Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad remiantis paskolos išdavimo dieną galiojusia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) redakcija, įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „atlygis“ apibrėžimo ir nedetalizuoja, kokia tvarka šis atlygis turėtų būti sumokamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Ieškovė, taikydama vartojimo kredito gavėjui mokesčius, išlaidas ir atlygį, kaip reikalauja VKĮ normos, įskaičiuoja į bendrą vartojimo kredito kainą, kuriai taikomi VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai, t. y. maksimalūs leistini dydžiai (metinė palūkanų norma ne didesnė kaip 75 proc., o visų kitų išlaidų suma, apskaičiuota vienai naudojimosi suteiktu vartojimo kreditu dienai, neturėtų būti didesnė kaip 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl visų atsakovei taikomų mokesčių (8,80 proc. sutarties sudarymo mokesčio bei 0,80 proc. administravimo mokesčio), kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyti skaičiavimo reikalavimai tik daliai, t. y. ne mažiau kaip 75 procentų, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio. Likusi 25 proc. atlygio dalis gali būti skaičiuojama operatoriaus pasirinkimu. Atsižvelgdama į VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimus ieškovė taiko kainodarą, kai 50 proc. atlygio sudaro sutarties sudarymo mokestis, o likusi 50 proc. atlygio dalis (administravimo mokestis) išdėliojama per visą paskolos terminą. Suteikiant atsakovei paskolą, 241,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio suma buvo įskaityta į ieškovės sąskaitą (kaip dalis organizatoriui mokamo mokesčio, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ išimtimi), o atsakovė įsipareigojo šią sumą grąžinti kasmėnesinėmis įmokomis per paskolos sutarties galiojimo laikotarpį, todėl nutraukus sutartį, ji turi grąžinti likusią nesumokėtą sumą – 229,50 Eur, kuri bus paskirstyta investuotojams.

7. Apeliantė pažymi, kad platformos veikimas užtikrinamas organizatoriaus pagalba vartotojams pasiskolinti vieniems iš kitų ir ieškovė veikia kaip tarpininkas, dėl to dalyvaujantys asmenys patvirtina, kad sutinka, jog tam tikrais atvejais organizatorius gali perimti skolintojų reikalavimo teises dėl sutarties vykdymo ir išieškojimo, siekiant užtikrinti skolos grąžinimą, tuo tarpu paskolos gavėjas patvirtina, kad skolintojo asmuo neturi jam esminės reikšmės. Visi šie organizatoriaus veiksmai yra apmokami ir sutarties sudarymo mokestis yra dalis mokamo atlygio kas atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies reikalavimus.

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, tačiau nustatė pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja viešasis interesas.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 17 d. paskolos sutarties Nr. 69211166 dėl vartojimo kredito suteikimo pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, kuriuose atsakovė yra skolininkė, o ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorė ir šios sutarties bei jos šalių atžvilgiu taikytinos VKĮ nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos XVIII-1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ ir 6 knygos XLIII skyriaus Trečiojo skirsnio „Vartojimo kreditas“ nuostatos. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei (sumokėjo tik pirmąsias tris kredito įmokas), dėl to pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės negrąžintą paskolos sumą, pradelstas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, nuostolių dėl negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų forma) atlyginimą, netesybas ir procesines palūkanas. Pirmosios instancijos sumažino ieškovei iš atsakovės priteistiną sutarties sudarymo mokestį bei sutarties administravimo mokestį, vertindamas, kad šie mokesčiai skaičiuotini iki sutarties nutraukimo dienos.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinio reikalavimus dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šiuos mokesčius, apskaičiuotus už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo, taip pat iš jų atėmęs atsakovės įmokėtas sumas (20,10 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 76,42 Eur administravimo mokesčio). Nors apeliacinį skundą ieškovė pateikė tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, susijusios su sutarties sudarymo mokesčio priteisimu, Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi pranešė šalims apie galimybę, vadovaujantis viešuoju interesu, išeiti už apeliacinio skundo ribų, kadangi byloje kyla poreikis apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti viso platformos operatoriaus atlygio pagal vartojimo kredito sutartį, kurį apima ne tik sutarties sudarymo mokestis, bet ir sutarties administravimo mokestis, kontekste.

