- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-322-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13076-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- L. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei L. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą ir pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. D. 1 502,32 Eur negrąžintą paskolą, 126,08 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., 163,72 Eur administravimo mokestį, 5,3 Eur nuostolių atlyginimo, 19 proc. dydžio negautas pajamas, 147,68 Eur sutarties sudarymo mokestį, 15,63 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės L. D. 1 502,32 Eur negrąžintą paskolą, 126,08 Eur pelno palūkanas, 56,24 Eur administravimo mokestį, 206,71 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), 15,63 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 906,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 470,11 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovė iki šios dienos nėra grąžinusi 1 502,32 Eur dydžio jai suteikto kredito. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1 502,32 Eur negrąžinta paskola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 126,08 Eur pelno palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas metines 19 proc. dydžio pelno palūkanas. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 126,08 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 147,68 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte numatyta, jog sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Šio mokesčio atskaitymą paskolos išmokėjimo metu patvirtina ieškinyje nurodomas aplinkybės, kad suteikdama paskolą atsakovei, ieškovė 147,68 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateiktas 2023 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymo išrašas iš kurio matyti, kad atsakovei buvo pervesta 1502,32 Eur suma (1 650 Eur skolintojų paskolinta suma (paskolos suma 1 502.32 Eur + sutarties sudarymo mokestis 147,68 Eur). Visą sutarties sudarymo mokestį – 147,68 Eur (1 650 Eur skolintojų paskolinta suma – 1 502,32 Eur paskolos suma) ieškovė pervedė sau paskolos sutarties sudarymo pradžioje. Taigi, prašomą priteisti 147,68 Eur sumą ieškovė jau yra gavusi iš atsakovės sutarties sudarymo pradžioje, todėl šį ieškinio reikalavimą teismas atmetė.
7. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašomo priteisti iš atsakovės 163,72 Eur dydžio administravimo mokesčio, nurodė, kad pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, „Administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Paskolos sutarties mokėjimų grafike administravimo mokesčio mokėjimas išskaidytas visam paskolos sutarties galiojimo laikotarpiui. Iš viso atsakovė ieškovei nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d. turėjo sumokėti 163,72 Eur administravimo mokesčio. Paskolos sutartis buvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 30 d., iš ieškinio duomenų matyti, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės 163,72 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis, be kita ko, yra apskaičiuotas ir po sutarties nutraukimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad metai turi 360 d., o mėnesis 30 d. Nutraukus sutartį, šalių nesieja prievoliniai, sutartiniai santykiai, sutarties administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl ieškovės teisėtas lūkestis apima tik iki sutarties nutraukimo dienos viso: 56,24 Eur (5 mėnesinių įmokų (12,02 Eur+11,64 Eur+11,26 Eur+10,86 Eur+10,46 Eur) administravimo mokesčio suma, atsakovės nepadengta iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 56,24 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki paskolos sutarties nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 30 d.).
8. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės 5,3 Eur nuostolių atlyginimo, t. y. paskolos sutartyje įtvirtintas 19 proc. metines (pelno) palūkanas už negrąžintą paskolą, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 5 d., ir 19 proc. nuostolių atlyginimo, skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos, t. y. 2025 m. kovo 20 d., nurodė, kad formaliai įvertinus prie ieškinio pateiktus įrodymus matyti, kad atsakovė, tinkamai vykdydama sutartį, už laikotarpį – nuo kredito sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo – ieškovei būtų sumokėjusi 5,3 Eur pelno palūkanų. Teismas sprendė, kad ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės kaip negautos pajamos. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti, atsakovei tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, teismas sprendė, jog ši suma taip pat priteistina iš atsakovės. Bendra priteistina negautų pajamų suma – 206,71 Eur.
9. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties bendrosiose sąlygose (7.5. punktas) nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis, kuris turi būti mokamas nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (delspinigiai nėra skaičiuojami už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį kiekvienai vėluojančiai įmokai). Ieškovė neviršijant 180 dienų laikotarpio kiekvienai vėluojančiai įmokai nuo neapmokėtos sumos apskaičiavo 0,05 proc. dydžio delspinigius, kurių suma yra 15,63 Eur. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, o ieškovės apskaičiuoti delspinigiai atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistini 15,63 Eur dydžio delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5. punktas).
10. Iš atsakovės ieškovei taip pat teismas priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 906,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-18289-808/2023 dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti 163,72 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023-04-20 iki 2025-03-20; priteisti nesumokėtą 147,68 Eur sutarties sudarymo mokestį; priteisti iš atsakovės ieškovės sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. ieškovė atkreipia dėmesį, kad pagal su atsakove sudarytą paskolos sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutartą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto paskolos gavėjas privalo sumokėti jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama.
