Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-272-260/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-05
Bylos Nr.: e2A-272-260/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11487-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Arvydas Žibas
Atsakovas: T. B., V. B., uždarosios akcinės bendrovės „Gilvida“
Ieškovas: V. L.
Trečiasis asmuo: L. L.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-272-260/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11487-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1. (S)

Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. B. ir V. B. apeliacinius skundus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilvida“ prisidėjimą prie apeliacinių skundų dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-817-944/2019 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gilvida“, V. B. (V. B.), T. B., trečiajam asmeniui L. L. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. L. 2017 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Gilvida“, V. B. ir T. B. dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė ieškinyje ir 2017 m. rugsėjo 7 d. dublike prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gilvida“ 1 203,26 Eur už stogo remontą ir 382,15 Eur išlaidas, iš atsakovo V. B. 421,86 Eur už stogo remontą ir 133,15 Eur išlaidas, iš atsakovės T. B. 741,12 Eur už stogo remontą ir 235,37 Eur išlaidas, taip pat priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Iešovė nurodė, kad šalys yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovė gyvena namo (duomenys neskelbtini) bute (viršutiniame namo aukšte). Ji, atsižvelgdama į prastą namo stogo būklę, ne kartą prašė namo bendrasavininkų kartu organizuoti namo stogo remonto darbus, tačiau nei vienas iš atsakovų iniciatyvos nesiėmė, prie stogo remonto darbų nenorėjo prisidėti. Ieškovė, siekdama apsaugoti savo šeimos narius ir turtą, asmeniškai inicijavo ginčo namo stogo remonto darbus, bei žodžiu kreipėsi į bendrasavininkus dėl nuostolių atlyginimo, prašydama atlyginti kiekvieno atsakovo dalį nuo visos už remontą mokėtos 3 533,88 Eur sumos, apskaičiuotą pagal atsakovų butų ir patalpų plotą. Atsakovams nesutikus grąžinti ieškovei jos patirtų būtinųjų išlaidų, ji, siekdama pagrįsti prašomas grąžinti sumas ir taikiai išspręsti ginčą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismo ekspertą S. Z. dėl ekspertizės atlikimo, kuris 2017 m. vasario 27 d. ekspertizės aktu padarė išvadą, jog ginčo namo atliktų stogo remonto darbų kaina, skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis yra 5 115,49 Eur (į šią sumą įtrauktos visos ieškovės turėtos išlaidos ir mokesčiai). Ieškovė 2017 m. kovo 30 d. pateikė atsakovams pretenziją dėl nuostolių atlyginimo su visais ieškovės papildomas patirtas išlaidas už ekspertizės atlikimą 570 Eur ir pretenzijos surašymą 181,50 Eur pagrindžiančiais įrodymais. Atsakovai pretenzijas gavo, tačiau pinigų ieškovei negražino.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Gilvida“ 2017 m. liepos 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, 2017 m. rugpjūčio 23 d. patikslintą atsiliepimą į ieškinį ir 2017 m. spalio 3 d. tripliką, kuriuose prašė ieškovės V. L. ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ši atsakovė nurodė, kad ieškovės teiginiai apie neva prastą ginčo namo stogo būklę ir dėl to daromą žalą jos butui nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovės butas nėra visiškai paskutiniame aukšte iki stogo, kadangi virš jos buto dar yra palėpė, kuri priklauso visiems ginčo pastato bendrasavininkams. Ieškovė nei iki stogo remonto darbų atlikimo, nei dabar neįleidžia atsakovų į jiems priklausančias palėpės patalpas, tokiu būdu pažeisdama jų interesus. Ieškovė nekvietė atsakovų stogo būklės įvertinimui, todėl laikė, jog nebuvo jokio poreikio remontuoti stogą. Atsakovė tokius ieškovės veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis ir siekimą nepagrįstai pasipelnyti atsakovų sąskaita. Nurodė, jog ieškovė atliko stogo remonto darbus neturėdama jokių įgaliojimų, kurie jai būtų suteikti kitų bendrasavininkų. Be to, stogo remonto darbus ieškovė atliko neturėdama kompetentingų institucijų leidimų, kurie reikalingi remontuojant pastato, kuris yra paveldosaugos objektas, stogą. Taip pat nurodė, jog, jei ieškovė siekė racionalaus ir efektyvaus problemos sprendimo būdo, ji privalėjo vadovautis 2014 m. rugsėjo 29 d. sudaryta ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi, kuria namo įgaliotiniu (komendantu) paskirtas V. B., į kurį ieškovė, siekdama ginčo namo stogo remonto darbų, pirmiausia privalėjo kreiptis. Ieškovė nepateikė teismui jokių sutarčių su remonto darbus atlikusia UAB „M. A.“, stogo keitimo darbų sąmatos, darbų atlikimo aktų. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad stogo remonto darbai buvo privalomi siekiant išsaugoti patį daiktą, laikė, jog ieškovė neįrodė, kad jos patirtos išlaidos buvo būtinos ir privalomos, o atsakovams atsirado pareiga atlyginti remonto išlaidas. Taip pat nurodė, kad atsakovai niekuomet neatsisakė atlikti pastato stogo remonto darbus, jei jie būtų buvę reikalingi, niekur savo nesutikimo nėra išreiškę nei žodžiu, nei raštu. Be to, stogo keitimas atliktas nekokybiškai, iki galo neužtikrinant saugumo reikalavimų. Ieškovės kreipimąsi į teismo ekspertą iki pareiškiant ieškinį atsakovams teisme atsakovė laiko nesąžiningu, kadangi tokiu būdu ieškovė užkirto kelią atsakovams dalyvauti ekspertizės atlikime. Atsakovė nurodė, jog aplinkybę, kad ieškovė atliko stogo remonto darbus neturėdama tam reikalingo statybą leidžiančio dokumento, atsakovų sutikimo, patvirtina Statybos inspekcijos raštas Nr. (15.2)-2D-11537, kuriame konstatuota, kad ieškovė Statybos inspekcijai nepateikė statybą leidžiančio dokumento, todėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