13. Kaip matyti iš su ieškiniu į bylą pateiktų paskolos sutarties specialiųjų sąlygų, šalys be kita ko susitarė dėl 8,8 proc. sutarties sudarymo mokesčio ir 0,8 proc. administravimo mokesčio. Iš byloje pateikto įmokų grafiko matyti, kad sutarties sudarymo mokestis yra 241,56 Eur dydžio, o administravimo mokestis – 729,68 Eur dydžio. Ginčo dėl to, kad šios sumos vertintinos kaip ieškovės atlygis, nėra: ieškovė pripažįsta, kad abi šios sumos yra ieškovės užmokestis už jos vykdomą veiklą. Sutarties sudarymo mokestis: atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. VKĮ nuostatose nėra apibrėžta, kas sudaro skolinimo platformos operatoriui mokamą atlygį, t. y. nėra išskirti galimi sutarties sudarymo, administravimo mokesčiai ar kiti mokesčiai. Taigi, nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės prašomas priteisti administravimo, tiek sutarties sudarymo mokestis vertintinas sistemiškai, kaip vieningas atlyginimas operatoriui.

Dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygiui taikomų reikalavimų

14. Kaip minėta, ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė ir jos veiklai taikytini VKĮ numatyti reikalavimai. Vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, ne mažiau kaip 75 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 procentų) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 procentų), kurią draudžiama viršyti.

15. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.

16. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, ieškovė būtent ir remiasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, numatančia išimtį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pozicija yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies nuostatas tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos investuoti į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą. Ieškovė byloje duomenų, kad ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos investavo ji pati, o ne investuotojai, ir į kiekvieną, o ne į vieną, vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą, nepateikė. Nors ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus, kad konkrečiai į atsakovės paskolą investavo 12 procentų sumos, taip pat sutarties bendrąsias sąlygas, į kurias įtraukta nuostata, jog ieškovė turi teisę investuoti į suteikiamas paslaugas, kartu su atkartota įstatyminės išimties formuluote, kad į kiekvieną paskolą investuojama ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos, užtikrinant, jog visu sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovės suteiktos paskolos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentai negrąžintos paskolos sumos (sutarties bendrųjų sąlygų 3.23 punktas), pati savaime negali būti aiškinama kaip patvirtinanti realų įstatymo reikalavimus atitinkančio investavimo faktą. Priešingai, ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė veikianti kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių skolintojų ir paskolų gavėjų, tiek paskolos suteikimui, tiek ir sutarties sudarymo mokesčiui naudojusi platformoje užsiregistravusių skolintojų lėšas.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio teisėtumo

17. Pažymėtina, kad šioje byloje kilęs ginčas išimtinai susijęs su sutarties sudarymo mokesčio pagrįstumu ir dydžiu, tuo tarpu teismuose yra nagrinėjama ir yra išnagrinėta nemažai tapačių ginčų pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį skirtingiems fiziniams asmenims (vartotojams), kurie per ieškovę, kaip tarpininkę, yra sudarę vartojimo kredito sutartis ir nustatytais terminais pagal jas neatsiskaitę. Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024 2024 m. rugsėjo 12 d. sukurtas precedentas, pagal kurį pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygos dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), kaip prieštaraujančios įstatymui (VKĮ 25³ straipsnio 6 daliai). Šiuo precedentu vadovaujamasi ir kitose vėliau Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose: Nr. e2A-1208-1041/2024, Nr. e2A-1102-555/2024, Nr. e2A-1098-413/2024, Nr. e2A-1099-1041/2024.

18. Nurodytina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (liet. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018 18 punktą). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų (precedentų tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (liet. be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