11.2. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0.80 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Ieškovė pažymi, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį.
11.3. Sudarydamos paskolos sutartį Nr. 16486518, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovė žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Remiantis Naudojimosi sutarties 9.2 p. ir Bendrųjų sąlygų 8.12 p., ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir atstovauja skolintojus (Investuotojus) visuose paskolos administravimo etapuose. Ieškovei perėmus reikalavimo teises, kad būtų užtikrintas paskolos sutarties vykdymas ir skolos išieškojimas, siekiama vykdyti visus veiksmus, būtinus tinkamai atstovauti skolintojo interesus ir administruoti skolos grąžinimą.
11.4. Atsakovei nevykdant paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė paskolos sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
11.5. Pagal su atsakove sudarytą paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Remiantis paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (1502,32 EUR), ir sutarties sudarymo mokestis (147,68 EUR) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatoriaus) sąskaitą, o atsakovė sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovė įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei.
11.6. Ieškovė, taikydama vartojimo kredito gavėjui mokesčius, vadovaudamasi VKĮ 2 straipsnio 3 dalies normomis juos įskaičiuoja į bendrą vartojimo kredito kainą, kuriai taikomi VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai, t. y. maksimalūs leistini dydžiai (metinė palūkanų norma ne didesnė kaip 75 proc., o visų kitų išlaidų suma, apskaičiuota vienai naudojimosi suteiktu vartojimo kreditu dienai, neturėtų būti didesnė kaip 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos). Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys sudarė paskolos sutartį, kurioje susitarė dėl visų atsakovei taikomų mokesčių (8,95 proc. sutarties sudarymo mokesčio bei 0,80 proc. administravimo mokesčio), kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Iš paskolos sutarties grafiko matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 147,68 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 163,72 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo.
11.7. Ieškovė yra suteikusi atsakovei 195 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 177,63 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 17,37 EUR sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti pagal su atsakove sudarytą paskolos sutartį Nr. 16486518. Remiantis pateiktais duomenimis, matyti, kad šiuo konkrečiu atveju į atsakovo sudarytą paskolos sutartį bendrovės įnašas sudarė VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje nustatytą 12 proc. reikalavimą ir atitiko Interesų konfliktų vengimo politikos 4.2.5 pp. nuostatą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) po teismo sprendimo už akių priėmimo, prašo prijungti prie bylos papildomą įrodymą – pažyma apie UAB „Finansų bitė“ investuotą sumą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas už akių priimamas, įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, o naujų įrodymų prijungimas apeliacinės instancijos teisme sudarytų prielaidas paneigti sprendimo už akių esmę, prašymas atmetamas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
16. 2023 m. kovo 20 d. šalys sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 1 502,32 Eur paskola 24 mėnesių laikotarpiui (papildomai paskaičiuotas 147,68 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis, todėl bendra paskolos suma – 1 650 Eur), o atsakovė įsipareigojo sumokėti suteiktą kreditą, paskolos sutarties sudarymo ir kitus mokesčius pagal Sutartį. Atsakovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, ieškovė sutartį 2023 m. rugpjūčio 30 d. vienašališkai nutraukė.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo ir iš dalies patenkintas reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27. punkte numatyta, jog sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Šio mokesčio atskaitymą paskolos išmokėjimo metu patvirtina ieškinyje nurodomas aplinkybės, kad suteikdama paskolą atsakovei, ieškovė 147,68 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateiktas 2023 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymo išrašas iš kurio matyti, kad atsakovei buvo pervesta 1502,32 Eur suma (1 650 Eur skolintojų paskolinta suma (paskolos suma 1 502.32 Eur + sutarties sudarymo mokestis 147,68 Eur).
19. Aptarta paskolos sutarties bendroji sąlyga bei bylos duomenys apie ieškovės atliktus piniginių lėšų pervedimus patvirtina, kad visą sutarties sudarymo mokestį - 147,68 Eur (1 650 Eur skolintojų paskolinta suma – 1 502,32 Eur paskolos suma) ieškovė pervedė sau paskolos sutarties sudarymo pradžioje. Teismas konstatavo, kad prašomą priteisti 147,68 Eur sumą ieškovė jau yra gavusi iš atsakovės Sutarties sudarymo pradžioje, todėl šis ieškinio reikalavimą atmetė.
20. Apeliantė su teismo išvada nesutiko; nurodė, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Remiantis paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (1502,32 EUR), ir sutarties sudarymo mokestis (147,68 EUR) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatoriaus) sąskaitą, o atsakovė sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovė įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei.
21. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su apeliantes argumentu. Pirma, pagal Vartojimo kredito sutarties 1.27 punktą Sutarties (Paskolos) sudarymo mokestis – Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, Paskolos gavėjo mokamas Organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo Skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo Skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas Paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t.y. jei Kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš Sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte pateiktas Sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimas patvirtina, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-939-779/2022; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2445-614/2022).
23. Nurodytos teismų praktikos išaiškinimų kontekste negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Pagal sutarties sąlygas tai vartotojo mokamas atlyginimas už paskolos gavėjo suteiktas paslaugas – paraiškos nagrinėjimą, kreditingumo įvertinimą ir pan.; tokio mokesčio išdėstymo atveju jis gali būti skaičiuojamas tik tol, kol paskolos sutarties administravimo paslaugos teikiamos, t.y. iki sutarties nutraukimo.
24. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad nors vartojimo paskolos sutarties bendrosios sąlygos nustato galimybę išdėstyti sutarties sudarymo mokesčio mokėjimą, de facto sutarties sudarymo mokestis buvo sumokėtas sutarties sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atliktus piniginių lėšų pervedimus patvirtina, kad visą sutarties sudarymo mokestį - 147,68 Eur (1 650 Eur skolintojų paskolinta suma – 1 502,32 Eur paskolos suma) ieškovė (apeliantė) pervedė sau paskolos sutarties sudarymo pradžioje. Apeliantė šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė. Esant tokioms aplinkybėms apeliantė faktiškai reikalauja pakartotinai priteisti sutarties sudarymo mokestį. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad paskolos suma ir sutarties administravimo mokestis yra investuotojų lėšos, todėl atsakovė turi pareiga grąžinti šias lėšas investuotojams, atmetamas kaip nepagrįstas; apeliantės įsipareigojimų investuotojams įvykdymas yra jos pačios verslo rizika ir papildomų sutartinių prievolių atsakovei nesukuria.
Dėl administravimo mokesčio
25. Bylos duomenimis ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 163,72 Eur dydžio administravimo mokestį. Pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, „Administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis (išskaidytas visam Paskolos terminui), kurį Paskolos gavėjas moka Organizatoriui už Paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki Paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Paskolos sutarties mokėjimų grafike administravimo mokesčio mokėjimas išskaidytas visam paskolos sutarties galiojimo laikotarpiui. Iš viso atsakovė ieškovei nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d. turėjo sumokėti 163,72 Eur administravimo mokesčio.
26. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį reikalavimą iš dalies, priteisdamas 56,24 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki paskolos sutarties nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 30 d.).
27. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo padidinti priteistą administravimo mokesčio sumą iki 163,72 Eur už laikotarpį nuo 2023-04-20 iki 2025-03-20.
28. Apeliantė nurodė, kad pagal su atsakove sudarytą paskolos sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutartą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto paskolos gavėjas privalo sumokėti jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama.
29. Apeliantė nurodė, kad administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0.80 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Ieškovė pažymi, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį.
30. Sudarydamos paskolos sutartį Nr. 16486518, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovė žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Remiantis Naudojimosi sutarties 9.2 p. ir Bendrųjų sąlygų 8.12 p., ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir atstovauja skolintojus (Investuotojus) visuose paskolos administravimo etapuose. Ieškovei perėmus reikalavimo teises, kad būtų užtikrintas paskolos sutarties vykdymas ir skolos išieškojimas, siekiama vykdyti visus veiksmus, būtinus tinkamai atstovauti skolintojo interesus ir administruoti skolos grąžinimą.
31. Atsakovei nevykdant paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė paskolos sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje teismų praktikoje pažymima, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Apeliacinės instancijos teismų yra konstatuoja, jog administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių prievolių vykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo. Kadangi sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto (Vilniaus apygardos teismo 2023 balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-858-432/2023).
33. Būtent nurodytais kasacinio teismo išaiškinimu ir apeliacinės instancijos teismo praktika nagrinėjamoje byloje ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
34. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pacituota apeliacinės instancijos teismų praktika, kokia kita teismų praktika pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, kad padarytų kitokias (ieškovei palankias) išvadas.. Pabrėžiama, kad pagal šalių sutarties sąlygas administravimo mokestis aiškiai apibrėžiamas kaip mokestis už sutarties administravimą; nėra jokio pagrindo vertinti paskolos gavėjo prievolę mokėti administravimo mokestį kaip netesybas, kurių paskirtis – kompensuoti kredito davėjo nuostolius.
35. Apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos tesimo išvadas, kad nutraukus sutartį, be kita ko, nelieka pagrindo administruoti paskolos, todėl negalima reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurie po sutarties nutraukimo nebeatliekami.
36. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Netenkinus apeliacinio skundo dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo.
38. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, taip pat nėra pagrindo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.