Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. M. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat šiuo nuosprendžiu A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.4. Pasisakydamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, teismas išskirtinę reikšmę suteikė apeliantui inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybėms, nors šios aplinkybės turėjo būti vertinamos pripažįstant R. M. veiką nusikaltimu, o ne sprendžiant, ar egzistuoja išimtinės aplinkybės bausmei švelninti. Įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o ne R. M. charakterizuojančius duomenis ir pastangas keisti gyvenimo būdą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, tai lėmė pernelyg griežtos bausmės paskyrimą. Nuteistojo išplatintas kanapių kiekis įstatymo leidėjo laikomas nedideliu, medžiagos buvo išplatintos asmenims, kurie jau anksčiau jas vartojo, todėl nauji asmenys į žalingą vartojimą nebuvo įtraukti. Asmenys medžiagas įsigijo išimtinai savo vartojimui, kanapės išplatintos be tikslo pasipelnyti. Be to, daugelyje valstybių kanapės yra legalizuotos, tai rodo, kad jos nėra itin pavojingos žmogaus sveikatai. Nors R. M. disponavo ir kitomis draudžiamomis medžiagomis ir buvo pripažintas kaltu dėl disponavimo turint du tikslus, teismas nepagrįstai nenustatė proporcijų tarp draudžiamų medžiagų, skirtų platinimui, ir vartojimui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. M. padaryta nusikalstama veika nėra tokio pavojingumo, kad nebūtų galima paskirti švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Vertinant R. M. pavojingumą matyti, kad jis neteistas (teistumai išnykę), nėra duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus ar teisminius procesus, teisme jis prisipažino ir gailėjosi. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su senyvo amžiaus, sveikatos problemų turinčia močiute, kuria daugiau niekas nesirūpina, yra palaidojęs abu savo tėvus, dirba, gauna legalias pajamas, moka mokesčius, nebevartoja draudžiamų psichiką veikiančių medžiagų ir neketina to daryti ateityje, turi ateities planų, nesusijusių su nusikalstamų veikų darymu. Šios aplinkybės jį apibūdina pakankamai teigiamai, rodo pastangas pasikeisti ir patvirtina tvirtus socialinius bei ekonominius ryšius.

