Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Finansų bitė“ ieškinį dėl skolos priteisimo pareikštą atsakovui A. V. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo negrąžintos paskolos dalį – 4 353,47 Eur, palūkanas už laikotarpį nuo 2022-08-16 iki 2022-10-31 – 274,66 Eur, vėlavimo palūkanas – 7,30 Eur, administravimo mokestį – 900,94 Eur, nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovo negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 22 proc. metinės palūkanos už atsakovo pasiskolintą ir negrąžintą paskolos sumą už laikotarpį nuo 2022-11-01 iki 2022-12-06) – 90,64 Eur, 22 proc. nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovo negautas pajamas) skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026-05-15), sutarties sudarymo mokestį – 419,78 Eur, delspinigius –14,39 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 783 Eur bylinėjimosi išlaidas (178 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur užmokestis už advokato teisinę pagalbą).

2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straisnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-01-30 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo negrąžintą paskolą – 4 353,47 Eur, palūkanas – 274,66 Eur, administravimo mokestį – 129,45 Eur, nuostolių atlyginimą – 90,64 Eur, 22 (dvidešimt dviejų) procentų nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą nuo ieškinio pateikimo dienos (2022-12-07) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026-05-15) nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dieną (2026 m. gegužės 15 d.) negali viršyti 1 836,66 Eur sumos, sutarties sudarymo mokestį – 419,78 Eur, delspinigius – 14,39 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sprendimu už akių priteistos 5 282,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-12-08) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 766,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022-06-02 šalys administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje finnbee.lt sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 43437528 (toliau – paskolos sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 4 840 Eur paskola 48 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtinimo, jog sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1., 2.3.5. – 2.3.7. punktai, specialiųjų sąlygų 2.3. – 2.5. punktai). Atsakovas sutartinių prievolių pagal paskolos sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl ieškovas siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Vadovaudamasis bendrųjų sąlygų 8.9 punktu, ieškovas 2022-11-01 vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu, todėl, anot ieškovo, atsakovui kilo pareiga grąžinti visas pasiskolintas lėšas ir sumokėti paskolos sutartyje numatytas palūkanas, administravimo mokestį bei sutarties sudarymo mokestį. Apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo infromuotas elektroniniu pranešimu.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas nevykdė iš paskolos sutarties kilusių prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku, dėl to patenkino reikalavimą priteisti iš atsakovo negrąžintą paskolą – 4 353,47 Eur ir palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022-08-16 iki 2022-10-31 (sutarties nutraukimo dienos) – 274,66 Eur. Sutarties sudarymo mokestis išdėstytas 48 mėnesių terminui ir turėjo būti mokamas kas mėnesį, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė. Reikalavimas dėl 419,78 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo sprendimu už akių buvo patenkintas.

6. Ieškovas prašė priteisti 900,94 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties termino pabaigos. Reikalavimas dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo patenkintas iš dalies, priteisiant 129,45 Eur ir skaičiuojant iki sutarties nutraukimo dienos.

7. Ieškovas taip pat prašė priteisti nuostolių atlyginimą – 90,64 Eur, apskaičiuotą nuo 2022-11-01 iki 2022-12-06 bei 22 proc. nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovo negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026-05-15), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 836,66 Eur sumos). Sprendime už akių nurodyta, kad šis reikalavimas pagrįstas ir patenkintas.

8. Ieškovas prašė priteisti 7,30 Eur vėlavimo palūkanas ir 14,39 Eur deslpinigius. Teismas laikė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,30 Eur vėlavimo palūkanas yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas, remiantis dviem alternatyviais pagrindais: 1) paskolos sutartyje nenumatyta ieškovo teisė reikalauti iš atsakovo 22 procentų dydžio vėlavimo palūkanų (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis); 2) sąlyga, jeigu tokia būtų įtvirtinta paskolos sutartyje, dėl 22 procentų dydžio vėlavimo palūkanų skaičiavimo prieštarautų imperatyviai įstatymo normai ir negalėtų būti taikoma. Sprendimu už akių patenkintas reikalavimas priteisti 14,39 Eur delspinigių sumą. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistos 766,30 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistos 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-30 sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį patenkinti visiškai: priteisti ieškovui iš atsakovo 900,94 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022-08-15 iki 2026-05-15, 7,30 Eur vėlavimo palūkanas bei 21 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

10. Apeliantas nurodo, kad pagal sutarties 2.4. punkto nuostatas ir bendrųjų sąlygų 1.2. punkto nuostatas paskolos gavėjas administravimo mokestį privalo mokėti kas mėnesį iki paskolos termino pabaigos. Sutartą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto paskolos gavėjas privalo sumokėti jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą, tai sudaro 0,75 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Ieškovas tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio skaičiavimo laikotarpio ir mažinti administravimo mokesčio sumą.

11. Ieškovas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinimą. Prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios mokėtinos, praleidus mokėjimo terminą pagal sutarties grafiką iki sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Sprendimą už akių priėmęs teismas neteisingai vertino ieškovo reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl priteistina 7,30 Eur vėlavimo palūkanų suma.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-30 sprendimo už akių dalis dėl administravimo mokesčio ir vėlavimo palūkanų priteisimo vartojimo kredito teisiniuose santykiuose.

15. 2022-06-02 atsakovas ir ieškovas tarpusavio skolinimo platformoje finnbee.lt sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 43437528 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 4 840 Eur paskola 48 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtinimo, jog sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1., 2.3.5. – 2.3.7. punktai, specialiųjų sąlygų 2.3. – 2.5. punktai). Atsakovas sutartinių prievolių pagal paskolos sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl ieškovas siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Vadovaudamasis bendrųjų sąlygų 8.9 punktu, ieškovas 2022-11-01 vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu, todėl, anot ieškovo, atsakovui kilo pareiga grąžinti visas pasiskolintas lėšas ir sumokėti paskolos sutartyje numatytas palūkanas, administravimo mokestį bei sutarties sudarymo mokestį. Apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo infromuotas elektroniniu pranešimu. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu.

Dėl sutarties administravimo mokesčio.

16. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo iš atsakovo priteisti 900,94 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022-08-15 iki 2026-05-15. Nurodo, kad pagal sutarties 2.4 punkto ir bendrųjų sąlygų 1.2 punkto nuostatas sutarta, jog paskolos gavėjas privalo mokėti administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą iki paskolos termino pabaigos. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą ir sudaro 0,75 proc. kiekvienos įmokos sumos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovas gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Platformoje administruojamos ir nutrauktos sutartys. Ieškovas tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį.

17. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo dalį dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė 129,45 Eur sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos. Atmesdamas kitą šio reikalavimo dalį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte pateiktu administravimo mokesčio apibrėžimu: administravimo mokestis kartu su pagal sutartį mokėtina bendra mokėjimo (pelno) palūkanų suma ir sutarties sudarymo mokesčiu neturi viršyti bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

18. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas privalo mokėti organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Šalys paskolos sutartimi susitarė dėl 0,75 proc. mėnesinio administravimo mokesčio. Nustatyta, kad liko nesumokėta 129,45 Eur sutarties administravimo mokesčio dalis.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi, ieškovas, nutraukęs sutartį, neturėjo pagrindo administruoti mėnesio įmokų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl negali reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantas po sutarties nutraukimo nebeatlieka.

20. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių prievolių vykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo. Kadangi sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto.

22. Ieškovas nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtinta Bendrosiose sutarties sąlygose. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta, administruojant su atsakovu sudarytą sutartį po jos nutraukimo (CPK 178, 185 straipsniai). Reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Dėl to ieškovui priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po sutarties nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteista dalis sutarties administravimo mokesčio.

Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo.

23. Apeliantas prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nepriteista 7,30 Eur vėlavimo palūkanų. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios apskaičiuotos, praleidus mokėjimo terminą pagal sutarties grafiką iki sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,30 Eur vėlavimo palūkanas yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas, remiantis dviem alternatyviais pagrindais: 1) paskolos sutartis nenumato ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo 22 procentų dydžio vėlavimo palūkanų (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis); 2) sąlyga, jeigu tokia būtų įtvirtinta paskolos sutartyje, dėl 22 procentų dydžio vėlavimo palūkanų skaičiavimo prieštarautų imperatyviai įstatymo normai ir negalėtų būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas priteisė 27,51 Eur delspinigių.

24. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7,30 Eur vėlavimo palūkanų, kurias, remdamasis sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, apskaičiavo nuo pradelstų sumokėti kredito grąžinimo įmokų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, taikydamas 22 proc. palūkanų normą. Ieškovas nurodė, kad reikšdamas šį reikalavimą, remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis.

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

27. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 22 proc. dydžio palūkanas už suteiktą vartojimo kredito sumą pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis.

28. Nors apeliantas nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau nesutiktina su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti.

29. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punkto nuostatas nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4.10 punkto nuostatas vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos už negrąžintą paskolos sumą) bei kitos palūkanos papildomai skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau už įmokos dalį, kurią sudaro paskolos suma, kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, vėlavimo palūkanos yra nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos pripažįstamos kompensuojamosiomis palūkanomis.

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas). Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.

31. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kreditavimo teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

32. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-30 sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.