Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1586-855/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-13
Bylos Nr.: e2A-1586-855/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00942-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė, Andrius Verikas
Ieškovas: E. B., G. P., I. I. G.-P., V. V., Ž. K., L. D., N. D., R. D., D. D., A. K., I. K., E. D., R. V., L. V., N. T., G. V.
Atsakovas: D. P., R. P., R. B., L. B.
Trečiasis asmuo: A. T., I. B., A. Z., E. Ž., T. B.

Kategorijos

2.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1586-855/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00942-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4.; 2.4.2.5.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andraus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) D. P., R. P., R. B. ir L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. B., G. P., I. I. G.-P., V. V., Ž. K., L. D., N. D., R. D., D. D., A. K., I. K., E. D., R. V., L. V., N. T., G. V. ieškinį atsakovams D. P., R. P., R. B., L. B., tretieji asmenys A. T., I. B., A. Z., E. Ž., T. B., anstoliai: Darius Bliznikas, Rimantas Vižainiškis, Brigita Palavinskienė, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. B., G. P., I. G.-P, V. V., Ž. K., L. D., N. D., R. D., D. D., A. K., I. K., E. D., R. V., L. V., N. T., G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. P., R. P., R. B. ir L. B., prašydami (i) nustatyti naudojimosi 2,41 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini)., tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planą:

- ieškovei E. B. paskirti naudotis 2650 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 7, ribojamą taškais 21-22-40-18-19;

- ieškovams L. D. ir N. D. paskirti bendrai naudotis 1700 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 6, ribojamą taškais 22-23-39-40;

- ieškovams G. V. ir E. D. paskirti bendrai naudotis 1700 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 5, ribojamą taškais 23-24-38-39;

- ieškovams V. V. ir Ž. K. paskirti bendrai naudotis 1910 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 4, ribojamą taškais 24-25-37-38;

- ieškovams R. D., D. D., A. K. ir I. K. paskirti bendrai naudotis 1472 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 3, ribojamą taškais 27-28-29-34-35;

- ieškovams G. P. ir I. I. G. P. paskirti bendrai naudotis 1631 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 9, ribojamą taškais 17-18-40-39-38-37-42-47-46;

- ieškovams R. V. ir L. V. paskirti bendrai naudotis 1106 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 10, ribojamą taškais 47-42-43-48;

- ieškovui N. T. ir trečiajam asmeniui A. T. paskirti bendrai naudotis 1346 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr.11, ribojamą taškais 43-44-12-13-48;

- 1154 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 12, ribojamą taškais 13-14-15-16-17-46-47-48, paskirti bendram G. P., I. I. G. P., R. V., L. V., N. T. ir A. T. naudojimui;

- atsakovams D. P. ir R. P. paskirti bendrai naudotis 540 kv.m. ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 8, ribojamą taškais 19-20-21;

- 8600 kv. m. ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 2, ribojamą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-44-45-35-34-29-30-31-32-33, paskirti bendram atsakovų D. P., R. P., R. B., L. B. bei trečiųjų asmenų I. B., A. Z., E. Z., T. B. naudojimui;

- 659 kv.m. ploto sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 1, ribojamą taškais 25-26-27-35-45-44-43-42-37, paskirti bendrai naudotis V. V., Ž. K., R. D., D. D., A. K., I. K., G. P., I. I. G. P., R. V., L. V., N. T., A. T., R. B., L. B., D. P., R. P., T. B., I. B., A. Z., E. Z.; (ii) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovams.

Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,41 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Bendraturčiai valdo atskiras žemės sklypo dalis, kurios jiems buvo perduotos dar sudarant pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau Nekilnojamojo turto registre naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra įregistruota.

1.2. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovai, o taip pat kiti bendraturčiai įgijo nuosavybės teises į Žemės sklypą, buvo sudarytos 2004 m. gruodžio – 2005 m. sausio mėnesiais. Pirkimo - pardavimo sutartimis kiekvienam pirkėjui buvo parduota idealioji Žemės sklypo dalis, tačiau jis buvo identifikuota, nurodant konkrečią sklypo dalies vietą – sklypo numerį (R. B. sutarties atveju) ar jos ribų žymėjimą vietinės koordinačių sistemos taškais (kitų bendraturčių atveju) sutarčių priede – žemės sklypo padalijimo projekte.

1.3. 2004 m. gruodžio 23 d. sudarant pirmąją pirkimo - pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį įgijo R. B. ir E. B. (R. B. mirus, jo sklypo dalį paveldėjo sutuoktinė E. B.) sutarties objektas - parduodama sklypo dalis - buvo pažymėta Nr. 13 sutarties priede - UAB „Adema“ parengtame žemės sklypo padalijimo projekte. Sudarant visas kitas pirkimo - pardavimo sutartis, parduodamos Žemės sklypų dalys buvo identifikuotos, nurodant jas ribojančius taškus 2004 m. spalio 8 d. UAB „Arlitanus“ parengtame Žemės sklypo padalijimo projekte, tačiau palyginus abu planus matyti, kad sklypų dydžiai, jų išdėstymas yra identiški. Parduodami sklypai buvo pažymėti natūroje, kiekvienam pirkėjui buvo parodytos jo perkamos sklypo dalies ribos, apie ką pažymėta Pirkimo pardavimo sutarčių 5.1. punkte. Taigi, kiekvienas ieškovas, o taip pat ir kiti bendraturčiai, pirkdami Žemės sklypo dalį, aiškiai suvokė, kokia konkrečia sklypo dalimi naudosis. Toks suvokimas buvo būtinas iš esmės, nes sklypai buvo perkami gyvenamųjų namų statybai. Nepaisant to, kad sklypo paskirtis - žemės ūkio, buvo numatytas projekto dėl sklypo padalinimo į atskirus sklypus rengimas bei žemės sklypo paskirties pakeitimas.

