Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovui R. T., atsakovo atstovams advokatei Astai Skujytei ir advokatei Sigitai Galbuogienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. T. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimą į patiksliną ieškinį, kuriame nurodė, jog

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvystės nustatymo

10. Remiantis CK 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

11. Į bylą pateikta nepilnamečio K. Š. (K. Š.) gimimo įrašo kopija, iš kurios matyti, kad vaiko motina nurodyta ieškovė J. Š., tėvas nenurodytas (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 3). Šalių prašymu, teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi, byloje buvo paskirta teismo medicininė – biologinė (DNR) ekspertizė biologinės tėvystės faktui nustatyti (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 165–167). Byloje 2020 m. kovo 5 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės aktas Nr. ES 14/2020(01), kurio išvadoje nurodoma, kad R. T. yra K. Š. biologinis tėvas su 99,9999997 procentų tikimybe (el. bylos priedas, b. l. 28–31). Atlikus ekspertizę, atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, iš kurio turinio matyti, kad atsakovas neginčija ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Taip pat teismo posėdyje tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, jog šalys bendravo 2010 m. rugsėjo–spalio mėn. ir turėjo intymių santykių, kurių pasekoje ieškovė pastojo.

12. Teismas vertina, kad nurodytų aplinkybių pakanka nustatyti, jog ieškovės sūnaus K. Š. tėvas yra atsakovas R. T. Tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus. Todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas R. T. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko K. Š. tėvu (CK 3.148 str.).

13. Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

14. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo byloje nepareikšta, todėl vaiko pavardė nustatant tėvystę nekeičiama.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

15. Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko K. Š. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas prieštaravimų tokiam ieškovės reikalavimui nepareiškė.

16. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

17. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, atsakovas vaiko nėra matęs ir su juo nepalaiko jokio ryšio. Iš Tarnybos pateikto 2019 m. rugpjūčio 1 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 1TSD-1867 nustatyta, jog ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, kartu su sūnumi K. Š. ir ieškovės tėvais. Būstas švarus, tvarkingas, erdvus, jame yra visi reikiami baldai, bitinė technika, berniukas turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. K. Š. mokosi (duomenys neskelbtini), papildomai lanko futbolą, karate, didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Tarnybos atstovei berniukas nurodė, jog juo rūpinasi mama ir seneliai, apie tėvą berniukas nekalbėjo. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, jog atsakovas nebendrauja su vaiku nuo pat gimimo, neprisideda prie jo išlaikymo, auklėjimo ir ugdymo. Ji viena rūpinasi vaiku (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 116–117). Tarnybos atstovė teismo posėdyje pagarsindama galutinę išvadą nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaiko interesams. Pažymėtina, jog byloje nėra patekta duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos ar tėvo pareigas. Atsakovas savo ruožtu neginčija ieškovės reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. Š. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

19. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

20. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo tarp tėvų dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi nėra, šalims nepareiškus tokio prašymo, teismas nesprendžia klausimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

22. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

23. Ieškovė savo nepilnamečio sūnaus K. Š. išlaikymo dydį grindžia su patikslintu ieškiniu (2020 m. kovo 20 d.) pateikta vaiko poreikių apskaičiavimo lentele (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 34), kurioje nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 1 241,08 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: vitaminai – 15,00 Eur, vaistai – 20,00 Eur, karate būrelis – 35,00 Eur, futbolo būrelis – 40,00 Eur, maitinimas mokykloje – 66,00 Eur, mokymosi priemonės – 15,00 Eur, šachmatų būrelis – 10,00 Eur, baseinas – 29,00 Eur, drabužiai – 40,00 Eur, higienos priemonės – 20,00 Eur, laisvalaikis – 40,00 Eur, klasės drauo gimtadienio dovana – 20,00 Eur, kišenpinigiai – 60,00 Eur, avalynė – 30,00 Eur, maistas namuose – 150,00 Eur, kirpimo paslaugos – 8,00 Eur, komunaliniai mokesčiai – 47,00 Eur, internetas – 6,08 Eur, stomatologo paslaugos – 40,00 Eur, atostogos – 550,00 Eur.

24. Pažymėtina, kad ieškovė 2020 m. gegužės 26 d. pateikė patikslintą vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę, pagal kurią vaiko poreikiams reikalinga suma per mėnesį yra 512,21 Eur, kurią sudaro: vitaminai, vaistai – 5,00 Eur, karate būrelis – 18,17 Eur, futbolo būrelis – 30,00 Eur, maitinimas mokykloje – 66,00 Eur, mokymosi priemonės – 7,00 Eur, šachmatų būrelis – 10,00 Eur, baseinas – 29,00 Eur, drabužiai – 9,00 Eur, higienos priemonės – 10,00 Eur, gimtadieniai – 17,00 Eur, kišenpinigiai – 20,00 Eur, avalynė – 5,00 Eur, maistas namuose – 120,00 Eur, kirpimo paslaugos – 8,00 Eur, komunaliniai mokesčiai – 47,00 Eur, internetas – 3,04 Eur, stomatologo paslaugos – 10,00 Eur, atostogos – 50,00 Eur, Compensa gyvybės draudimas – 30,00 Eur, laisvalaikis – 10,00 Eur, Lego žaislai – 8,00 Eur (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 83–84).

25. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia rašytiniais įrodymais: vaiko papildomo ugdymo paramos sutartimi dėl (duomenys neskelbtini) būrelio lankymo, mokėjimo nurodymais ir sąskaitų išrašais, kuriuose užfiksuoti mokėjimai (duomenys neskelbtini) ir VšĮ Futbolo mokykla (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 22, 24–26, 33, 53, 58); 2016 m. gruodžio 21 d. „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartimi Nr. 3216101703 (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 23); pranešimu dėl vasaros stovyklos lankymo ir jos kainos (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 20); turistinių kelionių sutartimis bei apmokėjimais už paslaugas (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 27–30, 54); įrodymais, patvirtinančiais išlaidas pramogoms, paslaugoms ir pan. (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 55–57, 59–64, 67–68, 73–74); mokėjimo nurodymais už drabužius ir avalynę (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 65–66, 69–70, 75, 77–78); mokėjimo nurodymais už vaistus ir vitaminus (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 71); maitinimo mokykloje kainomis (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 72); komunalinių mokesčių ir paslaugų apmokėjimo dokumentais (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 76, 79–82; 3 t., b. l. 6–19); kasos čekiais ir sąskaitomis už maisto, higienos ir kitas prekes (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 2–5), kitas išlaidas patvirtinančiais dokumentais (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 21–28). Pažymėtina, jog duomenų apie nepilnamečiam K. Š. nustatytus specialiuosius poreikius byloje nepateikta.

26. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

27. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai, susiję su vaiko poreikių tenkinimu, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Sprendžiant dėl įrodymų, pagrindžiančių vaikui reikalingo išlaikymo dydį, tarpusavio ryšio ir reikšmės įrodinėjamoms aplinkybėms, svarbu paminėti, kad ieškovė įrodinėdama vaikui reikalingo išlaikymo dydį bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, t. y. patikslintame ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga pusės MMA dydžio suma (303,50 Eur), tačiau kartu su patikslintu ieškiniu pateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę, pagal kurią vaiko poreikiams reikalinga suma per mėnesį sudarė 1 241,08 Eur, 2020 m. gegužės 26 d. ieškovė pateikė patikslintą vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę, pagal kurią ši suma jau sudarė 512,21 Eur, savo ruožtu teismo posėdyje ieškovė pareiškė, kad viso per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti ji išleidžia apie 250,00 Eur. Vis dėl to, nustatant realų reikalingo vaikui išlaikymo dydį, pažymėtina, jog reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra reiškiamas ne tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą interesais, bet vaiko interesais, t. y. nagrinėjamame santykyje tikrasis naudos gavėjas yra ne tas iš tėvų, kuris tvarkos vaiko turtą uzufrukto teise, bet pats vaikas. Savo ruožtu vaiko interesai yra ginami prioritetiškai, o pats vaiko interesas prilyginamas viešajam (visuomeniniam) interesui, todėl visos abejonės dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

28. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

29. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą, taip pat jų tarpusavio ryšį ir įrodomąją galią, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nustatant šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį, yra pagrindas vadovautis teismų praktikoje suformuotu orientaciniu kriterijumi (minimalia mėnesine alga) dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669, nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607,00 Eur neatskaičius mokesčių ir apie 450,00 Eur atskaičius mokesčius, kuris, teismo vertinimu, ir laikytinas orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 450,00 Eur. Teismo vertinimu, teismo nustatyta 450,00 Eur išlaikymo suma per mėnesį, kuri yra artima ieškovės apskaičiuotam vaiko išlaikymo (2020 m. gegužės 26 d. pateikta vaiko poreikių apskaičiavimo lentelė), atėmus futbolo būrelio išlaidas, dydžiui (512,21 - 30,00), yra protingo dydžio, atitinkanti vaiko realius poreikius. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį (žr., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Pažymėtina, jog atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, iš esmės nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotas ir teismo pripažintas įrodytomis išlaidas vaiko poreikiams tenkinti.

31. Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto yra mokama 60,06 Eur (39,00 x 1,54) dydžio išmoka vaikui, todėl vaikui reikalingo išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (450,00 - 60,00)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis (atskaičius valstybės mokamą išmoką) sudaro 390,00 Eur per mėnesį, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.).

32. Pažymėtina, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

33. Atsakovas sutikdamas su pareiga prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo, dėl savo turtinės padėties nurodo, kad gali ir sutinka mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui tik iki 150,00 Eur per mėnesį. Vertinant atsakovo turtinę padėtį bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 22–25), 2020 m. spalio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 300,00 Eur iš darbo veiklos (duomenys neskelbtini), taip pat 176,64 Eur netekto darbingumo išmoka (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 48–50). Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog papildomai gauna apie 350,00 Eur pajamų, kurias sudaro 310,00 tėvų pervedamos lėšos už turto nuomą ir 40,00 Eur už automobilių stovėjimo aikštelės vietos nuomą. 2020 m. gegužės 29 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdo šešis nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais, patalpas-butus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat tris transporto priemones (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 50, 106–108, 110–113, 115–117). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui iki 2022 m. kovo 24 d. yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 45), be to, atsakovas turi dar du vaikus (išlaikytinius), iš kurių vieno vaiko, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. E2-666-1045/2018, gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 46–47). Byloje taip pat pateikti atsakovo banko sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), išrašai už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. birželio 26 d. (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 124–130) bei už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. (El. Bylos priedas, b. l. 73), (duomenys neskelbtini) metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2017–2019 metus, metinių pajamų deklaracijų už 2017–2018 metus ir pajamų mokesčio deklaracijų už 2019 metus kopijos (El. Bylos priedas, b. l. 48–53, 60–71).

34. Vertinant ieškovės J. Š. turtinę padėtį bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 109, 114), iš byloje esančių 2020 m. spalio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, jog ieškovė verčiasi individualia veikla, išraše matyti duomenys apie ieškovės gautas socialinio draudimo išmokas (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 46–47), teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu jos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 800,00 Eur.

35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

36. Byloje nustatyta, kad vaiko poreikius atskaičius valstybės mokamas išmokas atitinkanti suma sudaro 390,00 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno amžiaus, atsakovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, duomenų apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Nors iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės pajamos yra šiek tiek didesnės nei atsakovo pajamos, tačiau įvertinus atsakovo turimą nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą, laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra nežymiai geresnė nei ieškovės. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė kitų išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų, neturi, gi atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas niekada neprisidėjo prie savo sūnaus K. Š. išlaikymo kitais būdais bei neketina tą daryti ateityje, tokiu būdu perkeldamas iš esmės visą vaiko auklėjimo ir priežiūros naštą išimtinai ieškovei. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekdamas nepažeisti kitų atsakovo nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. Š. priteistinas išlaikymas, mokamas po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

37. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas K. Š. vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

38. Ieškovė skirtina jos vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

39. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

40. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

41. Be išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis įmokomis priteisimo ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8 616,10 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 20 d. (kreipimosi į teismą dienos). Ieškovė, apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais minimalios mėnesinės algos dydžiais: 1 773,30 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2018 m. sausio 1 d., 2 400,00 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., 3 330,00 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. ir 1 112,80 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d., iš viso 8 616,10 Eur (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 20–21).

42. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

43. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas niekada iki kreipimosi į teismą dienos nėra kokiu nors būdu prisidėjęs prie savo sūnaus K. Š. išlaikymo. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą grindžia iš esmės tais pačiais įrodymais ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo metu. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais bei atsakovo turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui 200,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Tačiau įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, tai, jog atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas gyvena su atsakovu ir kuriuos atsakovas taip pat turi išlaikyti, tai, kad ieškovė neįrodė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu realiai sūnaus išlaikymui patirtų išlaidų dydžio, taip pat kitas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimo dydį sumažinti iki 150,00 Eur sumos per mėnesį.

44. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 20 d. vaiko išlaikymui turėjo sumokėti viso 5 400,00 Eur (36 x 150,00). Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. Š. 5 400,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

46. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-693-4452 ieškovė yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 4–5). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 37,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 12), taip pat patyrė 165,11 Eur išlaidų už DNR ekspertizės atlikimą (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 192, 197). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 550,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 89–91, 93–94, 141).

47. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimai dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkinti visiškai (100 proc.). Pažymėtina, kad ieškovės patirtos išlaidos (37,00 Eur žyminio mokesčio ir 165,11 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą) yra išskirtinai susijusios su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 202,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), o reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas iš dalies (63,63 proc.). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad bendrai ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 87,88 proc. (100 + 100 + 63,63 / 3). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 66,66 Eur (550 Eur x 0,1212) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 135,45 Eur (202,11 Eur - 66,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

48. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

49. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. kovo 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas sudaro 431,00 Eur užmokestis advokatui, taip pat 165,00 Eur išlaidos už ekspertizę (El. bylos priedas, b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), valstybės naudai iš atsakovo priteistina 165,00 Eur išlaidų už ekspertizę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad bendrai ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (87,88 proc. patenkintų reikalavimų), valstybės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 378,76 Eur (431,00 x 0,8788) advokato išlaidų.

50. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 175,50 Eur (200,00 x 12) + 5 400,00) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

51. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovės nepriteistina jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 11,72 Eur (13,34 x 0,8788) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 730,98 Eur (165,00 + 378,76 + 175,50 + 11,72).

52. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 35–37) taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), yra K. Š. (K. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. Š. (K. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), yra R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.

Pakeisti 2011 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimo Nr. 5287 duomenis, nurodant, kad vaiko K. Š. (K. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. T., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. Š. (K. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. Š. (K. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui K. Š. (K. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), 5 400,00 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui K. Š. (K. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 135,45 Eur (šimtą trisdešimt penkis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 730,98 Eur (septynų šimtų trisdešimties eurų 98 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.