4. Atsakovai V. B. ir T. B. 2017 m. liepos 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, 2017 m. rugpjūčio 23 d. patikslintą atsiliepimą į ieškinį ir 2017 m. spalio 3 d. tripliką, kuriuose prašė ieškovės V. L. ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šie atsakovai nurodė, kad ieškovės teiginiai apie neva prastą ginčo namo stogo būklę ir dėl to daromą žalą jos butui nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovės butas nėra visiškai paskutiniame aukšte, virš jos buto dar yra palėpė, kuri priklauso visiems ginčo pastato bendrasavininkams. Ieškovė nei iki stogo remonto darbų atlikimo, nei dabar neįleidžia atsakovų į jiems priklausančias palėpės patalpas, tokiu būdu pažeisdama jų interesus. Ieškovė nekvietė atsakovų stogo būklės įvertinimui, todėl laikė, jog nebuvo jokio poreikio remontuoti stogą. Atsakovai tokius ieškovės veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis ir siekimą nepagrįstai pasipelnyti atsakovų sąskaita. Nurodė, jog ieškovė atliko stogo remonto darbus neturėdama jokių įgaliojimų, kurie jai būtų suteikti kitų bendrasavininkų. Taip pat nurodė, jog, jei ieškovė siekė racionalaus ir efektyvaus problemos sprendimo būdo, ji privalėjo vadovautis 2014 m. rugsėjo 29 d. sudaryta ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi, kuria namo įgaliotiniu (komendantu) paskirtas V. B., į kurį ieškovė, siekdama ginčo namo stogo remonto darbų, pirmiausia privalėjo kreiptis. Ieškovė nepateikė teismui jokių sutarčių su remonto darbus atlikusia UAB „M. A.“, stogo keitimo darbų sąmatos, darbų atlikimo aktų. Todėl, atsižvelgdami į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad stogo remonto darbai buvo privalomi siekiant išsaugoti patį daiktą, laikė, jog ieškovė neįrodė, kad jos patirtos išlaidos buvo būtinos ir privalomos, o jiems atsirado pareiga atlyginti remonto išlaidas. Atsakovai nurodė, jog aplinkybę, kad ieškovė atliko stogo remonto darbus neturėdama tam reikalingo statybą leidžiančio dokumento, atsakovų sutikimo, patvirtina Statybos inspekcijos raštas Nr. (15.2)-2D-11537, kuriame konstatuota, kad ieškovė Statybos inspekcijai nepateikė statybą leidžiančio dokumento, todėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei V. L. iš atsakovės UAB „Gilvida“ 1 203,26 Eur už stogo remonto darbus ir 1 483,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo V. B. 421,86 Eur už stogo remonto darbus ir 1 483,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės T. B. 741,12 Eur už stogo remonto darbus ir 1 483,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovų po 22,88 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

6. Teismas pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes pripažino nustatytu, kad ginčas yra kilęs tarp gyvenamojo namo bendraturčių dėl stogo remonto išlaidų atlyginimo, todėl laikė, jog šiems tarpusavio santykiams taikytinos bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4 knygos nuostatas, o ieškovės nurodytos aplinkybės dėl žalos ir civilinės atsakomybės sąlygos laikytinos perteklinėmis. Bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teisę įgyvendina pagal Daugiabučio bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros junginės veiklos (partnerystės) sutartį. Šios sutarties 3.1 punkte nustatyti bendro naudojimo objektai: bendrosios namo konstrukcijos – pagrindinės namo konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos išorinės durys laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos stogeliai). Todėl vertino, jog byloje nėra ginčo, kad stogas yra bendrosios namo konstrukcijos elementas, kurio priežiūra yra visų bendraturčių pareiga. Iš pateiktų bendrojo naudojimo objektų aprašo akivaizdu, kad savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai ar kitos patalpos yra glaudžiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, ir be daugelio šių objektų iš viso negalėtų egzistuoti (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos). Taip pat teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės atlikti stogo remonto darbai, buvo atlikti be bendraturčių sutikimo. Tik bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad buvo šaukiamas bendraturčių susirinkimas, nes ieškovė siekia įteisinti atliktus stogo remonto darbus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. civilinėje byloje Nr. e2-3222-775/2019 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino ieškovei V. L. teisę be atsakovų V. B. T. B. ir UAB „Gilvida“ sutikimų gauti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų įteisinimui pagal architekto T. V. paruoštą projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs.