1.4. Po pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo bendraturčiai sudarė atskiras sutartis su UAB „Adema“ dėl įsigyto sklypo detalaus projekto parengimo. Analogiškas projektavimo sutartis su UAB „Adema“ yra sudarę ir visi kiti bendraturčiai. Projektavimo sutartys nebuvo įgyvendintos, tačiau ne dėl priežasčių, susijusių su faktiniu sklypų naudojimu ar jo pasikeitimais. Taigi, faktinė naudojimosi Žemės sklypu tvarka buvo nustatyta dar pirkimo - pardavimo sutartimis, kiekvienas bendraturtis suvokė save, kaip atskiro žemės sklypo padalijimo projekte pažymėto sklypo, savininką ir naudotoją.

1.5. Ieškovai siekia, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarka būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tuo tikslu UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. parengė Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planą, kuriuo numatyta naudojimosi tvarka atitinka kiekvieno ieškovo turimas idealiąsias nuosavybės dalis, pirkimo - pardavimo sutarčių priede - žemės sklypo padalijimo projekte - pažymėtą bei turto perdavimo aktu perduotą žemės sklypą. Atsakovams bei tretiesiems asmenims priklausančios nuosavybės dalys paliekamos viename sklype bendram jų naudojimui, šio sklypo vieta atitinka atsakovų bei trečiųjų asmenų pirkimo-pardavimo sutartimis įsigytas ir identifikuotas žemės sklypo dalis, nurodytas 2004 m. spalio 8 d. UAB „Arlitanus“ parengtame Žemės sklypo padalijimo projekte.

1.6. UAB „Geo Planum“ parengtas Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planas iš esmės atitinka prie pirkimo-pardavimo sutarčių esančius UAB „Arlitanus“ bei UAB „Adema“ (B. sutartis) žemės sklypo padalijimo projektus, t. y. pirkimo - pardavimo sutartimis faktiškai nustatytą naudojimosi tvarką. Kiekvienam ieškovui atskiram naudojimui arba bendraturčiams sutuoktiniams bendram naudojimui skiriama žemės sklypo dalis atitinka sklypo ribas, pažymėtas UAB „Arlitanus“ ar UAB „Adema“ projektuose. Išimtį sudaro sklypai, UAB „Geo Planum“ Naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėti Nr. 9 (G. P. bei I. I. G. P. skiriamas sklypas, sklypo plotas 1715 kv.m), Nr. 10 (L. V. ir R. V. skiriamas sklypas, plotas 1106 kv.m), ir Nr. 11 (N. T. ir A. T. skiriamas sklypas, sklypo plotas 1346 kv.m, po 673 kv.m. kiekvienam). Šių sklypų naudotojams atskiram naudojimui UAB „Geo Planum“ plane numatyti sklypai yra mažesni, nei pažymėti UAB „Arlitanus“ plane (atitinkamai 2220 kv.m P.; 1630 kv.m V. bei 1550 kv.m T.), nes dalis šiame plane pažymėtų nurodytiems bendraturčiams naudotis tenkančių sklypų užimti mišku. Rengiant UAB „Geo Planum“ planą, šių trijų sklypų miško žemė apjungta į bendrą sklypą, pažymėtą Nr. 12 (plotas 1154 kv.m), kuriame P. dalis yra 505 kv.m, V. – 445 kv.m, N. T. ir A. T. - po 102 kv.m, ir kuris skiriamas bendram P., V. ir T. naudojimui. Dėl tokio sklypo pakeitimo kitų bendraturčių interesai nenukenčia, nes bendros šių keturių sklypų (Nr. 9, 10, 11, 12) ribos atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas P., V. ir T. sklypų ribas.

1.7. Dėl atsakovams bei tretiesiems asmenims skirtinos naudotis žemės, tai UAB „Geo Planum“ plane numatyta, kad atsakovų D. P. ir R. P., R. B. ir L. B. bei trečiųjų asmenų I. B., A. Z., E. Z. ir T. B. bendram naudojimui skirtinas žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 2, kurio plotas yra 8600 kv.m; 160 kv.m. šių bendraturčių žemės skiriama bendro naudojimo keliui; bendra plotų suma yra 8760 kv.m, kas atitinka jų įgytų sklypo dalių plotų bendrą sumą. Sklypo vieta atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas P., B., Z., B. ir B. sklypų vietas. Patekimas į atsakovams bei tretiesiems asmenims skirtiną naudotis sklypo dalį, pažymėtą Nr. 2, užtikrinamas paliekant keliui bendro naudojimo žemės plotą, plane pažymėtą Nr. 1. Ši sklypo dalis neskirstoma į atskirai kiekvieno bendraturčio naudojimui skiriamus sklypus atsižvelgiant į tai, kad vienu atveju (P) bendraturtis nesutinka, kad naudojimosi tvarka būtų nustatoma pagal pirkimo pardavimo sutartimis nustatytą naudojimosi tvarką, kitais atvejais bendraturčiai neišreiškė intereso dėl įgytos sklypo dalies atribojimo, o ieškovai negali už juos spręsti dėl kiekvienam iš jų priimtinos naudojimosi tvarkos nustatymo. Išimtį sudaro tik 540 kv.m ploto sklypo dalis, pažymėta indeksu 8, kurią ieškiniu prašoma skirti atsakovų D. P. ir R. P. naudojimui, nes 2021 m. vasario 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi jie iš Danske Bank AS Lietuvos filialo įsigijo pastarojo turėtą nuosavybės dalį, atitinkančią 540 kv.m, o sklypo ribos atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas ribas.

