Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui Ž. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.3. nustačius, kad reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimas dėl negrąžinto kredito, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.

16. Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 13 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „General Financing“ ir atsakovas Ž. B. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 900101185030001, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 7800,00 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą iki 2028 m. sausio 13 d. ir sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis, mėnesinis tvarkymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma: 9,00 procentai). Kredito sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, todėl 2021 m. rugpjūčio 7 d. kredito sutartis Nr. 900101185030001, buvo vienašališkai nutraukta. Atsakovas liko skolingas pirminei kreditorei 7665,50 Eur negrąžinto kredito, 566,28 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 102,96 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 7 d.). Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

19. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovei priteistiną sutarties sudarymo mokestį nuo 566,28 Eur iki 14,54 Eur, priteistiną sutarties sudarymo mokesčio sumą skaičiavo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 7 d. (Sutarties nutraukimo dienos). Motyvavo tuo, kad nutraukus Sutartį, ieškovo teisėtas lūkestis apima tik mokėjimo palūkanas (negautas pajamas), kurias pradinis kreditorius / ieškovas tikėjosi gauti, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai, tačiau sandorio sudarymo mokestis nepatenka į negautų pajamų sąvoką.

20. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

23. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

25. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovės padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

26. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5. punkte nustatyta, kad sandorio sudarymo mokestis – tai kliento bendrovei mokamas mokestis už kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų bendrovei vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines sandorio sudarymo išlaidas. Sandorio sudarymo mokesčio dydis – 600,60 Eur. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstytas per visą Sutarties terminą (iki 2028 m. sausio 13 d.), nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį (34,32 Eur).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aptartos sąlygos įtvirtinimas Sutartyje savaime nėra pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo visa apimtimi. Sprendžiant dėl jos priteisimo, turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, reikalinga nustatyti, kokia jos paskirtis, už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta.

28. Nors Vartojimo kredito sutarties 1.5. punkte buvo nurodyta, kad 600,60 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis yra vienkartinis mokestis, skirtas kompensuoti kredito davėjo išlaidas, patirtas sudarant sutartį, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokio dydžio išlaidų pradinė kreditorė patyrė dėl sutarties sudarymo (duomenų apie atsakovą surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, su sutartimi susijusių dokumentų parengimą).

29. Išlaidų dydis, kurį ieškovė nurodė kaip patirtą pradinės kreditorės dėl sutarties sudarymo (600,60 Eur) akivaizdžiai neatitinka ieškovės įvardintų ir Vartojimo kredito sutarties 1.5. punkte nurodytų pradinės kreditorės veiksmų, atliktų iki sutarties sudarymo, pobūdžio ir masto. Sutarties sudarymo mokestis nurodyta apimtimi neatliko išlaidų, kurias pradinė kreditorė patyrė iki sutarties sudarymo, kompensavimo funkcijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarties sudarymo mokesčio dydį, aplinkybę, kad jis turėjo būti mokamas atsakovo periodiškai kiekvieną mėnesį, sutarties sudarymo mokestis buvo skirtas sutarties administravimui visu šalių sutartu sutarties galiojimo laikotarpiu.

30. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022 ir kt.).

31. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovei priteistina tik sutarties sudarymo mokesčio dalis, susidariusi iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 14,54 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybės, sprendžia, kad reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. (sutarties nutraukimo diena) iki 2028 m. sausio 13 d. (sutarties pabaigos diena) priteisimo tenkinti nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt., Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022).

32. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Netenkinus apeliacinio skundo dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo. Konstatavus, kad sutarties sudarymo mokestis buvo sumažintas pagrįstai, laikytina, kad ir bylinėjimosi išlaidos pagrįstai buvo priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

34. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, taip pat nėra pagrindo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.