- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- e2-197-1097/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00572-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- H. S., R. S.
- Atsakovas
- V. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų H. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovų H. S. ir R. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai H. S. ir R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo bei žalos atlyginimo, prašydami priteisti iš atsakovės 2 568 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 106 701,42 Eur skolą ir žalą (nuostolius), 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 20 d. sprendimu (toliau – ir Kauno apygardos teismo sprendimas) pripažino apsimestiniais ir negaliojančiais ieškovų ir atsakovės 2023 m. birželio 27 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ieškovai buvo padovanoję atsakovei žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., Jackiškių k., bei tos pačios dienos pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovai už 64 000 Eur buvo pardavę atsakovei žemės sklype esančius statinius, pritaikė restituciją ir įpareigojo ieškovus grąžinti atsakovei gautus 64 000 Eur, o atsakovę – grąžinti ieškovams turtą. Įskaičius bylinėjimosi išlaidas, ieškovai atsakovei pagal teismo sprendimą turi grąžinti 58 555 Eur, tačiau atsakovė teismo sprendimo neįvykdė ir nevykdo, t. y. toliau naudojasi turtu. Be to, atsakovė kreipėsi į antstolę dėl priverstinio ieškovų pareigos grąžinti atsakovei 64 000 Eur vykdymo (antstolės Sonatos Vaicekauskienės vykdoma vykdomoji byla Nr. 0114/25/02303). Atsakovei nevykdant teismo sprendimo, negrąžinant turto ieškovams ir nemokant už turto naudojimą nuomos, atsakovė nepagrįstai praturtėja. Ieškovų teigimu, prašomi priteisti 106 701,42 Eur nuostoliai yra išlaidos atsakovės turtui padarytai žalai atlyginti, t. y. nugriauti neteisėtus statinius, pašalinti gaisro padarinius (2025 m. spalio 27 d., ieškovų teigimu – dėl atsakovės veiksmų, turte įvyko gaisras, kurio metu praktiškai sudegė gyvenamasis namas), atauginti veją, atsodinti augalus, suremontuoti pagalbinius statinius.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, įskaitant pinigines lėšas, gautas antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0114/25/02303, o jų nesant arba esant nepakankamai, atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą už 109 269,42 Eur, uždraudžiant antstolei disponuoti ieškovų į antstolio depozitinę sąskaitą pervestomis piniginėmis lėšomis (64 000 Eur). Grįsdami prašymą, ieškovai nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki: ji iki šiol nėra sumokėjusi kitam buvusios bylos dalyviui priteistų bylinėjimosi išlaidų (4 973 Eur), nėra padengusi ieškovų patirtų išlaidų (5 445 Eur), turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas ieškovai neturi, tačiau spręstina, kad atsakovė pajamų negauna arba gauna minimalias. Sudegus gyvenamajam namui, nepaisant fakto, kad namų valda priklausė ieškovams, atsakovė rinko paramą gaisro išlaidoms padengti, tačiau jos ieškovams neperdavė, o, tikėtina, panaudojo savo reikmėms. Ieškovų vertinimu, tai patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Ieškovai turi grąžinti atsakovei 58 555 Eur, tačiau, grąžinus šią sumą, atsakovė ją panaudos savoms reikmėms ir ieškinio tenkinimo atveju ieškovai negalės gauti priteistų sumų. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ji iki šiol neperduoda turto ieškovams, intensyviai jį eksploatuoja. Atsakovės ieškovams padaryti nuostoliai atsakovei yra itin didelė pinigų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 5 nutartimi atmetė ieškovų H. S. ir R. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nusprendė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas nurodė, kad vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Teismas įvertino, kad ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina galimo atsakovės nesąžiningumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Vien tai, kad atsakovė nebendradarbiauja su ieškovais ir atsisako vykdyti jų reikalavimus, savaime negali būti laikoma atsakovės nesąžiningumu ieškovų atžvilgiu ir yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovai atsakovės nesąžiningumą grindžia tuo, kad sudegus gyvenamajam namui, nepaisant fakto, jog namų valda priklausė ieškovams, atsakovė rinko paramą gaisro išlaidoms padengti, tačiau jos ieškovams neperdavė, panaudojo savo reikmėms, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, o sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovė galėtų turimą turtą apsunkinti arba jį perleisti, taip mėgindama išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su ieškovais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai H. S. ir R. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti – areštuoti atsakovei V. S. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, įskaitant pinigines lėšas, gautas į antstolės Sonatos Vaicekauskienės depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0114/25/02303, o jų nesant arba esant nepakankamai, atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą už 109 269,42 Eur, pavedant antstoliui surasti ir aprašyti atsakovės turtą bei uždraudžiant antstolei disponuoti iš ieškovų nurašytomis ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervestomis piniginėmis lėšomis (64 000 Eur ). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neapgrįstai konstatavo, kad pateikti duomenys nepatvirtina grėsmės galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pareikšto ieškinio suma yra žymiai didesnė nei atsakovės turimo turto vertė, tai sukelia tiesioginę grėsmę galimam teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė nuosavybės teise turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą, kurio mokestinė vertė – 76 600 Eur, vidutinė rinkos vertė – 76 600 Eur, ir kuris yra įkeistas hipoteka. Atsakovė pajamų negauna arba gauna minimalias. Atsakovė turi skolų, tačiau jų nemoka. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovams iš atsakovės priteista 5 445 Eur, kitam asmeniui – 4 973 Eur, tačiau atsakovė nesumoka ir šių pakankamai nedidelių sumų, t. y. atsisako geranoriškai vykdyti skolinius įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovė neturės jokių kitų galimybių įvykdyti teismo sprendimą kaip tik iš prašomo areštuoti turto.
6.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje nurodyta, kad atsakovas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia turi pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančias teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovai neprieštaraus laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui (panaikinimui), jei atsakovė pateiks įrodymus, jog ieškinio suma jai nėra didelė ir ji yra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą.
6.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nepateikta duomenų apie atsakovės turto sumažėjimą. Tiek prie ieškinio pridėti, tiek kartu su atskiruoju skundu pateikiami dokumentai patvirtina aplinkybę apie atsakovės turto masės sumažėjimą: atsakovei priklausė trys nekilnojamojo turto objektai, iš kurių vienas (žemės sklypas su statiniais) teismo sprendimu grįžo ieškovų nuosavybėn, o kitą objektą – butą (duomenys neskelbtini), atsakovė perleido 2024 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jau vykstant teisminiams procesams. Šiuo metu atsakovė turi ir naujų skolų (pareigą atlyginti ieškovų ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas byloje dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais), taigi, atsakovės finansinė padėtis pablogėjo.
6.4. Teismas nepagrįstai neįvertino išskirtinio atsakovės nesąžiningumo ir piktybiško elgesio, atsisakymo bendradarbiauti su ieškovais, nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti įsitesėjusį teismo sprendimą. Pagal Kauno apygardos teismo sprendimą vykdant restituciją ieškovai turi grąžinti atsakovei 64 000 Eur, atsakovė ieškovams – turtą; atsakovė ieškovams turto negrąžina, tačiau inicijavo priverstinio vykdymo procesą dėl ieškovų pareigos grąžinti atsakovei 64 000 Eur įvykdymo. Antstolei šią sumą iš ieškovų išieškojus, bet neuždraudus ja disponuoti, atsakovė lėšas panaudos savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Tai, kad atsakovė nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies dėl turto grąžinimo, tačiau priverstinio vykdymo tvarka reikalauja, jog sprendimą įvykdytų ieškovai, patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Ieškovai siekia, kad atsakovė neturėtų galimybės savo reikmėms panaudoti iš ieškovų susigrąžintų lėšų iki ginčo pabaigos; užtikrinus esamą padėtį būtų užkirsta galimybė atsakovei piktnaudžiauti ir apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
6.5. Atsakovei esant sąžiningai ir neturint ketinimų perleisti nuosavybės teise valdomo (ir naujai išieškoto) turto, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jai nesukels neigiamų padarinių. Atsakovės butas yra įkeistas, jos piniginės lėšos, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje, todėl areštas nepažeis atsakovės teisių.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime atsakovė V. S. prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Laikinosios apsaugos priemonės, įskaitant atsakovės turto areštą, negali būti taikomos, nes tokios priemonės skirtos tik realiai egzistuojančių, objektyviai įrodytų reikalavimų apsaugai, o ne hipotetiniams ar ginčijamiems ieškovo reikalavimams užtikrinti. Ieškovų pareikšti reikalavimai atlyginti skolą ir nuostolius, susijusius su atsakovės pastatytų statinių demontavimu, vejos atstatymu, kitų statinių atnaujinimu, yra hipotetiniai ir sąlyginiai. Tokie nuostoliai nėra patirti, o jų dydis ir faktas priklauso tik nuo ieškovų sprendimo (ne)atlikti demontavimo darbus. Ieškovų reikalavimai yra nepagrįsti. Ieškovai savo iniciatyva atjungė elektros energijos tiekimą ginčo turtui ir tokiais veiksmais padarė turtą faktiškai netinkamą naudoti, patys sąmoningai blogina turto techninę ir fizinę būklę.