1.8. Prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planą atitinka ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis ir faktinę naudojimosi tvarką, ji yra racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui, kas sudaro pagrindą ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovai D. P., R. P., R. B. ir L. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovų ieškinį, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Žemės sklypo bendraturčiai 2005 m. sausio 12 d. sudarant žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis (visi žemės sklypo bendraturčiai sudarė pirkimo-pradavimo sutartis tą pačią dieną) buvo suklaidinti tuo, kad Žemės sklypą bus galima padalinti ir pakeisti jo paskirtį į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tuo tikslu pardavėjas pridėjo informacinio pobūdžio 2004 m. spalio 8 d. žemės sklypo padalijimo projektą, kurį neva nustatyta teisės aktuose tvarka parengė J. B. įmonė „ Arlitanus“. Remdamiesi šiuo planu, kaip pagrindu pakeisti žemės sklypo paskirtį, žemės sklypo bendraturčiai 2005 m. vasario 2 d. sudarė sutartis su UAB „Adema“ dėl detalaus projekto rengimo, tačiau projektavimo darbai apskritai nebuvo pradėti.

2.2. Šiuo atveju iš ieškovų ieškinio nėra aišku, ar prašoma nustatyti naują naudojimosi Žemės sklypu tvarką, ar prašoma pakeisti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuri neva buvo nustatyta 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projekte, kurį parengė J. B. įmonė „Arlitanus“.

2.3. Anot atsakovų, UAB „Geo Planum“ parengtu 2020 m. lapkričio 16 d. naudojimosi tvarkos planu iš esmės yra keičiama naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kuri buvo nustatyta 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projekte, kurį parengė J. B. įmonė „Arlitanus“, nes atsakovų D. P. ir R. P., R. B. ir L. B. bei trečiųjų asmenų I. B., A. Z., E. Z. ir T. B. bendram naudojimui skirtinas žemės sklypas, UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. (plane pažymėtas Nr. 2) yra apjungtas bendram naudojimui, o 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projekte, kurį parengė J. B. įmonė „Arlitanus“, šių atsakovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypai yra atskiri ir skirti individualiam naudojimui. Ieškovai ieškinyje nenurodo priežasčių ir motyvų, dėl ko yra keičiama nustatyta naudojimosi tvarka 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo įmonės „Arlitanus“ projekte, bei apskritai neaišku, kodėl atsakovai ir tretieji asmenys turi naudotis žemės sklypu bendrai. Ieškovų siūloma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovų interesus, nepanaikina prielaidų šio Žemės sklypo bendrasavininkų konfliktinei situacijai šalinti, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

2.4. Tuo atveju, jei ieškovai laiko, kad yra nustatoma nauja naudojimosi tvarka pagal UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. naudojimosi tvarkos planą, atsakovai teikia nesutikimo motyvus dėl pateikto plano. Ieškovai niekada nepasinaudojo teise įregistruoti 2004 m. spalio 8 d. padalijimo projektą, kurį parengė įmonė „Arlitanus“, tokio prašymo nepateikė Nekilnojamojo turto registrui dėl šio juridinio fakto registravimo (nėra užfiksuota juridinių faktų apie nustatytą tarp bendraturčių žemės sklypu naudojimosi tvarką).

2.5. Ginčo Žemės sklypo 2005 m. sausio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartyse 1.7 p. nurodyta, kad Žemės sklypas yra suformuotas pagal preliminarius matavimus (Nekilnojamo turto registre nurodyta, kad kadastriniai žemės sklypo matavimai buvo atlikti tik 2013 m. kovo 21 d.). Tai reiškia, kad galiojantis ir atitinkantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimams planas, sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, buvo tik preliminariųjų matavimų planas. Todėl preliminarių matavimų planas, pridėtas prie 2005 m. sausio 12 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių, laikomas vieninteliu teisėtu planu. Kadangi kadastriniai žemės sklypo matavimai buvo atlikti tik 2013 m. kovo 21 d., tai iki to laiko vienintelis galiojantis ir įstatymo reikalavimams atitinkantis planas buvo preliminarių matavimų planas. Taip pat Vilniaus apygardos teismas priimtu 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pasisakė dėl 2004 m. spalio 8 d. padalijimo projekto, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys ir jų sudėtine dalimi esantis ieškovams ir atsakovui parduoto UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projektas, yra nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, taigi galiojantis.

2.6. 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projektas, kurį parengė J. B. įmonė „Arlitanus“ ir kuris yra pridedamas prie pirkimo-pardavimo sutarčių, yra tik Žemės sklypo bendraturčių susitarimas (ketinimai) dėl būsimo naudojimosi bendru daiktu ateityje, jei bus įgyvendinti Žemės sklypo padalijimo projekto preliminarūs sprendiniai. Kadangi Žemės sklypo padalijimo projektas nebuvo įgyvendintas, laikoma, kad nėra priimtas galutinis ir privalomas bendraturčiams sprendimas dėl žemės sklypo naudojimosi ir versti žemės sklypo bendraturtį naudotis žemės sklypu pagal 2004 m. spalio 8 d. UAB „Arlitanus“ sklypo padalijimo projektą nėra pagrindo.