7. Spręsdamas dėl stogo būklės teismas nurodė, kad ieškovė leistinais įrodymais pagrindė, jog stogo remonto darbų atlikimo metu stogo būklė buvo avarinė, t. y. stogo būklė neatitiko namo konstrukciniam elementui teisės aktuose keliamų reikalavimų (CPK 178 straipsnis). Todėl pripažino, kad ieškovės atlikti darbai, nors ir nesant bendraturčių sutikimo buvo būtini, nes stogo būklė buvo avarinė. Teismas pastebėjo, jog teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pastatas iki stogo remonto neatitiko esminių statinio reikalavimų, t. y. mechaninio atsparumo ir pastovumo (buvo supuvusios dvi laikančios konstrukcijos (gegnės)); higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (stogas buvo nesandarus, todėl į pastato konstrukcijas ir patalpas patekdavo vanduo). Teismas nurodė, kad stogo konstrukcija ir danga yra viso statinio dalis, ji priklauso namo bendraturčiams, todėl ir jai sutvarkyti tenkančios privalomosios būtinos išlaidos turi tekti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams).Vien ta aplinkybė, kad stogas yra virš vieno daugiabučio namo buto, paprastai nepakankama išvadai, kad daugiabučio namo bendraturčiai neprivalo padengti stogo ar jo dalies privalomojo remonto būtinųjų išlaidų.

8. Spręsdamas dėl stogo darbų kokybės ir vertės teismas nustatė, kad ieškovė su stogo remonto darbus atlikusia įmone rašytinės sutarties nebuvo sudariusi, kaip pati nurodė, medžiagas ji pirko iš prekybos centrų pagal rangovų nurodytus kiekius, o stogo remonto darbus atliko UAB „Mažoji alfrida“. Teismas nurodė, kad sutartys gali būti žodinės ir rašytinės. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad sudarė žodinę, taigi pasirinkusi tokią sandorio formą, prisiėmė sutarties sąlygų įrodinėjimo naštą. Nesant rašytinės sutarties, esmines rangos sutarties sąlygas – kainą , atliktų darbų pobūdį, kokybę ir pan. – ieškovė turėjo pagrįsti leistinais įrodymais. Ieškovės prašymu byloje buvo skirta teismo ekspertizė. Teismas nurodė, jog atsakovams suteikė teisę pateikti klausimus ekspertizei, tokia teise jie pasinaudojo, pakartotinės ar papildomos ekspertizės atsakovai neprašė skirti. Įvertinęs ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės teismas pripažino, kad stogo remonto darbai atlikti su trūkumais, tačiau jie negali būti traktuojami esminiais pažeidimais, dėl kurių atsakovams nekiltų pareiga apmokėti išlaidas už stogo remonto darbus. Teismas pastebėjo, kad nustatytas trūkumas dėl užlaidos pagal eksperto paaiškinimus nėra pinigine verte ženklus palyginus su visais stogo remonto darbais. Taip pat teismas reikšminga laikė ir tą aplinkybę, kad sniego gaudytuvų įrengimas nėra atliktų darbų trūkumas ta prasme, kad reikėtų ardyti, demontuoti ar pan. stogo dangą, šis trūkumas vertintinas, kaip būtinos papildomos išlaidos papildomai montuojant sniego gaudytuvus.

9. Spręsdamas dėl ieškovės pateiktų duomenų dėl atliktų darbų vertės teismas nurodė, kad teisės aktuose nėra detalizuota kokius duomenis bendraturtis, prašydamas kompensuoti jo patirtas išlaidas, turi pateikti. Todėl ieškovės pateiktus prekybos centrų kvitus teismas laikė atitinkančiais įrodymų leistinumo reikalavimus. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog kvituose nurodytos medžiagos ir jų kiekiai buvo panaudoti stogo remonto darbams, patvirtina 2017 m. vasario 27 d. ekspertizės aktas. Teismas taip pat laikė pagrįstomis ieškovės išlaidas dėl buvusios stogo dangos pristatymo į atliekų priėmimo vietą, kadangi atsakovai, teigdami, jog šių išlaidų ieškovė nepatyrė, nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė šias atliekas į atliekų priėmimo vietą galėjo pristatyti nemokamai. Spręsdamas dėl UAB „Mažoji alfrida“ sąskaitos apmokėjimo teismas nustatė, kad jos apmokėjimas grindžiamas vien ieškovės paaiškinimais, todėl šią sąskaita nesivadovavo, o ieškovės nurodytas patirtas išlaidas vertino kaip realias, neviršijančias įprastų atliktų darbų vidutinių rinkos kainų. Teismas pastebėjo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės pasirinktas stogo dangos remonto būdas buvo neprotingas ir neekonomiškas. Teismas pripažino, jog ieškovė pagrindė reikalavimą dėl atliktų stogo remonto darbų, įrodė, jog kaina nėra neprotinga ar aiškiai per didelė, todėl proporcingai bendraturčių turimai nuosavybės daliai ją padalino visiems bendrasavininkams.

Šalies argumentai

10. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo dėl 751,50 Eur papildomų išlaidų atlyginimo už pretenzijos surašymą bei už su ieškiniu pateiktos ekspertizės atlikimą teismas nurodė, kad šios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidų dalimi, o ne savarankišku materialiniu reikalavimu.

III. Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė T. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės V. L. ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovų atsiliepimų argumentų, kad jie neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, kad pati ieškovė nevykdė pareigos dėl stogo remonto darbų poreikio kreiptis į Bendrojo naudojimo sutartimi namo įgaliotiniu paskirtą atsakovą V. B., įleisti jį į bendrojo naudojimo patalpą palėpę, į kurią patekimas galimas tik per jai priklausantį butą, leisti jam apžiūrėti ir įvertinti patalpų būklę, stogo remonto poreikį bei galimybes, galimą sąmatą. Toks teismo padarytas apeliantės ir kitų atsakovų atsiliepimų argumentų ignoravimas ne tik pažeidžia apeliantės teisę būti išklausytai teisme, teisę į teisingą teismo procesą, bet ir pripažintinas kaip materialinės teisės normų pažeidimas, kadangi teismas jas pritaikė netinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus, kad namo stogo būklė nebuvo gera, tačiau būtinumo daryti skubius darbus nebuvo. Teismo padarytos priešingos išvados vertintinos kaip neteisingos, nepagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi eksperto S. M. išvadomis dėl stogo avarinės situacijos nustatymo, kai tuo tarpu šiam ekspertui nėra suteikta teisė atlikti gyvenamojo namo, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, konstrukcijų ekspertizės.

1.4. Teismas pripažino, kad ieškovės turėtos stogo remontui išlaidos grindžiamos UAB „Mažoji alfrida“ išrašyta sąskaita, jos apmokėjimas grindžiamas vien ieškovės paaiškinimais, todėl tokiu atveju nurodė, kad turi būti įvertinta kokios įprastai gali būti atliekamų darbų vidutinės rinkos kainos. Pastebėjęs, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, kad darbus atliko darbininkai, t. y. stogo remonto darbai nebuvo atliekami pačios ieškovės ūkio būdu, teismas priėjo nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstos išvados – kadangi ieškovės nurodoma už darbus suma patirta stogo remonto darbų atlikimui yra mažesnė nei vidutinės rinkos kainos, todėl laikytina, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimą dėl atliktų darbų vertės. Ši teismo išvada visiškai nepagrįsta įstatymu ar kitokia teisės norma, nei byloje pateiktais ir leistinais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais faktinį atsiskaitymą už statybos rangos darbus, todėl yra neobjektyvi ir negali būti pripažinta teisinga, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms.

1.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. priimto sprendimo argumentus, nevertino Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties išaiškinimo, kad, turint omenyje apie procese įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, vertėjo apsvarstyti klausimą, ar nebuvo pagrindo šias bylas sujungti ir išnagrinėti visus materialinius teisinius reikalavimus kartu. Teismas neįvertino, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-4232-505/2018, kuriuo pratęstas pareiškėjai V. L. S. inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170810-00087 įvykdymo terminas iki 2019 m. birželio 30 d., nėra įsiteisėjęs, o skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo pasibaigęs ir pratęstas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas. Jos manymu, ginčas dėl ieškovės materialinio reikalavimo atlyginti išlaidas, kurios proporcingos šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai, negali būti išspręstas, kol nėra išnagrinėta administracinė byla, turinti prejudicinę reikšmę, ir suponuoja privalomo bylos sustabdymo pagrindo egzistavimą.

1.6. Atsakovai nagrinėjant bylą nuosekliai laikėsi pozicijos, kad iš neteisėtos statybos teisėti padariniai negalimi, kad ieškovės veiksmai buvo neteisėti, todėl jai negali atsirasti teisė į nuostolių atlyginimą. Analogiškos pozicijos į neteisėtą statybą laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, nurodęs, jog draudimas įgyvendinti nuosavybės teisę į neteisėtai pastatytą statinį arba, kitaip tariant, nuosavybės teisės į neteisėtai pastatytą statinį nepripažinimas, kaip statybos neteisėtumas suprantamas pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, yra visuotinai pripažįstamo principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, išraiška. Teismas į šiuos atsakovų argumentus neatsižvelgė.

1.7. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl ieškovės samdytų darbininkų atliktų darbų kokybės, realios jų vertės, namo butų ir kitų patalpų savininkų prievolės atsiskaityti už be jų sutikimo ir be įstatyme nustatyto sprendimo namo stogo remonto darbus, atliktus pagal žodines sutartis su nenustatytais darbininkais, apimties. Nenustačius šių aplinkybių, negalima įvertinti, kokią realią kainą už atliktus stogo remonto darbus nenustatytiems darbininkams sumokėjo ieškovė.

Šalies argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą ir ieškovės V. L. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės valdymą ir naudojimą. Teismas nevertino, ar ieškovė vadovavosi Civiliniame kodekse nustatytomis procedūromis, kurios numatytos norint atlikti statybos darbus pastate, valdomame kartu su visais bendraturčiais. Skundžiamu sprendimu teismas įteisina ieškovės atliktus neteisėtus veiksmus, nors šių jos veiksmų neteisėtumą patvirtina tai, kad ji neturi statybą leidžiančio dokumento ir pastato bendraturčių sutikimo. Ieškovė nepateikė teismui nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad ji vadovavosi Civiliniu kodeksu, statybos darbus reglamentuojančiais teisės aktais bei Jungtinės veiklos sutartimi, tikslu pakeisti pastato stogo dangą.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė vieną pagrindinių civilinės teisės principų, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Teismas priteisė iš atsakovų ieškovės prašomas priteisti sumas už stogo remonto darbus, nors ieškovės statyba yra pripažinta savavališka. Savavališki darbai yra užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše. Teismas priteisė ieškovei sumokėti už stogo remonto darbus, tačiau stogo remonto darbai iki šiol nėra įteisinti ir nėra jokių garantijų, kad ieškovė ateityje pabaigs įteisinimo procedūrą.

2.3. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenis, kad ieškovės statybos darbai yra savavališki, priteisdamas jai visą prašomą sumą už stogo dangos keitimo darbus, pažeidė konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą, kadangi asmeniui, pažeidusiam teisės aktus (stogas buvo keistas be projekto ir nesant bendraturčių sutikimo) suteikė nepagrįstą pranašumą kitų asmenų atžvilgiu.

