Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

5. Trečiasis asmuo Bigbank AS filialas atsiliepimo ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą (DOK-137386), kurioje nurodė, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove D. B. atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje šeimos aplinkos sąlygos nebuvo ištirtos, atsakovo pozicija nėra žinoma, Tarnyba teiks išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo po visų įrodymų ištyrimo. Nustačius nepilnamečio D. B. gyvenamąja vietą su vienu iš tėvų, turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius jo poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Tarnybos nuomone, šiai dienai ieškovės prašomas 388,69 eurų išlaikymo dydis patenkins būtinuosius poreikius. Tarnyba neprieštarauja, kad byloje nustačius nepilnamečio D. B. gyvenamąja vietą su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, ieškovė ar atsakovas kaip nepilnamečio vaiko motina / tėvas bei įstatyminis atstovas, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise. Tarnyba taip pat nurodė, jog ieškinyje nurodyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir geriausių interesų, tačiau atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat dėl to, kad atsakovas nėra pateikęs savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, Tarnyba teiks išvadą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo po visų įrodymų ištyrimo. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog D. B. ir R. B. šeimoje nepilnamečio vaiko D. B. atžvilgiu vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. Šeimai atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. 2025 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos specialistė apsilankė D. B. gyvenamojoje vietoje, ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame ir jai panaudos teise suteiktame 260 kv. m ploto, dviejų aukštų gyvenamajame name, kuriame yra visi patogumai, apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga, namuose yra būtiniausi daiktai, vaikui gyventi sudarytos labai geros buities sąlygos, nepilnametis vaikas turi atskirą kambarį, sąlygos vaikui ugdyti tinkamos. Motinos teigimu, D. B. yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) jos pajamos yra stabilios, kokio dydžio gaunamos pajamos neįvardino, paminėjo, jog universali išmoka vaikui – 120 eurų. Šalys gyvena skyrium. Šeimoje yra nusistovėjusi tvarka, kad nepilnametis vaikas gyvena vieną savaitę su motina, kitą savaitę su tėvu. Kai sūnus gyvena su ieškove, kas rytą vaiką į mokyklą veža ieškovės tėvas, kuriam D. B. moka už kurą, o iš mokyklos parveža pati ieškovė. Išvadoje teigiama, jog ieškovė neatims galimybės tėvui ir nepilnamečiui vaikui bendrauti, nepilnametis vaikais vis tiek gyvens 50:50 principu, ieškovė prasitaria, kad tokiu atveju, kai teismas nustatytų D. B. gyvenamąją vietą ir bendravimo su juo tvarką 50:50 principu, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečiui vaikui išlaikyti lėšų – 388,69€, kasmėnesinėmis įmokomis, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisimo, būtų netikslinis. Nepilnamečio D. B. nuomonė išklausyta ir užfiksuota vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini). D. B. pasakojo, kad jam 14 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini); mokosi normaliai, laisvalaikiu mėgsta žaisti kompiuteriu, nelanko jokių papildomų būrelių, treniruočių ar kitų papildomų užsiėmimų. Šiuose namuose gyvena apie pusę metų, turi savo kambarį, tėvo namuose nepilnametis taip pat turi savo kambarį. Patikina, kam jam viskas gerai. Paklausus, ar D. tenkina, tokia tvarka, „važinėjimas“, atsako „normaliai, gali būti ir blogiau“, paklausus ką turi mintyje sakydamas „gali būti ir blogiau“, atsako, „jeigu tik pas vieną galėčiau būti“. Apie tai, ar geri santykiai su tėvu, D. atsako, kad „kol kas“. Paklausus ar bendrauja su tėvu tą savaitę, kai gyvena kartu su motina, nepilnametis atsako, kad tada su tėvu susirašinėja telefonu, SMS žinutėmis. Į klausimą kaip jis mato šią situaciją, kaip pats jaučiasi atsako „yra kaip yra, „nieko keisti nenorėtų, nes jo nuomone, taip bus geriau, bus „linksmesni abu“, nes „kam čia vaidinti, kad patinka su žmogumi, jeigu nepatinka“. Į klausimą kaip dažnai mato tėvą pavartojusį alkoholį, atsako „nelabai dažnai“. Nepilnametis vaikas saugus jaučiasi tiek su tėvu, tiek su motina, dėl savo poreikių, D. gali kreiptis tiek pas motiną, tiek pas tėvą, pinigus perveda į jo turimą atsiskaitomąją kortelę abu tėvai, pakankamai, todėl papildomai prašyti netenka. Tarnybos vertinimu atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Išvadoje nurodyta, jog šeimoje yra nusistovėjusi tvarka, kad nepilnametis vaikas gyvena vieną savaitę su motina, kitą savaitę su tėvu. Vaiko nuomonės išklausymo metu, D. B. išreiškė norą gyventi ir bendrauti su tėvais pagal nusistovėjusią tvarką 50:50 principu. Sako, kad tokia tvarka jam tinka, vaiko emocinis ryšys stiprus tiek su tėvu, tiek su motina.

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodė, kad sutuoktinis piktnaudžiauja alkoholiu, gydytis nenori, alkoholį vartoja nuo pat santuokos sudarymo. Jie atskirai gyvena jau dvejus metus – pradžioje tame pačiame name, bet atskiruose kambariuose, o prieš šešis mėnesius ji išsikraustė. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis vairavo išgėręs ir prarado teises, turi mokėti baudą, Valstybinė mokesčių inspekcija yra jo kreditorius. Jie turi vieną nepilnametį vaiką – D. B., vaikas gyvena vieną savaitę su ja, vieną – su tėvu. Ji dirba (duomenys neskelbtini), jos alga į rankas 1 800 Eur. 388,69 Eur alimentų neprašytų, bet tarnybos atstovai sakė, kad reikia prašyti. Bendro nekilnojamojo turto šalys neturi, du automobilius prašo padalyti kaip nurodyta ieškinyje. Nurodė, jog Bigbank kreditas – jos asmeninis įsipareigojimas, VMI – atsakovo asmeninis įsipareigojimas. Išlaikymo sau iš sutuoktinio nereikalauja. Išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo iki pilnametystės.

9. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

10. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas turi žalingų įpročių, pasireiškiančių nesaikingu alkoholio vartojimu, kurių atsisakyti negali, gydytis nenori, (duomenys neskelbtini) metais atsakovas neteko teisės vairuoti už vairavimą išgėrus. Ieškovė mano, kad toks atsakovo elgesys rodo nelojalumą šeimai ir nepagarbą sutuoktinei bei vaikui.

12. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

15. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, išvadoje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra patikimų duomenų, jog tik atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas, piktnaudžiavo alkoholiu ir tai lėmė šalių santuokos iširimą. Ieškovė neįrodė savo teiginių apie atsakovo vartotą alkoholį, kad atsakovas alkoholiu piktnaudžiavo, atsisakė gydytis. Išvadoje pažymėta, jog šalių nepilnametis vaikas nurodė, kad tėvai anksčiau pykdavosi mažiau, taip pat, kad tėvą pavartojusį alkoholio mato nelabai dažnai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas už vairavimą išgėrus neteko vairavimo pažymėjimo, tačiau įrodymų, kad tai ne epizodinis atvejis, nepateikė, taip pat įvykio, kada atsakovas galimai vairavo neblaivus, aplinkybių plačiau neatskleidė ir nepaaiškino. Taigi, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir kad būtent ši priežastis lėmė šalių santuokos iširimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Nors ieškovė teigė, kad atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu yra lojalumo pareigos pažeidimas, nagrinėjamu atveju ne tik nenustatyta ši aplinkybė, tačiau ir alkoholio vartojimas nepatenka į lojalumo apibrėžtį, todėl ir dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas buvo nelojalus ieškovei.

16. Taigi teismas, įvertinęs byloje pateiktų paaiškinimų bei įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, tai, kad byloje nėra pateikta aiškių įrodymų apie tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, aplinkybę, kad, kaip pripažįstama teismų praktikoje, tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, jog vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog abu sutuoktiniai galėjo pažeisti tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos principus, nepateisino kito sutuoktinio lūkesčių, todėl teismas pripažįsta, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

19. Ieškovė išlaikymo nereikalavo. Atsakovas jokių reikalavimų dėl išlaikymo taip pat neteikė. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

20. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

21. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei paliktina santuokinė pavardė ,,B.“, atsakovui paliktina jo turima pavardė - ,,B.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.

23. CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi vaikas šiuo metu gyvena su ja. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, ieškovės namuose sudarytos labai geros sąlygos vaikui gyventi ir ugdytis.

25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo ir prieštaravimų nepateikė, vaikas faktiškai bendrauja su abiem tėvais, tačiau iš esmės faktiškai vaiko gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su ieškove, teismui neturint duomenų, kad vaiko motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, teismas ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnamečio sūnaus D. B. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove D. B. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

26. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

27. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šias pareigas turi abu tėvai. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.

28. Pagal bendrąjį Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo principą, valstybė, spręsdama globos klausimus, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau šios ribos siaurėja sprendžiant dėl bendravimo nustatymo klausimų (nes egzistuoja pavojus nutrūkti tėvų ir jauno amžiaus vaiko santykiams) (D. and P. v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, § 175 ir kt.). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

29. Ieškovė teikdama ieškinį prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką. Išvadoje pažymėta, jog apsilankymo pas ieškovę metu, ieškovė nurodė, kad nesvarbu koks bus teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ieškovė neatims galimybės tėvui ir nepilnamečiui vaikui bendrauti. Tarnyba nurodė, jog ieškinyje nurodyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir geriausių interesų, tačiau atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat dėl to, kad atsakovas nėra pateikęs savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, Tarnyba teiks išvadą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo po visų įrodymų ištyrimo. Po įrodymų ištyrimo tarnyba kitos išvados, papildomų paaiškinimų, kitų aplinkybių nei nurodyta išvadoje, nepateikė.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nesiekia riboti vaiko bendravimo su tėvu laiko. Tarnybos vertinimu, siūloma bendravimo tvarka nepažeis vaiko interesų, pats vaikas noriai bendrauja su tėvu. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius ieškovės paaiškinimų, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, įskaitant ir Tarnybos pateiktą medžiagą, iš kurios nustatyta, kad atsakovas su vaiku bendrauja ir faktiškai su vaiku praleidžia kas antrą savaitę, vaiko ryšys su abiem tėvais yra tvirtas, tai, kad Tarnybos nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka nepakenks vaiko interesams, nesant ieškovo prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos, teismas sprendžia, jog ieškinyje nurodytos tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškovės siūlomas atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos projektas tvirtintinas be pakeitimų.

32. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas seka iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

33. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

40. Bylos duomenimis, teismo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnamečiui vaikui D. B. yra (duomenys neskelbtini) metų. D. B. jokių specialiųjų poreikių neturi (e. b. l. 73), vaikas jokių būrelių, treniruočių ar jokių papildomų užsiėmimų nelanko, nes kol kas nedomina (e. b. l. 74). Ieškovė teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nedetalizavo vaiko poreikių, jų neįrodinėjo. Atsakovas šalių nepilnamečio vaiko poreikių, o taip pat ir iš jo prašomos priteisti išlaikymo sumos neginčijo, tačiau iš Tarnybos išvadoje nurodytų duomenų, tikėtina, kad atsakovas rūpinasi ir vaiką išlaiko vaiko buvimo su juo metu, taip pat vaikas pats nurodęs, jog dėl savo poreikių gali kreiptis tiek į ieškovę, tiek į atsakovą, abu tėvai į jo turimą atsiskaitomąją kortelę perveda pakankamai, papildomai prašyti netenka. Taigi, galima daryti išvadą, jog atsakovas vaiko poreikius patenkina.

42. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl turto padalijimo.

47. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).