovas geranoriškai atlygina dalį atsakovo patirtos žalos (apimančios tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atsakovas ketino reikšti civilinį ieškinį), sumokėdamas 540 Eur, ką ieškovas ir padarė. Atsakovas kreipėsi į „Krasta Auto“, oficialų BMW atstovą Lietuvoje, iš kurio gautas pasiūlymas, kiek galėtų kainuoti visų sugadinimų sutvarkymas. Iš pateikto atsakymo matyti, kad pilnas automobilio sutvarkymas kainuotų apie 2 248,43 Eur, ir nors ieškovas pateikė „Krasta Auto“ pažymą, kurioje nurodyta, kad preliminari remonto sąmata būtų 121,61 Eur su PVM (numerio laikiklis, numerio laikiklio tvirtinimas ir naujas valstybinis numeris), tačiau pačioje pažymoje išdėstyta, kad tai yra numanoma sąmata, kadangi reikėtų automobilio kėbulo numerio, detalesnių apgadinimo fotografijų arba automobilio apžiūros. Kadangi dėl ginčo situacijos atsakovas buvo priverstas naudotis ir advokato pagalba, patyrė ir neturtinę žalą, nepatogumus, tarp šalių buvo sutarta, kad bendra atlygintina ieškovo atsakovui žala yra būtent 540 Eur, nes atsakovas geranoriškai atsisakė kur kas didesnės žalos atlyginimo, taip siekdamas sutaupyti tiek savo, tiek ieškovo laiką ir pinigus. Todėl ieškovo samprotavimai apie atsakovo apgavystę yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise ir siekis nesąžiningai bei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovui nesuprantama, kodėl ieškovas laisva valia ir geranoriškai ginčo sumą sumokėjo atsakovui, ir tuo metu nekilo abejonių dėl žalos dydžio, tačiau vėliau iš esmės persigalvojo ir nusprendė, kad neva vis dėlto atsakovas jį apgavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl to, kad atsakovas gavo iš ieškovo 540,00 Eur žalos atlyginimą, nėra. Teismas vertino, kad ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis ir įtariamasis savanoriškai gera valia sudarė žodinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, tai yra teisinis pagrindas atsakovui įgyti 540 Eur, tokiu atveju vertinama, kad ieškovas prisiėmė nuostolių atlyginimo riziką. Žalos susitarimą ieškovas su atsakovu sudarė gera valia ir neverčiamas, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad buvo atsakovo suklaidintas ar apgautas. Teismas vertino, kad atsakovas nenaudojo apgaulės, nevertė ieškovo sudaryti žalos atlyginimo susitarimą, o atsakovo spaudimas siekiant didesnės žalos atlyginimo laikytinas derybų metodu, tačiau šiuo atveju ieškovas nenurodė jokių neleistinų atsakovo veiksmų siekiant žalos atlyginimo, todėl laikytina, kad žalos atlyginimas pasiektas kaip derybų rezultatas abipusių nuolaidų būdu. Ieškovo ir atsakovo geranoriškas žodinis susitarimas dėl žalos atlyginimo sudarytas vykstant ikiteisminiam tyrimui, tokiu atveju BPK 107 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą.
6. Teismas pažymėjo, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovas 2024 m. spalio 2 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, kaip pažeidimo esmė nurodyta, kad ieškovas tyčia rankomis nuplėšė P. V. priklausančio automobilio BMW X5 valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), pritvirtintus prie priekinio bamperio, tokiu būdu sulankstydamas valstybinį numerį, sugadindamas valstybinio numerio laikiklį bei priekinį bamperį, jam paskirta 50 Eur bauda, nutarimas įsiteisėjęs. Pagal ANK 115 straipsnio 1 dalis asmuo baudžiamas už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimą ar apgadinimą. ANK 664 straipsnyje numatytas žalos atlyginimas dėl įvykdytų administracinių nusižengimų – 1 dalyje numatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą žalą asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Pagal ANK galimas ir neturtinės žalos atlyginimas.
7. Teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovo ginčą, nurodė, kad yra nustatytos tokios aplinkybės – ieškovas apgadino atsakovo automobilio BMW X5 valstybinį numerį, priekinį bamperį ir numerio laikiklį, ieškovo neteisėti veiksmai pradėti tirti atliekant ikiteisminį tyrimą, baigti tirti ieškovui paskiriant nuobaudą už administracinį nusižengimą; ikiteisminio tyrimo metu ieškovas ir atsakovas savanoriškai sudarė žodinį žalos atlyginimo sandorį, kurio pagrindu ieškovas atsakovui sumokėjo 540,00 Eur žalos atlyginimą; gautu žalos atlyginimu atsakovas kompensavo turėtas išlaidas už automobilio remontą (340,00 Eur), teisinį patarimą (120,00 Eur) bei gavo 80,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Byloje tarp ieškovo ir atsakovo iš esmės nėra ginčo dėl to, jog neteisėti ieškovo veiksmai lėmė atsakovo automobilio apgadinimą, nors ieškovas, kvestionuodamas žalos dydį, ir nurodo, kad galėjo automobilį bandydamas remontuoti apgadinti pats atsakovas, tačiau tam nepateikta jokių įrodymų, taip pat nėra ginčo dėl to, jog ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 540,00 Eur žalos atlyginimą.
8. Teismas taip pat nurodė, kad iš gauto žalos atlyginimo atsakovui realiai liko 80 Eur kaip neturtinės žalos atlyginimas, likusi gautos žalos suma buvo panaudota išlaidoms, kurias sukėlė neteisėti ieškovo veiksmai kompensuoti, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo, t. y. nėra vienos iš būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų. Ieškovo atstovo svarstymai, kad atsakovas nepatyrė neturtinės žalos, pinigai už teisinį patarimą galbūt mokėti ne ikiteisminiame tyrime su ieškovu, atsakovo automobilio remontas pernelyg brangus ar visai buvo nereikalingas, automobilį bandydamas suremontuoti apgadino pats atsakovas, yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti hipotetiniai teiginiai, atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl 511,89 Eur priteisimo kaip be pagrindo įgytų lėšų negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas (apeliantas) O. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė žalos dydį. Teismas nepagrįsta pripažino, kad ieškovas gera valia sumokėjo atsakovui 540 Eur kaip žalos atlyginimą, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas buvo suklaidintas atsakovo ir sumokėjo gerokai daugiau, nei realiai buvo padaryta žala. Remiantis UAB „Krasta auto“ pateikta pažyma, žalos dydis sudaro tik 28,11 Eur, o atsakovas nepateikė pakankamai svarių įrodymų, kad automobilio remontas kainavo 340 Eur, kaip jis teigia. Be to, esminis dalykas, kad pirmos instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovo nurodomi remonto darbai visai neturėjo būti atliekami. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad reikėjo remontuoti bamperį.
9.2. Teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas pats (nusipirkęs galimai netinkamas priemones ir medžiagas – net grąžtą) bandė pritvirtinti valstybinį numerį, kas (tikėtina) ir buvo atsakovo nurodomų bamperio pažeidimų priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus. Buvo nepakankamai kritiškai įvertinti liudytojo S. V. parodymai, kurie ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu kardinaliai nesutapo. Liudytojas ikiteisminiame tyrime nurodė, kad remonto darbų detalizacijos pateikti negali, nes tokios nedaro, o teismo posėdyje, duodamas parodymus, net nepaklaustas nurodė, kad gali pateikti darbų detalizaciją. Toks parodymų neatitikimas privalo būti vertinamas itin kritiškai.
9.4. Taip pat kritiškai vertintinas, byloje esantis (pateiktas liudytojo), ir UAB „Siginta“ automobilio remonto aktas. Nors jame yra ne vienas neatitikimas, pirmos instancijos teismas į tai kritiškai nepažiūrėjo. Pažiūrėjus į minimą aktą, iškart kyla įtarimas, kad jis sudarytas būtent taip, kad tik atitiktų 340 Eur sumą, o ne realius atliktus darbus.
9.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neturtinę žalą. Nors atsakovas ir nepateikė jokių įrodymų apie emocinius išgyvenimus ar kitus neturtinės žalos būtinus veiksnius, teismas neteisėtai skundžiamu sprendimu pripažino, kad 80 Eur suma yra neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovas su atsakovu net nekalbėjo apie jokį neturtinės žalos atlyginimą.
