Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovams V. B. (V. B.), T. B., jų atstovei advokato padėjėjai D. B., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui A. P.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), V. B. (V. B.) ir T. B. dėl darbų atlikimo be atsakovų sutikimo, trečiasis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Nustatyta, kad negyvenamoji patalpa-parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9–10, 194). Butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui V. B., butas adresu (duomenys neskelbtini) – atsakovei T. B., o butas adresu (duomenys neskelbtini) – ieškovei (1 t., b. l. 11–17). Ieškovė 2007-09-13 kreipėsi į viešąją įstaigą „Teleradijo kompanija Hansa“ dėl antenos perkėlimo (1 t., b. l. 19–20). Ieškovė 2012-08-20 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotoją ir 2013-01-28 į Kauno miesto centro Seniūnijos seniūną dėl griūvančio namo stogo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18, 22). 2012-09-07 daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) gyventojai buvo informuoti apie galimo administratoriaus namui paskyrimą (1 t., b. l. 21). 2014-05-06 buvo surašytas gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas (2 t., b. l. 123–126). 2014-09-04 namo adresu (duomenys neskelbtini) gyventojai nepritarė namo remontui (2 t., b. l. 127–129). Nuo 2014-10-03 ginčo namas yra administruojamas jungtinės veiklos pagrindu (1 t., b. l. 35–39). UAB „Mažoji Alfrida“ 2016-11-25 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 1 627,50 Eur sumai už stogo remonto darbus, kurią ieškovė 2016-11-30 sumokėjo (3 t., b. l. 16). 2017-02-27 ieškovės užsakymu iki teismo buvo atlikta ekspertizė dėl atliktų stogo remonto metu panaudotų medžiagų ir darbų kainos (2 t., b. l. 108–121; 3 t., b. l. 175–188). Ieškovė 2017-03-30 atsakovams pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo (1 t., b. l. 23–25). Ieškovė 2017-05-31 kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo (1 t., b. l. 26–34). 2017-06-14 atsakovai su skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nurodė, jog be jų sutikimo ieškovė neteisėtai atliko stogo remontą (1 t., b. l. 70–72). 2017-07-09 buvo atliktas statybos patikrinimas ir padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 116–138). Atsakovei 2017-08-09 buvo surašytas savavališkos statybos aktas (1 t., b. l. 73–75). 2017-08-10 buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti toliau jokių statybos darbų (1 t., b. l. 76–78) ir privalomasis nurodymas iki 2018-02-09 pašalinti savavališkos statybos darbus (1 t., b. l. 79–81), kuris buvo pratęstas iki 2018-05-09 (1 t., b. l. 83–84). Ieškovė, siekdama įteisinti savavališką statybą, 2018 m. sausio mėnesį kreipėsi į architektą T. V., kuris paruošė stogo paprastojo remonto projektą (1 t., b. l. 40–69; 3 t., b. l. 138–174). Atsakovai 2018-02-09 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su prašymu informuoti juos, ar ieškovė pašalino savavališkos statybos padarinius. Atsakovai buvo informuoti, jog ieškovei pratęstas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti (1 t., b. l. 168–169). Atsakovai 2018-03-20 kreipėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl savavališkos statybos adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170–171). Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius atsakovams nurodė, jog dėl statinio avarinės būklės nustatymo pastato savininkai nesikreipė, dėl statybos leidimo išdavimo ieškovė taip pat nesikreipė (1 t., b. l. 172–173). Atsakovai 2018-03-28 kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, prašydami pranešti, ar ginčo namas kada nors buvo įtrauktas į avarinių namų sąrašą ir ar buvo įvykusi statybinių konstrukcijų griūtis (1 t., b. l. 166). Valstybinė įmonė Registrų centras atsakė, kad namas būtų avarinis jų duomenimis žymos nėra (1 t., b. l. 167). Ieškovė 2018-04-17 išsiuntė atsakovams pranešimus, kad jos iniciatyva 2018-04-30 šaukiamas visuotinis butų savininkų susirinkimas, prie kurių buvo pridėta sutikimo forma ir remonto projektas bendraturčiams susipažinti (1 t., b. l. 85–89). 2018-04-27 namo įgaliotas atstovas V. B. raštu paaiškino ieškovei kokia tvarka ji turėtų prašyti sušaukti visuotinį butų savininkų susirinkimą (1 t., b. l. 174–175). 2018-05-02 pranešimu namo įgaliotas atstovas V. B. pranešė ieškovei, kad 2018-05-15 yra organizuojamas bendrasavininkų susirinkimas (1 t., b. l. 177–178). 2018-05-09 ieškovės atstovė pateikė pranešimą dėl susirinkimo darbotvarkės papildymo ir dar kartą pridėjo stogo remonto dangos pakeitimo projektą (1 t., b. l. 179). 2018-05-15 įvyko bendrasavininkų susirinkimas (1 t., b. l. 180–183). 2018-05-23 atsakovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu informuoti, ar ieškovė pateikė visus privalomus dokumentus, kad būtų išduotas statybas leidžiantis dokumentas (1 t., b. l. 184). Atsakovai buvo informuoti, jog ieškovė dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nesikreipė (1 t., b. l. 185). 2018-05-23 ginčo namo apžiūrą organizavo ir Centro seniūnija (2 t., b. l. 132–134). 2018-05-24 ieškovės kreipimusi Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto civilinės saugos skyrius organizavo daugiabučio namo apžiūrą (2 t., b. l. 131). 2018-10-19 Regionų apygardos administracinis teismas pratęsė ieškovei terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2019-06-30 (2 t., b. l. 186–193). Dėl šio sprendimo atsakovai pateikė apeliacinį skundą (3 t., b. l. 3–25). 2019-06-17 Regionų apygardos administracinis teismas pratęsė ieškovei terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2020-03-30 (4 t., b. l. 186–193). Byloje yra pateikti statybos veikslo įmonių kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai, išduoti nuo 2012 metų (1 t., b. l. 186–189). Byloje yra pateiktos ieškovės buto fotonuotraukos dėl prastos lubų būklės (3 t., b. l. 41–42). Taip pat pateiktas ieškovės atstovės kreipimasis į teismo ekspertus dėl ekspertizės atlikimo, nustatant ar prieš atliekant remonto darbus stogo būklė buvo avarinė (3 t., b. l. 52–63). Byloje buvo apklausti liudytojai T. V., O. U., L. L. ir E. B..

5. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė stogo remonto darbus atliko savavališkai, t. y. neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Tai patvirtina 2017-08-09 surašytas savavališkos statybos aktas. Ieškovė siekdama įteisinti gyvenamajame name atliktus darbus, paruošė projektą, išsiuntė jį susipažinti bendraturčiams, tačiau jų sutikimų negavo, taip pat atsakovai nenurodė priežasčių, kodėl ir kuo šis projektas yra netinkamas. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu leisti įteisinti savavališką statybą be bendraturčių sutikimų.

6. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą yra vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų.

7. Taigi sutiktina, kad bendras daiktas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kartu teismas pažymi, kad ir neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui, todėl laikytini nepagrįstais atsakovų argumentai, kad ieškovės atlikti statybos darbai negalėtų būti įteisinti vien dėl to, kad ieškovė tokių sutikimų negavo prieš atlikdama darbus, neparengusi projekto ir negavusi leidimo.

8. Neteisėtas statinio remontas gali būti legalizuotas esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto atitiktį statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nesant vienos nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012 ir joje nurodyta praktika). Pirmojo fakto konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva, o antrasis konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais. Bendraturčiai savo poziciją – atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai remontuoto statinio įteisinimo – turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad statinys jau yra savavališkai pastatytas, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimą jie turi grįsti, įrodinėdami netinkamą ieškovės teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas.

9. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato remontas iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

Dėl būtinybės remontuoti stogą

10. Jau 2007-09-13, 2012-08-20, 2013-01-28 ieškovė dėl griūvančio namo stogo kreipėsi į įvairias įstaigas ir institucijas: VšĮ „Teleradijo kompaniją Hansa“, į Kauno miesto savivaldybę, į Kauno miesto Centro seniūniją (1 t., b. l. 18–20, 22). 2014-05-06 UAB „Žaidas“ atliko ginčo namo apžiūrą ir užfiksavo tuometinę namo, taip pat ir stogo būklę bei atliko gyventojų apklausą (2 t., b. l. 123–126). Akte buvo nurodyta, kad stogo dangos šiferio lakštai vietomis suskilinėję ir nesandarūs. Vėjalentės paveiktos korozijos arba jų nėra. Rekomenduojama pažeistą stogo dangą pakeisti nauja, įrengti naujas vėjalentes. Vis tik apklausus gyventojus dėl stogo remonto joks sprendimas nebuvo priimtas (2 t., b. l. 128). Pažymėtina, jog UAB „Žaidas“ aktas rašytas 2014 metais, atsakovė stogo dangą pakeitė dar po dvejų metų, todėl visiškai tikėtina, kad ji buvo dar labiau pablogėjusi. Kaip nurodė liudytojas L. L., stogo padėtis tapo kritiška, kai 2016 metais įlūžo viena stogo gegnė. Pažymėtina, kad nuo 2014-10-03 ginčo namas buvo administruojamas jungtinės veiklos pagrindu (1 t., b. l. 35–39), namo įgaliotiniu buvo išrinktas atsakovas V. B., tačiau jis savo, kaip techninio prižiūrėtojo, pareigų visiškai nevykdė. Tai patvirtina 2018-05-23 Centro seniūnijos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad techninės priežiūros nuolatiniai stebėjimai nevykdomi, žurnalas nepateiktas; periodinės (kasmetinės) apžiūros nevykdomos; reikalingas balkonų remontas, reikalinga pakeisti lietaus nuvedimo sistemą, laiptinės remontas; nepateiktas metinis ir ilgalaikis statinio ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir finansinio aprūpinimo planas (2 t., b. l. 134). Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, gyvenanti viršutiniame aukšte, buvo palikta griūvančio stogo problemą spręsti viena, nes nuo 2014 metų niekas jokių priemonių stogo būklei pagerinti nesiėmė. Atsakovai savo atsikirtimuose nurodė, kad avarinė namo būklė niekur nebuvo užfiksuota ir įregistruota VĮ Registrų centre. Teismas pažymi, jog byloje ieškovė nėra sakiusi, kad namo būklė buvo avarinė. Ieškovė teigė, jog tokios būklės buvo stogas, o VĮ Registrų centras įrašų apie tam tikrų pastato dalių ar konstrukcijų avarinę būklę neatlieka. Kad stogo remontas buvo būtinas patvirtino ir teismo ekspertas S. M., kuris 2019-03-25 ekspertizės akte nurodė, jog stogo būklė iki 2016 metų remonto buvo avarinė, kadangi stogo konstrukcijos (dvi gegnės) buvo pažeistos puvinio ir pažeidimas buvo didesnis negu 25 proc. skerspjūvio (gegnės buvo perpuvusios kiaurai) (3 t., b. l. 52–63). Atsakovai kitų įrodymų, paneigiančių šią eksperto išvadą, byloje nepateikė, todėl teismas vadovaujasi šia išvada. Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad stogo remontas buvo būtinas.

Dėl projekto pateikimo susipažinti bendraturčiams

11. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą.

13. 2018-04-17 ieškovė išsiuntė atsakovams registruotus pranešimus, kad jos iniciatyva 2018-04-30 šaukiamas visuotinis butų savininkų susirinkimas, prie kurių buvo pridėta sutikimo forma ir remonto projektas bendraturčiams susipažinti (1 t., b. l. 85–89). 2018-05-09 ieškovės atstovė pateikė pranešimą dėl susirinkimo darbotvarkės papildymo ir dar kartą pridėjo stogo remonto dangos pakeitimo projektą (1 t., b. l. 179). Konstatuotina, jog ieškovė, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius, dar iki bylos užvedimo visiems atsakovams tinkamai pateikė susipažinti atlikto remonto įteisinimo projektą, tačiau atsakovai raštu jokių pastabų ir prieštaravimų dėl pateikto projekto ieškovei nepateikė. Atsakovas V. B. byloje nurodė, jog ieškovė netinkamai, t. y. nesilaikydama įstatymo reikalavimų, šaukė visuotinį butų savininkų susirinkimą, tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė yra gana formali ir esminės reikšmės šiuo atveju neturi, nes visiems savininkams projektas buvo išsiųstas, jie turėjo visas galimybes su juo išsamiai susipažinti ir iki bylos užvedimo kiekvienas atskirai raštu pateikti prieštaravimus ar motyvuotus nesutikimus.

Dėl bendraturčių prieštaravimų projektui

14. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nenurodė jokių argumentų kuo ieškovės pateiktas stogo remonto projektas pažeidžia jų teises, išskyrus tai, kad nėra sniego gaudyklių. Pažymėtina, jog šį trūkumą atsakovai turėjo galimybę ieškovei nurodyti ir iki bylos užvedimo. Bylos nagrinėjimo metu iškilus šiam klausimui, projektas buvo pakoreguotas ir sniego gaudyklės numatytos. Visus kitus, vis naujus trūkumus atsakovai iškėlė tik nagrinėjant bylą.

16. Atsakovai taip pat nurodė, kad įrengti vandens latakai pagal stogo plotą yra per siauri, todėl vanduo bėga pro šalį ir šlampa namo sienos. Teismas pažymi, jog tai yra ne projekto, o faktiškai atliktų remonto darbų vertinimas. Projekte yra numatyta tiesiog pakeisti vandens nubėgimo latakus naujais stogo dangos spalvos latakais. Architektas paaiškino, kad latakų dydį parenka rangovas, atlikdamas darbus.

17. Taip pat atsakovai nurodė, kad ieškovė keitė laikančiąsias stogo konstrukcijas, todėl jos atlikti darbai turėtų būti laikomi ne paprastuoju stogo dangos keitimo remontu, o kapitaliniu remontu. Teismas pažymi, jog byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR aplinkos ministerijos, kuri atsiliepime nurodė, jog šiuo atveju ieškovei privalomas paprastojo remonto aprašas, net ne projektas. Vis tik ieškovė paruošė techninį projektą, kuriame yra bendroji dalis, architektūrinė dalis bei architektūrinės dalies techninės specifikacijos ( 3 t., b. l. 138–174). Teismas pažymi, jog atsakovai gali nurodyti, kuo projektas pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises, tačiau projekto atitikimą normatyviniams statybos techniniams reikalavimams pagal savo kompetenciją vertins atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai. Nustačius neatitiktis, ieškovė bus įpareigota jas pašalinti, o to nepadarius – jai nebus išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir neleista įteisinti savavališką statybą. Vis tik teismas pažymi, jog atlikus 2019-03-25 teismo ekspertizę, dėl laikančių konstrukcijų ekspertas jokių trūkumų nenustatė, o kultūros paveldo departamentas, kaip nurodė ieškovė, projektui jau pritarė.

18. Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovai ieškovei neduoda sutikimo ne dėl projekto trūkumų, o dėl jau atliktų darbų kokybės, tačiau tai – ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė stogo remonto darbus atliko 2016 metų spalio ar lapkričio mėnesį. Atsakovai patvirtino, kad matė vykstančius remonto darbus. Atsakovas V. B. remonto darbų metu lipo ant stogo, tikrino ir vertino atliekamų darbų kokybę. Taigi, remonto darbų atlikimo metu bendraturčiai jokių pretenzijų ieškovei neturėjo, į statybos inspekciją dėl savavališkai atliekamo stogo remonto nesikreipė ir neprašė šių darbų stabdyti. Skundas statybos inspekcijai buvo parašytas tik 2017-06-14, praėjus pusei metų (1 t., b. l. 70–72), t. y. kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių už stogą atlyginimo (1 t., b. l. 26–34). Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai sutikimo įteisinti remonto darbus ieškovei neduoda ne dėl to, kad projektas pažeidžia jų teises, o dėl to, kad šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo už jau atliktus darbus.

19. Atsakovai reikalavo, kad ieškovė nugriautų stogą ir visi darbai būtų atliekami iš naujo, ieškant naujo rangovo. Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Teismo vertinimu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovės pateikto projekto negatyvų poveikį jų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovai neįrodė esminių jų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jų atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu. Teismo nuomone, toks atsakovų elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teises į statybą, todėl ieškinį tenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

21. Ieškovė šioje byloje už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 7) ir 1 605 Eur už teisines paslaugas (2 t., b. l. 100–105; 3 t., b. l. 26–29; 4 t., b. l. 39–45).

22. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

23. Susipažinus su ieškovės atstovės pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu, nustatyta, jog ieškovė už ieškinio parengimą, susipažinimą su byla, dokumentų analizę, atstovavimą 2018-10-18 ir 2019-03-27 posėdyje sumokėjo 1 263,50 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2., 8.19. ir 9. punktais, minėta suma neviršija maksimalaus nurodyto dydžio, todėl priteisiama iš atsakovų. Ieškovė už atstovavimą 2018-12-04 posėdyje sumokėjo 181,50 Eur, o už atstovavimą 2019-05-08 –160 Eur. Rekomendacijoje nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas ir iki 30 minučių atmetama. 2018-12-04 teismo posėdis truko 27 min. 09 s, o 2019-05-08 posėdis truko 27 min. 18 s, todėl atstovavimo išlaidos už dalyvavimą šiuose posėdžiuose nepriteisiamos. Bendra, lygiomis dalimis iš atsakovų priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 338,50 Eur.

24. Valstybė šioje byloje patyrė 26,96 Eur užlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios patenkinus ieškinį lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) sutikimų gauti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų įteisinimui pagal architekto T. V. paruoštą projektą Nr. 18107-06-TDP.

Priteisti ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 446,16 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 8,98 Eur (aštuonis eurus 98 ct) už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.