2.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino Statybos įstatymo nuostatas, Statybos techninį reglamentą, byloje nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės, o pateikti ieškovės įrodymai neturi būti vertinami. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo pastatas yra (duomenys neskelbtini) istorinėje dalyje, o ekspertas S. M. neturi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato, kad jis neturėjo teisinio pagrindo atlikti ekspertizę pastato, esančio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje.

13. Atsakovė UAB „Gilvida“ pareiškime dėl prisidėjimo prie T. B. ir V. B. apeliacinių skundų nurodė, kad prisideda prie apeliantų T. B. ir V. B. apeliacinių skundų. Taip pat nurodė, kad atsakovė išreiškia pritarimą apeliantų išdėstytais pozicijai, su kuria pilnai sutinka.

Atsiliepimas

14. Ieškovė V. L. atsiliepimu į atsakovo V. B. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. spendimą palikti nepakeistą, o atsakovo V. B. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Apeliaciniame skunde iš esmės subjektyviai yra interpretuojamos faktinės aplinkybės, susijusios su atliktais stogo remonto darbais. Viso proceso metu ieškovė teigė, jog ne kartą prašė namo bendrasavininkų kartu organizuoti namo stogo remonto darbus, tačiau nei vienas iš jų iniciatyvos nesiėmė. Todėl ieškovė, pagrįstai bijodama patirti didelę žalą bei siekdama apsaugoti savo šeimos narius ir turtą, po to, kai iš lubų ištrupėjo tinko plotas ir nukrito sėdint šeimos nariams kambaryje ant grindų, ir trūkus kantrybei, pati asmeniškai inicijavo namo stogo remonto darbus. Atsakovas V. B. pripažino, jog buvo kalbėta apie stogą, tačiau, pats būdamas jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo, niekada neinicijavo susirinkimo, kuriame būtų sprendžiami stogo keitimo klausimai. Aplinkybę, jog ginčo namas jo bendrasavininkų yra neprižiūrimas, patvirtina byloje pateiktos namo sienų su plyšiais ir krentančiomis plytomis nuotraukos. Visiškai nepagrįstais ji laiko atsakovo V. B. apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė savo elgesiu ir veiksmais leido suprasti, kad stogo dangos keitimą ji inicijuoja pati už savo lėšas, nes būtų neracionalu vienam žmogui keisti viso daugiabučio namo stogą. Ieškovė keitė stogą viena, nes neturėjo kitos išeities, kadangi stogo būklė buvo avarinė. Kad stogas keičiamas vis atsakovai matė ir patys tai pripažino teikdami paaiškinimus teismo posėdžiuose.

Šalies argumentai

4.2. Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą. Skunde remiasi nutartimi, kaip precedentu, kuri neturi analogiškų aplinkybių nagrinėjamai bylai. Tačiau šiuo atveju, jos nuomone, būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo namo stogo būklė buvo avarinė ir šis faktas skundžiamame sprendime yra nustatytas. Todėl teismas teisingai nusprendė, jog ieškovė pagrįstai inicijavo remonto darbų atlikimą bei turi teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti patirtas išlaidas.

4.3. Nors apeliantas apeliaciniame skunde ir nurodo, jog ieškovė stogo remonto darbus atliko nesivadovaudama teisės aktų įtvirtintais reikalavimais ir dėl to jos iniciatyva atlikti statybos darbai buvo pripažinti savavaline statyba, tačiau, ieškovės nuomone, ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, jog ji neturi teisės reikalauti iš atsakovų jos patirtų išlaidų už remontą. Ji jau parengė projektą, kreipėsi į teismą dėl pritarimo projektiniams sprendimams be atsakovų sutikimo, dėl to teismo sprendimas jau priimtas ir įsiteisėjęs.

4.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog ieškovė avarinę stogo būklę įrodinėjo tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių stogo būklę iki remonto darbų atlikimo, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, vertinant byloje esančių įrodymų visumą, akivaizdu, jog stogo būklė iki remonto buvo avarinė.

4.5. Apeliantas teigdamas, jog ekspertas S. M. negalėjo atlikti ekspertizės, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismo ekspertų sąraše yra aiškiai nurodyta, jog ekspertas S. M. ekspertizę gali atlikti visiems pastatams. Be to, patys atsakovai neteikė pirmosios instancijos teismui jokių prieštaravimų dėl atliktos ekspertizės. Kadangi teismo ekspertizės aktas yra nenuginčytas ir teismo įvertintas, todėl laikytina, kad jis yra tinkamas patvirtinantis ginčo stogo avarinę būklę įrodymas.

4.6. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl stogo remonto darbų vertės. Akivaizdu, jog ieškovei pateikta PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas buvo naudojamas UAB „M. A.“ veikloje. Už pinigų apskaitymą yra atsakinga UAB „M. A.“, o ne ieškovė. Todėl akivaizdu, kad darbai yra atlikti, faktas yra įvykęs – stogo keitimo darbai atlikti, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovai duomenų, jog tokio pobūdžio ir apimties darbai galėtų kainuoti mažiau nei ieškovės nurodyta suma nepateikė. Apeliantas neigia teismo eksperto S. Z. teisę atlikti ekspertizę, tačiau to neargumentuoja, nepateikia jokių įrodymų. Siekdami nuginčyti atliktų darbų vertę atsakovai neprašė atlikti ekspertizės. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atliktų darbų vertę.

