- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2-105-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01041-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Primestus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bobcatus“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Primestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bobcatus“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-11494-617/2022 priimtas nagrinėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Primestus“ ieškinys atsakovei UAB „Bobcatus“, kuriame prašoma priteisti iš atsakovės UAB „Bobcatus“ ieškovei UAB „Primestus“ 76 220 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 punkto pagrindu byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Primestus“ 2022 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 76 562 Eur vertės atsakovės UAB „Bobcatus“ kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė aplinkybėmis, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, ieškinio suma yra pakankamai didelė, 2019 ir 2020 metais atsakovės turto vertė buvo mažesnė už atsakovės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovė Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Primestus“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
4. Susipažinęs su ieškinyje išdėstytais argumentais ir prie jo pridėtais įrodymais, teismas ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu. Tačiau, teismo vertinimu, kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra įrodyta.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindžia vien 2019 ir 2020 metų finansinės atskaitomybės duomenimis bei finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus nepateikimu, tačiau tokios ieškovės nurodomos aplinkybės savaime nepakankamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad tokie ieškovės samprotavimai yra deklaratyvūs ir nepagrindžia grėsmės galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymui.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nenurodžius konkrečių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog atsakovė, sužinojusi apie civilinės bylos iškėlimą, imsis nesąžiningų veiksmų ir taip pasunkins ar padarys teismo sprendimo įvykdymą negalimą, negalima ir išvada, kad, neareštavus atsakovės turto, pasunkės arba taps neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Primestus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Iš 2019 ir 2020 metų finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad atsakovės turtinė padėtis blogėja.
7.2. Atsakovė VĮ Registrų centrui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus. Tokie dokumentai turėjo būti pateikti Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio dalies 10 punktas, 24 straipsnio 1 dalis, 58 straipsnio 3 dalis). Toks atsakovės elgesys leidžia ne tik padaryti išvadą, kad yra pažeidžiami įstatymų reikalavimai, bet ir sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė yra nesąžininga, turi ketinimų slėpti informaciją apie tikrąją bendrovės finansinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nustatęs, kad pateiktas ieškinys gali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių būtinųjų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kadangi apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė vien didelės ieškinio sumos ir blogos atsakovės turtinės padėties argumentais, o atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, iš esmės tapatinant atsakovės nesąžiningumą su jos valdymo organų veiksmais (neveikimu), nesilaikant teisės aktų reikalavimų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta tuo aspektu, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tik išimtinais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-467/2022; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1221-464/2022).
11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklioje praktikoje jau ne kartą buvo išaiškinta, kad ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai ir ne pagrindiniai kriterijai, kurie turėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir (ar) asmens turtinė (juridinio asmens finansinė) padėtis, nesuponuoja absoliutaus (savaime pakankamo) pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-943/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018).
12. Būtent tokia Lietuvos apeliacinio teismo pozicija yra grindžiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų analize. Šis institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, jo taikymo paskirtis yra visiškai kita – siekis užkardyti nesąžiningus asmens (skolininko, atsakovo) veiksmus. Be to, kaip minėta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir jų patenkinimo, o tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Kitaip tariant, disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-464/2020).
13. Pažymėtina ir tai, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartus atvejus, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1221-464/2022).
14. Vadinasi, apeliantei teko pareiga įrodyti atsakovės nesąžiningumą. Sprendžiant šį procesinį klausimą, įrodinėjimo dalykas yra atsakovės atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai (tikslingai) siekiama pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad išvengti išieškojimo iš turto pagal galbūt nepalankų atsakovei būsimą teismo sprendimą.
15. Apeliantė savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad teikia išrašus iš internetinių puslapių registrucentras.lt ir rekvizitai.vz.lt apie atsakovę, jos turtą, mokėtinas sumas bei įsipareigojimus, o atskirajame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės finansinė padėtis 2019 ir 2020 metais blogėjo, nors tokių įrodymų į bylą nepateikė. Kita vertus, net jeigu tokie įrodymai ir būtų pateikti, vien duomenys apie apeliantės finansinės padėties blogėjimą nesudarytų teisinio pagrindo patenkinti apeliantės prašymą, nes laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesukurtų prielaidų atsakovės finansinei padėčiai pagerėti.
16. Kaip buvo minėta, apeliantė atsakovės UAB „Bobcatus“ nesąžiningumą atskirajame skunde iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad atsakovės valdymo organai nesilaiko teisės aktų reikalavimų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Apeliantės teigia, kad atsakovė tokiu būdu slepia informaciją apie tikrąją savo turtinę būklę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai neaktualūs ir nelemia kitokios išvados dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ne)buvimo, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Šiais argumentais apeliantė iš esmės įrodinėja blogą ar blogėjančią atsakovės turtinę padėtį, tačiau ne atsakovės ketinimus paslėpti, perleisti, apsunkinti turtą, mažinti jo masę ar vertę. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų) apie tai, kad atsakovė perleido, perleidžia ar ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims, apsunkina jį bet kokia forma ir pan. Tikslas išvengti būsimo galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo turi būti aiškiai nustatomas iš prašančios tokių priemonių taikymo šalies pateiktų įrodymų, nes tai šaliai ir kyla pareiga įrodyti sąlygų laikinųjų apsaugos priemonėms taikyti buvimą (CPK 178 straipsnis).
17. Net ir vertinant prielaidas apie atsakovės finansinę padėtį ir finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo faktą kartu, nėra pagrindo padaryti apeliantės pageidaujamą išvadą, kad atsakovė imsis veiksmų savo turimam turtui paslėpti, sieks jį perleisti ar kaip nors kitaip apsunkinti būsimą atsiskaitymą su apeliante, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas apeliantės naudai. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2653/2013).
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, taip pat jau buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų bendrovių komercinės ūkinės veiklos, t. y. bendrovės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Vertinant atskirojo skundo argumentus dar ir šiame kontekste, atsakovės teisių suvaržymas, jeigu tokios priemonės būtų taikomos, lyginant jį su apeliantės interesais yra pernelyg neproporcinga priemonė, galinti lemti ir padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus pinigines lėšas, atitinkančias ieškinio reikalavimo sumą, jei kito areštuotino turto atsakovė neturėtų ar jo nepakaktų, galimi atsakovės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, atsakovės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenktų arba ji taptų nemokia.
19. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą išsprendė teisingai, tinkamai aiškindamas ir taikydamas proceso taisykles, kurios reglamentuoja šį klausimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.