2.7. 2005 m. sausio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovai bei kiti žemės sklypo bendraturčiai aiškiai išreiškė valią, kad jie siekia įsigyti būtent žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne atidalintą atskirą žemės sklypo turtinį vienetą (pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 p.). Minėtų sutarties sąlygų ieškovai įstatymų nustatyta tvarka neginčijo ir šioje byloje neginčija. Tai, kad ieškovai siekė įsigyti dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne jau atidalintą žemės sklypą, taip pat patvirtina ir sutarties sąlygos, kurios buvo nustatytos visiems pirkėjams. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai suvokė, bei žinojo, kad perka bendros dalinės nuosavybės teise žemės sklypą, o ne atskirus žemės sklypus. Jei ieškovai norėtų nustatyti naudojimąsi faktiškai žemės sklypu, turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti susitarimą sudaryti naudojimosi tvarkos planą. Notaras, tvirtinantis pirkimo-pardavimo sutartį, vadovavosi viešojo registro duomenimis ir jokių juridinių faktų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nenustatė. Kitu atveju, jei būtų nustatyta, kad žemės sklypui yra nustatoma ir registruojama žemės sklypu naudojimosi tvarka, notaras turėjo apie tai informuoti pirkėjus ir nurodyti pirkimo - pardavimo sutartyje šį juridinį faktą.

2.8. Pateiktame 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Geo Planum“ naudojimosi tvarkos plane atsakovams D. P. ir R. P. naudotis atskirai yra skirta žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu Nr. 8, 0,054 ha ploto ir bendram naudojimui su kitais atsakovais žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu Nr. 2, 0,8600 ha ploto. Taigi tokiu atveju, atsakovams tektų naudotis sklypo dalimis, esančiomis priešingose Žemės sklypo dalyse. Toks naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas prieštarautų patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo principams. Atsakovai per žemės sklypą neturėtų galimybės patekti į indeksu Nr. 8 pažymėtą sklypo dalį, o ten galėtų patekti tik naudodamiesi visuomeninės gatvės važiuojamąja dalimi. Tad atsakovams D. P. ir R. P. turėtų būti formuojama vientisa žemės sklypo dalis, o ne atskiros žemės sklypo dalys.

Šalies argumentai

2.9. Ieškovų prašoma patvirtinti žemės sklypu naudojimosi tvarka nėra racionali dar ir dėl to, kad atsakovams siūloma naudotis sklypo dalimi, kurios didesnė dalis yra miško ūkio. Netoleruotina situacija, kai vieni bendraturčiai įgyvendina savo teises išimtinai kito bendraturčio sąskaita. Taip pat pagal UAB „Geo Planum“ naudojimosi tvarkos planą atsakovams R. B. ir L. B. siūloma naudotis Žemės sklypo dalimi bendrai su kitais atsakovais. Su tuo nėra pagrindo sutikti, nes 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projekte buvo skirta žemė sklypo dalis 0,1690 ploto. Dėl kokių priežasčių ir motyvų UAB „Geo Planum“ naudojimosi tvarkos plane atsakovams R. B. ir L. B. siūloma naudotis bendrai su kitais atsakovais Žemės sklypo dalimi, indeksu Nr. 2, nesuprantama.

2.10. Atsakovų nuomonė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra tokia, kad nustatant naudojimosi sklypu tarp bendraturčių tvarką būtų išlaikytas proporcingumo principas ir interesų pusiausvyros principas - visi bendraturčiai galėtų naudotis tiek atskiromis sklypo dalimis, kuriose ateityje galėtų įgyvendinti savo teises statant statinius, tiek bendrai dalimi, kuri yra užimta mišku, taip pat dalimi, kuri reikalinga privažiuoti prie žemės sklypų. Plotai apskaičiuojami pagal tokį principą - miško ūkio paskirties žemės sklypo dalimi ploto siūloma naudotis visiems bendraturčiams bendrai, o skirtas 0,6188 ha miško plotas bendram naudojimui turi būti apskaičiuojamas proporcingai turimoms dalims nuosavybėje, likusį žemės ūkio paskirties žemės sklypą paskirstyti plotais pagal turimas proporcijas, numatant bendrojo naudojimo kelius privažiavimui prie naudojamų Žemės sklypų. Tokiu atveju turima idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje bendraturčių nesumažėtų ir nepakistų. Būtent toks naudojimosi tvarkos nustatymo principas minimizuos ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje ir užtikrins bendraturčių interesų pusiausvyros principą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino pilna apimtimi - nustatė naudojimosi 2,41 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias bylos faktines aplinkybes:

4.1. Ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,41 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; šis Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: E. B. priklauso 53/482 dalys Žemės sklypo; G. P. ir I. I. G. P. – 2220/21100 dalys;V. V. – 955/24100 dalys; Ž. K. – 955/24100 dalys; L. D. ir N. D. – 1700/24100 dalys; R. D. ir D. D. – 820/24100 dalys; A. K. ir I. K. – 820/24100 dalys; E. D. – 750/24100 dalys; R. V. ir L. V. – 1630/24100 dalys; N. T. - 31/964 dalys; G. V. – 750/24100 dalys; D. P. ir R. P. 129/1205 dalys; R. B. ir L. B. – 1690/24100 dalys; A. T. – 31/964 dalys; I. B. – 1570/24100 dalys; A. Z. ir E. Z. – 1300/24100 dalys; T. B. – 2160/24100 dalys.