Atsiliepimas

15. Ieškovė V. L. atsiliepimu į atsakovės T. B. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. spendimą palikti nepakeistą, o atsakovės T. B. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog 2014 metais nebuvo išspręstas klausimas dėl stogo remonto darbų, todėl atsakovams nekyla pareiga apmokėti už atliktus stogo keitimo darbus. Tačiau akivaizdu, jog 2014 metais fiksuota stogo būklė jau buvo bloga, todėl savaime aišku, jog vėliau ji blogėjo ir tapo avarine. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šioms šias aplinkybėms pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, nurodė, jog stogo remontas buvo būtinas, nes stogo būklė buvo avarinė. Todėl akivaizdu, kad stogo avarinės būklės aplinkybė yra įrodyta.

5.2. Apeliantės argumentas, jog jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo V. B. nebuvo įleidžiamas į palėpę per ieškovei priklausantį butą, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teismo sprendime nustatytoms aplinkybėms. L. R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra buvusi sutuoktinė, atsakovai buvę kaimynai. Paaiškino, kad tuo metu, kai dar gyveno su ieškove, stogas buvo kiauras, lašėjo vanduo, palėpėje buvo statomi stiklainiai, kibirai, bute byrėjo lubos, galėjo lubos net įkristi. Pokalbiai dėl stogo remonto yra buvę su atsakovu V. B.. Liudytojas yra buvęs namo palėpėje, kurioje matėsi supuvusios gegnės, suskeldėjęs šiferis. Nurodė, kad tuo metu kai gyveno ginčo name, buvo užlipę į palėpę kartu su atsakovu V. B., buvo parodytos gegnės, pro kur lašėjo vanduo. Po apžiūros buvo pokalbis, kad stogą reikia remontuoti. Nurodė, kad tuo metu, kai jis gyveno jokių problemų kitiems bendraturčiams dėl stogo apžiūros nėra buvę, į ieškovę, ar jį niekas nesikreipė. Taigi, atsakovams niekas nedraudė ateiti ir apžiūrėti namo stogą, o pats atsakovas V. B. stogo būklę pats matė, tačiau nieko nedarė ir toks neveikimas akivaizdžiai padarė žalos visam namui.

5.3. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė niekada nesikreipė į atsakovus su prašymais dėl stogo remonto. Ieškovė nebuvo tiek išprususi, kad žinotų, jog reikia raštu kreiptis į atsakovą V. B., tik dabar – jau kelinti metai besitęsiant teisminiams procesams – ieškovė sužinojo, jog su atsakovais reikia bendrauti tik raštu. Ieškovė kreipėsi į jungtinės veiklos sutarties įgaliotą asmenį V. B., tačiau pastarasis niekada neorganizuodavo susirinkimų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovai visuomet buvo pasyvūs namo bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog stogo būklė buvo avarinė, ieškovė šalino avarinę būklę ir inicijavo stogo pakeitimo darbus ir turi teisę į nuostolių atlyginimą, nes stogas yra bendrojo naudojimo objektas, o bendrojo naudojimo objekto išlaikymas yra visų bendrasavininkų pareiga.

5.4. Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl stogo darbų kokybės ir vertės. 2017 m. vasario 27 d. ekspertizės aktas yra parengtas statybos eksperto S. Z., kuris šiuo konkrečiu atveju neatliko turto vertinimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o atliko ekspertinį tyrimą, kurio metu buvo atsakyta į techninių-specialių žinių reikalaujančius klausimus: Ar visos medžiagos pagal pateiktus pirkimo dokumentus buvo panaudotos namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo remontui? Kokia yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų stogo remonto darbų kaina, skaičiuojant vidutinės rinkos kainomis? Taigi, ekspertas atsakė jo kompetencijai priskirtinus klausimus. Patys atsakovai, jei abejojo eksperto kvalifikacija, neprašė paskirti teismo ekspertizę. Atsakovams nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių stogo remonto darbų kainą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tais įrodymais, kurie yra byloje pateikti ieškovės. Nuo pat ieškinio teismui pateikimo, atsakovai turėjo beveik dvejų metų laikotarpį, per kurį vyko teisminis procesas, teikti savo įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus, tačiau to nedarė.

5.5. Apeliaciniame skunde remiamasi tuo, jog ieškovės atlikti darbai yra savavalinė statyba, dėl ko iš neteisės negali gimti teisė ir remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019. Šie argumentai yra nepagrįsti, nes, nors ieškovės iniciatyva atlikti statybos darbai ir buvo pripažinti savavaline statyba, tačiau ieškovė, siekdama juos pašalinti, parengė projektą, kreipėsi į teismą dėl pritarimo projektiniams sprendiniams be atsakovų sutikimo ir sprendimas jau yra įsiteisėjęs. Taigi, savavalinės statybos padarinių šalinimas yra reikiamų dokumentų sutvarkymas, ką ieškovė ir baigia padaryti – artimiausiu metu bus gautas statybos leidimas, savavalinės statybos padariniai bus pašalinti.

