Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovams V. B. (V. B.), UAB „Gilvida“ direktoriui A. P., jų atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės V. L. ieškinį atsakovams UAB „Gilvida“, V. B. (V. B.), T. B., trečiajam asmeniui L. L. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gilvida“ 1203,26 Eur už stogo remontą ir 382,15 Eur išlaidų; iš atsakovo V. B. 421,86 Eur už stogo remontą ir 133,98 Eur išlaidų; iš atsakovės T. B. 741,12 Eur už stogo remontą ir 235,37 Eur išlaidų.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, negyvenamoji patalpa –parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Gilvida“ (el. b. t. 1, l. 13); butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. B. (el. b. 1, l. 15–16); butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso T. B. (el. b. t. 1, l. 17–18); butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. L. (K.) (el. b. t. 1, l. 19–20). VĮ Registrų centro duomenys butų (patalpų) sąrašas pastate (el. b. t. 1, 21). Ieškovės raštai (el. b. t. 1, l. 22, 23, 24, 25, 26). UAB „Kesko senukai Lietuva“ kvitų kopijos (el. b. t. 1, l. 29–33) S. V. įmonės „Santera“ sąskaitos kopija (el. b. t. 1, l. 41); UAB „Mažoji Alfrida“ PVM sąskaitos faktūros kopija (el. b. t. 1, l. 42). PVM sąskaitos–faktūros (el. b. t. 1, 34, 35, 36–37, 39). Pinigų priėmimo kvitai (el. b. t. 1, l. 40, 43). Pavojingų atliekų lydraštis (el. b. t. 1, l. 38). Darbų priėmimo aktas (el. b. t. 1, l. 43). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (el. b. t. 1, l. 52–56). 2017-02-27 ekspertizės aktas (el. b. t. 1, l. 57–70), sąskaita faktūra (el. b. t. 1, l. 74), mokėjimo nurodymas (el. b. t. 1, l. 75). Ieškovės pretenzija atsakovams (el. b. t. 1, l. 71–73). Atsakovų skundas Valstybei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (el. b. t. 1, l. 110–111). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos raštas Dėl 2017-06-14 skundo (el. b. t. 1, l. 122–123). UAB „Alfrida“ duomenys apie veiklą (el. b. t. 1, l. 113–115, 116–118, 119, 120–121, ). Kultūros paveldo departamento raštas Dėl informacijos pateikimo (el. b. t. 2, l. 13). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas Dėl prašymų (el. b. t. 2, l. 49–65). Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Dėl užklausimo (el. b. t. 2, l. 67–71). Kauno centro būsto raštas Dėl namo (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, l. 98, 99–106). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas Dėl sprendimo siuntimo (l. b. t. 2, l. 106–108). MB „Trimatės idėjos“ projektavimo, planavimo darbų sutartis, techninis projektas (el. b. t. 2, l. 109–111, 120–148). UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ (el. b. t. 5, l. 2–54).

Pirmiausia teismas nurodo, kad CPK 135 straipsnyje nustatyta pareiga ieškovui nurodyti ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą, tačiau nenustatyta pareigos nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teismas pažymi, kad nustatyti, kokiu būdu ieškovo subjektinės teisės turėtų būti apgintos ir nurodyti konkrečią pažeistos teisės gynimo būdą įtvirtinančią teisės normą, turi bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku. Kitaip tariant, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-598/2009). Minėta, kad, tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismui privalu kvalifikuoti šalis siejančius teisiniu santykius pagal faktines aplinkybes, t. y. šalių išsakyta pozicija dėl teisinio bylos aplinkybių vertinimo teismo nesaisto.

Šiuo atveju teismas nurodo, kad pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, ginčas yra kilęs tarp gyvenamojo namo bendraturčių, todėl šiems tarpusavio santykiams taikytinos bendrosios dalinės nuosavybės teisė pagal CK 4 knygos nuostatas, o ieškovės nurodytos aplinkybės dėl žalos ir civilinės atsakomybės sąlygos laikytinos perteklinėmis.

Dėl pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto išlaikymo.

Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti labai įvairus turtas, tai gali egzistuoti pirmiau nurodytoje normoje nustatytų bendraturčio teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo ypatumai, priklausomai nuo objekto paskirties, savybių, panaudojimo galimybių ir kitų reikšmingų veiksnių.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl stogo remonto išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Šuo atveju, bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teisę įgyvendina pagal Daugiabučio bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros junginės veiklos (partnerystės) sutartį. Šios sutarties 3.1 punkte nustatyti bendro naudojimo objektai: bendrosios namo konstrukcijos – pagrindinės namo konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros , atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos išorinės durys laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos stogeliai) (el. b. t. 1, l. 52).

Darytina išvada, kad byloje nėra ginčo, kad stogas yra bendrosios namo konstrukcijos elementas, todėl jo priežiūra yra visų bendraturčių pareiga. Iš pateiktų bendrojo naudojimo objektų aprašo akivaizdu, kad savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai ar kitos patalpos yra glaudžiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, ir be daugelio šių objektų iš viso negalėtų egzistuoti (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi šiose normose iš esmės išdėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Byloje nėra ginčo, kad stogo remonto darbų, kurie buvo atlikti ieškovės, nebuvo visų bendraturčių sutikimo pagal prieš aptartą teisinį reglamentavimą. Tik šios bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, kad buvo šaukiamas bendraturčių susirinkimas, nes ieškovė siekia įteisinti atliktus stogo remonto darbus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad teismas 2019-09-16 civilinėje byloje Nr. e2-3222-775/2019 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino ieškovei V. L. teisę be atsakovų V. B. T. B. ir UAB „Gilvida“ sutikimų gauti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų įteisinimui pagal architekto T. V. paruoštą projektą Nr. 18107-06-TDP. Šioje civilinėje byloje sprendimo priėmimo metu šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pastebėtina, kad pagal Kauno apygardos teismo 2018-09-25 nutartį šioje byloje reiškiamiems reikalavimas pagrįsti, atliktų darbų teisėtumas/teisinimo klausimas neturi teisinės reikšmės, t. y. šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės dėl atliktų darbų būtinumo ir darbų vertės pagrindimo.

Dėl stogo būklės.

Ieškovė V. L. teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad gyvena ginčo daugiabutyje nuo 1996 m. Paaiškino, kad gyvenamojo namo stogas nuo įrengtos antenos pradėjo pūti, t. y. antena pradėjo laužti stogo dangą, puvo gegnės, todėl vanduo patekdavo į ieškovės butą. Tokia situacija tęsėsi ganėtinai ilgą laikotarpį, t. y. apie 2000/20004 m. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į antenos savininkus, vėliau kreipėsi į savivaldybę, seniūniją, tačiau situacijos nė viena institucija nesprendė. Ieškovė teigė, kad dėl stogo kalbėjo su atsakovu V. B.. Pažymi, kad ieškovės buvęs sutuoktinis remontavo/smalavo stogą, tačiau situacijos atlikti darbai iš esmės nepakeitė (2019-04-12 teismo posėdžio garso įrašas 55 min.–1 val. 51 min.).