1.5. Aukščiau aptartas nusikalstamos veikos mažesnis pavojingumas ir R. M. gyvenimo pokyčiai yra reikšmingi, todėl galėjo būti pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis švelninti bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu ir daryti išvadą, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimui neprieštaravo ir prokuroras. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokios sąlygos ne tik nubaustų R. M., bet ir sulaikytų jį nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo bei leistų dar kartą suvokti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, kai tuo tarpu realus įkalinimas pasiektų tik vieną tikslą – nubaudimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga, visų pirma, patikrinti bylą tokia apimtimi, kokia nurodyta apeliaciniuose skunduose, t. y. atsižvelgiant į skunduose išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, antra, papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikalstamų veikų aplinkybėmis, kadangi, pasak apelianto, psichotropines medžiagas – 3-chlormetkatinono (3-CMC) ir geltoniagalvius (Psilocybe) genties grybus jis laikė be tikslo parduoti ar kitaip platinti. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Dėl nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad R. M., turėdamas du tikslus – parduoti ar kitaip platinti bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinono (3-CMC) ir psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybus, dalį narkotinės medžiagos –kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai perdavė R. A. ir A. K., o likusią dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė nuomojamame garaže ir namuose. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija, kad kanapes (antžemines dalis) jis laikė turėdamas du tikslus – savo poreikiams tenkinti ir parduoti ar kitaip platinti, tačiau nesutinka su tuo, jog psichotropines medžiagas – 3-chlormetkatinoną (3-CMC) ir glotniagalvius (Psilocybe) genties grybus jis laikė taip pat turėdamas du tikslus. Apelianto teigimu, šias psichotropines medžiagas jis laikė savo asmeniniam vartojimui. Pasak nuteistojo, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis platino dar kokias nors narkotines ar psichotropines medžiagas, išskyrus kanapes (antžemines dalis). Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-350/2009, 2K-247/2010, 2K-119-2011, 2K-159/2011, 2K-664/2011, 2K-75/2012, 2K-87/2012, 2K-473/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. M. tikslas parduoti ar kitaip platinti psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC) yra įrodytas paties nuteistojo parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu. R. M. teisiamojo posėdyje parodė, kad jis visą 3-CMC kiekį buvo pasiėmęs sau, piktybiškai neplatino, bet jei kažkam labai reikėdavo, tai už 30 Eur galėdavo atiduoti. Nedaug prašytojų buvo. Pagrinde turėdavo sau, nebent jei kažkas iš šono užklausdavo (5 t., b. l. 142–143). Aplinkybę, kad nuteistasis turėjo tikslą šią minėtą psichotropinę medžiagą platinti, papildomai patvirtina ir 2024 m. gegužės 15 d. tarnybinis pranešimas. Jame nurodyta, kad gauta informacija, jog R. M. galimai platina narkotines medžiagas, be kita ko, „kristalus“, kurių 1 gramo kaina – 40 Eur, bendrauja per programėlę „(duomenys neskelbtini)“, gali turėti iki 300 gramų „kristalų“ (1 t., b. l. 48–49). Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksilogijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2070/2024 (01) nustatyta, kad R. M. šlapime, be kita ko, 3-chlorometkatinono (3-CMC) nerasta (3 t., b. l. 130). Nors ši išvada savaime neįrodo tikslo platinti psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC), tačiau ji iš dalies paneigia nuteistojo parodymus, kad jis pats vartoja šias medžiagas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. M. gyvenamojoje vietoje ir nuomojame garaže atliktų kratų metu rastos supakuotos minėtos psichotropinės medžiagos, t. y. gyvenamojoje vietoje rastas juodos spalvos maišelis, kuriame yra kristalinė medžiaga, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), kurio masė yra 3,185 g, o nuomojame garaže rasti užsegamas permatomas maišas ir permatomas praplėštas vakuumas, kuriuose yra kristalinės medžiagos, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), kurio bendra masė yra 33,068 g. Taigi, iš viso nuteistasis laikė psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinono (3-CMC), kurio bendra masė yra 36,253 g ir šis kiekis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, atitinka didelį kiekį (4 t., b. l. 119–128, 139–146; 5 t., b. l. 2–14, 26–30). Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių dėl nuteistojo teiginių, kad minėtos psichotropinės medžiagos buvo laikomos tik sau. Pažymėtina ir tai, kad nuomojamame garaže atliktos kratos metu buvo rastos elektroninės svarstyklės, ant kurių, be kita ko, rasta minėtos psichotropinės medžiagos pėdsakų (4 t., b. l. 139–146). Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis R. M. laikė minėtą psichotropinę medžiagą, be kita ko, turėdamas tikslą ją platinti.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti skundžiame nuosprendyje nurodytą kitą psichotropinę medžiagą – glotniagalvius (Psilocybe) genties grybus. Tai reiškia, kad R. M. šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė išimtinai savo asmeniniam vartojimui. Jis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grybų neplatino, laikė juos savo reikmėms, o laikė juos garaže, kad apie tai nesužinotų jo močiutė (5 t., b. l. 143). Šią aplinkybę patvirtina ir nuteistojo R. M. nuomojamame garaže atliktos kratos metu rastas šios psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų nedidelis kiekis (1,595 g). Atsižvelgiant į šį kiekį, nėra pagrindo abejoti nuteistojo parodymais, kad jis pirmą kartą įsigijo šias medžiagas, norėdamas pabandyti jų poveikį. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis tikslintina, nurodant, kad nuteistasis R. M. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – glotniagalvius (Psilocybe) genties grybus, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šis patikslinimas neturi įtakos veikų kvalifikavimui.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikant BK 54 straipsnio 3 dalį

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. M. už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis prašo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra pagrindas tenkinti šį prašymą.

Nagrinėjamu atveju aktualios BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, tam tikrais atvejais, net ir nustačius, kad asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, paskirta teisėtai ir pagrįstai, jos vykdymas gali prieštarauti teisingumo principui.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą, sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-187-976/2023). Be to, kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024 ir kt.). Pažymėtina, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėja prašė atidėti nuteistajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir savo tokį sprendimą motyvavo iš esmės padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu, t. y. kad R. M. neteisėtai disponavo trijų rūšių psichiką veikiančiomis medžiagomis, viena iš jų – 3-chlormetkatinonu (3-CMC) – dideliu kiekiu, o dalį disponuotos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) per vieną dieną išplatino dviem asmenims. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka tik iš dalies.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nenustatyta R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu du kartus atsisakė duoti parodymus ir tik teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Akivaizdu, kad tokį pripažinimą ir nuoširdų gailestį nulėmė byloje surinkti duomenys. Be to, iš R. M. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis pripažino savo kaltę tik iš dalies, t. y. dėl psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo, bet ne dėl tikslo juos platinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Anksčiau R. M. neteistas (teistumas už analogiškas dvi nusikalstamas veikas, t. y. už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, yra išnykęs), 26 kartus baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, paskirtos baudos sumokėtos, Sodros duomenimis, vykdo individualią veiklą ir gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini) veiklos, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė ir į tai, kad R. M. disponavo trijų rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių vienos rūšies narkotinę medžiagą (kanapes (antžemines dalis)) išplatino kitiems asmenims, naudojosi specialia programėle „(duomenys neskelbtini)“ bendravimui su potencialiais pirkėjais, susirašinėjo trumposiomis žinutėmis, buvo tariamasi dėl susitikimų, privažiavimų, buvo išsinuomojęs garažą psichiką veikiančioms medžiagoms laikyti, o namuose laikė tik nedidelius kiekius šių medžiagų, tai iš tikrųjų nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir parodo šio asmens požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi.

Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir atsižvelgti ir į kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad R. M. teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi, davė pakankamai išsamius parodymus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis išplatino tik nedidelį kiekį narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių)), materialinės naudos iš to negavo, anksčiau nebuvo pardavęs ar kitaip platinęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Jo paties teigimu, pradėjo vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas susiklosčius nepalankioms šeimyninėms aplinkybėms, t. y. būdamas gan jauno amžiaus, jis tapo našlaičiu (2016 m. mirė jo motina, o 2022 m. – tėvas). Šiuo metu nuteistasis gyvena su senyvo amžiaus močiute (88 metų), turinčią rimtų sveikatos problemų, kurią reikia nuolat prižiūrėti ir rūpintis, dirba, gauna legalias pajamas. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad po visų teisminių procesų jis pats susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis – patyrė (duomenys neskelbtini) ir gan ilgą laiką gulėjo ligoninėje, todėl išsigandęs dėl savo sveikatos, nusprendė nebevartoti jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei alkoholio, t. y. visiškai atsisakė žalingų įpročių. R. M. pirmą kartą nuteistas už narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų platinimą, byloje nėra duomenų, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Jis sprendžia turimą problemą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tyrimų duomenimis, narkotinių medžiagų pėdsakų R. M. organizme nerasta, tai patvirtina byloje pateiktas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo neigiamas testas (5 t., b. l. 162). Visos šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis iš tikrųjų padarė atitinkamas išvadas ir stengiasi keisti savo gyvenimo būdą. Sprendžiant aptariamą klausimą svarbu ir tai, kad teisėjų kolegija nuteistojo naudai patikslino kaltinime nurodytas aplinkybes dėl psichotropinės medžiagos – glotniagalvius (Psilocybe) genties grybų neteisėto laikymo tikslo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartų aplinkybių visumai, realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, o atvirkščiai – pasiektų iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas ir nereikalingas. Nagrinėjamoje byloje atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, R. M. bus išreikštas teismo pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teisėjų kolegijai manyti, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti, nuteistajam taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, jam paskiriant prokurorės apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu siūlomus įpareigojimus, t. y. tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš savo gyvenamosios vietos bei gydytis priklausomybės ligas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šie įpareigojimai padės pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistajam R. M. nesilaikant jam nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nuteistojo priežiūrą vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų keitimo arba jo panaikinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3, 5, 7 punktais, nuteistajam R. M. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant R. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis priklausomybės ligas.

R. M. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.