5.6. Visiškai nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai neišnagrinėjo bylos, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė dėl atliktų darbų kokybės. Pastebėtina, jog atsakovai nekėlė savo reikalavimų byloje dėl atliktų darbų kokybės, dėl ko teismas ir nenagrinėjo šio klausimo, nes teismas yra įpareigotas bylą nagrinėti pareikšto ieškinio reikalavimų ribose. Reali atliktų darbų vertė yra įrodyta, remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, kadangi atsakovai niekada jokių įrodymų teismui neteikė. Stogo remonto darbai buvo atlikti, kadangi stogas buvo avarinės būklės, grėsė stogo griūtis ir šis faktas yra nustatytas eksperto S. M., o savavalinė statyba baigiama įteisinti, dėl ko atsakovai privalo ieškovei atlyginti visus patirtus nuostolius, susijusius su stogo remontu. Faktas yra tas, jog stogo remonto darbai yra atlikti. Patys atsakovai neginčijo fakto, jog stogo remonto darbus atliko ne pati ieškovė ūkio būdu, o darbininkai. Teismo ekspertas S. Z. nustatė faktą, jog stogo remonto darbai atlikti mažesnėmis nei vidutinės rinkos kainomis. Atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktus apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus.

17. Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto išlaikymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta patalpų savininkų pareiga pastato bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu, patalpų savininkas turi teisę imtis būtinųjų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios nuosavybės daliai. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad patalpų savininkas neprivalo atlyginti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

18. Atsakovų skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei, kuri yra viena iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų, atlikus savo lėšomis būtiną namo stogo remontą, atsakovai – kiti namo patalpų savininkai – privalo vykdyti įstatyminę pareigą prisidėti prie išlaidų stogo remontui proporcingai savininkų valdomam patalpų plotui.

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų T. B. ir V. B. apeliacinius skundus, prie kurių prisidėjo ir atsakovė UAB „Gilvida“, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, įtvirtintas taisykles, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, susijusias su atliktais darbais ir jų kaina, ir, nuspręsdamas patenkinti ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvų, jiems pritardama, nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

20. Atsakovė T. B. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovų atsiliepimų argumentų, kad jie neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, kad pati ieškovė nevykdė pareigos dėl stogo remonto darbų poreikio kreiptis į Bendrojo naudojimo sutartimi namo įgaliotiniu paskirtą atsakovą V. B.. Taip pat ji nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus, kad namo stogo būklė nebuvo gera, tačiau būtinumo daryti skubius darbus nebuvo, todėl teismo padarytos išvados apie stogo remonto būtinumą yra neteisingos, nepagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, be to pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl ieškovės samdytų darbininkų atliktų darbų kokybės, realios jų vertės.

21. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kurie yra susiję su teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu, pripažįsta nepagrįstais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

22. Remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu buto savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų butų ar patalpų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų butų bei patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

23. Vertindamas įrodymus apie ieškovės patirtas išlaidas stogo remontui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad už medžiagas, reikalingas stogo remontui, ir stogo remonto darbus ji patyrė 3533,88 Eur išlaidas, jos pateiktus prekybos įmonių išduotus kvitus ir sąskaitas, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą, ieškovės prašymu eksperto 2017-02-27 surašyto ekspertizės akto, kurį teismas laikė rašytiniu įrodymu, duomenis apie ieškovės įgytų medžiagų panaudojimą stogo remontui, taip pat ir apie paskaičiuotas atliktų stogo remonto darbų, įskaitant medžiagas, tuometines vidutines kainas, t. y. kad remonto darbai būtų kainavę 5115,49 Eur. Kadangi ieškovės nurodoma išlaidų suma, patirta stogo remonto darbų atlikimui, yra mažesnė nei vidutinės rinkos kainos, ji nėra neprotinga ir aiškiai per didelė, teismas laikė, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimą dėl atliktų darbų vertės. Kartu teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės pasirinktas stogo remonto būdas ir darbų apimtis buvo neprotingi ir neekonomiški. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas stogo remonto kainą įvertino remdamasis visuma pateiktų įrodymų, tinkamai motyvavo, kodėl daro išvadą, kad ieškovė patyrė 3533,88 Eur išlaidas, teisėjų kolegija pripažįsta, jog negalima sutikti su apeliantės argumentu apie nagrinėjant bylą teisme nenustatytą stogo remonto kainą.

24. Nesutiktina, teisėjų kolegijos vertinimu, ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl ieškovės samdytų darbininkų atliktų darbų kokybės. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi šioje byloje paskyrė statybos darbų teismo ekspertizę. Atlikus šią ekspertizę teimui buvo pateiktas 2019 m. kovo 25 d. Teismo ekspertizės aktas Nr.19-20. Remdamasis šio ekspertizės akto duomenimis, teismas sprendime nurodė, kad nustatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto atliktų darbų neatitikimai normatyviniams statybos techniniams dokumentams: stoge neįrengti sniego gaudytuvai (neatitinka STR 2,05,02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 10 p. ir 62.10 p. reikalavimų); stogo sandūrų prie kaminų vertikalių paviršių vietose skarda užleista ant vertikalaus paviršiaus akivaizdžiai mažiau nei 150 mm, prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas neužsandarintas (neatitinka STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 59.4 p. reikalavimų); daugiau įrengto stogo neatitikčių STR dokumentų reikalavimams nenustatyta. Teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas S. M. paaiškino, kad buvo nustatyti tik du stogo įrengimo trūkumai: nėra sniego gaudytuvų, bet šis trūkumas laikytinas nebaigtu darbu, ir per mažas stogo dangos užleidimas virš vertikalių paviršių, kas yra formalus reglamento pažeidimas. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas pripažino, kad stogo remonto darbai atlikti su trūkumais, tačiau jie negali būti traktuojami esminiais pažeidimais, kurių pagrindu atsakovams nekiltų pareiga apmokėti išlaidas už stogo remonto darbus.