Teismas nurodo, kad siekiant taikyti bendrąją taisyklę, būtina įrodyti, kad remontas buvo būtinas turtui (bendrosios dalinės nuosavybės objektui) išsaugoti. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka. Reglamentas taip pat apibrėžia daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (1.2 punktas).Reglamento prasme privalomieji darbai yra daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus. Minėtame reglamente (11 punktas) nustatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Stogo būklė, kuri neatitiktų STR 1.07.03:2017 reikalavimų, gali būti priskirta privalomiesiems reikalavimams ir todėl jo remontas būtų būtinas. Ši aplinkybė vertintina pagal tai, ar stogo būklė esmingai riboja statinio naudojimą, ar praleidžia drėgmę. Besikaupianti drėgmė gali gadinti turtą, pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, statinio vidaus patalpų higieninės būklės ir kt. Stogo ar statinio būklė tokiu atveju nebūtinai turi būti įvertinta kaip kritinė ar avarinė. Apskritai tokie statinio ar jo dalies apibūdinimai yra neinformatyvūs, nes yra apibendrinti ir vertinamieji.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas UAB „Žaidas“ 2014-05-06 gyvenamojo namo apžiūros aktas, kuriame nurodyti tokie pastebėti defektai dėl stogo: stogo dangos šiferio lakštai vietomis suskilinėję ir nesandarūs; vėjalentės paveiktos korozijos arba jų nėra; rekomenduojami darbai defektams šalinti: pažeistą stogo dangą pakeiti nauja, įrengti naujas vėjalentes (el. b. t. 2, l. 99–100). Pagal bylos duomenis vėliau namo administravimą perėmė bendrasavininkai Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, įgaliotas asmuo buvo paskirtas atsakovas V. B.. Šis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo namas administruojamas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, jis yra išrinktas įgaliotu asmeniu. Gyvenamojo namo techninė apžiūra buvo atliekama pagal poreikį, jeigu, kas nors atsitikdavo, stogas nebuvo apžiūrimas (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 8 min.– 2 val. 32 min.). Įvertinus atsakovo V. B. duotus paaiškinimus, pripažintina, kad po to, kai buvo atsisakyta UAB „Žaidas“ administravimo, stogo būklės pokyčiai nebuvo fiksuojami, nors namo ir jo priklausinių bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimas, šios apžiūros dokumentų parengimas, pildymas, tvarkymas pavestas įgaliotam asmeniui pagal bendraturčių sudarytą sutartį (el. b. t. 1, l. 53). Teismas nurodo, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad stogo remonto darbai atlikti 2016 m., t. y. praėjus keleriems metams, po UAB „Žaidas“ fiksuotos situacijos. Duomenų apie kokius nors darbus iki 2016 m. nėra pateikta, šalys tokių darbų nenurodė. Darytina išvada, kad esant stogo nesandarumui, suskilusiems šiferio lakštams, tokio pobūdžio pažeidimai negali išnykti, o turi tendenciją tik didėti.

Ieškovė savo reikalavimus taip pat grindė liudytojų parodymais. Liudytojas P. P. M.nurodė, kad jis yra atestuotas inžinierius, nuo 2017 m. nebedirba UAB „Žaidas“ statybos inžinieriaus asistentu. Jis dalyvavo kasmetinėje statinio apžiūroje, kurios metu apžiūrimos pagrindinės statinio konstrukcijos: stogas sienos, pamatai, laiptinės, langai, durys, vamzdynai, elektros sistema. Nurodė, kad apžiūros metu nustatyta, kad stogas buvo prastos būklės, t. y. vietomis nesandarus (krituliai patekdavo į vidų, galimai į gyvenamąsias patalpas) (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas 41 min.– 1 val. 05 min.). Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra buvosi sutuoktinė, atsakovai buvę kaimynai. Nurodė, kad ginčo name gyveno apie dešimt metų, negyvena pastaruosius šešerius metus. Paaiškino, kad tuo metu, kai dar gyveno su ieškove, stogas buvo kiauras, lašėjo vanduo, palėpėje buvo statomi stiklainiai, kibirai, bute byrėjo lubos, galėjo lubos net įkristi. Pokalbiai dėl stogo remonto yra buvę su atsakovu V. B.. Liudytojas yra buvęs namo palėpėje, kurioje matėsi supuvusios gegnės, suskeldėjęs šiferis. Nurodė, kad tuo metu kai gyveno ginčo name, buvo užlipę į palėpę su atsakovu V. B., buvo parodytos gegnės, pro kurias lašėjo. Po apžiūros buvo pokalbis, kad stogą reikia remontuoti. Nurodė, kad tuo metu, kai jis gyveno jokių problemų kitiems bendraturčiams dėl stogo apžiūros nėra buvę, į ieškovę, ar jį niekas nesikreipė. Patvirtino, kad šiuo metu stogas suremontuotas, nes ateina pas vaikus. Teigia, kad remonto darbais rūpinosi ieškovė, jo buvusi sutuoktinė (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas 3 val. 8 min.–3 val. 24 min.).

