- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1716-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16113-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. T. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą, prašydama: nustatyti, kad atsakovas R. T. yra ieškovės nepilnamečio vaiko K. Š. (K. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 303,50 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 8 616,10 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. balandžio 27 d., teismo protokoline nutartimi atsakovo R. T. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, taip pat nutarta pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir atidėti teismo posėdį. Kitas teismo posėdis paskirtas 2020 m. liepos 23 d., 9:00 val.
Šalies argumentai
3. Atsakovas R. T. į 2020 m. liepos 23 d. vykusį teismo posėdį neatvyko, atsakovo atstovė advokatė A. S. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį dėl to, kad nei atsakovas, nei advokatė negalės dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovo atstovė 2020 m. liepos 22 d. pateikė teismui papildomą informaciją apie tai, kad atsakovas 2020 m. liepos 23 d. vyksiančiame teismo posėdyje negalės dalyvauti dėl to, kad bus išvykęs į komandiruotę į Lenkijos Respubliką. 2020 m. liepos 23 d. vykusio posėdžio metu teismas įpareigojo atsakovą, grįžus iš komandiruotės į Lietuvos Respubliką, nedelsiant pateikti teismui neatvykimo į teismo posėdį pagrindžiančius įrodymus bei atidėjo teismo posėdį 2020 m. rugpjūčio 26 d., 13:30 val.
4. Atsakovas R. T. į 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdį taip pat neatvyko, be to, iki minėto posėdžio datos neįvykdė teismo įpareigojimo, t. y. nepateikė teismui neatvykimo į 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdį priežastis pagrindžiančių įrodymų.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatavęs, kad atsakovas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi skyrė atsakovui R. T. 500 Eur baudą, pusę baudos sumos skiriant ieškovės J. Š. naudai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė prašymą panaikinti teismo paskirtą nuobaudą. Nurodė, jog atsakovo nedalyvavimą 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje nulėmė nepalankios aplinkybės (nedarbingumas iki 2020 m. rugsėjo 9 d.), o nedalyvavimą 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdyje pagrindžia 2020 m. liepos 15 d. ir liepos 22 d. įsakymai, kurių pagrindu atsakovas buvo komandiruotas į Lenkijos Respubliką. Atsakovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nevengė vykti į teismo posėdį, tiesiog, planuodamas gauti darbines pajamas (dėl COVID-19 viruso plitimo žmonės stengiasi išnaudoti visas galimybes gauti pajamų), atsakovas turėjo vykti į komandiruotę į Lenkijos Respubliką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė atsakovo R. T. prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsakovui paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. UAB „Rusvila“ direktoriaus 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 liepos 22 d. įsakymais atsakovas R. T. nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 24 d. darbo reikalais buvo išsiųstas į komandiruotę į Lenkijos Respubliką, Zatoro miestą. UAB „Rusvila“ direktoriumi yra pats atsakovas R. T., t. y. atsakovas, būdamas UAB „Rusvila“ direktoriumi, tomis dienomis, kai turėjo vykti teismo posėdis, pats save komandiravo į kitą valstybę, tokiu būdu sudarydamas prielaidas nedalyvauti teismo posėdyje, kuriame jo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu;
7.2. Priežasčių, lėmusių atsakovo nedalyvavimą 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdyje, atsiradimas priklausė išimtinai nuo atsakovo valios, t. y. atsirado ne dėl objektyvių, bet dėl subjektyvių aplinkybių. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, jog vykimas į komandiruotę po teismo posėdžio ar iki teismo posėdžio dienos galėjo turėti esminės įtakos jo finansinei padėčiai, t. y., kad atsakovas dėl to galėjo netekti pajamų;
Atsiliepimas
7.3. atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo neatvykimo į 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdį priežastis svarbiomis, o, įvertinus ankstesnį atsakovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui paskirta pagrįstai ir teisėtai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovas R. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsakovui paskirtą baudą. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. atsakovas R. T. nedalyvavo 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje, nes turėjo nedarbingumą iki 2020 m. rugsėjo 9 d. Atsakovo atstovė taip pat buvo saviizoliacijoje 14 dienų, nes atsakovas susitikimo ir bendravimo metu buvo su ryškiais peršalimo simptomais. Apie šias aplinkybes teismas buvo informuotas raštu iki teismo posėdžio. Jei asmenys saugojasi patys ir saugoja aplinkinius, tai neturi sukelti jiems papildomų turtinių pasekmių dėl teismo skiriamų baudų. Pirmos instancijos teismas šių priežasčių iš viso nevertino, dėl to nepasisakė, nors, atsakovo nuomone, jos laikytinos objektyviai svarbiomis ir pateisinamomis;
8.2. 2020 m. liepos 22 d. ir 2020 m. liepos 15 d. įsakymais buvo numatyta R. T. komandiruotė nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 24 d. į Lenkiją, buvo pateikti tai pagrindžiantys įrodymai: tiek įsakymai, tiek ir mokėjimai. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai komandiruotes vertino kaip subjektyvias, nuo atsakovo valios priklausančias, aplinkybes. Niekas kitas įsakymų dėl atsakovo komandiruočių priimti negalėjo, tik pats atsakovas, kadangi jis yra įmonės, t. y. darbdavio, vadovas. Įsakymai buvo priimti atsižvelgiant į Lenkijoje iškilusius klausimus dėl darbų vykdymo ir dėl naujo projekto;
8.3. R. T. nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir nevengė vykti į teismo posėdį, Planuota komandiruotė į Lenkiją susijusi su darbinių pajamų gavimu, todėl objektyviai nutiko taip, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje. Objektyviai vertinant, reikia atsižvelgti į esamą neapibrėžtą padėtį, nes pastaruoju metu dėl nežinomo laiko, kiek gali trukti suvaržymai dėl COVID-19 viruso plitimo, žmonės stengiasi išnaudoti visas galimybes, todėl bet kokie išvykimai į kitą šalį (kol tai galima), jei tai susiję su galimomis pajamomis, yra pateisinami.
Atsiliepimas
9. Ieškovė J. Š. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog:
9.1. atsakovas nepateikia jokių naujų duomenų apie tai, kad į 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdį jis neatvyko dėl pateisinamos priežasties. Vykti ar nevykti į kitą šalį priklausė išimtinai nuo atsakovo valios. Žinodamas apie paskirtą posėdį, atsakovas savo valia išvyko iš Lietuvos. Vietoje savo pareigos atvykti į teismą, atsakovas pasirinko „diskusijas dėl naujo projekto“. Atsakovo nurodomos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nelaikytinos svarbiomis;
9.2. visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmeniu, teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
11. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
13. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė 2020 m. spalio 5 d. Lenkijos Respublikos bendrovės „SHF-GROUP Sp. z o. o.“ pažymą apie atsakovo dalyvavimą diskusijoje dėl naujo projekto nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 24 d. Nurodė, jog atsakovas buvo įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismui įsakymų dėl komandiruotės ir kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų pakaks, todėl jokie kiti įrodymai iš Lenkijos partnerių nebuvo pateikti. 2020 m. spalio 5 d. atsakovas gavo raštą iš Lenkijos bendrovės „SHF-GROUP Sp. z o.o.“ Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti šį įrodymą ir jį įvertinti, kadangi poreikis jį pateikti kilo tik po 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties priėmimo, atsakovui susipažinus su teismo motyvais, dėl kurių teismas įsakymus dėl komandiruočių vertino kaip subjektyvius.
14. Nagrinėjamu atveju apelianto teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, taigi jų priėmimo ar atsisakymo priimti klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Apeliantas prašo pripažinti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos antrosios sąlygos egzistavimą, t. y. kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija.
15. Apeliantas nurodo, kad naujai teikiamus įrodymus jis gavo, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus. Iš šių argumentų matyti, kad naujai teikiami įrodymai nepateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių. Jų pateikimo galimybė iš esmės priklausė nuo pačio ieškovo pastangų. Be to, apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste svarbia pripažįsta aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje 2020 m. liepos 23 d. vykusio posėdžio metu teismas įpareigojo atsakovą, grįžus iš komandiruotės į Lietuvos Respubliką, nedelsiant pateikti teismui neatvykimo į teismo posėdį pagrindžiančius įrodymus. Taigi atsakovui procese buvo suteikta galimybė pateikti teismui papildomus duomenis, pagrindžiančius atsakovo neatvykimą į teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas nesiėmė pakankamai aktyvių veiksmų įrodymams gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui.
16. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti, todėl nėra pagrindo priimti apelianto teikiamus naujus įrodymus, dėl to jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.
Dėl paskirtos baudos (ne)pagrįstumo
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti apeliantui R. T. teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą.
19. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą), toks elgesys negali būti toleruojamas. Pagal CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nuostatas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti skirta iki 5 000 Eur dydžio bauda, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. T. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, 2020 m. balandžio 27 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje teismo protokoline nutartimi atsakovo R. T. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu ir, nutarus pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, teismo posėdis atidėtas. Kitas teismo posėdis paskirtas 2020 m. liepos 23 d., 9:00 val. Iš byloje esančios 2020 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė advokatė A. S.. Taigi aplinkybė, jog atsakovo dalyvavimas kitame – 2020 m. liepos 23 d. paskirtame teismo posėdyje, buvo pripažintas būtinu, atsakovui turėjo būti žinoma. Neatsižvelgiant į tai, atsakovas R. T. į 2020 m. liepos 23 d. vykusį teismo posėdį neatvyko. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo atstovė 2020 m. liepos 20 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį. Atsakovo atstovė nurodė, jog po paskirtos teismo posėdžio datos pasikeitė aplinkybės, tai yra tiek atsakovas, tiek jo atstovė nebus Lietuvoje, todėl negalės dalyvauti teismo posėdyje. 2020 m. liepos 22 d. atsakovo atstovė pateikė teismui papildomą informaciją apie tai, kad atsakovas 2020 m. liepos 23 d. paskirtame teismo posėdyje negalės dalyvauti dėl to, kad bus išvykęs į komandiruotę į Lenkijos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdžio metu įpareigojo atsakovą, grįžus iš komandiruotės į Lietuvos Respubliką, nedelsiant pateikti teismui neatvykimo į teismo posėdį priežastis pagrindžiančius įrodymus bei atidėjo teismo posėdį 2020 m. rugpjūčio 26 d., 13:30 val. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. paskirto teismo posėdžio neįvykdė teismo įpareigojimo, t. y. nepateikė teismui neatvykimo į 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdį priežastis pagrindžiančių įrodymų.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir paskyrė atsakovui 500 Eur baudą, pusę baudos sumos skiriant ieškovės J. Š. naudai (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog, motyvuodamas atsakovui paskirtą baudą, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, t. y. tai, kad: pirma, atsakovas nedalyvavo nei viename iš penkių teismo paskirtų posėdžių, tarp jų ir parengiamuosiuose, visą laiką nurodydamas naujas neatvykimo į teismo posėdį aplinkybes, kurios savaime nelaikytinos svarbiomis; antra, atsakovas, sutikdamas, jog byloje būtų atlikta teismo medicininė – biologinė (DNR) ekspertizė tėvystei nustatyti ir teismui 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi paskyrus byloje tokią ekspertizę, teismo nustatytu laiku vengė nuvykti į ekspertizės įstaigą (teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi buvo skyręs atsakovui baudą, po teismo baudos skyrimo atsakovas nuvyko į ekspertizės įstaigą, dėl ko teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi panaikino paskirtą baudą); trečia, atsakovas, kurio dalyvavimas 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, į teismo posėdį neatvyko, o, įpareigojus jį pateikti teismui neatvykimo į teismo posėdį priežastis pagrindžiančius įrodymus, šio teismo įpareigojimo neįvykdė, t. y. nepateikė teismui jokių neatvykimo į minėtą teismo posėdį priežastis pagrindžiančių įrodymų.
22. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovo neatvykimas į teismo posėdį, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Konkrečiu atveju svarbu yra ir tai, jog, įvertinus byloje nustatytas faktines atsakovo procesinio elgesio aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas ne tik kad neatvyko į teismo posėdį, kuriame jo dalyvavimas pripažintas būtinu, bet ir viso proceso metu nebendradarbiaudamas su kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis ir teismu bei nevykdydamas teismo nurodymų, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, rodo nepagarbą teismui ir teismo procesui bei sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis)
23. Nagrinėjamu atveju apeliantas tiek prašyme dėl baudos panaikinimo, tiek atskirajame skunde nurodo, jog savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, o į 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdį neatvyko dėl objektyvių priežasčių – buvo išvykęs į komandiruotę Lenkijos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog priežasčių, lėmusių atsakovo nedalyvavimą 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdyje, atsiradimas priklausė išimtinai nuo atsakovo valios, t. y. atsirado ne dėl objektyvių, bet dėl subjektyvių aplinkybių, tai yra atsakovas, būdamas UAB „Rusvila“ direktoriumi, tomis dienomis, kai turėjo vykti teismo posėdis, pats save komandiravo į kitą valstybę, tokiu būdu sudarydamas prielaidas nedalyvauti teismo posėdyje, kuriame jo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu.
24. Pažymėtina, jog kartu su prašymu panaikinti paskirtą baudą atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai: UAB „Rusvila“ direktoriaus R. T. 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 22 d. komandiruočių įsakymai, kuriais pats R. T. nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 24 d. buvo išsiųstas į komandiruotę Lenkijos Respublikoje, buvo priimti atitinkamai 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 22 d., tuo tarpu atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje būtinu pripažintas 2020 m. balandžio 27 d. vykusiame teismo posėdyje, ir apie šias aplinkybes atsakovui turėjo būti žinoma, nes, kaip jau minėta, 2020 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė. Taigi atsakovas turėjo galimybę, būdamas UAB „Rusvila“ vadovu, derinti komandiruotę su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, kuris sklandžiai ir operatyviai nevyko būtent dėl atsakovo pasyvumo, neatvykimo į teismo paskirtus teismo posėdžius bei teismo ekspertizės įstaigą. Dėl apelianto nurodomų argumentų, jog komandiruotė į Lenkiją buvo susijusi su jo darbinių pajamų gavimu, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, jog apelianto vykimas į komandiruotę po teismo posėdžio ar iki teismo posėdžio dienos galėjo turėti esminės įtakos jo finansinei padėčiai, t. y., kad atsakovas dėl to galėjo netekti pajamų.
25. Dėl apelianto argumentų, susijusių su jo neatvykimu į 2020 m. rugpjūčio 26 d. paskirtą teismo posėdį (apelianto nedarbingumo iki 2020 m. rugsėjo 9 d.), pažymėtina, jog tiek iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria apeliantui paskirta bauda, tiek iš skundžiamos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria apelianto prašymas panaikinti jam paskirtą baudą atmestas, matyti, jog teismas apelianto elgesį vertino iki 2020 m. liepos 23 d. paskirto teismo posėdžio, nurodant, jog apeliantas iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. paskirto teismo posėdžio neįvykdė teismo įpareigojimo – nepateikė neatvykimo į 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdį pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, jog atsakovas dėl ligos nedalyvavo 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje, pati savaime nepateisina atsakovo elgesio iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi.
26. Konkrečiu atveju, įvertinus apelianto elgesį viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, yra pagrindo teigti, jog apelianto neveikimas pasižymėjo sistemiškumu, kuris nesuderinamas su CPK 7 straipsnio, 8 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir sudaro pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas. Konkrečiu atveju apeliantui paskirtos baudos dydis yra proporcingas, atitinkantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog panaikinti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.