25. Pripažindamas, kad ieškovės pastangomis 2016 m. spalio-lapkričio mėnesiais atliktas stogo remontas buvo būtinas, teismas rėmėsi šalių paaiškinimais, byloje pateiktu UAB „Žaidas“ 2014-05-06 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros aktu, kuriame kuriame nurodyti pastebėti stogo defektai, liudytojų P. P. M. ir R. K. nurodytomis aplinkybėmis apie stogo būklę ir poreikį remontuoti stogą, ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis ir filmuota medžiaga, kur fiksuotas gegnių stovis. Taip pat teismas įvertino ir Teismo ekspertizės išvadoje nurodytą aplinkybę, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo būklė iki stogo remonto darbų, atliktų 2016 m. spalio–lapkričio mėn., buvo avarinė, kadangi stogo konstrukcijos (dvi gegnės) buvo pažeistos puvinio ir pažeidimas buvo didesnis negu 25 proc. skerspjūvio (gegnės buvo perpuvusios kiaurai). Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas pripažino, jog ieškovė leistinais įrodymais pagrindė, kad stogo remonto darbų atlikimo metu stogo būklė buvo avarinė, t. y. stogo būklė neatitiko namo konstrukciniam elementui teisės aktuose keliamų reikalavimų (CPK 178 straipsnis). Teismas pastebėjo, kad ir Teismo ekspertizės akte Nr. 19-20 nurodyta, jog pastatas iki stogo remonto neatitiko esminių statinio reikalavimų, t. y. mechaninio atsparumo ir pastovumo (buvo supuvusios dvi laikančios konstrukcijos (gegnės)); higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (stogas buvo nesandarus, todėl į pastato konstrukcijas ir patalpas patekdavo vanduo). Todėl, kaip vertina teisėjų kolegija, pirmosios isntancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad ieškovės atlikti darbai, nors ir atlikti nesant bendraturčių sutikimo, buvo būtini, nes stogo būklė buvo avarinė.

26. Atsakovė T. B.apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi eksperto S. M. išvadomis dėl stogo avarinės situacijos nustatymo, tačiau šiam ekspertui nėra suteikta teisė atlikti gyvenamojo namo, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, konstrukcijų ekspertizės. Atsakovas V. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo pastatas yra Kauno miesto istorinėje dalyje, o ekspertas S. M. neturi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato, tad jis neturėjo teisinio pagrindo atlikti ekspertizę pastato, esančio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje. Teisėjų kolegija šiuos atsakovų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

27. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, vadovavosi ne tik eksperto išvadomis, bet visuma įrodymų apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būklę ir atliktus šio statinio stogo remonto darbus. Pripažinti, kad ekspertas S. M. K. apylinkės teismo pavedimu negalėjo atlikti teismo paskirtos statybos darbų teismo ekspertizės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrindo neturi. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis. Kadangi teismo paskirtas ekspertas S. M. neatsisakė atlikti teismo eskspertizę, pateikė išvadą, pripažintina, kad jis turėjo teisę atlikti teismo paskirtą ekspertizę. Pastebėtina, kad atsakovai, nurodydami, jog šis ekspertas negalėjo pateikti byloje išvados, nenurodė šio teiginio pagrįstumo, t. y. kodėl ekspertas privalo turėti dar ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės išties patvirtina, kad remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė ieškovės turėtas stogo remontui išlaidas.

29. Apeliaciniuose skunduose abu atsakovai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė vieną pagrindinių civilinės teisės principų, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, kadangi teismas priteisė iš atsakovų ieškovės prašomas priteisti sumas už stogo remonto darbus, nors ieškovės atliktas stogo remontas yra pripažintas savavališka statyba, savavališki darbai yra užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše. Teismas priteisė ieškovei sumokėti už stogo remonto darbus, tačiau stogo remonto darbai iki šiol nėra įteisinti ir nėra jokių garantijų, kad ieškovė ateityje pabaigs įteisinimo procedūrą.

30. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie nutarties 29 punkte nurodyti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Atsakovai, teigdami, jog stogo remontas buvo savavalinė statyba, prie apeliacinio skundo pridėjo 2019-11-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad dėl pastatui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturint statybą leidžiančio dokumento pakeistos stogo dangos 2017-08-09 surašytas savavališkos statybos aktas. Tačiau šiuo metu, kai byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, faktinė situacija yra pasikeitusi. Ieškovei 2020 m. vasario 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos yra duotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nėra kultūros paveldo statinys ir nėra kultūros paveldo teritorijoje, paparastąjį remontą pagal projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas (savavališkos statybos įteisinimas)“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-03-02 ieškovės pateikti papildomi įrodymai; DOC–6835). Taigi savavališkos statybos (paparastojo remonto be leidimo) padariniai yra pašalinti, ieškovės atliktas stogo remontas nelaikytinas savavališka statyba.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų pateiktus apeliacinius skundus ir ieškovės atsiliepimų į šiuos skundus argumentus, apeliacinės isntancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, iš jų ieškovei priteistinos jos turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė už advokatės teisinę pagalbą parengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus turėjo 968 Eur išlaidų. Šios išlaidos lygiomis dalimis ieškovei priteistinos iš abiejų atsakovų (CPK 98 straipsnis). Atsakovų ir valstybės teikiant teisinę pagalbą atsakovei turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės isntancijos teisme bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484,00 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484,00 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas