- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1098-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00523-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- S. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8381-490/2024, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui S. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. T. 2 496,62 Eur negrąžintą kreditą, 228,91 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 m. vasario 22 d.; 81,39 Eur administravimo mokestį; 31,02 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 23 d. iki 2024 m. kovo 13 d. (ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 22 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio; 22 procentų dydžio nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 22 d.) nuo pagal Paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 873,56 Eur sumos; 245,14 Eur sutarties sudarymo mokestį; 10,17 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas: 112 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas; priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei atsakovas be pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą terminą nepareikš atsiliepimo į ieškinį.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2023 m. rugsėjo 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 57294368 (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 2 760 Eur (2 511,60 Eur paskola + 248,40 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis), kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti per 76 mėn. laikotarpį. 248,40 Eur sutarties sudarymo mokestį ieškovė be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, refinansavo atsakovo 1 674,28 Eur įsiskolinimą AB „SEB bankas“ ir pervedė jam 837,32 Eur sumą. Atsakovui laiku nemokant įmokų pagal Paskolos sutartį, ieškovė 2024 m. vasario 22 d. vienašališkai sutartį nutraukė.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 496,62 Eur negrąžintą paskolą, 228,91 Eur paskolos palūkanas, 6,94 Eur administravimo mokestį, 31,02 Eur nuostolių atlyginimą, 22 procentų nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. kovo 14 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 22 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 1 873,56 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 669,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad paskolos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą vartojimo kreditą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 2 496,62 Eur negrąžinto kredito sumą. Teismas nustatė, kad pagal tarp šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygas kreditą, mokėjimo palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2029 m. gruodžio 22 d. Paskolos sutartį nutraukus nuo 2024 m. vasario 22 d., ieškovė apskaičiavo iki paskolos sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 228,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismo vertinimu, toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl teismas jį patenkino.
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti administravimo mokestį visa apimtimi iki sutarties termino pabaigos pagrįstumo, akcentavo, kad paskolos sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2024 m. vasario 22 d. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Tai reiškia, kad nors šalys ir susitarė, jog administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Teismo vertinimu, ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2024 m. vasario 22 d., atskaičius atsakovo sumokėtus 0,06 Eur. Iš viso už šį laikotarpį administracinis mokestis sudaro 6,94 Eur (1,75 + 1,74 + 1,73 + 1,72), todėl būtent ši suma ir priteistina ieškovei iš atsakovo, o likusi reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės nuostolių faktas yra įrodytas, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, priteisiant ieškovei 31,02 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 23 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2024 m. kovo 13 d. (ieškinio parengimo dienos) ir 22 procentų dydžio nuostolius už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. kovo 14 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 22 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 1 873,56 Eur sumos (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.249, 6.251 straipsniai bei CPK 178 straipsnis).
8. Teismas nustatė, kad 248,40 Eur sutarties sudarymo mokestį ieškovė persivedė sau paskolos sutarties sudarymo pradžioje, o atsakovui pervedė tik paskolos sumą. Taigi, prašomą priteisti sutarties sudarymo mokestį iš atsakovo ieškovė jau faktiškai yra gavusi pačioje sutarties sudarymo pradžioje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų grąžinusi investuotojams sutarties sudarymo mokestį, kaip tai numatyta sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punkte. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškiniu faktiškai yra reiškiamas reikalavimas trečiųjų asmenų naudai, nors ieškovė yra suformulavusi reikalavimą priteisti jai 245,14 Eur sutarties sudarymo mokestį. Anot teismo, tokiu atveju ieškovei faktiškai būtų priteistas sutarties sudarymo mokestis, kurį ji jau gavo, tuo tarpu ieškovei pakartotinai priteistos sumos grąžinimas investuotojams liktų teisiškai neapibrėžtas. Dėl to toks teismo sprendimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartos civilinėje byloje Nr. e2A-322-340/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-727-779/2024). Nurodytų motyvų pagrindu teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 245,14 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir iš atsakovo priteista nuostolių suma viršija netesybų sumą, todėl netesybos įskaitomos į nuostolių sumą ir ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkinamas.
10. Teismas nurodė, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Patenkinta reikalavimų dalis sudaro 93,35 procentus (4 636,60 Eur (2496,62 Eur + 228,91 Eur + 6,94 Eur + 31,02 Eur + 1 873,56 Eur) × 100 proc./ 4 966,81 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 669,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (717 Eur × 93,35 proc./100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 245,14 Eur sutarties sudarymo mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai interpretavo sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą. Sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Aplinkybė, kad sutarties sudarymo mokesčio suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, jog sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Sutarties sudarymo mokestį paskolos gavėjas skolinasi iš investuotojų, t. y. skolintojų paskolintą sumą sudaro paskolos suma (bendra vartojimo kredito suma) ir sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė atskaito iš paskolos gavėjo paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis operatoriui mokamo atlygio ir atitinka Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6¹ dalies reikalavimus.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų
13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutarties Nr. 57294368 pagrindu šalis siejo vartojimo kredito teisiniai santykiai, kuriuose atsakovas yra skolininkas, o ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo negrąžintą paskolos sumą, pradelstas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, nuostolių dėl negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų forma) atlyginimą, procesines palūkanas.
14. Iš paskolos sutarties bei įmokų grafiko matyti, kad atsakovui buvo suteikta 2 511,60 Eur dydžio paskola, iš šios sumos 1 674,28 Eur refinansuotas atsakovo įsiskolinimas AB „SEB bankas“, o atsakovui į jo sąskaitą pervesta 837,32 Eur. Šalys susitarė dėl 248,40 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 81,45 Eur sutarties administravimo mokesčio. Ginčo dėl to, kad šios sumos vertintinos kaip ieškovės atlygis, byloje nekilo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo likusias neapmokėtas šių mokesčių dalis – 245,14 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 81,39 Eur sutarties administravimo mokesčio.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių atmetė ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, o reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 6,94 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pranešė šalims apie galimybę, vadovaujantis viešuoju interesu, išeiti už skundo ribų, kadangi byloje kyla poreikis apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti viso platformos operatoriaus atlygio pagal vartojimo kredito sutartį, kurį apima ir sutarties sudarymo mokestis, kontekste.
16. Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 proc.) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 proc.), kurią draudžiama viršyti. Įstatyme taip pat įtvirtinta išimtis, kada toks ribojimas netaikomas – kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų vartojimo kredito dalį (ne mažesnę kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos) finansuoti savo lėšomis. Kitaip tariant, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tokiu atveju veiktų ne tik kaip tam tikras tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko, bet ir pats įgytų kreditoriaus statusą, kuris lemtų ir galimybes taikyti kitokią atlygio skaičiavimo tvarką.
17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti sutarties sudarymo mokestį, ieškovė būtent ir prašo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintą išimtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios savo pozicijos ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais. Bendrosiose sąlygose nurodyta, kad ieškovė į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos, užtikrinant, jog visu sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovės suteiktos paskolos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos paskolos sumos (sutarties bendrųjų sąlygų 3.23 punktas). Tačiau ši nuostata pati savaime negali būti aiškinama kaip patvirtinanti realų įstatymo reikalavimus atitinkančio investavimo faktą. Priešingai, ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė veikianti kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių skolintojų ir paskolų gavėjų tiek paskolos suteikimui, tiek ir sutarties sudarymo mokesčiui naudojusi platformoje užsiregistravusių skolintojų lėšas. Nurodytos aplinkybės pripažįstamos pagrindu ieškovės argumentus dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintos išimties taikymo atmesti.
18. Kaip minėta nutarties 16 punkte, įstatymas draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi. Nagrinėjamu atveju savo atlygį ieškovė suskaidė į dvi dalis: 248,40 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį nurodė taikanti už sutarties sudarymo metu teikiamas paslaugas, ir 81,45 Eur sutarties administravimo mokestį. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 329,85 Eur (248,40 Eur + 81,45 Eur), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 75,3 proc. (248,40 Eur × 100 proc. / 329,85 Eur). Kitaip tariant, tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu ieškovė įrodinėja, kad jos atlygio dalis, sietina su sutarties sudarymo momentu, viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą.
19. Tokios išvados nepaneigia ir sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka. Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte bei Naudojimo sąlygų 10.4 punkte įtvirtintos nuostatos, jog sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos mokėjimo grafike. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovė aiškiai nurodė sutarties sudarymo mokestį įsiskaičiusi būtent sutarties sudarymo metu.
20. Nors ieškovė akcentuoja, kad atsakovas sutarties sudarymo mokestį turi mokėti periodinėmis įmokomis viso sutarties galiojimo laikotarpiu, ji aiškiai nurodo, jog pats mokestis nėra susijęs su besitęsiančiu sutarties administravimu, kad tai tik atidėtas jau sutarties sudarymo metu atsiradusių išlaidų kompensavimas. Kitaip tariant, ieškovė pati sukūrė veiklos modelį, pagal kurį atsakovui skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovui šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas. Aplinkybė, kad ieškovė šią sumą iš esmės išieško ne sau, o skolintojams, pati savaime nepaneigia aptariamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškovė skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė. Taigi, sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, darytina išvada, jog ieškovė reikalauti iš atsakovo sutarties sudarymo mokesčio neturi teisės.
21. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o taip pat atmesti apeliacinio skundo reikalavimus dėl šio mokesčio priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą, papildomai pripažįstant negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2023 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutarties Nr. 57294368 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.