Įvertinus šiuos liudytojų parodymus, pripažintina, kad jie yra nuoseklūs, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus kitus rašytinius duomenis.

Be byloje apklaustų liudytojų ieškovė pateikė fotonuotraukas, filmuotą medžiagą, kurioje matyti sutvirtintos gegnės. Akivaizdu, kad senosios gegnės fiksuotos fotonuotraukose buvo paveiktos puvimo procesų. Teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo būklė iki stogo remonto darbų, atliktų 2016 m. spalio–lapkričio mėn., buvo avarinė, kadangi stogo konstrukcijos (dvi gegnės) buvo pažeistos puvinio ir pažeidimas buvo didesnis negu 25 proc. skerspjūvio (gegnės buvo perpuvusios kiaurai).

Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių nustatyti faktiniams duomenims, kai tam reikalingos specialios žinios, ir kuriais remdamasis teismas konstatuoja šalių reikalavimus ar atsikirtimus pagrindžiančių ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą ar nebuvimą (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 212, 218 straipsniai). Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Nagrinėjamu atveju nors ieškovai nurodė, kad stogo būklė nebuvo avarinė, tačiau šias aplinkybes įrodinėjo tik savo paaiškinimais, jokių duomenų pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ar nesutikti su eksperto išvadomis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovė leistinais įrodymais pagrindė, kad stogo remonto darbų atlikimo metu stogo būklė buvo avarinė, t. y. stogo būklė neatitino namo konstrukciniam elementui teisės aktuose keliamų reikalavimų (CPK 178 straipsnis). Esant tokio pobūdžio aplinkybės pripažintina, kad ieškovės atlikti darbai, nors ir nesant bendraturčių sutikimo buvo būtini, nes stogo būklė buvo avarinė. Pastebėtina, kad teismo ekspertizės akte nr. 19-20 nurodyta, kad pastatas iki stogo remonto neatitiko esminių statinio reikalavimų, t. y. mechaninio atsparumo ir pastovumo (buvo supuvusios dvi laikančios konstrukcijos (gegnės)); higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (stogas buvo nesandarus, todėl į pastato konstrukcijas ir patalpas patekdavo vanduo). Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino šias išvadas (2019-08-05 teismo posėdžio garso įrašas 12 min.–34 min.).

Esant tolioms nustatytoms aplinkybėms, teismas nurodo, kad stogo konstrukcija ir danga yra viso statinio dalis. Ji priklauso namo bendraturčiams, todėl ir jai sutvarkyti tenkančios privalomosios būtinos išlaidos turi tekti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams).Vien ta aplinkybė, kad stogas yra virš vieno daugiabučio namo buto, paprastai nepakankama išvadai, kad daugiabučio namo bendraturčiai neprivalo padengti stogo ar jo dalies privalomojo remonto būtinųjų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

Dėl stogo darbų kokybės ir vertės.

Teismas nurodo, kad sutartys gali būti žodinės ir rašytinės. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad sudarė žodinę sutartį. Ieškovė pasirinkusi tokią sandorio formą, prisiėmė sutarties sąlygų įrodinėjimo naštą prieš kitus bendraturčius. Darytina išvada, kad nesant rašytinės sutarties esmines rangos sutarties sąlygas: kainą ir atliktų darbų pobūdį, kokybę ir pan. ieškovė turėjo pagrįsti leistinais įrodymais.

Teismas pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis).Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.).

Teismo ekspertizės akte Nr. 19-20 nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyti tokios atliktų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų neatitiktys normatyviniams statybos techniniams dokumentams: stoge neįrengti sniego gaudytuvai (neatitinka STR 2,05,02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 10 p. ir 62.10 p. reikalavimų); stogo sandūrų prie kaminų vertikalių paviršių vietose skarda užleista ant vertikalaus paviršiaus akivaizdžiai mažiau nei 150 mm, prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas neužsandarintas (neatitinka STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 59.4 p. reikalavimų); daugiau įrengto stogo neatitikčių STR dokumentų reikalavimams nenustatyta. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad pagal buvo nustatyti tik du stogo įrengimo trūkumai: nėra sniego gaudytuvų ir nėra stogas pakankamai užleistas ant vertikalių paviršių. Dėl sniego gaudytuvų ekspertas paaiškino, kad šis trūkumas laikytinas kaip nebaigtas darbas, sniego gaudytuvus reikia papildomai pritvirtinti, sumontuoti prie stogo. Dėl kito trūkumo, t. y. per mažo užleidimo nurodė, kad užleidimas turėjo būti didesnis, tačiau dėl šio trūkumo nereiškia, kad krituliai pratekės. Šis trūkumai yra formalus reglamento pažeidimas (2019-08-05 teismo posėdžio garso įrašas 6 min.– 34 min.). Daugiau duomenų be ekspertizės išvados dėl atliktų darbų kokybės nėra pateikta. Pažymėtina, kad atsakovams buvo suteikta teisė pateikti klausimus ekspertizei, tokia teise jie pasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas tik paaiškina ekspertizės metu nustatytas aplinkybes, tačiau negali atsakyti į tuos klausimus, kurie nesudarė ekspertizės objekto. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad ekspertas neatsakė į atsakovų pateiktus klausimus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad darbai buvo nekokybiškai atlikti. Pastebėtina, kad pakartotinės, papildomos ekspertizės atsakovai neprašė skirti, o atsakovų nurodyti galimi atliktų darbų trūkumai nėra pagrįsti jokiais duomenimis.

Įvertinus ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės pripažintina, kad stogo remonto darbai atlikti su trūkumais, tačiau jie negali būti traktuojami esminiais pažeidimais, kurių pagrindu atsakovams nekiltų pareigos apmokėti išlaidas už stogo darbus. Pastebėtina, kad nustatytas trūkumas dėl užlaidos pagal eksperto paaiškinimus nėra pinigine verte ženklus palyginus su visais stogo remonto darbais. Taip pat reikšminga ta aplinkybė, kad sniego gaudytuvų įrengimas nėra atliktų darbų trūkumas ta prasme, kad reikėtų ardyti, demontuoti ar pan. stogo dangą, šis trūkumas yra vertintinas, kaip būtinos papildomos išlaidos papildomai montuojant sniego gaudytuvus.

Atsakovai nesutinka su ieškovės pateiktais duomenis dėl atliktų darbų vertės. Ieškovė nurodė, kad 3533,88 Eur suma yra už medžiagas ir darbus. Ieškovė pateikė UAB „Kesko senukai Lietuva“, UAB „Ermitažas“ kvitus ir PVM sąskaitas faktūras. Teismas nurodo, kad teisės aktuose nėra detalizuota kokius duomenis bendraturtis turi pateikti, prašydamas kompensuoti jo patirtas išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės pateikti prekybos centrų kvitai atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus, todėl jai nesiremti nėra teisinio pagrindo. Teismas nurodo, kad kvituose nurodytos medžiagas ir jų kiekiai buvo panaudoti stogo remonto darbams patvirtina kitas rašytinis įrodymas – 2017-02-27 dokumentas pavadintas ekspertizės aktu.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 212 straipsnio nuostatas tik teismo paskirta ekspertizė ir jos pagrindu gauta išvada laikytina ekspertizės aktu. Šiuo atveju, nors 2017-02-27 dokumentą surašęs asmuo yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau jo surašytas dokumentas įrodomąja verte laikytinas rašytiniu įrodymu. Minėtame dokumente nurodoma, kad visos pagrindinės medžiagos pagal pateiktus pirkimo dokumentus buvo panaudotos namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo remontui. Atsakovai nesutiko dėl apmokėjimo už pavojingas atliekas, t. y. buvusios stogo dangos pristatymą į VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“. Teigė, kad už šias stogo remonto metu statybines atliekas galėjo nemokėti, jeigu būtų ieškovė kreipusi į seniūniją ir gavusi pažymą. Teismas nurodo, kad atsakovai grįsdami tokio pobūdžio aplinkybes nepateikė jokių duomenų. Atsakovės UAB „Gilvida“ atstovas nurodė, kad jis asmeniškai šias aplinkybes nurodė, ieškovei. Pastebėtina, kad stogas yra bendra namo konstrukcija, todėl kiekvieno bendraturčio pareiga yra jį prižiūrėti, atitinkamai ekonomiškai naudoti lėšas jo priežiūrai. Atsakovai žinojo ir suprato, kad bendraturčio pareiga prisidėti prie stogo remonto darbų, atitinkamai ir statybinių atliekų. Dėl šių aplinkybių ne tik galėjo informuoti apie galimybę sutaupyti, bet ir padėti šia galimybe pasinaudoti. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad byloje duomenų, kad ieškovė buvusią stogo dangą galėjo pristatyti į atliekų priėmimo vietą nemokamai, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir prie jų atlyginimo privalo prisidėti visi bendraturčiai.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl PVM sąskaitos faktūros, kuri išrašyta UAB „Mažoji alfrida“, atitinkamai pinigų priėmimo kvitas, serija MA Nr. 0005. Atsakovai nurodė, kad ši įmonė neužsiima statybos veikla, todėl jiems kilo abejonių dėl šios sąskaitos išrašymo aplinkybių ir pinigų sumokėjimo kvito.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas šiuos mokestinius dokumentus pasirašęs asmuo. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra dirbęs direktoriumi UAB „Mažoji alfrida“. Šis juridinis asmuo užsiėmė statybos veikla, atlieka visus statybos darbus. Liudytojas nurodė, kad užsakymų negauna, įprastai jie pasiima objektą, jį sutvarko ir parduoda, t. y. realiai atlieka nekilnojamojo turto vystymo veiklą. Teigia, kad jokių užsakymo negauna, pati įmonė susikuria sau darbo vietą, jokių skelbimų neduoda, nesireklamuoja. Nurodė, kad darbų priėmimo akte pinigų priėmimo kvite ne šio asmens parašai. Teigia, kad jis neatlikinėjo stogo remonto darbų (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas 2 val. 57 min.– 3 val. 8 min.).

Teismo posėdžio metu apklausta, kaip liudytoja, tuo metu buhalterinę apskaitą UAB „Mažoji alfrida“ tvarkiusi buhalterė, nurodė, kad ši įmonė užsiėmė statybų darbais, tačiau apie ieškovę ir jos pateiktą sąskaitą nieko reikšmingo bylai nurodyti negalėjo.

Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad UAB „Mažoji alfrida“ išrašyta sąskaita ir jos apmokėjimas grindžiamas vien ieškovės paaiškinimais. Tokiu atveju teismas nurodo, kad turi būti įvertinta kokios įprastai gali būti atliekamų darbų vidutinės rinkos kainos. Pastebėtina, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, kad darbus atliko darbininkai, t. y. stogo remonto dabai nebuvo atliekami pačios ieškovės ūkio būdu.

Pagal ieškovės pateiktą 2017-02-27 (el. b. t. 1, l. 57–69) išvadą matyti, kad vidutinės atliktų darbų kainos yra tokios: 2410 Eur (darbas), 2323,01 Eur medžiagos, 381,74 Eur (mechanizmai) – 5115,49 Eur su PVM. Ieškovės prašoma priteisti suma už darbus yra mažesnė. Atsakovai duomenų, kad tokio pobūdžio ir apimties darbai galėtų kainuoti mažiau nei ieškovės nurodyta suma nepateikė. Ekspertas nurodė, kad ekspertizės metu nustatyti trūkumai pinigine vertė palyginus su stogo darbais nėra didelė (2019-08-05 teismo posėdžio garso įrašas 12 min.). Kadangi ieškovės nurodoma suma patirta stogo remonto darbų atlikimui yra mažesnės nei vidutinės rinkos kainos, todėl laikytina, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimą dėl atliktų darbų vertės. Pastebėtina, kad teismas tokią išvadą daro nesiremdamas UAB „Mažoji alfrida“ išrašyta sąskaita faktūra ir ieškovės pasirašytu pinigų priėmimo aktu, tačiau pagal vidutines rinkos kainas, todėl atsakovų motyvai, abejonės dėl sąskaitos faktūros išrašymo, jos apskaitymo buhalterinėje apskaitoje nėra reikšmingi.

