Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B., T. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gilvida“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1309-944/2018 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gilvida“, V. B., T. B. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2018 m. birželio 7 d. atsakovai UAB „Gilvida“, V. B., T. B. pateikė rašytinius paaiškinimus / prieštaravimus, kuriuose prašė netenkinti ieškovės prašymo ir civilinės bylos Nr. e2-1309-944/2018 nesustabdyti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai civilinėse bylose nepagrįsti, kadangi ieškovės veiksmai laikytini savavališka statyba ir ieškovei įteiktas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurio terminai jau suėję. Pažymėjo, kad net ir įteisinus savavališką statybą nebus pagrįstos aplinkybės, kad statybos darbai buvo būtini. Šie darbai atlikti ieškovės rizika, nes rekonstrukcijai atlikti būtinybės nebuvo. Kitoje civilinėje byloje nėra reiškiami reikalavimai, kurių neišsprendus nebūtų galimybės išnagrinėti šios bylos. Atsakovų nuomone, bylos sustabdymas pažeis ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Be to, tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, todėl nėra pagrindo stabdyti šios bylos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Civilinėje byloje Nr. e2-14725-775/2018 patenkinus ieškovės ieškinį, ji galėtų įteisinti savavališkai atliktą stogo keitimą, t. y. statybos darbai nebebūtų laikomi savavališkais ir ieškovei nereiktų pašalinti naujai pakeisto stogo. Šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas ieškovei patirtų išlaidų dėl stogo keitimo priteisimo iš atsakovų klausimas. Tam, kad priteisti iš atsakovų dalį ieškovės patirtų išlaidų už stogo keitimą, reikalinga ne tik gauti statybos leidimą, bet įrodyti, kad keisti namo stogą buvo būtina. Taigi, net ir patenkinus ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-14725-775/2018, tai nereikš, kad buvo būtina keisti namo stogą, todėl jokio prejudicinio ryšio tarp minėtų civilinių bylų nėra ir ši civilinė byla gali būti nagrinėjama nepriklausomai nuo to, koks bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14725-775/2018.

Ieškovei priklausantis butas tiesiogiai su namo stogu nesiriboja, kadangi virš jo yra bendro naudojimo, visiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiams, priklausančios palėpės patalpos, į kurias ieškovė nei vieno iš atsakovų neįleidžia. Vizualiai iš išorės nesimatė, kad stogą buvo būtina keisti, jis nebuvo avarinės būklės. Apie tai, kad bėga per stogą ir kad 10 metų ieškovė turi problemų su stogu, atsakovai sužinojo tik ieškovei savavališkai pakeitus namo stogą ir pradėjus už tai reikalauti piniginių lėšų. Ieškovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad buvo būtinybė jai vienai keisti namo stogą.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad: 1) nėra net apklausęs visų atsakovų – išklausyta tik ieškovės pusė ir 2 atsakovai iš 3; 2) ginčo suma yra 3 117,74 Eur ir jau įvyko 4 posėdžiai; 3) UAB „Mažoji Alfrida“ direktorius paliudijo, kad jokių stogo keitimo darbų neatlikinėjo; 4) vienintelė ieškovė teigia, kad buvo būtina remontuoti stogą, o trys atsakovai sako, kad stogo remontuoti skubiai nereikėjo, nes jis nebuvo avarinės būklės; 5) nėra nei vieno rašytinio įrodymo, be ieškovės pasakojimų, patvirtinančio, kad stogą remontuoti buvo būtina.

Šioje byloje yra iškilęs ir sąskaitų (kvitų), kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų jai dalį stogo keitimo išlaidų, pagrįstumo, tikrumo klausimas. Teismas stabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą, vilkina procesą, pažeidžia ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.

Ieškovės atlikti darbai, net ir įteisinus savavališką statybą, nebuvo būtini ir stogo rekonstrukcijai būtinybės nebuvo, o ieškovė juos atlikto savo rizika, stogo rekonstrukcijos darbai su atsakovais nebuvo derinami, nebuvo derinamos medžiagos, jų kaina, atliekamų darbų apimtys, jų kaina ir pan. Statybos leidimo išdavimas niekaip nepakeis situacijos, kad bendras daiktas turi būti valdomas tik bendraturčių sutarimu.

Teismas bylą sustabdė visiškai formaliai, bylos sustabdymo motyvai nurodyti neargumentuotai, vadovautasi tik tuo, kad yra užvesta kita civilinė byla tarp tų pačių šalių, kad sprendžiamas klausimas dėl tų šalių gyvenamojo namo stogo pakeitimo, tačiau šioje civilinėje byloje nėra esminio skirtumo, ar kitoje byloje bus leista įteisinti stogo keitimą.

Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-14725-775/2018 baigtis turės tiesioginės įtakos šiam civilinės bylos nagrinėjimui, nes būtent civilinėje byloje Nr. e2-14725-775/2018 teismas aiškinsis aplinkybes pagrįstai ar ne atsakovai atsisako duoti sutikimą ieškovei dėl pritarimo projektiniams sprendiniams. Teismui civilinėje byloje Nr. e2-14725-775/2018 patenkinus ieškovės ieškinį, šioje byloje bus pašalinta aplinkybė dėl stogo remonto būtinumo. Taip pat patenkinus ieškovės ieškinį bus nustatyta, jog darbai atlikti pagal projektą, todėl stogo remonto darbai nebus laikomi savavališka statyba ir todėl atsakovai nebegalės remtis argumentu, jog darbai atlikti be projekto, be statybos leidimo.

Atsakovai visame atskirajame skunde dėsto faktines aplinkybes, kurias teismas turi įvertinti priimant teismo sprendimą. Atsakovai motyvuoja, jog neįrodyta, jog namas buvo avarinės būklės, tačiau šią aplinkybę vertins tik teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla sustabdyta kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14725-775/2018.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 163 straipsnio 3 punkto nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

Apeliantai teigia, kad teismas neturėjo pagrindo sustabdyti bylą, nes tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-14725-775/2018 nėra prejudicinio ryšio ir abi bylos gali būti nagrinėjamos nepriklausomai viena nuo kitos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantų argumentais.

Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju civilinės bylos sustabdymas reiškia laikiną procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą, sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios. Atitinkamai civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, o tai suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų – koncentruotumo ir ekonomiškumo, pažeidimo tikimybę. Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdęs bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės savo lėšomis atliktų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų ir dėl to patirtų išlaidų priteisimo iš atsakovų, o ginčo išsprendimui prejudicinę reikšmę turi civilinėje byloje Nr. e2-14725-775/2018 nustatinėjamos aplinkybės dėl savavališkos statybos. Pirmosios instancijos teismo nuomone, civilinėje byloje Nr. e2-14725-775/2018 ieškinį tenkinus, šioje byloje priimtas sprendimas turėtų įtakos atsakovų argumentams dėl savavališkos statybos, tuo tarpu atmetus ieškinį – būtų laikoma, kad ieškovės atlikti stogo remonto darbai negali būti įteisinti.

Su tokiais teismo argumentais nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ir kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ieškovė turi įrodyti, kad atlikti darbai (namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remontas) buvo būtini, bei pagrįsti atliktų darbų vertę. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-14725-775/2018 ieškovė prašo pripažinti nepagrįstu atsakovų atsisakymą duoti ieškovei sutikimą įteisinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus pagal projektą, bei pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimų gauti statybą leidžiantį dokumentą namo stogo remonto darbų įteisinimui pagal projektą. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos įrodinėjimo dalykas yra ieškovės atliktų namo stogo remonto darbų būtinumas ir apmokėjimo už juos pagrįstumas, o civilinės bylos Nr. e2-14725-775/2018 – atsakovų atsisakymo duoti sutikimą įteisinti namo stogo remonto darbus pagrįstumas ir statybos leidimo išdavimas.

Kaip matyti iš abiejų bylų medžiagos, net ir patenkinus ieškovės ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-14725-775/2018 reikalavimus, ieškovė tiesiog gautų leidimą įteisinti savavališką statybą (stogo remontą), tačiau aplinkybė dėl stogo remonto būtinumo nebus nustatyta. Be to, atsakovų sutikimo ar nesutikimo davimas ir statybos leidimo išdavimas kitoje civilinėje byloje neturi įtakos teismui nustatinėjant ar atsakovai turi pareigą sumokėti ieškovei už jos lėšomis atliktus stogo remonto darbus. Taigi, šiuo atveju tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-14725-775/2018 nėra itin glaudaus prejudicinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovais, kad pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė formaliais pagrindais, t. y. vadovaudamasis tik tuo, kad yra užvesta kita civilinė byla tarp tų pačių šalių, kuriose sprendžiamas klausimas dėl tų šalių gyvenamojo namo stogo pakeitimo, tačiau neįvertino ar visus teisiškai reikšmingus faktus galima nustatyti nagrinėjamoje byloje ir ar tarp abiejų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą dėl nuostolių atlyginimo, turi visas galimybes pats nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. teismas pats gali nustatyti ir įvertinti ieškovės reikalavimus dėl nuostolių priteisimo ir atsakovų atsisakymo mokėti už atliktus stogo remonto darbus pagrįstumą, atsakovų atsikirtimus dėl būtinybės atlikti tokius darbus nebuvimo (CPK 185 straipsnis). To nėra pagrindo perkelti kitam bylą nagrinėjančiam teismui, o netgi priešingai, turint omenyje apie procese įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, vertėjo apsvarstyti klausimą, ar nebuvo pagrindo šias bylas sujungti ir išnagrinėti visus materialinius teisinius reikalavimus kartu.

Dėl kitų atsakovų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos turės vertinti pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį sprendimą dėl ginčo esmės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyko abiejose bylose apimtį, neatsižvelgė į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, todėl nepagrįstai sprendė dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punkto).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.