9.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovo turėtas teisines išlaidas ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovas į bylą pateikė kvitą 120 Eur sumai už teisines paslaugas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų už ką konkrečiai buvo suteiktos tos teisinės paslaugos. Teismas neįvertino, kad teisinių paslaugų kvite nėra nurodyta konkrečiai kokios paslaugos buvo suteiktos, kokiu klausimu buvo konsultuojama ir kokią naudą iš to turėjo atsakovas. Teismas privalo vadovautis įrodymais, o ne prielaidomis.
9.7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas už atsakovo turto apgadinimą gera valia jam sumokėjo 540 Eur. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas galimai piktnaudžiavo situacija ir reikalavo nepagrįstai per didelės sumos. Atsakovas, žinodamas, kad žalos dydis yra daug mažesnis, reikalavo iš ieškovo didesnės sumos. Tai prieštarauja sąžiningumo principui ir rodo, kad atsakovas siekė nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad piktnaudžiavimas teise yra neleistinas ir, kad teismas turi imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2013).
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo O. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš ieškovo O. B. atsakovo P. V. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
10.1. Byloje esantis įrodymas, t. y. paties ieškovo atsakovui rašyta SMS žinutė, kurioje nurodoma: „500 Eur sumoku grynais, 40 Eur pavedimais į sąskaita“, patvirtina, kad nurodyta ir sumokėta suma yra ne kas kitas, kaip savanoriškas žalos atlyginimas ir sumokėjimas iš ieškovo pusės. Priešingu atveju, kokiu pagrindu ieškovas sutiko sumokėti būtent 540 Eur, o ne 340 Eur ar kažkokią kitą sumą. Jei ieškovas kažkokias pretenzijas ar nesutikimo su žalos dydžiu ir turėjo, jas turėjo reikšti iki sumokėjimo, bet ne po jo. Iš to darytina išvada, kad apeliantas, sumokėjęs 540 Eur, prisiėmė ir bet kokių nuostolių atsiradimo riziką. Kita vertus, būtent žodinis susitarimas buvo teisinis pagrindas, kuriuo apeliantas sumokėjo žalą, kaip kad teisingas nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
10.2. Bylos dalykas buvo susijęs ne su žalos priteisimu ar nustatymu, bet su nepagrįstai įgytu turtu. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas analizavo ieškovo laisva valia sumokėtos žalos dydį bei pagrįstai konstatavo, kad pripažinti, jog tai be pagrindo gautas turtas, nėra jokių teisinių pagrindų. Nors ieškovas teigia, kad tai yra be pagrindo atsakovo įgytas turtas, tačiau pats ieškovas pripažįsta, kad tai yra žalos atlyginimas. Šiuo atveju ieškovas kvestionuoja tik žalos dydį, bet pripažįsta, kad žala jos veiksmais buvo padaryta.
10.3. Nors ieškovas nurodo, kad neva jis buvo atsakovo suklaidintas, tačiau kokiu būdu pasireiškė tokia apgavystė, ieškovas niekaip nedetalizuoja. Be to, niekaip nesuprantama, kodėl ieškovas laisva valia ir geranoriškai ginčo sumą sumokėjo atsakovui ir tuo metu nekilo jokių abejonių dėl žalos dydžio, tačiau vėliau iš esmės persigalvojo ir nusprendė, kad vis dėl to atsakovas jį apgavo. Toks ieškovo elgesys sumokant atsakovui žalą neatitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standarto.
10.4. Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nurodė skirtingas aplinkybes dėl žalos dydžio. Nurodydamas šiuos argumentus ieškovas niekaip nedetalizuoja kokie tie skirtumai, apie kuriuos apeliaciniame skunde nurodo ieškovas. Iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas buvo nurodęs, jog dėl šio įvykio jis ir jo šeima patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir moralinę žalą, nagrinėjamos bylos atveju, kaip kad teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo atlygintinos žalos sumą sudarė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, jokių prieštaravimų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu tiesiog nebuvo.
10.5. Nors apeliantas išsako kritiką atliktų darbų akto atžvilgiu, bet savo esme jis neneigia, kad iš tiesų atitinkami darbai buvo atlikti. Kita vertus, apeliantas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad nurodytus darbus buvo galima atlikti už mažesnę kainą, nors tokią pareigą jis turėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Vien teiginiai apie tai, kad neva darbai yra užaukštintomis kainomis, jiems atlikti reikia mažiau laiko ir tai galėjo atlikti nekvalifikuotas meistras, yra visiškai deklaratyvūs ir neįrodyti.
10.6. Į bylą pateiktame 2024 m. liepos 31 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra atsakovo duoti paaiškinimai, kad jis dėl jam padarytos žalos teiks civilinį ieškinį, tačiau kokiai sumai dar nėra apsisprendęs, pasitars su advokatu. Tai dar vienas iš įrodymų, kad atsakovas iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu naudojosi kvalifikuota advokato teisine pagalba, patarimui išleido 120 Eur ir ši dalis sudarė bendros laisva valia ieškovo atlygintos žalos sumos dalį.
10.7. Ieškovas sąmoningai nutyli, kad nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tyčinį atsakovui priklausančio turto sugadinimą, kur atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (115 straipsnis). Būtent su ieškovu atsakovas ir susitarė, kad ieškovas geranoriškai atlygina dalį atsakovo patirtos žalos (apimančios tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atsakovas ketino reikšti civilinį ieškinį), sumokėdamas 540 Eur, ką ieškovas ir padarė. Būtent susitarimo, kas savo esme laikytina susitaikymu, pagrindu ir buvo iš ieškovo pusės pervestas žalos atlyginimas, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu atsakovas atsisakė ieškovo atžvilgiu bet kokio pobūdžio pretenzijų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ieškovo pateikto 2025 m. gegužės 16 d. patikslinto apeliacinio skundo
13. Ieškovas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2025 m. balandžio 10 d. Šis skundas buvo priimtas ir išsiųstas atsakovui atsiliepimui pateikti. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, jį persiuntė apeliacinės instancijos teismui. Byla pagal ieškovo 2025 m. balandžio 10 d. apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme paskirta nagrinėti 2025 m. birželio 3 d. Jau esant bylai apeliacinės instancijos teisme ieškovas 2025 m. gegužės 16 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuris buvo papildytas naujais argumentais.
14. CPK 323 straipsnis nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo 2025 m. gegužės 16 d. pateiktą patikslintą apeliacinį skundą (DOK-18171) yra atsisakoma priimti.
Bylos faktinės aplinkybės
15. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų nustatyta, kad ieškovui O. B. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo) dėl to, kad jis 2024 m. kovo 23 d. apie 15.22 val., automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Vėtrungės g. 8, Kaune, tyčia rankomis nuplėšė atsakovui P. V. priklausančio automobilio BMW X5 valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), pritvirtintus prie priekinio bamperio, tokiu būdu sulankstydamas valstybinį numerį, sugadindamas valstybinio numerio laikiklį bei priekinį bamperį, kurių remonto vertė 340,00 Eur, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą nedidelės vertės P. V. priklausantį 340 Eur vertės turtą.
16. 2024 m. liepos 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3- ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, nes O. B. nesugadino automobilio už sumą viršijančią 3 MGL, t. y. viršijančius 150 eurų. Nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovas 2024 m. spalio 2 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį (už tyčinį turto sugadinimą ieškovui paskirta 50 Eur nuobauda).
17. Ieškovas šioje byloje kelia ginčą dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsiradusio dėl to, jog ieškovas gera valia atsakovui sumokėjo 540 Eur žalos atlyginimą už automobilio BMW X5 valstybinio numerio, numerio laikiklio ir bamperio apgadinimą, tačiau vėliau ieškovui išsiaiškinus, kad žalos padarė tik už 28,11 Eur, vertino, kad be pagrindo atsakovui sumokėjo 511,89 Eur. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė jam priteisti iš atsakovo 511,89 Eur kaip be pagrindo iš ieškovo gautas lėšas.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo sąlygų
18. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237– 6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).
20. Pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 916/2024) ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas savo veiksmais padarė žalos atsakovo turtui. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl šios žalos atlyginimo dar vykstant ikiteisminiam tyrimui ieškovo atžvilgiu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas atsakovui sumokės 540 Eur žalos atlyginimą ir šis susitarimas buvo įvykdytas (ieškovas atsakovui sumokėjo 500 Eur grynais ir 40 Eur pavedimu į sąskaitą).
22. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2024 m. liepos 31 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13250-24 nustatyta, kad papildomai apklaustas liudytoju P. V. parodė, kad 2024 m. birželio 12 d. P. V. liudytojo apklausos protokolas, kuriame nurodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių apklausų metu duotų parodymų, juos tvirtina visiškai. Papildomai paaiškina, kad įtariamasis jam padarytą žalą dėl sugadinto jo automobilio BMW X5 laikiklio ir priekinio buferio atlygino. 2024 m. birželio 5 d. įtariamasis buvo susisiekęs su juo telefonu tą pačią dieną, vakare su juo buvo susitikę, jis kaltę dėl sugadinto jo turto pripažino, jo atsiprašė, atlygino padarytą žalą sumokėdamas 500 eurų grynaisiais pinigais ir 40 eurų bankiniu pavedimu į jo nurodytą banko sąskaitą, todėl civilinio ieškinio neteiks, pretenzijų asmeniui neturi, sutiktų šią baudžiamąją bylą nutraukti susitaikius.
23. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad, ieškovas, įvertinęs atsakovo pretenzijas dėl sugadinto turto, pradėtą jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, veikdamas išimtinai savo interesais, priėmė sprendimą nesiimti jokių aktyvių veiksmų žalos pobūdžiui ir/ar dydžiui įvertinti ir sutiko atsakovo patirtą žalą atlyginti geranoriškai, taip prisiimdamas visas su tuo susijusias rizikas. Taigi, ieškovui priėmus sąmoningą sprendimą atsakovui atlyginti 540 Eur dydžio žalą, padarytą jo turtui, kurią nurodė atsakovas, tačiau vėliau persigalvojus, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas nesąžiningai ir be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovo sąskaita.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad susitarimo pagrindu ikiteisminio tyrimo metu ieškovui sumokėjus žalos atlyginimą atsakovui, atsakovas atsisakė ieškovo atžvilgiu bet kokio pobūdžio pretenzijų. Kaip jau minėta, viena iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygų yra ta, kad atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo šalių susitarimas dėl žalos atsakovui atlyginimo, todėl negali būti vertinama, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodomas argumentas, kad atsakovui automobilio remontas, kurį ieškovas tyčia sugadino, galimai kainavo mažiau, neturi reikšmės, nes jis šias aplinkybes turėjo įvertinti prieš sudarydamas susitarimą dėl žalos atlyginimo. Tuo labiau, kad atsakovas, įvertindamas 540 Eur nuostolius, paskaičiavo ir kitas su turto sugadinimu susijusias išlaidas, kurias patyrė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad žalos susitarimą ieškovas su atsakovu sudarė gera valia ir neverčiamas; ieškovas nenurodė jokių neleistinų atsakovo veiksmų siekiant žalos atlyginimo, todėl laikytina, kad žalos atlyginimas pasiektas kaip derybų rezultatas abipusių nuolaidų būdu.
26. Ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį atmestinas, kadangi šioje byloje pareikštas ieškinys ne dėl žalos atlyginimo, o dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kaip jau minėta, bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Nagrinėjamu bylos atveju atsakovas visiškai įrodė, kad 540 Eur buvo gauti iš ieškovo susitarimo ikiteisminio tyrimo metu pagrindu, šalims sudarius susitarimą, kad ieškovas atsakovui geranoriškai sumokės už turto sugadinimą 540 Eur. Taigi, egzistavo teisinis pagrindas atsakovui iš ieškovo įgyti 540 Eur sumą.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu aspektu teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai ieškinio netenkino. Apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo priešingai vertinti teismo sprendimo ieškinį atmesti.
28. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 157/1996/776/977), 59–60 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).
30. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
31. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo O. B. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.