20. Išanalizavus Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2A-1083-945/2024, Nr. e2A-1208-1041/2024, Nr. e2A-1102-555/2024, Nr. e2A-1098-413/2024, Nr. e2A-1099-1041/2024, kuriose teismas ex officio pripažino paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, susiklosčiusiais faktines situacijas matyti, kad visose nurodytose bylose vertintose vartojimo kredito sutartyse numatytas sutarties sudarymo mokestis sudarė didesnes sumas nei 25 procentai nuo visos tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamos atlygio sumos (susidedančios iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio) (civilinėje byloje Nr. e2A-1102-555/2024 – 38,84 proc., civilinėje byloje Nr. 2A-1208-1041/2024 – 43,39 Eur, civilinėje byloje Nr. e2A-1098-413/2024 – 75,3 proc.), o tokios sutarties sąlygos prieštarauja VKĮ 25³ straipsnio 6 daliai. Tuo tarpu ginčo byloje susiklostė šiek tiek kitokia faktinė situacija, kai savo atlygį ieškovė nors ir suskaidė į dvi dalis (241,56 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį nurodė taikanti už sutarties sudarymo metu teikiamas paslaugas, ir 729,68 Eur sutarties administravimo mokestį), tačiau sutarties sudarymo mokestis sudaro mažesnę nei 25 proc. dalį bendros atlygio sumos (24,87 proc., 971,28 Eur = 241,56 Eur + 729,68 Eur, 241,56 Eur / 971,28 Eur × 100 proc.). Ir nors ieškovės atlygio dalis, sietina su sutarties sudarymo momentu, neviršija įstatyme įtvirtintos maksimalios atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribos, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį, ši sutarties nuostata vertintina taip pat kaip neatitinkanti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatų kaip nesąžininga CK 6.228-4 straipsnio 9 dalies prasme.

21. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis įtvirtina teismo pareigą būti aktyviam ir vertinti sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: „teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019, 19 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 47 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37 punktas). Teismai, vertindami sutarties sąlygų sąžiningumą ex officio, turi atlikti ne visų sutarties sąlygų sąžiningumo patikrą, o tik tokių, kurios glaudžiai (sistemiškai) susijusios su ginčo dalyku.

22. Nors CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis, 6.228-8 straipsnis, VKĮ 10 straipsnis numato galimybę sutartis sudaryti nuotoliniu būdu, pasitelkiant elektroninių ryšių priemones, įskaitant ir sutartis su vartotojais dėl paskolos ar kredito suteikimo, pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis).

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sutarties sudarymo mokestis, kuris yra įtrauktas į bendrąją paskolos kainos metinę normą, numatytas Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte ir specialiosiose sąlygose. Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos mokėjimo grafike. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0. Specialiosiose sąlygose numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis lygus 8,8 proc. (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos).

24. CK 6.228-4 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai (ši nuostata atitinka Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) (Direktyva 93/13/EEB) dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatas). CK 6.228-4 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad reikalavimo visas vartojimo sutarties rašytines sąlygas numatyti aiškiai ir suprantamai neatitinkančios sąlygos automatiškai laikomos nesąžiningomis. Be to, kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Taigi, pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimą, jei konkreti vartojimo sutarties sąlyga išreikšta neaiškiai ir nesuprantamai, ji laikytina neskaidria, ir automatiškai nesąžininga, kas sudaro prielaidas teismui tokias sąlygas pripažinti negaliojančiomis vien tik dėl šios priežasties.

25. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, specialiose sutarties sąlygose numatytas sutarties sudarymo mokestis sudaro 8,8 proc., tačiau nei iš šių sutarčių sąlygų, nei iš sutarties bendrųjų sąlygų nėra galimybės nustatyti, koks šio mokesčio nustatymo mechanizmas (formulė) (kokiu konkrečiu būdu operatorius apskaičiavo sutarties sudarymo mokestį), nors akivaizdu ji turėtų būti, kadangi įvertinus kitų analogiškų sutarčių specialiąsias sąlygas matyti, kad sutarties sudarymo mokestis kone kiekvienam vartotojui skiriasi (pvz. civilinėje byloje Nr. e2A-1208-1041/2024 esančioje sutartyje – 7,7 proc., civilinėje byloje Nr. e2A-1098-413/2024 – 9,00 proc., civilinėje byloje Nr. e2A-1102-555/2024 – 6,00 proc.).

26. Primintina, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Tai reiškia, kad su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimali riba yra 25 procentų.

27. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimus). Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimus).

28. Taigi atkreipiamas dėmesys nesąžiningų sąlygų vertinimo kontekste, kaip ieškovė taiko paslėptą sutarties sudarymo apskaičiavimo mechanizmą. Kaip jau minėta sutarties sudarymo mokestis: Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1208-1041/2024 – 7,7 proc., civilinėje byloje Nr. e2A-1098-413/2024 – 9,00 proc., civilinėje byloje Nr. e2A-1102-555/2024 – 6,00 proc., ir toks sutarties sudarymo mokestis sudarė didesnes sumas nei 25 procentai nuo visos tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamos atlygio sumos, tačiau šioje byloje sutarties sudarymo mokestis nesudarė didesnės sumos nei 25 procentai, bet yra 8,8 proc. Taigi, nors sutarties sudarymo mokesčių, nurodytų standartinėse sutartyse, procentinė išraiška yra siejama su skolinama suma, pagal ieškovės parengtas standartines sutarties sudarymo sąlygas galima daryti prielaidą, jog ieškovė jo realiai nesieja su VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, kas iš esmės sudaro sąlygas diferencijuoti vartotojus nesant objektyvaus pateisinimo ir pažeisti lygybės įstatymui principą.

