- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-1102-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03382-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- K. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8768-962/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei K. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės K. J. 3 105,84 Eur negrąžintą paskolą, 150,36 Eur paskolos palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. vasario 29 d., 248,75 Eur administravimo mokestį pagal paskolos sutartį, 17,43 Eur nuostolių atlyginimą pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 13 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 19 d., 13 procentų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 245,21 Eur sumos, 235,26 Eur sutarties sudarymo mokestį, 25,78 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 91,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur už teisines paslaugas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 17 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovei 4 840 Eur paskolą (4 455,22 Eur paskolos suma ir 384,78 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovei buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma www.finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovei paskolą, atsakovės 384,78 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, 201,93 Eur atsakovės įsiskolinimą ieškovei (paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) refinansavimas) be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, o 4 253,29 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę banko sąskaitą. Tačiau atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė. Atsakovė ne tik nustatytu grafiku į ieškovės nurodytą depozitinę sąskaitą negrąžino jai suteiktos paskolos, bet taip pat nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovė taip pat neinformavo apie jokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti jo skolinių įsipareigojimų vykdymo terminus ar atleisti atsakovę nuo atsakomybės už sutartinių prievolių neįvykdymą. Atsakovei nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė jai raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovė į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Dėl to ieškovė vienašališkai nutraukė paskolos sutartį su atsakove.
3. Atsakovė K. J. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 3 105,84 Eur negrąžintą kreditą, 150,36 Eur palūkanas, 86,10 Eur administravimo mokestį, 17,43 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 19 d., 13 (trylikos) procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. kovo 20 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 15 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 245,21 Eur sumos; 48,42 Eur sutarties sudarymo mokestį, 25,78 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 679,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 635,59 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 4 840,00 Eur paskola (4 455,22 Eur paskolos suma ir 384,78 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti sutartyje numatytus mokesčius iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė 2024 m. kovo 1 d.
6. Dėl negrąžinto kredito ir mokėjimo (pelno) palūkanų. Atsakovei sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdžius ir negrąžinus kredito sutartyje nustatytais terminais, atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę. Atsakovei nepateikus prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų ir / ar įrodymų, patvirtinančių, kad kreditas yra padengtas, ieškovės reikalavimas dėl nepadengto kredito priteisimo yra pagrįstas, todėl patenkintas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 3 105,84 Eur negrąžintą kredito sumą.
7. Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir negautų pajamų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 150,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2023 m. kovo 1 d. Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti 13 procentų dydžio metines palūkanas (palūkanos iš viso pagal sutarties grafiką – 979,25 Eur). Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Sutartyje nurodyta, kad kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. Sutartį nutraukus 2024 m. kovo 1 d., atsakovės nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos sudaro 150,36 Eur sumą. Atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo yra padengtos, ieškovės reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl patenkintas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 150,36 Eur dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. kovo 1 d.).
Šalies argumentai
8. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 17,43 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 13 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 19 d., ir 13 procentų nuostolių atlyginimą (pagal sutartį negautas pajamas), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 15 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 245,21 Eur sumos. Aplinkybė, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, tačiau iki šiol ieškovei neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudarė prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado. Taigi atsakovei taikyta civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovei nuostolius (negautas pajamas) (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
9. Dėl delspinigių. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 25,78 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo negrąžinto kredito ir mokėjimo palūkanų sumos už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, taikant 0,05 procento delspinigių normą. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai atitiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 punkto reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteista 25,78 Eur dydžio delspinigiai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 235,26 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 248,75 Eur administravimo mokestį. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl jos veiklai taikomi VKĮ 25³ straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 61 dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 61 dalį, 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Taigi, pagal nurodomas VKĮ nuostatas, ieškovė, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, turi teisę ne mažiau kaip 75 procentus paskolos davėjo ar gavėjo gaunamo atlygio skaičiuoti nuo paskolos gavėjo grąžinamų įmokų. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu operatorius kiekvienam paskolos gavėjui, be kita ko, suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodė, kad atsakovei suteikė 580,00 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 534,06 Eur yra kredito dalis, o 45,94 Eur sutarties sudarymo mokesčio finansavimas. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos visiems kredito gavėjams. Bendrosiose ir specialiosiose sąlygose, taip pat naudojimosi taisyklėse nurodoma, jog sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolinta suma, tačiau ieškovė neišskiriama kaip viena iš skolintojų kiekvieno paskolos (vartojimo kredito) suteikimo atveju. Byloje nesant duomenų apie tai, kad ieškovė iš tikrųjų kiekvienam paskolos (vartojimo kredito) gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentus bendros vartojimo kredito sumos, teismas neturėjo pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 61 dalyje numatyta išlyga.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 61 dalimi, spręsdamas dėl ieškovei, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, priklausančio atlygio dydžio, pažymėjo, jog pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį jis yra skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Vartojimo kredito sutarčiai esant nutrauktai nuo 2024 m. kovo 1 d., šalių sutartas įmokų mokėjimo grafikas nebeteko galios ir atsakovė nebeturėjo pareigos jo laikytis bei mokėti pagal jį įmokas. Atsižvelgiant į tai, kad atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiuojamas nuo realiai pagal vartojimo kredito sutartį paskolos gavėjo grąžintų įmokų, tuo tarpu vartojimo kredito sutarčiai esant nutrauktai, sutarties sudarymo mokestis ieškovei priteisiamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 48,42 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis iki sutarties nutraukimo (pagal įmokų grafiką sutarties sudarymo mokestis iki sutarties nutraukimo 197,94 Eur ((10,68 Eur x 18 mėn.) + (10,68 Eur / 30 d. x 16 d.) – atsakovės sumokėtas sutarties sudarymo mokestis 149,52 Eur ((384,78 Eur – 235,26 Eur)).
13. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 0,67 procentų dydžio kas mėnesį mokamo administravimo mokesčio. Šis dydis turėjo būti mokamas iki sutarties termino pabaigos. Tačiau sutartis buvo nutraukta nuo 2024 m. kovo 1 d., t. y. šalys nebeturi vykdyti sutartinių prievolių, o sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovei) taikoma civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad ieškovė nebeturi pareigos administruoti kas mėnesį mokamų mokėjimų paskirstymo, juo labiau, kad po sutarties nutraukimo mokėjimai laikantis nustatyto grafiko nebeturi būti vykdomi. Taigi, ieškovei neturint pareigos vykdyti mokėjimų pagal sutartį administravimo, ji nebeturi pagrindo ir reikalauti apmokėjimo už juos. Teismas sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 86,10 Eur dydžio administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo (pagal įmokų grafiką administravimo mokestis iki sutarties nutraukimo 443,22 Eur (27,86 Eur + 29,25 Eur + 28,64 Eur + 28,01 Eur + 27,38 Eur + 26,73 Eur +26,08 Eur + 25,41 Eur + 24,73 Eur + 24,04 Eur + 23,33 Eur + 22,62 Eur + 21,89 Eur + 21,15 Eur + 20,39 Eur +19,63 Eur + 18,84 Eur + 18,05 Eur + 9,19 Eur (17,24 Eur / 30 d. x 16 d.)) – atsakovės sumokėtas administravimo mokestis 357,12 Eur (605,87 Eur – 248,75 Eur).
14. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė, ieškovei iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.
15. Teismas sprendė, kad ieškinys šiuo atveju yra patenkintas 91,32 procentais (3 679,14 Eur (patenkintų reikalavimų suma) x 100 proc. / 4 028,63 Eur (ieškinyje pareikštų reikalavimų suma)), todėl ieškovei iš atsakovės priteista 635,59 Eur (696,00 Eur x 91,32 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti visą nesumokėtą 235,26 Eur sutarties sudarymo mokestį, priteisti iš atsakovės sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Remiantis paskolos išdavimo dieną galiojusia VKĮ redakcija, įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Vertinant sistemiškai ir atsižvelgiant į teisės normos tikslus, galima daryti išvadą, kad minėta teisės norma skirta investuotojų interesų apsaugai. Kadangi nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „atlygis“ apibrėžimo ir nedetalizuoja, kokia tvarka šis atlygis turėtų būti sumokamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, ieškovė, taikydama vartojimo kredito gavėjui mokesčius, išlaidas ir atlygį, kaip reikalauja VKĮ normos, įskaičiuoja į bendrą vartojimo kredito kainą, kuriai taikomi VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai, t. y. maksimalūs leistini dydžiai (metinė palūkanų norma ne didesnė kaip 75 procentai, o visų kitų išlaidų suma, apskaičiuota vienai naudojimosi suteiktu vartojimo kreditu dienai, neturėtų būti didesnė kaip 0,04 procentai bendros vartojimo kredito sumos).
1.2. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė paskolos sutartį, kurioje susitarė dėl visų atsakovei taikomų mokesčių (7,95 procentų sutarties sudarymo mokesčio bei 0,67 procentų administravimo mokesčio), kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Iš paskolos sutarties grafiko (prie ieškinio pridėtos buhalterinės pažymos) matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 384,78 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 605,87 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo.
