Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, eI3-6638-320/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-02
Bylos Nr.: eI3-6638-320/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00232-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas: D. K.
Atsakovas: Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

21.2Tarnybinės nuobaudos
51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-6638-320/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00232-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 51.4; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 2 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio AVPK) viršininko 2020 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 50-TE-234 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. K.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dirba Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato (toliau – ir Biržų rajono PK) Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Panevėžio AVPK jo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2020 m. birželio 25 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-43 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų J. G. ir D. K. veiksmų“ (toliau – Išvada), kuria remiantis surašytas skundžiamas Įsakymas, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinės nuobaudos skyrimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį pažeidėjui J. J. paskyrė 500 Eur baudą, nepatikrinęs šio vairuotojo duomenų atitinkamuose registruose ir neturėdamas informacijos apie pažeidėjui paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o šiuo atveju minėtas asmuo turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį „Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones“. Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas tokiais savo kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nerūpestingumas, pažeidė Išvadoje nurodytų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas nesutiko su paskirta tarnybine nuobauda dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, nesutiko su Išvadoje nustatyta aplinkybe, kad jis turėjo imtis veiksmų patraukti J. J. baudžiamojon atsakomybėn, o ne patraukti šį administracinėn atsakomybėn. Teigė, jog tarnybinį patikrinimą atlikusi tyrėja rėmėsi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2017 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 5-S-3385, kuris nėra teisės aktas, o Policijos departamentui nėra suteikta teisė aiškinti įstatymų nuostatas ar formuoti įstatymų taikymo praktiką. Juo labiau, kad teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo yra susiformavusi ir vieninga. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, teigė, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti; teismų praktikoje kriterijus, apibūdinantis šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę yra veikos sistemiškumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Kadangi J. J. tik pirmą kartą traukiamas atsakomybėn dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemonę, nevykdymo, pareiškėjas laikė, kad J. J. veiksmų prigimtis, nesant sistemiškumo, neleido tų veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Antra, nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje nėra duomenų, pagrindžiančių Išvadoje nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas nepatikrino Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie J. J.. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas, įvertinęs ir ištyręs įvykio aplinkybes, ėmėsi tokių priemonių, kokios jam, kaip policijos pareigūnui, atrodė tinkamos – patraukė kaltą asmenį administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn, negali būti vertinama kaip pareiškėjo nerūpestingumas, juo labiau – kaltas neveikimas. Todėl nesant visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, nėra pagrindo tarnybinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 22 d. pateiktame prašyme priimti papildomą įrodymą byloje citavo tiesioginio vadovo Panevėžio AVPK Reagavimo skyriaus viršininko išaiškinimą dėl BK 243 straipsnio taikymo, ir pateikė elektroninės žinutės kopiją su šiuo išaiškinimu. Išaiškinime teigiama: dėl vairavimo, kai baudžiamąja tvarka atimta teisė vairuoti, asmuo vėl sustabdomas vairuojantis, reikalingas piktavališkumas ar sistemingumas – vairuoti turi tris kartus, priešingu atveju baudžiame pagal ANK, iš karto surašydami protokolą. Pareiškėjas teigė, jog šis išaiškinimas patvirtina, jog pareiškėjui drausminė nuobauda skirta nepagrįstai, nes kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 2020 m. sausio 30 d. iki Nutarimo priėmimo 2020 m. gegužės 18 d., J. J. teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti atėmimą) pažeidė du kartus – 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. gegužės 17 d., todėl spręsti apie sistemingumą Nutarimo priėmimo dieną pareiškėjas neturėjo pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą, remdamasis tomis pačiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kaip ir pareiškėjas, teigė, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog būtinuoju BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiu yra jos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, J. J. sistemingai nesilaikė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 2019 m. lapkričio 23 d. vairavo transporto priemonę, kai ši teisė buvo sustabdyta; 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. gegužės 17 d. vairavo transporto priemonę, kai ši teisė buvo atimta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl atsakovas mano, kad pareiškėjas priėmė nepagrįstą sprendimą skirti nuobaudą pagal ANK. Aplinkybę, kad pareiškėjas nepatikrino duomenų apie atsakomybėn traukiamą asmenį Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, patvirtina tai, jog J. J. už transporto priemonės vairavimą, kai ši teisė atimta, nebuvo taikyta administracinė atsakomybė remiantis ANK 424 straipsniu (transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones), o buvo taikyta administracinė atsakomybė tik už ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas elgėsi priešingai nustatytiems teisiniams reikalavimams, nevykdė teisėtai kylančios pareigos veikti konkrečiu būdu. Išvadoje pagrįstai, apibendrinus tyrimo metu gautą informaciją, nustatyta, kad pareiškėjas savo kaltais aplaidžiais veiksmais, kurie vertintini kaip nerūpestingumas, pažeidė pareigūno veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nesilaikė pareigybės aprašyme numatytų funkcijų. Pareiškėjas neatsakingai vykdė funkcijas, nesiėmė priemonių išsamiam tyrimo atlikimui, netikrino duomenų registruose, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, dėl to neturėjo duomenų apie J. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos sistemingumą, kuri buvo sąlyga taikyti šiam ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę, informaciją apie vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę perduodant bausmę kontroliuojančiai probacijos tarnybai, kurios teikimu teismas būtų sprendęs klausimą dėl J. J. atsakomybės už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovas teigė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje Nr. 50-IS-43 (toliau – Tarnybinio patikrinimo medžiaga) esančio išrašų iš bylos Nr. 2799 ir Nr. 2663 nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 2 d. dirba Panevėžio AVPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju, o J. G. (kuris surašė administracinio nusižengimo protokolą) nuo 2017 m. kovo 1 d. dirba vyriausiuoju patruliu.