29. Nesant aiškaus mokesčio nustatymo mechanizmo, sudaromos sąlygos nesąžiningumui ir piktnaudžiavimui – kredito teikėjas (operatorius) turi galimybes nesąžiningai nustatyti tokią sąlygą kiekvienam vartotojui atskirai, remdamasis neatskleistais kriterijais, kas iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Šiuo atveju nors sąlyga įtvirtinta specialiosiose sutarties sąlygose, akivaizdu, kad vartotojas dėl tokios sąlygos neturėjo galimybės derėtis, nes sutartis sudaryta nuotoliniu būdu, pagal konkrečiam vartotojui pasiūlytas sąlygas, kurių keisti galimybės nėra (angl. take it or leave it), taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad vartotojas su tokia sąlyga būtų sutikęs, jei tik būtų turėjęs galimybę derėtis. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas pripažinti sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio nesąžiningomis ir negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CK 6.228-4 straipsnio 9 dalis). Atitinkamai, tai sudaro prielaidas atmesti ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo šioje dalyje priimti naują sprendimą ir priteisti visą prašomą sutarties sudarymo mokestį.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisti, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio, panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 20,10 Eur sutarties sudarymo mokestis ir, šį klausimą išsprendus iš esmės, reikalavimą atmesti visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Sumažinus ieškovei iš atsakovės priteisiamas sumas nuo, iš naujo vertintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, kuriuos, kaip matyti iš su ieškiniu pateiktos lentelės, ieškovė skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo mokesčio dalį. Dėl nurodytos priežasties nurodytina, kad už 118 d. laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 10 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 53,65 Eur (57,67 Eur – 4,02 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 3,17 Eur (53,65 Eur x 0,05 proc. x 118 d.). Už 88 d. laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 10 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 74,36 Eur (78,38 Eur – 4,02 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 3,27 Eur (74,36 Eur × 0,05 proc. × 88 d.). Už 57 d. laikotarpį nuo 2024 m. sausio 10 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 74,36 Eur (78,38 Eur – 4,02 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 2,12 Eur (74,36 Eur × 0,05 proc. × 57 d.). Už 26 d. laikotarpį nuo 2024 m. vasario 10 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 74,36 Eur (78,38 Eur – 4,02 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 0,97 Eur (74,36 Eur × 0,05 proc. × 26 d.). Dėl nurodytų priežasčių ieškovei iš atsakovės priteista delspinigių suma mažinama iki 9,53 Eur (3,17 Eur + 3,27 Eur + 2,12 Eur + 0,97 Eur).

32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė byloje patyrė 706,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 101,00 Eur žyminį mokestį, 605,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Teismas akcentavo, kad patenkino ieškovės reikalavimų 3 669,60 Eur iš 4 457,85 Eur sumos, atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai apskaičiavo ieškovei iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (581,18 Eur (706 Eur x 82,32 proc.)). Priteistiną ieškovei sumą sumažinus 20,10 Eur ir 0,57 Eur suma, atlygintina išlaidų dalis apskaičiuotina tokia tvarka: 3 648,93 Eur / 4 457,85 Eur × 706,00 Eur = 577,89 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas atsakovės prašymas priteisti apeliaciniame procese turėtų išlaidų atlyginimą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2023 m. liepos 17 d. Paskolos sutarties Nr. 69211166 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo jų sudarymo momento.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (juridinio asmens kodas 304051511) iš atsakovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 20,10 Eur (dvidešimt eurų, 10 ct) sutarties sudarymo mokesčio, ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės, ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo atmesti.

Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (juridinio asmens kodas 304051511) iš atsakovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą delspinigių sumą nuo 10,10 Eur (dešimt eurų, 10 ct) iki 9,53 Eur (devynių eurų, 53 ct).

Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (juridinio asmens kodas 304051511) iš atsakovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo sumą nuo 581,18 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro, 18 ct) iki 577,89 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų, 89 ct).

Palikti kitą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo už akių dalį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.