1.3. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyti skaičiavimo reikalavimai tik daliai, t. y. ne mažiau kaip 50 procentų, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio. Remiantis Lietuvos banko nuomone, pateikta vartojimo kredito teikimo gairėse, patvirtintose Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 241-69, likusi 50 procentų atlygio dalis gali būti skaičiuojama operatoriaus pasirinkimu. Ieškovė pažymi, kad sutarties sudarymo mokestis yra tik dalis ieškovei mokamo atlygio. Atsižvelgdama į VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimus, ieškovė taiko kainodarą, kai 50 procentų atlygio sudaro sutarties sudarymo mokestis, o likusi 50 procentų atlygio dalis (administravimo mokestis) išdėliojama per visą paskolos terminą. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog tarpusavio skolinimo platformoje Investuojamą sumą sudaro: a) paskolos suma ir b) paskolos sutarties sudarymo mokestis. Surinkus reikiamą investuojamą sumą, paskolos gavėjui yra pervedama paskolos suma, o paskolos sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai pervedamas paskolos gavėjo organizatoriui (ieškovei). Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad, suteikiant atsakovei paskolą, 384,78 Eur sutarties sudarymo mokesčio suma buvo įskaityta į ieškovės sąskaitą (kaip dalis organizatoriui mokamo mokesčio), o atsakovė įsipareigojo šią sumą grąžinti kasmėnesinėmis įmokomis per paskolos sutarties galiojimo laikotarpį, todėl nutraukus paskolos sutartį, ji turi grąžinti ieškovei likusią nesumokėtą sumą – 235,26 Eur, kuri bus paskirstyta investuotojams.
1.4. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyti ribojimai aktualūs paskolos sutarties sudarymo metu, kai derinamos paskolos sąlygos ir sudaromas įmokų mokėjimo grafikas, bei tais atvejais, kai paskolos sutartis vykdoma pagal grafiką, tačiau netaikomi paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą atvejais, todėl teismas nepagrįstai taikė 25³ straipsnio 6 dalyje numatytus ribojimus, nepriteisdamas dalies sutarties sudarymo mokesčio. Sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, kurią atsakovė, kaip paskolos gavėja, įsipareigojo grąžinti investuotojams. Be to, paskolos sutarties nutraukimas prieš terminą nepanaikina ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos organizatorės, teisės į VKĮ ir kt. teisės aktuose numatytą atlygį.
17. Atsakovė K. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
19. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė K. J. 2022 m. rugpjūčio 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 4 840 Eur paskola (4 455,22 Eur paskolos suma ir 384,78 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti sutartyje numatytus mokesčius iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė 2024 m. kovo 1 d. Byloje ginčas, jog atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės negrąžintą paskolos sumą, pradelstas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, nuostolių dėl negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų forma) atlyginimą, procesines palūkanas, nekyla.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir sutarties sudarymo mokestį ieškovei priteisė už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi pranešė šalims apie galimybę, vadovaujantis viešuoju interesu, išeiti už apeliacinio skundo ribų, kadangi byloje kyla poreikis apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti viso platformos operatoriaus atlygio pagal vartojimo kredito sutartį, kurį apima ir sutarties sudarymo mokestis, kontekste.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (liet. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018 18 punktą). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų (precedentų tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (liet. be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).
23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 procentus) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 procentų), kurią draudžiama viršyti. Įstatyme taip pat įtvirtinta išimtis, kada toks ribojimas netaikomas – kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų vartojimo kredito dalį (ne mažesnę kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos) finansuoti savo lėšomis. Kitaip tariant, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tokiu atveju veiktų ne tik kaip tam tikras tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko, bet ir pats įgytų kreditoriaus statusą, kuris lemtų ir galimybes taikyti kitokią atlygio skaičiavimo tvarką.
24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti sutarties sudarymo mokestį, ieškovė būtent ir prašo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintą išimtį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti pagrindo neturi, kadangi ieškovė byloje nepateikė duomenų, jog yra įvykdžiusi realų įstatymo numatytą investavimo faktą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog įstatymas draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 procentų atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024). Nagrinėjamu atveju savo atlygį ieškovė suskaidė į dvi dalis: 384,78 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 605,87 Eur administravimo mokestį. Bendra ieškovės (apeliantės) atlygio suma sudaro 990,65 Eur (384,78 Eur + 605,87 Eur), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 38,84 procentus (384,78 Eur x 100 procentų / 990,65 Eur). Taigi, ieškovės (apeliantės) atlygio dalis, sietina su sutarties sudarymo momentu, viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą.
25. Ieškovė (apeliantė) nurodo, kad atsakovė sutarties sudarymo mokestį turi mokėti periodinėmis įmokomis viso sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau šis mokestis nėra susijęs su besitęsiančiu sutarties administravimu ir tai yra atidėtas jau sutarties sudarymo metu atsiradusių išlaidų kompensavimas. Ieškovė (apeliantė) veikė veiklos modelio pagrindu, pagal kurį atsakovei skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė (apeliantė) sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovei šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė (apeliantė) šią sumą iš esmės išieško ne sau, o skolintojams, nepaneigia aptariamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškovė (apeliantė) skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), o taip pat atmesti apeliacinio skundo reikalavimus dėl šio mokesčio priteisimo. Be to, ieškovė (apeliantė) iš atsakovės gautomis įmokomis yra padengusi šio neteisėto mokesčio dalį – 149,52 Eur (384,78 Eur – 235,26 Eur), kuri turi būti grąžinta atsakovei, ja atitinkamai mažinant kitas priteistas sumas.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisti, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio, panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 48,42 Eur sutarties sudarymo mokestis ir, šį klausimą išsprendus iš esmės, reikalavimą atmesti visa apimtimi. Konstatavus 149,52 Eur sutarties sudarymo mokesčio permokos faktą, vadovaujantis sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, šia suma iki 0,84 Eur (150,36 Eur – 149,52 Eur) mažintina ieškovei iš atsakovės priteista mokėjimo palūkanų suma.
27. Sumažinus ieškovei iš atsakovės priteisiamas sumas, iš naujo vertintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, kuriuos, kaip matyti iš su ieškiniu pateiktos lentelės, ieškovė skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo mokesčio dalį. Dėl nurodytos priežasties už 106 d. laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 15 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 167,94 Eur (178,62 Eur – 10,68 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 8,90 Eur (167,94 Eur x 0,05 proc. x 106 d.). Už 76 d. laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 15 d. delspinigiai negalėjo viršyti 6,38 Eur (167,94 Eur x 0,05 proc. x 76 d.). Už 45 d. laikotarpį nuo 2024 m. sausio 15 d. delspinigiai negalėjo viršyti 3,77 Eur (167,94 Eur x 0,05 proc. x 45 d.) bei už 14 d. laikotarpį nuo 2024 m. vasario 15 d. delspinigiai negalėjo viršyti 1,17 Eur (167,94 Eur x 0,05 proc. x 14 d.). Dėl nurodytų priežasčių ieškovei iš atsakovės priteista delspinigių suma mažinama iki 20,22 Eur (8,9 Eur + 6,38 Eur + 3,77 Eur + 1,17 Eur) sumos.
28. Tuo pačiu pagrindu iki 3 475,64 Eur (3 105,84 Eur paskolos + 0,84 Eur mokėjimo palūkanų + 86,10 Eur administravimo mokesčio + 17,43 Eur nuostolių + 13 (trylikos) procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojami už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. kovo 20 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 15 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 245,21 Eur sumos + 20,22 Eur delspinigių) mažinama bendra ieškovei iš atsakovės priteista suma, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 91 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 605 Eur atstovavimo išlaidų, bendra išlaidų suma – 696 Eur. Teismas atlygintiną išlaidų sumą apskaičiavo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (3 679,14 Eur). Ieškovės patenkintų reikalavimų dalį apeliacinės instancijos teismui sumažinus, ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 86,27 procentus (3 475,64 Eur (patenkintų reikalavimų suma) x 100 proc. / 4 028,63 Eur (ieškinyje pareikštų reikalavimų suma)), todėl ieškovei iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 600,43 Eur ((696,00 Eur x 86,27 proc. / 100 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis)). Apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas atsakovės prašymas priteisti apeliaciniame procese turėtų išlaidų atlyginimą.
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą už akių pakeisti.
Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2022 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovės K. J. priteistas 48,42 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 42 ct) sutarties sudarymo mokestis, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo atmesti.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovės K. J. priteistą delspinigių sumą sumažinti nuo 25,78 Eur (dvidešimt penkių eurų 78 ct) iki 20,22 Eur (dvidešimties eurų 22 ct) sumos, mokėjimo palūkanų sumą sumažinti nuo 150,36 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 36 ct) iki 0,84 Eur sumos.
Bendrą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovės K. J. priteistą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, sumažinti nuo 3 679,14 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 14 ct) iki 3 475,64 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 64 ct) sumos.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovės K. J. priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo sumą sumažinti nuo 635,59 Eur (šešių šimtų trisdešimt penkių eurų 59 ct) iki 600,43 Eur (šešių šimtų eurų 43 ct).
Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.