Pareiškėjas vyresnysis tyrėjas D. K. ir vyriausiasis patrulis J. G. pagal Pajėgų išdėstymo planą 2020 m. gegužės 17 d. atliko tarnybą Biržų mieste ir rajone, įskaitant Vabalninko seniūniją.

J. G. 2020 m. gegužės 18 d. surašė J. J. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Protokolas) (ANK 608 straipsnio 1 dalis, 609 straipsnio 1 dalis), už tai, kad J. J. 2020 m. gegužės 17 d. Biržų rajono savivaldybėje, kelyje Pasvalys–Vabalninkas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones neįgyta, ir važiuodamas pagrindiniu keliu nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir apgadino. Protokole nurodė, kad J. J. tuo pažeidė ANK 423 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį. Protokole nurodė bylos nagrinėjimo datą – 2020 m. gegužės 18 d.

Iš 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. Administracinių nusižengimų išrašų apie asmeniui (J. J.) registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus nustatyta, kad pareiškėjas, 2020 m. gegužės 18 d. ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2020 m. gegužės 18 d. priėmė Nutarimą (ANK 618 straipsnio 1, 2, 4 dalys), kuriame nurodė, kad J. J. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones neįgyta, ir važiuodamas pagrindiniu keliu nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir apgadino. Pareiškėjas J. J. Nutarime pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė jam nuobaudą – 500 Eur dydžio baudą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas priimtu Nutarimu paskyrė J. J. baudą būtent už pažeidimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kadangi ir pareiškėjas skunde, ir atsakovas atsiliepime tai nurodė.

Panevėžio AVPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkas 2020 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-5560 „Dėl nustatytų trūkumų vykdant vidaus kontrolės priemones“, nurodė, kad pareigūnai J. G. ir D. K., surašydami Protokolą ir priimdami Nutarimą, dėl vidaus kontrolės priemonės vykdymo metu nenustatytų priežasčių nepatikrino vairuotojo J. J. duomenų atitinkamuose registruose, ir, neturėdami informacijos apie pažeidėjui paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialia teise) surašė jam Protokolą, nors šiuo atveju šis asmuo turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Šiuo tarnybiniu pranešimu pasiūlė Panevėžio AVPK viršininkui spręsti klausimą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo.

Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2020 m. birželio 11 d. pranešimu Nr. 50-PR1-34 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjui pranešė, kad jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal minėtą 2020 m. gegužės 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-5560 dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, ir paprašė pateikti paaiškinimą bei informuoti, ar pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys. Kitu pranešimu Nr. 50-PR1-34 vyriausiasis tyrėjas pranešė ir J. G. apie atliekamą jo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, ir taip pat paprašė pateikti paaiškinimą.

Atlikus tarnybinį patikrinimą pareiškėjo ir J. G. atžvilgiu, Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2020 m. birželio 25 d. surašė Išvadą (b. l. 47–52), kurioje teigiama, kad pareigūnai paaiškinimų nepateikė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nepateikė paaiškinimo, kadangi pareiškėjas skunde to neteigė.

Žemesnės instancijos teismas

Išvadoje nurodyta, kad J. J. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemone 3 metus. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas priėmė Nutarimą ir pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį paskyrė J. J. 500 Eur baudą, nepatikrinęs vairuotojo duomenų atitinkamuose registruose ir neturėdamas informacijos apie pažeidėjui paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nors asmuo šiuo atveju turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, t. y. surinkta informacija apie vengimą vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę turėjo būti išsiųsta bausmę vykdančiai probacijos tarnybai, kurios teikimu teismas gali paskirti bausmę. Remiantis šiomis aplinkybėmis, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas savo kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nerūpestingumas, pažeidė ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalių, 617 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.5 papunkčio reikalavimus, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo bei pažeidė 6.7 papunkčio reikalavimus, netinkamai vykdė Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 50-V-419 patvirtinto Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 papunktyje įtvirtintas funkcijas ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Išvadoje teigiama, kad Policijos departamento 2017 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 5-S-3385 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo tvarkos“ yra išaiškinta: transporto priemonės vairavimas, kai yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemonę, užtraukia ne administracinę atsakomybę, o baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Tai yra nurodyta minėtame Policijos departamento rašte.

Panevėžio AVPK viršininkas priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, Išvada, paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu jam paskirta tarnybine nuobauda, pateikė skundą teismui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Panevėžio AVPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas savo skundą grindžia iš esmės dviem argumentais: 1) nesutiktina su Išvadoje nustatyta aplinkybe, kad jis turėjo imtis veiksmų patraukti J. J. baudžiamojon atsakomybėn, o ne paskirti šiam administracinę nuobaudą, kadangi J. J. veiksmų prigimtis ir nesistemingumas neleido tų veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį; 2) nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nes nei Tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje nėra duomenų, pagrindžiančių Išvadoje nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas nepatikrino duomenų atitinkamuose registruose apie J. J..

Statuto 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte (redakcijoje, galiojusioje nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2020 m. liepos 22 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) buvo nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas; tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos; tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Statuto 39 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Kodekso 5 punktas numato, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiame punkte išvardintais veiklos ir elgesio principais, tarp kurių yra ir atsakomybės principas. Pagal Kodekso 6.7 papunktį, policijos darbuotojas, vadovaudamasis 5 punkte nurodytais veiklos ir elgesio principais, privalo priimdamas sprendimus būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, asmeniškai už juos atsakyti ir būti pasirengęs pateikti jų priėmimo motyvus.

ANK 567 straipsnio 1 dalis nustato: pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalis nustato: priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 617 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 50-V-419 patvirtinto Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo (t. y. pareiškėjo) pareigybės aprašymo 6.2 papunktis nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, gavęs pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos. Šio pareigybės aprašymo 6.18 papunktis nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją atlieka funkcijas, susijusias su registrų ir informacinių sistemų tvarkymu.

2020 m. birželio 11 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį (J. J.) yra duomenys, kad Biržų rajono PK 2019 m. rugsėjo 21 d. nutarimu J. J. buvo skirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, kuri galiojo iki kol bus pradėta vykdyti bausmė, o Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu J. J. kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 30 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 21 d., t. y. nuo specialios teisės sustabdymo dienos.