7.2. Ieškovų argumentas, kad 2024 m. balandžio 19 d. atsakovė pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį Jonavoje, ir atitinkamai sumažino turto masę, yra formalus. Vien turto perleidimo faktas savaime nepatvirtina asmens turto sumažėjimo, jeigu nėra nustatyta, kad už perleistą turtą gauta ekonominė nauda buvo prarasta, paslėpta ar panaudota nesąžiningai, siekiant apsunkinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovai nepagrindė, kad už parduotą butą gautos lėšos buvo iššvaistytos, paslėptos ar prarastos.
7.3. Nepagrįsti ieškovų argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo ir (ar) nebendradarbiavimo. Šalių elgesys vertintinas atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą. Kauno apygardos teismas sprendimu pripažino turto perleidimo sandorius negaliojančiais, nes ieškovai neįvykdė pareigos pasiūlyti parduodamą žemės sklypą įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, ir ieškovų nuosavybės teisės į turtą buvo atstatytos nedelsiant, tuo tarpu atsakovė iki šiol nėra atgavusi 64 000 Eur, sumokėtų už turtą. Ieškovams neteisėtai sulaikant savo prievolės įvykdymą ir negrąžinant atsakovei jai priklausančių lėšų, atsakovė objektyviai neturėjo galimybės įsigyti kito nekilnojamojo turto ar kitaip operatyviai spręsti gyvenamosios vietos klausimo. Ieškovų teiginiams, kad atsakovė atsisako bendradarbiauti, prieštarauja pačių ieškovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
7.4. Ieškovų siekis, kad atsakovė negalėtų disponuoti jai teismo sprendimu priteista 64000 Eur suma, rodo jų nesąžiningumą, dirbtinai sukuriant naujus ginčus. Atsakovės galimybės naudotis jai priteista suma, asmeninėmis lėšomis ir turtu apribojimas faktiškai užkirstų atsakovei kelią įsigyti kitą gyvenamąjį būstą ir įvykdyti teismo sprendimą. Dėl to ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos, perteklinės ir neatitinkančios jų paskirties.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovės nekilnojamąjį turtą, duomenis apie atsakovės nekilnojamojo turto vertę, antstolio 2025 m. gruodžio 22 d. patvarkymą.
11. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024). Šios taisyklės taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovai, kartu su atskiruoju skundu pateikdami naujus įrodymus, jų pateikimo tik apeliacinės instancijos teismui nepaaiškina; neargumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs juos priimti ar kad jų pateikimo būtinybė būtų iškilusi tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Iš pateikiamų dokumentų turinio bei pobūdžio matyti, kad jie galėjo būti suformuoti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, ieškovų apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti (CPK 12, 314, 338 straipsniai).
Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)buvimo
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios dvi aplinkybės – preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022).
14. Nagrinėjamu atveju, atmesdamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, tačiau sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl atsakovės galimo nesąžiningumo kiltų grėsmė ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu toks būtų priimtas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Grįsdami atskirąjį skundą, ieškovai argumentuoja, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė, atsakovės turtinė padėtis bloga, atsakovės turto masė sumažėjo, o atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes nevykdo Kauno apygardos teismo sprendimo, atitinkamai, ieškovams pagal nurodytą teismo sprendimą grąžinus atsakovei 64 000 Eur, atsakovė šias lėšas panaudos asmeninėms reikmėms ir iš jų nebus galimas ieškojimas ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju. Ieškovų teigimu, atsakovė nepaneigė grėsmės galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
15. Kaip pažymėta teismų praktikoje, pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021), taigi, teismo sprendimo įvykdymo rizika nėra preziumuojama ir, priešingai nei teigia ieškovai, atsakovė neprivalo įrodinėti aplinkybių, paneigiančių teismo sprendimo neįvykdymo riziką, jeigu pirmiausia ieškovai neįrodo tokias esant. Ieškovai atskirajame skunde netinkamai supranta įrodinėjimo naštos paskirstymą, o, įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir joje konstatuotą ieškovų pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas būtų netinkamai taikęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
16. Aktualioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto aiškinimo bei taikymo praktikoje teismų išaiškinta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas (pvz. arešto taikymas) (piniginių ieškinio reikalavimų atveju) nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, yra skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019), kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui toje byloje galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Be to, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesuponuoja. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-97-790/2020; 2023 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-105-464/2023).
17. Civilinėje teisėje galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip procesinio instituto, itin varžančio asmens teises, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo ir jų patenkinimo, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui toje byloje galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010; 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011). Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo prieš kitą šalį ir, atitinkamai, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas, aplinkybės, kuriomis reikalavimai grindžiami, priklauso nuo paties pareiškėjo valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010; 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011).
18. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, o atsakovo atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tam ir tiek, kad būtent būtų apsunkintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje, jei ieškinys būtų patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022).
19. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, atmestini kaip nesudarantys pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu ieškovų atskirojo skundo argumentai dėl didelės ieškinio sumos, prastos atsakovės turtinės padėties bei jos pokyčių, taip pat dėl to, jog, ieškovams vykdant Kauno apygardos teismo sprendimą ir grąžinus lėšas atsakovei, atsakovė gali jas panaudoti, o ieškovai nebegalės į jas nukreipti išieškojimo galimai jiems palankaus teismo sprendimo atveju šioje byloje.
20. Kaip nurodyta, laikinųjų apsaugos priemonių institutas (pvz. piniginių ieškinio reikalavimų atveju – arešto taikymas) nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, todėl nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra (ne)didelė, ši aplinkybė pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti nesuponuoja. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio suma ir (ar) galimai bloga atsakovės turtinė padėtis (mažos pajamos ir (ar) turimas turtas, atsakovės turtinių įsipareigojimų padidėjimas (pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas forma)), nėra aplinkybės, savaime sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus būtent siekiant išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo; atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl turi būti įrodytas pateikiant duomenis apie atsakovo atliktus, atliekamus ar realiai ketinamus atlikti veiksmus, kuriais būtų sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tam ir tiek, kad būtent būtų apsunkintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Ieškovai nurodo, kad atsakovė 2024 m. balandžio 19 d., jau vykstant teisminiam procesui, pardavė jai priklausiusį butą Jonavoje, tačiau, remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė tai padarė būtent siekdama išvengti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Sutiktina su atsakovės teiginiais, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog buto perleidimo sandoris būtų buvęs neatlygintinis, t. y. nėra prielaidų konstatuoti, kad atsakovės turimo turto masė sumažėjo, o ne pakeitė formą. Atsakovės elgesys, kurio nesąžiningumu ieškovai grindžia pareikšto ieškinio reikalavimus, buvo pagrindas ieškovams pareikšti nagrinėjamą ieškinį ir, atitinkamai, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tai, kad ieškovai, vykdydami Kauno apygardos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, turi grąžinti atsakovei pinigines lėšas ir kad atsakovė, gavusi šiuos pinigus, atitinkamai, galės jais disponuoti, vertinant grėsmės galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimą, atsakovės (ne)sąžiningumo nei patvirtina, nei paneigia. Minėta, kad nesant įrodyto asmens nesąžiningumo siekiant išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, jo galimybių įgyti (gauti) teismo sprendimu priteistas lėšas apsunkinimas negalėtų būti laikomas proporcinga ir pateisinama asmens teisių ribojimo priemone.
22. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ieškovai neįrodė atsakovės nesąžiningumo kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos, nepagrindė galimos grėsmės ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovų keliami klausimai dėl atsakovės elgesio vertinimo siejami su bylos nagrinėjimo iš esmės turiniu ir, atitinkamai, sudarė pagrindą ieškovams, manantiems, jog jų teisėti interesai pažeidžiami, kreiptis į teismą dėl jų teisių gynimo, tačiau nepagrindžia būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir pritaikė aktualias civilinio proceso normas ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė pagrįstai (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo spręsti kitaip. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.