- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-436-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16113-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- J. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-784-1090/2020 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. T. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Š. (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui R. T. (toliau ir – atsakovas), kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nustatyti, kad R. T. yra ieškovės vaiko K. Š. tėvas; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. Š. išlaikymą, mokamą po 303,05 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo 8 616,10 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodė, kad:
1.1. su atsakovu susipažino 2010 m. rugsėjo mėn., kai atsakovas sužinojo, kad ieškovė laukiasi kūdikio, bendravimą nutraukė nuo 2010 m. lapkričio mėn. Atsakovas žino apie vaiko gimimą, tačiau tėvystės nepripažįsta, išlaikymo vaikui neteikia, todėl atsižvelgdama į vaiko interesus žinoti savo kilmę bei gauti išlaikymą, ieškovė kreipėsi į teismą;
1.2. jos pajamų neužtenka, kad patenkinti visus vaiko poreikius. Įvertinusi tai, kad padidintų poreikių vaikas neturi, atsakovo turtinė padėtis ieškovei nežinoma, iš atsakovo prašo priteisti pusės minimalios mėnesinės algos (toliau ir – MMA) dydžio išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė prašo priteisti už paskutinius 36 mėnesius, skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 20 d. ir toliau skaičiuojant įsiskolinimą kaip pusę minimalaus mėnesinio atlyginimo už atitinkamą laikotarpį. Taigi, išlaikymo skolą sudaro 1 773,30 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2018 m. sausio 1 d., 2 400,00 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., 3 330,00 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. ir 1 112,80 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d., iš viso 8 616,10 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad:
2.1. nesutinka su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo, taip pat išlaikymo skolos priteisimo, o tai, kad teismų praktikoje yra nustatytas orientacinis išlaikymo vaikui dydis nereiškia, kad ieškovė išleidžia vaikui būtent tokią sumą. Ieškovė savo turtinės padėties neįrodinėja. Atsakovas ginčija ieškovės pateiktoje lentelėje dėl vaiko mėnesinių poreikių nurodytas sumas, kadangi jos nepagrįstos objektyviais įrodymais ir yra nerealios, sumos už karate ir futbolo būrelius neatitinka ieškovės pateiktų duomenų; apskritai, visos nurodytos išlaidos yra nepagrįstos bylos duomenimis ir neprotingai didelės. Be to, pati ieškovė slepia savo turtinę padėtį, jeigu vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia ženkliai didesnę sumą;
2.2. pažymėjo, kad jo mėnesines pajamas sudaro 288 Eur suma, t. y. 128,00 Eur su darbo santykiais susijusios pajamos bei 160,00 Eur neįgalumo išmoka. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Pati ieškovė nesikreipė į teismą 9 metus, todėl dėl savo pačios neveikimo turi prisiimti teisines pasekmes;
Šalies argumentai
2.3. ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nepateikė duomenų, kad patyrė būtent tokias išlaidas, o MMA nėra realus vaiko poreikius atspindintis rodiklis. Atsakovo teigimu, nuo 2020 m. sausio 1 d. skola gali būti skaičiuojama tik už 2 mėnesius ir sudarytų 607,00 Eur.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikė byloje išvadą Nr. 1SD-5690/19(8.1.27) su Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. 1TSD-1867, bei 2020 m. balandžio 22 d. išvadą Nr. 1SD-2884. Išvadose nurodyta, kad Tarnybos specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbiami). Ieškovės nepilnamečio sūnaus K. Š. gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra, todėl mano, jog ieškinys pareikštas vaiko interesais, nes vaikas turi žinoti savo kilmę, taip pat vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui. Tarnyba nurodo, jog abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir turi būti vertinamos ne tik tėvų galimybės, bet ir jų pastangos maksimaliai užtikrinti vaiko poreikius. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, su vaiku nebendrauja ir neturi su tuo susijusių išlaidų. Nustačius, jog tėvas nevykdė pareigos išlaikyti savo vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu nutarė ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies: nustatyti, kad R. T. yra K. Š. (K. Š.) tėvas, o K. Š. (K. Š.) yra R. T. vaikas; pakeisti 2011 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimo Nr. 5287 duomenis, nurodant, kad vaiko K. Š. (K. Š.) tėvas yra R. T.; nustatyti nepilnamečio vaiko K. Š. (K. Š.) gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina J. Š. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo R. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. Š. (K. Š.) mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo R. T. nepilnamečiam vaikui K. Š. (K. Š.) 5 400,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; paskirti ieškovę J. Š. nepilnamečiam vaikui K. Š. (K. Š.) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo R. T. ieškovės J. Š. naudai 135,45 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo R. T. į valstybės biudžetą 730,98 Eur sumą. Teismas nurodė, kad:
4.1. byloje 2020 m. kovo 5 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės aktas Nr. ES 14/2020(01), kurio išvadoje nurodoma, kad R. T. yra K. Š. biologinis tėvas su 99,9999997 procentų tikimybe. Atlikus ekspertizę, atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, iš kurio turinio matyti, kad atsakovas neginčija ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Teismas vertino, kad nurodytų aplinkybių pakanka nustatyti, jog ieškovės sūnaus K. Š. tėvas yra atsakovas R. T.. Tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus. Todėl ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkino ir atsakovą R. T. pripažino biologiniu nepilnamečio vaiko K. Š. tėvu (CK 3.148 straipsnis);
4.2. nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimą nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. Š. gyvenamąją vietą su ieškove tenkino;
4.3. nesant ginčo tarp tėvų dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi ir šalims nepareiškus tokio prašymo, teismas nesprendė klausimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo;
4.4. įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą, taip pat jų tarpusavio ryšį ir įrodomąją galią, teismas sprendė, kad nustatant šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį, yra pagrindas vadovautis teismų praktikoje suformuotu orientaciniu kriterijumi (minimalia mėnesine alga) dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669, nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607,00 Eur neatskaičius mokesčių ir apie 450,00 Eur atskaičius mokesčius, kuris, teismo vertinimu, ir laikytinas orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi;
4.5. teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 450,00 Eur. Teismo vertinimu, teismo nustatyta 450,00 Eur išlaikymo suma per mėnesį, kuri yra artima ieškovės apskaičiuotam vaiko išlaikymo (2020 m. gegužės 26 d. pateikta vaiko poreikių apskaičiavimo lentelė), atėmus futbolo būrelio išlaidas, dydžiui (512,21 - 30,00), yra protingo dydžio, atitinkanti vaiko realius poreikius. Pažymėjo, jog atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, iš esmės nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotas ir teismo pripažintas įrodytomis išlaidas vaiko poreikiams tenkinti;
4.6. nustatęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto yra mokama 60,06 Eur (39,00 x 1,54) dydžio išmoka vaikui, vaikui reikalingo išlaikymo sumą sumažino minėta išmokos suma (450,00 - 60,00) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 punktas) ir konstatavo, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis (atskaičius valstybės mokamą išmoką) sudaro 390,00 Eur per mėnesį, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai);
4.7. teismas nustatė, kad abu tėvai yra pakankamai jauno amžiaus, atsakovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, duomenų apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Nors ieškovės pajamos yra šiek tiek didesnės nei atsakovo pajamos, tačiau įvertinęs atsakovo turimą nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą, teismas laikė, kad atsakovo turtinė padėtis yra nežymiai geresnė nei ieškovės. Ieškovė kitų išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų, neturi, o atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti. Kadangi atsakovas niekada neprisidėjo prie savo sūnaus K. Š. išlaikymo kitais būdais bei neketina tą daryti ateityje, tokiu būdu perkeldamas iš esmės visą vaiko auklėjimo ir priežiūros naštą išimtinai ieškovei, teismo vertinimu, atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekdamas nepažeisti kitų atsakovo nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. Š. priteistinas išlaikymas, mokamas po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis);