2020 m. rugpjūčio 3 d. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui (J. J.) registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus yra duomenys, kad J. J.: 1) 2019 m. lapkričio 23 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir padarė dar kitą administracinį nusižengimą, už tai jam 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį; 2) 2020 m. gegužės 13 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, už tai jam 2020 m. birželio 4 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (perkvalifikuota iš ANK 424 straipsnio 2 dalies). Tad pirmą nurodytą kartą – 2019 m. lapkričio 23 d. J. J. vairavo automobilį, kai jo speciali teisė vairuoti automobilį buvo sustabdyta, antrą kartą – 2020 m. gegužės 13 d. jis vairavo automobilį, kai jo speciali teisė vairuoti automobilį buvo atimta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Trečias kartas, atsispindintis tame pačiame registro išraše, jau buvo aptartas – tai pareiškėjo paskirta nuobauda pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad J. J. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones neįgyta, ir važiuodamas pagrindiniu keliu nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, su juo susidūrė ir apgadino. Tad trečią kartą – 2020 m. gegužės 17 d. J. J. vairavo automobilį, kai jo speciali teisė vairuoti automobilį buvo atimta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Išvadoje nurodyta, kad J. J. turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę. BK 243 straipsnis „Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones“ nustato: tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Pažymėjo, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-843/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-493/2020). BK 243 straipsnio taikymo kontekste Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad veiksmų sistemingumas teismų praktikoje dažnai siejamas su jų pasikartojimu ne mažiau kaip tris kartus (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-417-932/2020). Teismų praktikoje taikant BK 243 straipsnį kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-744/2019). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo vieną kartą nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-497/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019).

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytoji teismų praktika patvirtina, kad BK 243 straipsnio taikymui nėra labai aiškiai ir konkrečiai įvardintų objektyvių kriterijų, teismų praktikoje nurodyti veikos sistemingumo, piktybiškumo bei pavojingumo kriterijai yra vertinamojo pobūdžio, ir pažeidimą tiriantis pareigūnas juos nustatyti turi pagal objektyvius byloje surinktus duomenis bei savo vidinį įsitikinimą. Tai, kad BK 243 straipsnio taikymo praktika teisėsaugos sistemoje nebuvo vieninga, patvirtina Panevėžio apygardos prokuratūros 2020 m. spalio mėn. organizuotas pasitarimas BK 243 straipsnio taikymo klausimais. Todėl pareiškėjas galėjo objektyviai klysti, nustatydamas, kokia atsakomybė- baudžiamoji ar administracinė pažeidėjui aukščiau nurodytu atveju turėjo būti taikoma. Vienok, nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga yra tai, kokias administracinio nusižengimo aplinkybes pareiškėjas nustatė ir pagal kokį ANK straipsnį taikė atsakomybę pažeidėjui J. J..

ANK 423 straipsnio 1 dalis (pagal kurią pareiškėjas Nutarimu paskyrė J. J. administracinę nuobaudą) nustato: neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. ANK 417 straipsnio 1 dalis (pagal kurią pareiškėjas Nutarimu paskyrė J. J. administracinę nuobaudą) nustato: reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Nagrinėjamai bylai yra aktuali ANK 423 straipsnio 1 dalies dispozicija.

Kito ANK straipsnio (pagal kurį pareiškėjas Nutarimu nepaskyrė J. J. administracinės nuobaudos) – ANK 424 straipsnio 3 dalis nustato: transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.

Tad ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 424 straipsnio 3 dalies dispozicijos skiriasi: ANK 423 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas „neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“, joje neteigiama, jog asmeniui „atimta teisė vairuoti transporto priemones“, o ANK 424 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodyta „atimta teisė vairuoti transporto priemones“. Teismo vertinimu, J. J. atvejis atitiko būtent ANK 424 straipsnio 3 dalį, kadangi jis pažeidimo padarymo dieną (2020 m. gegužės 17 d.) turėjo atimtą teisę vairuoti transporto priemonę. Tuo tarpu pareiškėjas Nutarimu nuobaudą J. J. paskyrė tik pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už pažeidimą, lėmusį turto apgadinimą, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonę asmenims.

Pagal teismų praktiką, jeigu nėra pagrindo asmens veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jam BK 243 straipsnį, taikytina ANK 424 straipsnio 3 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl asmens išteisinimo pagal BK 243 straipsnį (išteisino pirmosios instancijos teismas), pažymėjo, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Tai nurodė ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-744/2020). Kauno apygardos teismas, pasisakydamas dėl asmens išteisinimo pagal BK 243 straipsnį (išteisino pirmosios instancijos teismas), nurodė, kad vieną kartą asmens padarytas šio draudimo (t. y. teisės vairuoti transporto priemonę) pažeidimas negali būti laikomas sistemingu ir piktavališku, rodančiu išteisintojo elgesio kryptingumą, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. J. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Nustatytas D. J. vairavimas nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo požymius ir už šią veiką jam gresianti atsakomybė (jos taikymui teisinių kliūčių nėra) bei su ja sietini padariniai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant prevencinių tikslų (Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-265-919/2020). Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad taikant atitinkamus ANK straipsnius (t. y. 424 bei 427 straipsnius) yra baudžiama už konkretų pavienį teisės pažeidimo atvejį, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį taikoma nustačius daugkartinį, sistemingą teismo paskirto draudimo ar įpareigojimo nevykdymą, t. y. pasireiškus visumai atvejų, kuriuos jungia vieninga asmens tyčia nevykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (2020 m. spalio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-417-932/2020).

Remdamasis aptartais ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 424 straipsnio 3 dalies dispozicijų skirtumais ir aptarta teismų praktika dėl BK 243 straipsnio ir ANK 424 straipsnio 3 dalies taikymo, teismas sprendžia, kad jeigu pareiškėjas būtų iš tiesų laikęs (kaip teigė skunde), kad J. J. veiksmų prigimtis ir nesistemingumas neleidžia tų veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, tai pareiškėjui būtų buvę pagrindu paskirti nuobaudą J. J. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokole, įvardijant nusižengimo esmę, nurodyta jog J. J. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones neįgyta, pažeidėjo veiką vertino kaip atitinkančią ANK 423 straipsnio dispoziciją. Tai tik patvirtina, jog pareiškėjas registro duomenų netikrino, nes jeigu pareiškėjas būtų patikrinęs registre duomenis apie J. J., tai būtų nustatęs, kad J. J. atimta teisė vairuoti transporto priemones, o ne teisės vairuoti šis asmuo nėra įgijęs, ir tai pareiškėjui būtų buvę pagrindu spręsti J. J. atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, o ne pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį klausimą. Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo atlikimo metu nepateikė paaiškinimo, taigi, nepaaiškino, ar jis patikrino, ar nepatikrino duomenis registruose apie pažeidėją J. J.. Be to, pareiškėjas ir skunde teismui netvirtino, kad jis patikrino duomenis registruose: pareiškėjas tik teigė, kad nei Tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje nėra nė vieno dokumento ar kito įrodymo, pagrindžiančio Išvadoje nustatytą aplinkybę, jog jis nepatikrino Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie J. J.. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas Nutarimą, nepatikrino apie pažeidėją J. J. duomenų registruose – nepatikrino Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, galimai nepatikrino ir Administracinių nusižengimų registre. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė jam nustatytas pareigas, tokiu būdu kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu) pažeidė ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalių, 617 straipsnio 1 dalies, nesilaikė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo bei pažeidė 6.7 papunkčio reikalavimus, netinkamai Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 papunktyje įtvirtintas funkcijas. Darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjui buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Panevėžio AVPK viršininko 2020 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 50-TE-234 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. K.“. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus pareiškėjo prašymą, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė