Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2020-11-25 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovas) buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ str. 1 d. bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „GF bankas“ ir atsakovas A. V. 2017 m. kovo 28 d. sudarė Vartojimo kredito sutarties Nr. 372050212441 sandorį Nr. 1 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi Pradinis kreditorius suteikė atsakovui 6 800 Eur vartojimo kreditą 83 mėn. terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2024 m. gegužės 15 d.), metinė palūkanų norma 6,40 proc., Sutarties tvarkymo mokestis 34,00 Eur/mėn., sandorio sudarymo mokestis 1 369,14 Eur. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas bei tvarkymo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

16. Atsakovas tinkamai nevykdė prievolių pagal Sutartį, atlikęs 39 mėnesines įmokas, nustojo mokėti. Atsakovas negrąžino pradiniam kreditoriui 4 204,71 Eur kredito dalies. Atsakovui praleidus sutartinių prievolių įvykdymo terminus, pradinis kreditorius 2020 m. gruodžio 7 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.

17. 2020 m. lapkričio 25 d. pradinis kreditorius UAB „General Financing“ (dabar UAB „GF bankas“) ir ieškovas sudarė Periodinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-10/03, kurios pagrindu ieškovas iš pradinio kreditoriaus įgijo reikalavimo teisę ir į atsakovo skolą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

19. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl sumažintos priteistos sutarties sudarymo mokesčio sumos. Ieškovo manymu, sutarties sudarymo mokestis ieškovui turėjo būti priteistas visa apimtimi, kadangi dėl atsakovo pareigos mokėti sutarties sudarymo mokestį buvo susitarta Sutartimi; sutarties sudarymo mokestis yra vienkartinis mokestis, padengiantis išlaidas, patirtas dar iki sandorio sudarymo, kurio dydis nepriklauso nuo to, ar klientas tinkamai vykdo sutartines prievoles ir yra žinomas iš anksto; sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

20. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sumažino ieškovui priteistiną sutarties sudarymo mokestį nuo 846,59 Eur iki 80,33 Eur. Sumažinimą motyvavo tuo, kad nutraukus Sutartį, ieškovo teisėtas lūkestis apima tik mokėjimo palūkanas (negautas pajamas), kurias pradinis kreditorius/ieškovas tikėjosi gauti, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai, tačiau sandorio sudarymo mokestis nepatenka į negautų pajamų sąvoką; po sutarties nutraukimo atsakovui negali būti skaičiuojami jokie mokesčiai, išskyrus 0,05 proc. dydžio netesybas už 180 dienų laikotarpį, todėl ieškovo reikalavimas dėl 846,59 Eur sandorio sudarymo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas visa apimtimi.

21. Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas priteistiną sutarties sudarymo mokesčio sumą skaičiavo ne už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. (Sutarties pabaigos dienos), tačiau už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. (Sutarties nutraukimo dienos).

22. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas pažeidė Sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo Sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko Sutartis 2020 m. gruodžio 7 d. pradinio kreditoriaus buvo vienašališkai nutraukta. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

23. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

25. Naujausioje ir nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

27. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

28. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

29. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.6 punkte nustatyta, jog sandorio sudarymo mokestis – kliento bendrovei mokamas mokestis už kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų bendrovei vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines sandorio sudarymo išlaidas. Sandorio sudarymo mokesčio dydis – 1 369,14 Eur. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstytas per visą Sutarties terminą (iki 2024 m. gegužės 15 d.), nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį.

31. Vis dėlto, vien aptartos sąlygos įtvirtinimas Sutartyje savaime nėra pagrindu tenkinti ieškovo reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo visa apimtimi. Kaip minėta, sprendžiant dėl jos priteisimo, turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, reikalinga nustatyti, kokia jos paskirtis, už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta.

32. Pažymėtina, kad nors Sutarties 1.6 punkte buvo nurodyta, kad 1 369,14 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis yra vienkartinis mokestis, skirtas kompensuoti kredito davėjo išlaidas, patirtas sudarant Sutartį, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokio dydžio išlaidų pradinis kreditorius patyrė dėl Sutarties sudarymo (bendrovės teikiamų paslaugų komunikavimo, atsakovo mokumo įvertinimo ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su atsakovu, Sutarties paruošimo) (CPK 178 str.).

33. Išlaidų dydis, kurį ieškovas nurodė kaip patirtą pradinio kreditoriaus dėl Sutarties sudarymo (1 369,14 Eur) akivaizdžiai neatitinka ieškovo įvardintų ir Sutarties 1.6 punkte nurodytų pradinio kreditoriaus veiksmų, atliktų iki Sutarties sudarymo, pobūdžio ir masto. Sutarties sudarymo mokestis nurodyta apimtimi neatliko išlaidų, kurias pradinis kreditorius patyrė iki Sutarties sudarymo, kompensavimo funkcijos. Šis mokestis neskirtas ir pradinio kreditoriaus patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarties sudarymo mokesčio dydį, aplinkybę, kad jis turėjo būti mokamas atsakovo periodiškai kiekvieną mėnesį, sutarties sudarymo mokestis buvo skirtas Sutarties administravimui visu šalių sutartu Sutarties galiojimo laikotarpiu (iki 2024 m. gegužės 15 d.).

34. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022 ir kt.).

35. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovui priteistina tik sutarties sudarymo mokesčio dalis, susidariusi nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 80,33 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas ir nustatytas aplinkybės, sprendžia, kad reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo 2020 m. gruodžio 7 d. (Sutarties nutraukimo diena) iki 2024 m. gegužės 15 d. (Sutarties pabaigos diena) priteisimo tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt., Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022).

36. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir sutarties sudarymo mokestį ieškovui priteisė 80,33 Eur apimtyje, nesant pagrindų skundžiamą sprendimą pakeisti ar panaikinti, nėra pagrindo ir perskirstyti skundžiamame sprendime priteistų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 5 d.).

37. Kiti ieškovo argumentai nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl ieškinio dalies pagrįstumo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

38. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, o atsakovas apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.