Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 1994-04-18 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir BK) 146 str. 2 d., 16 str., 90 str. 3 d. – 3 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 47¹str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) 1996-03-15 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. – 3 metams laisvės atėmimo, bausmę subendrinus su 1994-04-18 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) 1999-10-22 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę subendrinus su 1996-03-15 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo;

4) 2000-01-28 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. – 1 metams laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu, bausmę subendrinus su 1999-10-22 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu;

5) 2003-11-05 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

6) 2003-11-25 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę subendrinus su 2003-11-05 ir 2003-11-25 nuosprendžiais, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2007-05-02 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (4 veikos) – 3 metams laisvės atėmimo, Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-16 nuosprendžiu panaikinus 2003-11-25 nuosprendį dėl išteisinimo pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

8) 2011-03-02 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – 5 mėnesiams laisvės atėmimo;

9) 2011-10-27 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (2 veikos), 214 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d. – 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;

10) 2012-02-14 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 21

4 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

11) 2012-03-16 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 2 metams 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

12) 2012-06-25 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 259 str. 1 d. – 80 parų arešto;

13) 2012-09-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 24 str. 6 d. 215 str. 1 d., 24 str. 6 d. 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 24 str. 1 d. 215 str. 1 d., 24 str. 1 d. 182 str. 1 d. – 6 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo;

14) 2013-09-06 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 181 str. 1 d., 182 str. 1 d. (17 veikų), 182 str. 3 d. (5 veikos), 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (31 veika), 214 str. 1 d. (82 veikos), 215 str. 1 d. (93 veikos) – 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 5 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartimi perkvalifikavus veikas paskirta 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

15) 2014-10-13 Šilutės rajono apylinkės teismo, pagal BK 214 str. 1 d. (23 veikos), 198¹ str.1 d. (38 veikos), 215 str. 1 d. (43 veikos), 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (4 veikos), 182 str. 1 d. (7 veikos) – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-08-10 nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimo;

16) 2015-03-04 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d. (59 veikos), 198¹ str. 1 d. (59 veikos), 215 str. 1 d. (47veikos) – 6 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-22 nusprendžiu, 2015-03-04 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, paskirta bausmė – 6 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Šilutės raj. apylinkės teismo 2015-12-14 nutartimi subendrinus bausmes, paskirta galutinė bausmė – 18 metų laisvės atėmimo;

17) 2017-06-06 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 3 d. – 45 paros arešto;

18) 2017-06-07 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 18 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui: 2017 m. balandžio 26 d. 11.20 val., Šilutės m, M. Jankaus g. 4, Šilutės rajono apylinkės teismo kieme, tarnybiniame automobilyje ,,Fiat Ducato'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini), supykęs, jog savo įgaliojimus vykdantis valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) V. Ž., kuriam Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu yra paskirta užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, atsisakė priimti įstatymų nenustatyta tvarka M. K. artimųjų perduodamą siuntą, tyčia spyręs 3 kartus į tarnybinio automobilio ,,Fiat Ducato'' valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsauginių grotų - durelių stiklą bei nepaisydamas policijos pareigūno V. Ž. teisėtų reikalavimų nusiraminti, įspyrė į V. Ž. dešinę ranką, taip padarydamas dešinės plaštakos II ir V pirštų sumušimą su II piršto nago pažeidimu ( daliniu nago atplėšimu), kas V. Ž. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, jis grasino nužudyti žmogų: 2017 m. balandžio 26 d. apie 11.20 val., Šilutės m, M. Jankaus g. 4, Šilutės rajono apylinkės teismo kieme, tarnybiniame automobilyje ,,Fiat Ducato“', valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) V. Ž., kuriam Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu yra paskirta užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, atsisakius priimti įstatymų nenustatyta tvarka M. K. artimųjų perduodamą siuntą, V. Ž. grasino fiziniu susidorojimu, sakydamas: „nesibaigs žąsine, padegsiu tavo namus, nušluosiu tave nuo žemės paviršiaus, įkišiu tave į bagažinę, pydere ir pamatysi tu, kaip tau bus, tu dar nežinai kas yra per (duomenys neskelbtini)“. Po to, vykstant tarnybiniu automobiliu iš Šilutės rajono apylinkės teismo kiemo, adresu Šilutės m. M. Jankaus g. 4, į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą, adresu Šilutės m. Lietuvininkų g. 31, jis (M. K.) grasino V. Ž., sakydamas: ,,kad draugai susiras ir nudegins tavo namą, tave pakas“. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. K.) vykstant tarnybiniu automobiliu iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato, adresu Šilutės m. Lietuvininkų 31, į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus areštinę, adresu Tauragės m. Gedimino g.17, grasino V. Ž., sakydamas „kad tave vėl automobilio bagažinėje pavežios ir įkiš“. Po to, iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus areštinės, adresu Tauragės m, Gedimino g.17 nuvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Šiauliai, Trakų g. 10, vedant iš tarnybinio automobilio, jis (M. K.) grasino V. Ž., sakydamas: ,,aš sėdėsiu, bet tave susiras mano draugai ir pavežios automobilio bagažinėje ir galėsi asmeniškai susipažinti su mano draugais“, „jei išeis lauk iš kalėjimo, pats asmeniškai susiras ir kad šiame pasaulyje nebegyvens“, ir nukentėjusiajam V. Ž. buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas.

Liudytoja A. Ž., policijos pareigūnė parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik pagal darbinius santykius, o nukentėjusysis yra kolega. Įvykio dieną iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šilutės teismą konvojavo nuteistuosius M. K. ir D. D.. Pasibaigus teismo posėdžiui juos vedė į tarnybinį automobilį. Lauke stovėjo daug M. K. draugų, artimųjų, kurie norėjo jam perduoti maistą, daiktus, laikrodį, bet jie neleido. M. K. į rankas buvo perduotas laikrodis, tačiau tai pamatė V. Ž. ir tiksliai nepamena ar laikrodį atėmė ar pats M. K. jam jį padavė. M. K. labai supyko ir tarnybiniame automobilyje pradėjo spardyti plastikinį atitvarą. Mano, kad jis taip elgtis pradėjo dėl to, kad jam nebuvo perduoti daiktai. M. K. agresyviai elgėsi, pyko ant V. Ž., keikėsi ant jo, bet nepamena kokiais žodžiais. Tuo metu grasinimų negirdėjo, buvo tik keiksmažodžiai. Iš teismo kiemo vyko į Šilutės policijos komisariatą prašyti pastiprinimo, kadangi M. K. pradėjo spardyti duris. Liepiant nusiraminti, jis neklausė. Važiuojant link Šilutės policijos komisariato M. K. duris (atitvarą) išspyrė. Girdėjo triukšmą ir matė, kad yra išspirta plastikinio stiklo atplaiša, paties spyrio nematė. Teismo kieme plastikinis stiklas dar nebuvo išspirtas. Šilutės policijos komisariate atėjo daugiau pareigūnų ir M. K. surakino su antrankiais. Nuvykus į Šilutės komisariato kiemą M. K. dar nenusiramino, grasino V. Ž., girdėjo kaip sakė, jog V. Ž. pakas. Mano, kad tie grasinimai buvo išreikšti kaip pykčio protrūkis. Kai M. K. surakino antrankiais, jis apsiramino. Šiauliuose M. K. dar kažką grasino V. Ž., kad pakas ar sudegins namą. Prie Šilutės policijos komisariato V. Ž. sakė, kad kai M. K. spyrė į duris ir jam sumušė pirštą. Sužalojimo Šilutėje nežiūrėjo, o jau važiuojant į Šiaulių tardymo izoliatorių matė, kad pirštas sutinęs. V. Ž. papasakojo, kad važiuojant iš Šilutės teismo kiemo į Šilutės policijos komisariatą jam M. K. sužalojo pirštą spirdamas į pertvaros duris. Dėl neatitikimo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (I t. 98 b. l.)., kada įsikilo automobilio pertvaros stiklas liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes mano, kad iš kart po įvykio detales prisiminė tiksliau.