4.8. įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais bei atsakovo turtine padėtimi, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui 200,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Tačiau, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, bei tai, jog atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas gyvena su atsakovu ir kuriuos atsakovas taip pat turi išlaikyti ir tai, kad ieškovė neįrodė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu realiai sūnaus išlaikymui patirtų išlaidų dydžio, taip pat kitas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimo dydį sumažinti iki 150,00 Eur sumos per mėnesį. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. Š. 5 400,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 20 d. (36 x 150,00);
4.9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-693-4452 ieškovė yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 37,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, taip pat patyrė 165,11 Eur išlaidų už DNR ekspertizės atlikimą, viso – 202,11 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkinti visiškai, o patirtos 202,11 Eur bylinėjimosi išlaidos yra susijusios išskirtinai su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, ieškovės naudai iš atsakovo priteistė 202,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4.10. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 550,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad bendrai ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 87,88 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 63,63 proc.), vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteisė 66,66 Eur (550 Eur x 0,1212) bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 135,45 Eur (202,11 Eur - 66,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų;
4.11. nustatęs, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas sudaro 431,00 Eur užmokestis advokatui, taip pat 165,00 Eur išlaidos už ekspertizę bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), valstybės naudai iš atsakovo priteisė 165,00 Eur išlaidų už ekspertizę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad bendrai ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (87,88 proc. patenkintų reikalavimų), valstybės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė 378,76 Eur (431,00 x 0,8788) advokato išlaidų. Taip pat valstybės naudai iš atsakovo priteisė 175,50 Eur (200,00 x 12) + 5 400,00) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir 11,72 Eur (13,34 x 0,8788) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteisė 730,98 Eur (165,00 + 378,76 + 175,50 + 11,72).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovas R. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą dalyje dėl 5 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodo, kad:
5.1. byloje turėjo būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas;
5.2. pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė už 3 metų laikotarpį, net nevertindamas ir nenustatinėdamas, kokie buvo vaiko poreikiai tuo laikotarpiu, kokia tėvų turtinė padėtis, kokios ieškovės faktiškai patirtos išlaidos;
5.3. ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog jai sūnų išlaikyti ir juo rūpintis materialiai padėjo jos tėvai, t. y. tretieji asmenys, kas leido teismui padaryti išvadą, kad ir pati ieškovė visapusiškai ir pilna apimtimi pareigos išlaikyti vaiką nevykdė, o tuo labiau, už atsakovą to nevykdė pati. Be to, ieškovė patvirtino, kad iki pat kreipimosi į teismą dienos, neprašė atsakovo kokia nors dalimi prisidėti prie išlaikymo, padengti buvusių išlaidų. Paaiškino, kad atsakovui nei apie nėštumą, nei apie vaiko gimimą nepranešė, kad pirmą kartą po vaiko gimimo su atsakovu susitiko tik 2018 m. gegužės mėn., tačiau ir tada nurodė, neprašiusi išlaikymo ar įsiskolinimo. Tokiu neveikimu, ieškovė prisiėmė riziką ir nėra pagrindo už visus 3 metus priteisti išlaikymo įsiskolinimą (net jeigu būtų toks pagrindas, jeigu būtų įrodytas įsiskolinimo dydis). Dėl tokio nepagrįstai ilgo ieškovės neveikimo negali nukentėti atsakovas ir kiti jo nepilnamečiai vaikai, tačiau skundžiamoje dalyje teismo sprendimas sudaro tokias galimybes ir prielaidas;
5.4. atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir pirmos instancijos teismas iš esmės nepagrindė savo sprendimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už visus 3 metus, po 150 Eur kas mėnesį. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog visus tuos 3 metus kas mėnesį ieškovė vaiko išlaikymui skirdavo ne mažiau kaip po 300 Eur (jeigu vadovautumėmės tėvų lygybės principu). Priešingai, ji teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu, t. y. 2020 metais vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria 250 Eur (tai konstatavo ir teismas sprendimo 4 punkte), kai vaikui šiuo metu yra 9 metai, t. y. dėl amžiaus jo poreikiai tikrai didesni, nei 6 metų amžiaus vaiko.
Atsiliepimas
6. Ieškovė J. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-784-1090/2020 palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovės apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
6.1. kasacinio teismo praktikoje yra nustatytas orientacinis išlaikymo dydžio kriterijus – vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis 2 civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Orientacinio kriterijaus nustatymas reiškia, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams –maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigoms, mokslui ir pan. tenkinti (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-493-357/2012);
Žemesnės instancijos teismas
6.2. teismas padarė išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui tik 150,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. mažiau nei pusė minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą, kuris teismų praktikoje pripažįstamas būtinu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011). Vien tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos turėtas išlaidas, išlaikant vaiką minėtu 3 metų laikotarpiu, nelaikytina ieškinio trūkumu, sudarančiu esmines kliūtis visai nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo;
6.3. priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įsiskolinimo dydį (po 150 Eur kas mėnesį), būtent ir atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, tai, jog atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas gyvena su atsakovu ir kuriuos atsakovas taip pat turi išlaikyti;
6.4. apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovei sūnų išlaikyti ir juo rūpintis materialiai padėjo jos tėvai, t. y. tretieji asmenys ir, kad pati ieškovė visapusiškai ir pilna apimtimi pareigos pati išlaikyti vaiką nevykdė, o tuo labiau, už atsakovą to nevykdė pati, yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo nepriteisti ar mažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimo dydį;
6.5. tai, kad ieškovė neprašė išlaikymo, nepašalina atsakovo kaip tėvo pareigos teikti sūnui išlaikymą, nes tai yra vaiko pinigai ir ieškovė negali jų atsisakyti. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamu atveju teisė į išlaikymą atsirado nuo vaiko gimimo, t. y. 2011 m. birželio 24 d., o ne nuo tėvystės nustatymo momento (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis atmestinas atsakovo atstovo teiginys, jog išlaikymo įsiskolinimas neturi būti priteisiamas, nes apie vaiką jis nieko nežinojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo dalies, kuria teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo spendimo dalį dėl 5 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Apelianto teigimu, teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė už 3 metų laikotarpį neatsižvelgdamas į tai, kad apie vaiko gimimą atsakovui nebuvo žinoma, nevertindamas ir nenustatinėdamas vaiko poreikių tuo laikotarpiu, tėvų turtinės padėties, ieškovės faktiškai patirtų išlaidų. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje nustatytas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
12. Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
13. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
14. Įstatymo leidėjas CK taip pat įtvirtino tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).
15. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas R. T. nenurodė reikšmingų motyvų ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti reikšmės priimto teismo sprendimo dėl priteistos išlaikymo skolos teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas neginčija to, jog neteikė išlaikymo savo sūnui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus. Tai, kad ieškovė apie vaiko gimimą apeliantui pranešė tik 2018 m., tačiau ir tada neprašė išlaikymo, nepašalina apelianto pareigos teikti sūnui išlaikymą. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad išlaikyti sūnų jai padėjo tėvai (vaiko seneliai), taip pat nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo išlaikymo prievolės ar dėl to sumažinti išlaikymo dydį.
18. Atmestinas kai nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė už 3 metų laikotarpį net nevertindamas ir nenustatinėdamas tėvų turtinės padėties ir realiai patirtų išlaikymo išlaidų. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įsiskolinimo dydį, vertino tiek atsakovo turtinę padėtį ir jo sveikatos būklę, tiek tai, jog atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu realiai sūnaus išlaikymui patirtas išlaidas, o ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį sumažino iki 150,00 Eur sumos per mėnesį iš viso priteisdamas 5 400 Eur sumos skolą vaikui (150 Eur x 36).
19. Esant šioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.200 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), teisingai nustatė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, įvertino vaiko poreikius, atsižvelgė į aplinkybes, dėl kurių yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažinti ir šioje dalyje priėmė teisingą sprendimą. Skundžiamojo sprendimo dalies naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas skundžiamoje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
22. Iškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2020 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija DV Nr. 2020/03 ir sąskaitos išrašu. Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 600 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo R. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.