Taip pat pastebėtina, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės pasirinktas stogo dangos remonto būdas ir apimtis buvo neprotingas ir neekonomiškas. Teismo nuomone, atliktų stogo remonto darbų kaina nėra neprotinga ar aiškiai per didelė. Tokia išvada darytina iš rašytinių duomenų, t. y. ieškovės iniciatyva iki teisminio proceso atliktos ekspertizės išvadomis. Byloje pateikti duomenys, t. y. ieškovės rašytiniai duomenys dėl stogo remonto kainos patvirtina, kad kaina mažesnė nei vidutinė tokio pobūdžio darbų kaina. Panaudotos medžiagos atitinka pateiktus kvitus. Esat tokio pobūdžio aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė pagrindė reikalavimą dėl 3533,88 Eur sumos panaudojimo stogo remonto darbams. Proporcingai bendraturčių turimai nuosavybės daliai minėta suma turi būti padalinta visiems bendrasavininkams, t. y. atsakas V. B. turi apmokėti 421,86 Eur, atsakovė T. B. – 741,12 Eur, UAB „Gilvida“ – 1203,26 Eur.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 751,50 Eur papildomų išlaidų atlyginimo, kurias sudaro 181,50 Eur už pretenzijos surašymą bei 570 Eur už su ieškiniu pateiktos ekspertizės atlikimą. Teismas nurodo, kad šios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidų dalimi, o ne savarankišku materialiniu reikalavimu, todėl dėl jų teismas pasisakys skirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Šiuo atveju ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl atlygintinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad ieškovė ikiteisminio bylos pradėjimo turėjo 751,50 Eur, kurias sudaro pretenzijos surašymas (181,50 Eur) bei 570 Eur už eksperto išvados surašymą. Šios išlaidos priskirtinos pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, todėl privalo būti kompensuojamos ieškovei.

Ieškovė teisminio proceso metu turėjo iš viso 3750,21 Eur teisminio proceso išlaidų. Į šias išlaidas įtraukia 50 Eur suma, kurią teismas įpareigojo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą už prašymą dėl liudytojo iškvietimą. Kadangi iškviestas liudytoju asmuo nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas, šią sumą ieškovė turi teisę susigrąžinti pateikus teismui prašymą ir nurodžius į kokią sąskaitą ši suma turėtų būti grąžinta. Pastebėtina, kad šioje byloje 2018-03-01 mokėjimo nurodytu į teismo depozitinę sąskaitą įnešta 50 Eur suma už liudytojo iškvietimą, kuri taip pat liko nepanaudota (el. b. t. 2, l. 150). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės išlaidos už teisminį procesą sudaro 3700,21 Eur, šios išlaidos atitinka teisės aktų reikalavimus, jų mažinti nėra teisinio pagrindo, todėl turi būti atlygintos atsakovų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad iš viso ieškovės patirtos išlaidos sudaro – 4451,71 Eur. Šios lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, t. y. po 1483,90 Eur.

Šioje byloje už procesinių dokumentų siuntimą valstybė iš viso payrė 68,64 Eur, kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 22,88 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priteisti ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Gilvida“, juridinio asmens kodas 235092640, 1203,26 Eur už stogo remonto darbus ir 1483,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

priteisti ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 421,86 Eur už stogo remonto darbus ir 1483,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

priteisti ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 741,12 Eur už stogo remonto darbus ir 1483,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gilvida“, juridinio asmens kodas 235092640, valstybei 22,88 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

Priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22,88 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

Priteisti iš atsakovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22,88 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

Bylinėjimosi išlaidos priteistos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus šias išlaidas pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.