Pagal Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, paskirtį nukentėjusiajam V. Ž. pavestos viešosios tvarkos bei visuomenės saugumo, konvojuotojo, materialinių vertybių apsaugos, neatidėliotino teisė pažeidimų užkardinimo funkcijos (Aprašymo II skirsnis, V skirsnio 6.9, 6.27, 6.31 punktai ) (1 t. 40-42 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Šilutės rajono apylinkės teismo kieme, adresu M. Jankaus g. 4 (1 t. b.l. 24-26) bei daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad apžiūrint policijos tarnybinį automobilį "Fiat Ducato" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono policijos komisariato kieme, yra sugadintas automobilio pertvaros stiklas (1 t. 27-33 b.l.) bei užfiksuotas sužalotas V. Ž. dešinės rankos smilius (1 t. b.l. 34). Minėtą automobilį pakartotinai apžiūrint papildomų duomenų be sugadinto stiklo, negauta (1 t. 35-39 b.l.). Automobilio apžiūros duomenys patvirtina, kad automobilio pertvara sugadinta ir pareigūno sėdėjimo vieta yra šalia pertvaros. Šie duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymų dėl to, kad iš kitos pusės spiriant, o pareigūnui esant anapus pertvaros, skilus pertvaros stiklui, yra galimybė pareigūnui įspirti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2017-05-31 išvadoje Nr. G 935/2017 (03) nurodyta, kad V. Ž. nustatytas dešinės plaštakos II ir V pirštų sumušimas su II piršto nago pažeidimu (daliniu nago atplėšimu). Plaštakos pirštai sužaloti 2017-04-26 buka jėga, galėjo gautis sumušus, įspyrus, atsitrenkus - vienu poveikiu- ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t. b.l. 67).

Dėl automobilio pertvaros sugadinimo kaltinamasis M. K. nubaustas administracine tvarka (2 t. b.l. 123).

Nukentėjusiojo V. Ž. pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje užfiksuotame garso įraše, laikmenoje įvardintu 005-sd nuo 3.21 min. garso įrašo girdisi be kitų frazių garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotos frazės „ nukabinsi į bagažinę ir sukiš..“, „aš šia pasiliksiu,.... pažadu, tu tai krisi, nevaikščiosi“ (1 t. b.l. 81, 85). Kaltinamojo teigimu įrašymu remtis negalima, nes nedaryta garso įrašo ekspertizė nustatant įrašo vientisumą ir tai, kieno balsai yra įrašyti. Teismas neturi pagrindo netikėti nuketėjusiuoju, kad pateiktas garso įrašas darytas įvykio metu. Šiuo atveju, tokio garso įrašo ekspertizė būtų perteklinis tyrimo ar bylos nagrinėjimo veiksmas Garso įrašas nėra kokybiškas bei vienintelis įrodymas byloje ir vertinamas visumoje su kitais įrodymais.

Dėl BK 286 straipsnio

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014).

Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad ranka buvo sužalota kai kaltinamasis nepakluso pareigūnų reikalavimui nusiraminti, spyrė į automobilio pertvarą tuo metu, kai nukentėjusysis buvo už pertvaros ir suskilus pertvarai, M. K. spyris kliuvo į ranka. Sužalojimą objektyviai patvirtina fotonuotrauka, specialisto išvada bei patvirtino liudytojai. Buvusią konfliktinę situaciją r automobilio sugadinimą patvirtina ir įvykio vietos, daikto apžiūros protokolų duomenys. Automobilio suginimo fakto įvykio metu, neneigia ir pats kaltinamasis. Tai, kad liudytojai, policijos pareigūnai nurodydami kai kurias įvykio aplinkybes painiojosi ar nurodė jas šiek tiek skirtingai ( kuriuo momentu buvo įspirta nukentėjusiajam, kur kuris liudytojas tuo metu buvo), neturi esminės reikšmės jų pateiktos informacijos kokybei, nes pagrindines įvykio aplinkybes jie nurodė tokias pačias – įvykusią konfliktinę situaciją dėl neperduoto laikrodžio, neadekvatų pasipiktinusio kaltinamojo elgesį spardant automobilį, keikiantis bei iš karto po įvykio matytą sužalotą nukentėjusiojo pirštą. Normalu, kad esant netipinei situacijai, konvojuojant du suimtus asmenis, prie pat konvojaus automobilio, aplink jį susirinkus nemažam būriui suimto kaltinamojo artimųjų, kaltinamojo agresyvus pasipiktinimas dėl neperduotų daiktų, liudytojai galėjo netiksliai užfiksuoti įvykio smulkmenas. Tai, kad kartu su suimtu kaltinamuoju konvojuotas liudytojas D. D. nurodė, jog jokio konflikto nematė, nieko negirdėjo, nepaneigia nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų, nes pats kaltinamasis neneigė, kad spardė automobilį. Liudytojas D. D. teistas kartu su kaltinamuoju, gali duoti neobjektyvius parodymus dėl asmeninių priežasčių – siekdamas sušvelninti kaltinamojo padėtį, nesivelti į kartu kalinčio asmens reikalus ir šiuos parodymus paneigia kiti anksčiau aptarti minėti įrodymai.

Nukentėjusiojo kaip pareigūno reikalavimas kaltinamajam nusiraminti, tai yra užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, negadinti automobilio, nesikeikti ir leisti tinkamai konvojuoti suimtus kaltinamąjį ir kitą asmenį, teisėtas, atliekant tą dieną jam pavestas suimtų asmenų konvojavimo pareigas. Kaltinamasis nevykdė šio teisėto pareigūno reikalavimo ir toliau spardydamas automobilį sugadino jį, už ką nubaustas administracine tvarka bei tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūną spirdamas tuo metu, kai šis bandė jį nuraminti.

Kaltinamojo motyvas, kad sužalojimas menkas ir jis spirdamas į automobilio pertvarą, tikrai nesiekė sužaloti pareigūną, nepašalina jo atsakomybės. Pareigūnui padarytas sužalojimas nustatytas pagal teisės normas, reglamentuojančias kūno sužalojimo sunkumą ir laipsnį ir abejonių dėl jo masto ar būdo, nenustatyta. Jo veiksmai - automobilio spardymas buvo tiesioginės tyčios veiksmai ir net jei tikėti kaltinamuoju kad jis nesiekė sužalojimo, jo veiksmų tyčia pasekmių atžvilgiu būtų nekonkretizuota, tai yra jis tyčia taip veikė ir siekė pasekmių, tačiau kokios jos bus, jam buvo nesvarbu

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų parodymais bei kitais aptartais įrodymais nustatytos įvykio aplinkybės dėl to, kad kaltinamasis nepakluso pareigūno teisėtam reikalavimui, vartojo fizinį smurtą pareigūno atžvilgiu ir įvertinus ištirtus aptartus įrodymus teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis padarė šią jam inkriminuojamą veiką ir ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 286 str.

Dėl BK 145 straipsnio

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis savo kaltę neigė, motyvuodamas, kad dalies kaltinime nurodytų žodžių nesakė, o jei ir ką sakė tai buvo tiesiog pykčio išraiška, o ne realūs grasinimai, be to jo teigimu ir garso įrašai patvirtina, kad jis buvo ramus, o pareigūnui grasinama nebuvo.

Nukentėjusysis ir liudytojai patvirtino, kad buvo grasinama nukentėjusiajam kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais dėl šios kaltinamajam inkriminuojamos veikos, kuriuos iš dalies patvirtina ir garso įrašas. Kartu konvojuoto A. D. parodymais teismas remtis negali dėl anksčiau minėtų motyvų( epizode dėl pasipriešinimo). Kaltinamojo teiginys, kad tarp jo ir nukentėjusiojo yra susiklostę priešiški santykiai, nukentėjusysis siekia jam pakenkti, yra niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. M. K. teigimu, kad tokie įvykiai kaip nagrinėjamas šioje byloje yra policijos pareigūnų kasdienybė. Sutiktina, kad policijos pareigūnų darbas yra susijęs su padidinta rizika, galimybe susidurti su didesniu priešiškumu ar agresija, tačiau tai nesuteikia teisės kitiems asmenims nebaudžiamai grasinti pareigūnams.

Sprendžiant dėl to ar grasinimai buvo suprantami kaip realūs vertintina iš nukentėjusiojo pozicijos pagal esamas aplinkybes ar buvo galima grasinimus suprasti kaip realius. Teismų praktikoje šiais atvejais taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013,2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017)

Nukentėjusysis paaiškino, kad dirbant policijos pareigūnu ne vienerius metus, nesusidūrė su tokia situacija – tokiais konkrečiais grasinimais tiesiogiai jo atžvilgiu. Teismas sutinka su nukentėjusiuoju, kad jis grasinimus galėjo suprasti kaip realius grasinimus nužudyti, nes kaltinamasis ne pirmi metai atlikdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, bendrininkaudamas su asmenimis laisvėje, nuolat daro naujus nusikaltimus. Vertinant ištirtus įrodymus teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo veika įrodyta ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1d.

Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistu, kaltu neprisipažino, padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veiksmų pobūdį, jų trukmę, intensyvumą ir sukeltas pasekmes – nežymų kūno sužalojimą, vienkartinį smurto panaudojimą bei nevienkartinio tęstinio pobūdžio grasinimus, įvertinant ir tai, kad grasinimai buvo išsakyti vienos dienos laikotarpiu. Kaltinamasis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, išvadų dėl savo poelgių nedaro, kas rodo jo gyvenimo būdą ir nenorą taisytis bei dorai gyventi, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į nusikalstamų veiksmų pasekmes, jų trukmę ir intensyvumą, jos dydį skiriant mažesnį nei sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į veikų padarymo laiką - įvykdytos vienu metu, vykstant vienam konfliktui, apimtos vieningos tyčios, konstatuotina, kad veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. pagrindais.

Kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 str.).

Į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. K. atžvilgiu priimti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-03-23 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-04-09 apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais paskirtos bausmės bendrintinos su šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. 2018-03-23 ir 2018-04-09 nuosprendžiai šiuo metu nėra įsiteisėję, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė šiuo metu nebendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis V. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas (BPK 115 str.1d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą ( žr. pvz. kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Teismas sutinka su nukentėjusiojo argumentais ir neabejoja, kad nukentėjusiajam be sukelto fizinio skausmo, padaryto sužalojimo, streso, diskomforto, kaltinamojo grasinimai bet kuriuo atveju paliko didesnes ar mažesnes neigiamas pasekmes ir mano, kad prašoma priteisti 500 eurų suma atlyginti neturtinei žalai nėra per didelė ir priteisinta iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Teismui pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajam V. Ž. suteikimo, pagrįstas ir tenkintinas visiškai (BPK 115 str.1d.). Kadangi žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo kaltais veiksmais, buvo patirtos gydymo išlaidos (29,78 Eur, 1 t. 74-76 b.l.), kurias kaltinamasis privalo atlyginti ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str.1d. , 6.280 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti laisvės atėmimą dešimčiai (10) mėnesių;

pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str.1d. ir paskirti laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dešimčiai (10) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2018-03-08.

Kardomąją priemonę suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. 500 eurų V. Ž. neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. Valstybinei ligonių kasai 29,78 eurų žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismui.