Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-10 · Civilinė byla Nr. e2S-762-866/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
e2S-762-866/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29521-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 12.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-762-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29521-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 12.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – kreditorė) 2021 m. spalio 28 d. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 606,74 Eur skolos, 22,99 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 10,13 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko A. S. (toliau – skolininkas) išieškojimo.

2. 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko. Išduotas teismo įsakymas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 16 d.

3. 2021 m. gruodžio 30 d. skolininkas dėl 2021 m. spalio 28 d. kreditorės pareiškimo, kurio pagrindu buvo išduotas 2021 m. spalio 29 d. teismo įsakymas, pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad pranešimas apie teismo įsakymą jam buvo įteiktas 2021 m. gruodžio 16 d., kai, jam grįžus iš kelionės JAV į Lietuvą, teismo įsakymą jam įteikė žmona, todėl prieštaravimų pateikimo terminas nebuvo praleistas ir, atitinkamai, teismas prieštaravimus byloje turėtų priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi skolininko prieštaravimus byloje priimti atsisakė. Teismas sprendė, jog skolininkas prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo pateikė praleidus įstatymo nustatytą 20 dienų prieštaravimų pateikimo terminą.

5. Teismas nustatė, kad teismo įsakymas skolininkui buvo siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu („duomenys neskelbtini“) kartu su kreditoriaus pareiškimu ir pranešimu, kuriame išaiškinta teisė pateikti prieštaravimus. Pirmą kartą skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai 2021 m. lapkričio 15 d. grįžo atgal su pašto darbuotojų žyma, kad skolininkas pašte per siuntos saugojimo terminą jų neatsiėmė. Nustačius, kad skolininkas dirba UAB („duomenys neskelbtini“), 2021 m. lapkričio 17 d. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti pakartotinai skolininko darbovietės adresu („duomenys neskelbtini“).

6. Teismas pažymėjo, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra – darbovietės administracijai.

7. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, jog dokumentai byloje skolininkui buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, - į darbovietę, 2021 m. lapkričio 25 d., todėl terminas prieštaravimams dėl kreditoriaus naudai išduoto teismo įsakymo pareikšti suėjo 2021 m. gruodžio 16 d.

8. Teismas sprendė, jog skolininko nurodyta aplinkybė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. jis grįžo iš kelionės JAV, nepateikiant duomenų, patvirtinančių buvimo JAV laikotarpį (skolininkas pateikė tik lėktuvo reiso Čikaga – Varšuva, 2021 m. gruodžio 15 d., bilietą) bei priežasčių, kodėl prieštaravimai buvo pateikti tik 2021 m. gruodžio 30 d., nėra pakankamas pagrindas pateisinti tokio termino praleidimą. Teismas sprendė, jog nesant duomenų apie svarbias priežastis, dėl kurių skolininkas per įstatymo nustatytą terminą negalėjo pateikti prieštaravimų dėl kreditoriaus naudai išduoto teismo įsakymo, pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra, todėl prieštaravimus priimti atsisakoma.

III. Atskirojo skundo esmė

9. Skolininkas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams dėl 2021 m. spalio 28 d. kreditoriaus pareiškimo pareikšti ir skolininko prieštaravimus priimti; apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus.

10. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog 2021 m. lapkričio 14 d. 15 val. 15 min. iš Vilniaus oro uosto išskrido į JAV ir į Lietuvą grįžo tik 2021 m. gruodžio 16 d. Prideda tai patvirtinančius įrodymus (kelionės bilietus).

11. Apeliantas atskirajame skunde pažymi, kad 2021 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, nebuvo ir procesinių dokumentų negavo, nurodytus dokumentus gavo tik grįžęs į Lietuvą, 2021 m. gruodžio 16 d., todėl, apelianto vertinimu, prieštaravimus dėl 2021 m. spalio 28 d. kreditoriaus pareiškimo teikdamas 2021 m. gruodžio 30 d., jis įstatymų nustatyto termino nepraleido.

12. Pasisakydamas dėl naujų įrodymų teikimo apeliantas nurodo, jog su atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai su 2021 m. gruodžio 30 d. prieštaravimu nebuvo pateikti dėl techninės klaidos, teikiant prieštaravimus jie „pasimetė ar neprisidėjo“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

14. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas konstatavo, jog skolininkas praleido įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pareikšti, bei atsisakė nurodytą terminą atnaujinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Su atskiruoju skundu, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti ir terminą atnaujinti, prieštaravimus priimti, apeliantas teismui pateikė įrodymus (lėktuvų Vilnius – Varšuva, Varšuva – Čikaga, bilietus), patvirtinančius, jog Lietuvą, iki nurodytos sugrįžimo datos, apeliantas paliko 2021 m. lapkričio 14 d.

16. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi būti patikrinta ir įvertinta, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 20 punktą). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

19. Remiantis nurodytu bei atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins – įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, jų apimtis nėra didelė, buvo pateikti susipažinti kreditorei kartu su atskiruoju skundu ir kreditorė turėjo galimybę dėl jų pasisakyti; prašomi priimti įrodymai reikšmingi sprendžiant bylą – siekiant nustatyti, ar skolininkas įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. ar egzistavo objektyvios aplinkybės – skolininko buvimas užsienyje, kurios galėjo lemti, jog skolininkas neturėjo galimybės laiku pareikšti prieštaravimo dėl kreditoriaus naudai išduoto teismo įsakymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuotoja, jog yra pagrindas teikiamus įrodymus priimti.

Dėl termino pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo atnaujinimo

20. 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą dėl 606,74 Eur skolos, 22,99 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 10,13 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko kreditorės naudai.

21. CPK 436 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog išduotas teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos skolininkas dėl kreditoriaus pareiškimo nepareiškia prieštaravimų. Pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą skolininkui įteikiamas CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis).

22. Apeliantas nurodo, jog pranešimą jis gavo 2021 m. gruodžio 16 d., kai, grįžus iš kelionės JAV, jį jam įteikė žmona, todėl, jo vertinimu, prieštaravimus pateikęs 2021 m. gruodžio 30 d., įstatymo nustatyto 20 d. prieštaravimų pateikimo termino jis nepraleido. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo sutikti su apelianto vertinimu nėra.

23. Remiantis byloje esančiais duomenimis, teismo įsakymas skolininkui buvo siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu („duomenys neskelbtini“) kartu su kreditoriaus pareiškimu ir pranešimu, kuriame išaiškinta teisė pateikti prieštaravimus. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai 2021 m. lapkričio 15 d. grįžo atgal su pašto darbuotojų žyma, kad skolininkas pašte siuntos per siuntos saugojimo terminą neatsiėmė. Nustačius, kad skolininkas dirba UAB („duomenys neskelbtini“), 2021 m. lapkričio 17 d. procesiniai dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti skolininko darbovietės adresu („duomenys neskelbtini“). Procesiniai dokumentai, siųsti darbovietės adresu, darbovietėje buvo įteikti 2021 m. lapkričio 25 d.

24. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atveju, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Atsižvelgiant į nurodytą bei remiantis CPK 123 straipsnio 5 dalimi, konstatuotina, jog šiuo atveju pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą skolininkui įteikimo diena laikytina pranešimo įteikimo skolininko darbovietės administracijai diena, t. y. 2021 m. lapkričio 25 d.

25. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskutinė skolininko prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo diena buvo 2021 m. gruodžio 16 d., todėl 2021 m. gruodžio 30 d. skolininko prieštaravimai buvo pateikti terminui pasibaigus.

26. CPK 439 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinama, kad, jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus įstatymo nustatyam 20 dienų terminui, skolininko prašymu, teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

27. Kaip jau minėta, 2021 m. gruodžio 30 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame prieštaravime dėl teismo įsakymo išdavimo apeliantas nurodė, jog pranešimas jam buvo įteiktas tik 2021 m. gruodžio 16 d., jam į Lietuvą grįžus iš kelionės JAV. Apeliantas kartu teismui pateikė lėktuvo bilietą, patvirtinantį, jog dar 2021 m. gruodžio 15 d. buvo Čikagoje, JAV.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepateikiant duomenų, patvirtinančių buvimo JAV laikotarpį bei priežasčių, kodėl prieštaravimai buvo pateikti tik 2021 m. gruodžio 30 d., lėktuvo bilietas (Čikaga – Varšuva, 2021 m. gruodžio 15 d.) nėra pakankamas pagrindas pateisinti tokio termino praleidimą.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir, atitinkamai, pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis, priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Teismas, spresdamas procesinių terminų atnaujinimo klausimą, be kita ko, kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas).

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog skolininkas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. buvo ne Lietuvoje. Duomenų apie tai, jog skolininko darbovietės administracija būtų informavusi skolininką apie gautą teismo pranešimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytą bei remiantis skolininko paaiškinimais, jog faktiškai pranešimą apie kreditorei išduotą teismo įsakymą skolininkas gavo tik 2021 m. gruodžio 16 d., apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tikėtinumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007), konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad skolininkas faktiškai informuotas apie kreditorei išduotą teismo įsakymą buvo ne 2021 m. lapkričio 25 d., o 2021 m. gruodžio 16 d.

31. Iš 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto teismo įsakymo ir pranešimo skolininkui matyti, jog juose nurodyta, kad skolininkas per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos turi teisę dėl kreditorės reikalavimo ir teismo įsakymo išdavimo pareikšti prieštaravimus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog skolininkas turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą, skolininkas byloje nėra atstovaujamas profesionalaus teisininko, apeliacinės instancijos teismas konstatuotoja, jog skolininkas pagrįstai galėjo tikėtis, jog 20 dienų terminas prieštaravimams pateikti jam prasidėjo faktiškai gavus pranešimą apie kreditorei išduotą teismo įsakymą.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant dėl procesinio termino pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus naudai išduoto teismo įsakymo atnaujinimo, taip pat atsižvelgtina į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog šiose bylose visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės prieštarauti dėl teismo įsakymo išdavimo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 25 punktas; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

33. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei CPK įtvirtintus teismo įsakymo priėmimo bei įsiteisėjimo aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius skolininko piktnaudžiavimo praleisto procesinio termino atnaujinimo galimybe atvejo, kreditoriaus teisė į išieškojimą būtų įgyta nesuteikus skolininkui realios galimybės pateikti prieštaravimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismui nepatikrinus skolos egzistavimo fakto.

34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai sprendė, kad skolininkas procesinį terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus naudai išduoto teismo įsakymo praleido ne dėl svarbių priežasčių.

35. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatymis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytais teisiniais argumentais, sprendžia, jog skolininko atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – terminas pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus naudai išduoto teismo įsakymo atnaujinamas, o šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 78 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti, iš išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skolininkui A. S., prieštaravimams dėl išduoto teismo įsakymo pateikti. Prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Asta Pikelienė