4.2. 2004-2005 metais sudarant Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, šalys su pardavėjais pasirašė perdavimo – priėmimo aktus, kuriuose nurodyta, kad Žemės sklypas ribojamas vietinės koordinačių sistemos taškais pagal UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. parengtą Žemės sklypo padalijimo projektą. Iš sudarytų sutarčių 1.1. ir 5.1. punktų, perdavimo - priėmimo aktų 1 punkto matyti, kad kiekvienam pirkėjui buvo parduota Žemės sklypo idealioji nuosavybės dalis, kurios konkreti buvimo vieta, koordinatės (kiekvieno iš bendraturčių įsigytas konkretus sklypas) buvo pažymėta sklypo numeriu (ieškovo R. B. atveju), ir/ar vietinės koordinačių sistemos taškais prie sutarčių esančiame priede - pridedamame UAB „Arlitanus“ žemės sklypo padalijimo projekte. Šių faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Žemės sklypo (dalių) pirkėjai žinojo, kokį sklypą realiai įsigyja ir kad kiekvienas iš bendraturčių įsigyja konkretų atskirą Žemės sklypą.

4.3. Kiekvienas Žemės sklypo bendraturtis po sutarčių, priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo 2005 metų pradžioje sudarė su UAB „Adema“ Projektavimo sutartis dėl kiekvieno iš jų nupirktos žemės sklypo dalies detaliojo plano parengimo (teismas pažymėjo, kad į bylą yra pateiktos D. P., A. T. ir V. V. su UAB „Adema“ sudarytos Projektavimo sutartys).

4.4. 2013 m. kovo 21 d. nustatant Žemės sklypo ribas dalyvavo Žemės sklypo savininkai, kurie pastabų neturėjo. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą pasirašė Žemės sklypo savininkų įgaliotas asmuo. Šio Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pagrindu buvo parengtas Žemė sklypo planas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu dėl Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Arlitanus“ matininkės G. O. 2013 m. kovo 21 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

4.5. 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Geo Planum“ parengtame Naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane nurodytos Žemės sklypų savininkams priklausančios Žemės sklypo dalys atitinka sutartimis bei perdavimo-priėmimo aktais įsigytas Žemės sklypo dalis, Žemės sklypo dalių ribas bei koordinates, nustatytas UAB „Arlitanus“ padalijimo projekte. Išimtį sudaro sklypai, UAB „Geo Planum“ Naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėti Nr. 9 (G. P. bei I. I. G. P. skiriamas sklypas, sklypo plotas 1715 kv. m), Nr. 10 (L. V. ir R. V. skiriamas sklypas, plotas 1106 kv. m) ir Nr. 11 (N. T. ir A. T. skiriamas sklypas, sklypo plotas 1346 kv. m, po 673 kv. m kiekvienam). Šių sklypų naudotojams atskiram naudojimui UAB „Geo Planum“ plane numatyti sklypai yra mažesni, nei pažymėti UAB „Arlitanus“ plane (atitinkamai 2220 kv. m P.; 1630 kv. m V. bei 1550 kv. m T.), nes dalis šiame plane pažymėtų nurodytiems bendraturčiams naudotis tenkančių sklypų užimti mišku. Rengiant UAB „Geo Planum“ planą, šių trijų sklypų miško žemė apjungta į bendrą sklypą, pažymėtą Nr. 12 (plotas 1154 kv. m), kuriame P. dalis yra 505 kv. m, V. – 445 kv. m, T. - po 102 kv. m, ir kuris skiriamas bendram P., V. ir T. naudojimui. Bendros šių keturių sklypų (Nr. 9, 10, 11,12) ribos atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas P., V. ir T. sklypų ribas. UAB „Geo Planum“ plane numatyta, kad atsakovų D. P. ir R. P., R. B. ir L. B. bei trečiųjų asmenų I. B., A. Z., E. Z. ir T. B. bendram naudojimui skirtinas žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 2, kurio plotas yra 8600 kv. m; 160 kv. m šių bendraturčių žemės skiriama bendro naudojimo keliui; bendra plotų suma yra 8760 kv. m, kas atitinka jų įgytų sklypo dalių plotų bendrą sumą. Sklypo vieta atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas P., B., Z., B. ir B. sklypų vietas. Patekimas į atsakovams bei tretiesiems asmenims skirtiną naudotis sklypo dalį, pažymėtą Nr. 2, užtikrinamas paliekant keliui bendro naudojimo žemės plotą, plane pažymėtą Nr. 1. Taip pat nurodyta 540 kv. m ploto sklypo dalis, pažymėta indeksu 8, kurią ieškiniu prašoma skirti atsakovų D. P. ir R. P. naudojimui, kurią jie 2021 m. vasario 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš Danske Bank AS Lietuvos filialo, atitinkančią 540 kv. m., vienok, kaip matyti šio sklypo ribos atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas ribas.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas UAB „Geo Planum“ Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planas atitinka šalių sutartimis ir perdavimo aktais įsigytas Žemės sklypo dalis, jų ribas, pažymėjimą koordinačių sistemoje, faktinį naudojimosi tvarkos nustatymą tarp bendraturčių jau turto įsigijimo momentu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad kadangi Žemės sklypo sutartys ir jų sudėtine dalimi esantis UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projektas yra nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys.

Atsiliepimas

6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, kad UAB „Arlitanus“ padalijimo projektas yra darbinis brėžinys, niekur neįregistruotas, kad šis padalijimo projektas yra žemės sklypo bendraturčių susitarimas dėl būsimo naudojimosi bendru daiktu ateityje, kai bus įgyvendinti Žemės sklypo padalijimo projekto preliminarūs sprendiniai, kad atsakovams D. P. ir R. P. turėtų būti formuojama vientisa žemės sklypo dalis, o ne atskiros sklypo dalys.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai, reikšdami savo nesutikimą su ieškiniu, priešieškinio nereiškė, nesiūlė nustatyti savo naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas D. P. pirkimo-pardavimo sutartimi iš Danske banko įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise 540/24100 dalis ginčo Žemės sklypo (žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastriniai matavimai atlikti UAB „Arlitanus“), sprendė, kad atsakovas D. P. žinojo, kokį sklypą įsigyja, t. y. kad šis sklypas nesiriboja su jo sklypu, įsigytame bendrame Žemės sklype, 2005 m. sausio 12 d. sutarties Nr. 350, 2005 m. sausio 12 d. Perdavimo-priėmimo akto Nr. 351 pagrindu.

8. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinį tenkino pilna apimtimi, pirmosios instancijos teismas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovei E. B. 1 825 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovui L. D. – 75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; ieškovui G. P. – 75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantai (atsakovai) D. P., R. P., R. B. ir L. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą visa apimtimi; priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, t. y. pagrįsti jį faktiniais ir teisinais argumentais: visiškai nepasisakė dėl atsakovų bylos nagrinėjimo metu pateiktų paaiškinimų ir atsikirtimų; visiškai nepasisakė ir neišdėstė motyvų, ar ieškovų ieškiniu yra keičiama nustatyta naudojimosi tvarka, ar tai yra naujos naudojimosi tvarkos nustatymas; nepasisakė, remdamasis kokiais pagrindais ir įrodymais vadovaujantis, buvo priimtas sprendimas. Tokiu būdu buvo neatskleista bylos esmė ir tai nulėmė, kad byla buvo išspręsta neteisingai.

9.2. Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali būti laikoma nustatyta ir privaloma naujiems bendraturčiams tik tuo atveju, jei yra notariškai sudarytas ir viešajame registre įtvirtintas bendraturčių susitarimas. 2005 m. sausio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovai bei kiti Žemės sklypo bendraturčiai aiškiai išreiškė valią, kad jie siekia įsigyti būtent Žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne atidalintą atskirą žemės sklypo turtinį vienetą. Minėtų sutarties sąlygų ieškovai įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Taigi, naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta.

9.3. Žemės sklypo bendraturčiai 2005 m. sausio 12 d. sudarant Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis buvo suklaidinti pardavėjo, kad Žemės sklypą bus galima padalinti ir pakeisti Žemės sklypo paskirtį į kitą. Tuo tikslu pardavėjas pridėjo 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo darbinį brėžinį, kurį parengė UAB „Arlitanus“ ir kuris pavadintas padalijimo projektu. Į bylą yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina faktą, kad UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo darbinis brėžinys nėra nustatyta tvarka parengtas, patvirtintas ir neatitinka Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl ginčyti neegzistuojantį UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo darbinį brėžinį (įvardijamą kaip Žemės sklypo padalijimo projektą) nėra galimybės, nes negalima ginčyti to, ko nėra.

9.4. Ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka pagal 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „GEO Planus“ parengtą planą kardinaliai skiriasi nuo bendraturčiams notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse koordinačių taškais apibrėžtų sklypo dalių dislokacijų vietų UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. darbiniame brėžinyje. Pagal ieškovų parengtą naudojimosi tvarkos planą atsakovams atitenka Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 2, kurios bendras plotas 0,86 ha, iš kurio miško ūkio žemės dalis sudaro 0,5683 ha, kita žemės sklypo dalis – žemės ūkio paskirties 0,2917 ha. Siūloma atsakovams naudotis dalis Nr. 2 priskiriama į žemės sklypo dalį, kurioje didesnėje dalyje išimtinai auga miškas bei numatomas bendras naudojimas su kitais bendraturčiais. Taigi, visa atsakovų turima žemės sklypo dalis priskiriama į Žemės sklypo dalį, kurioje išimtinai auga miškas ir ši sklypo dalis ateityje nebegali būti skaidoma ir naudojama statyboms, o tai pažeidžia atsakovų interesus ir teisėtus lūkesčius. Ieškovai tokiu atveju gauna vertingesnės Žemės sklypo dalis, palyginus su atsakovams siūlomomis dalimis. Todėl tokia 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „GEO Planus“ naudojimosi tvarka neišvengiamai iškels konfliktinę situaciją tarp visų Žemės sklypo bendraturčių ateityje.

9.5. Pirmosios instancijos teismas apskritai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai D. P. ir R. P. 2021 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš Danske Bank AS Lietuvos filialo įsigijo pastarojo turėtą nuosavybės dalį, atitinkančią 540 kv. m. Sudarant 2021 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sandorį, kaip neatskiriamą priedą prie pirkimo-pardavimo sutarties yra nurodytas tik Žemės sklypo planas, kurio kadastro duomenys nustatyti 2013 m. kovo 21 d.; jokių kitų registruotų juridinių faktų apie nustatytą naudojimosi tvarką tarp bendraturčių nėra. Tuo atveju, jei būtų nustatyta naudojimosi tvarka, notaras privalėtų tai nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje ir informuoti pirkėją apie juridinį faktą.

9.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „GEO Planus“ naudojimosi tvarkos planą atsakovams R. B. ir L. B. siūloma naudotis Žemės sklypo dalimi Nr. 2 bendrai su kitais Žemės sklypo bendraturčiais, nors UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. darbiniame brėžinyje buvo skirta atskira Žemės sklypo dalis 0,169 ha ploto. Dėl kokių priežasčių ir motyvų ieškovai apjungė bendram naudojimui su kitais bendraturčiais nesuprantama, bet teismas tokią naudojimo tvarką pripažino tinkama ir atitinkančia visų bendraturčių interesus.

Atsiliepimas

10. Ieškovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškinys buvo pareikštas dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo, būtent ta apimtimi teismas nagrinėjo bylą ir dėl to pasisakė priimtame sprendime. Tuo tarpu apeliantai stengiasi klaidinti teismą, painiojant naudojimosi tvarkos nustatymo su sklypo padalijimo, sukuriant naujus atskirus turto objektus, procedūromis ir pan. Ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nėra. Jeigu tokia tvarka būtų įregistruota, ieškovams nebūtų kilusi būtinybė kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

10.2. Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Šiuo atveju Žemės sklypo planas prie sandorių buvo pridėtas, o prie sutarčių pridedamu UAB „Arlitanus“ Žemės sklypo padalijimo projektu buvo patvirtinta kiekvieno pirkėjo (bendraturčio) naudojimui perduodama Žemės sklypo dalis. Šis projektas neturėjo būti patvirtintas teritorijos detaliojo plano ar žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo projekto rengimui nustatyta tvarka, nes UAB „Arlitanus“ projektu buvo nustatomas faktinis sklypo naudojimas tarp bendraturčių, o ne sprendžiami sklypo padalijimo, atidalijimo ar pertvarkymo klausimai. Naudojimosi tvarkos nustatymas ir sklypo padalijimas ar jo pertvarkymas – tai visiškai skirtingą reikšmę turintys teisiniai veiksmai.

10.3. Žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo metu pažymėti sklypai nebuvo vienodi, skyrėsi jų dydis, vieta, konfigūracija; priklausomai nuo sklypo patrauklumo skyrėsi ir kaina. D. P. ir R. B. pasirinktų sklypų dalis pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu jau buvo apaugusi mišku, tad juos pasirinkdami atsakovai, būdami atidūs ir rūpestingi, turėjo įvertinti paskirties pakeitimo bei statybos galimybes. Jeigu, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantai buvo įtikinti (suklaidini) pardavėjo, kad Žemės sklypo paskirtį bus galima pakeisti į gyvenamųjų pastatų teritorijas, o vėliau paaiškėjo, kad to padaryti negalima, apeliantai turėjo galimybę teismine tvarka ginčyti savo sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis ir reikalauti atsakomybės iš Žemės sklypo dalių pardavėjo, o ne reikalauti apginti jų interesus ir lūkesčius kitų bendraturčių sąskaita.

10.4. Atsakovai P. sklypo iš Danske Bank AS Lietuvos filialo dalį įsigijo 2021 m. vasario 1 d., t. y. po to, kad jiems buvo išsiųstas 2021 m. sausio 14 d. Pranešimas bendraturčiams dėl sutikimo (ar nesutikimo) su UAB “Geo Planum” plane numatyta naudojimosi tvarka. Įvertinant tai, kad atsakovai P. sklypo dalį jau buvo įsigiję 2005 metais, be to, per savo atstovą aktyviai dalyvavo pirmame teisminiame procese dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, jiems buvo gerai žinoma iš Danske Bank AS Lietuvos filialo perkamo sklypo situacija, t. y. kad šią sklypo dalį 2005 m. sausio 12 d. sutartimi nusipirko I. J., jai, kaip ir kitiems bendraturčiams, buvo parduota ir perduota aiškiai apibrėžta žemės sklypo dalis; 2016 m. spalio 3 d. Turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu I. J. sklypo dalis buvo perduota Danske Bank AS Lietuvos filialui. Todėl atsakovai, įsigydami šią sklypo dalį iš Danske Bank AS Lietuvos filialo, su perkama sklypo dalimi turėjo perimti ir faktinę naudojimosi sklypu tvarką, t. y. jų faktiniam naudojimui turėjo atitekti ta Žemės sklypo dalis, kurią I. J. perėmė 2005 m. sausio 12 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 354) ir Žemės sklypo dalių perdavimo priėmimo aktu (notarinio registro Nr. 355). Tai, kad atsakovų P. nuosavybės teise valdoma sklypo dalis po 2021 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo padidėjo, jokių prioritetų kitų bendraturčių atžvilgiu jiems nesuteikia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Byloje kilo ginčas dėl ieškovų pasiūlytos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos.

14. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, siekdami nustatyti (ir vėliau Nekilnojamojo turto registre įregistruoti) naudojimosi minėtu 2,41 ha Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planą. Nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu ieškovai, o taip pat ir kiti bendraturčiai įgijo nuosavybės teises į Žemės sklypą, kiekvienam pirkėjui buvo parduota idealioji Žemės sklypo dalis, kuri buvo identifikuota, nurodant konkrečią Žemės sklypo dalies vietą – sklypo numerį arba sklypo dalies ribų žymėjimą vietinės koordinačių sistemos taškais; Žemės sklypo dalies perdavimo-priėmimo akte yra nurodyta, kad pirkėjui perduodamas konkretus žemės sklypas, pridedamame Žemės sklypo padalijimo projekte ribojamas atitinkamais taškais ar sklypo numeriu. Anot ieškovų, UAB „Geo Planum“ parengtas Naudojimosi planas, kuriuo pagrindu ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, iš esmės atitinka visus naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo kriterijus: atitinka ginčo šalių turimos bendrosios dalinės nuosavybės dalis, pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytą naudojimosi tvarką, faktinį sklypų naudojimą bei užtikrina bendraturčių interesų balansą.

15. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu nurodo, kad iš ieškovų reikalavimų nėra aišku, ar ieškovai prašo nustatyti naują naudojimosi Žemės sklypu tvarką, ar prašoma pakeisti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuri buvo nustatyta 2004 m. spalio 8 d. UAB „Arlitanus“ Žemės sklypo padalijimo projekte. Bet kuriuo atveju atsakovai laikosi pozicijos, kad siekiama nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka, visų pirma, pažeidžia atsakovų interesus, kadangi 2005 m. sausio 12 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu visi Žemės sklypo bendraturčiai, įsigydami Žemės sklypą bendroje dalinėje nuosavybėje, aiškiai suvokė ir išreiškė norą įsigyti bendros dalinės nuosavybės teise Žemės sklypą, o ne atskirus žemės sklypus; antra, ieškovų siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra racionali bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi pagal šią tvarką atsakovams siūloma naudotis sklypo dalimi, kurios didesnė dalis yra miško ūkio, be to, atsakovams D. ir R. P. pagal tokią tvarką tektų naudotis sklypo dalimis (UAB „Geo Planum“ plane nurodytais Nr. 2 ir Nr. 8), esančiomis priešingose Žemės sklypo dalyse.

16. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį pilna apimtimi, sprendė, kad ieškovų pateiktas UAB „Geo Planum“ Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planas atitinka šalių sutartimis ir perdavimo aktais įsigytas Žemės sklypo dalis, jų ribas, pažymėjimą koordinačių sistemoje, faktinį naudojimosi tvarkos nustatymą tarp bendraturčių jau turto įsigijimo momentu, tuo tarpu atsakovai, reikšdami savo nesutikimą su ieškiniu, priešieškinio nereiškė, nesiūlė nustatyti kitą naudojimosi Žemės sklypu tvarką.

17. Apeliantai, visų pirma, mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą sprendimą; antra, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodo, kad (i) 2004 m. spalio 8 d. UAB „Arlitanus“ žemės sklypo padalijimo projekto ieškovai ginčyti negali (kadangi, anot apeliantų, tai yra tik darbinis brėžinys, kuris nėra tinkamai parengtas / patvirtintas ir apskritai įstatymų reikalavimų), tuo tarpu jokia kita Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta (kadangi Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų, kur nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis įsigyja Žemės sklypo dalį būtent bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne kaip atidalintą atskirą Žemės sklypo turtinį vienetą, nei vienas bendraturtis įstatymų nustatyta tvarka neskundė); (ii) ieškovų siūloma nustatyti tvarka pagal 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Geo Planus“ parengtą planą kardinaliai skiriasi nuo Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyse koordinačių taškais apibrėžtų sklypo dalių dislokacijų vietų ir yra nesąžininga bei pažeidžianti atsakovų interesus, nes visa atsakovų turima Žemės sklypo dalis priskirtina Žemės sklypo daliai, kurioje išimtinai auga miškas; be to, atsakovai Žemės sklypo dalimi (brėžinyje nurodyta Nr. 2) turi naudotis bendrai su kitais atsakovais bei trečiaisiais asmenimis; taip pat atsakovams P. siūloma naudotis Žemės sklypo dalimis (brėžinyje nurodytomis Nr. 2 ir Nr. 8), kurios yra skirtingose Žemės sklypo vietose.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai nurodė, kad atsakovai, visų pirma, painioja naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo su Žemės sklypo padalijimo (sukuriant naujus atskirus turto vienetus) procedūromis. Ieškovai nurodo, kad 2004 m. spalio 8 d. UAB „Arlitanus“ Žemės sklypo padalijimo projektas (kurį atsakovai įvardija kaip „darbinį projektą“) neturėjo būti patvirtintas teritorijos detaliojo plano ar žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo projekto rengimui nustatyta tvarka, kadangi šiuo projektu buvo nustatomas faktinis sklypo naudojimas tarp bendraturčių, o ne sprendžiami sklypo padalijimo, atidalijimo ar pertvarkymo klausimai. Antra, atsakovų pasirinktų sklypų dalys pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo momentu jau buvo apaugusios mišku, todėl pasirinkdami šias Žemės sklypo dalis, atsakovai turėjo įvertinti paskirties pakeitimo bei statybų galimybes. Tuo tarpu atsakovai P., 2021 m. vasario 1 d. įsigydami antrą sklypo dalį iš Danske Bank AS Lietuvos filialo, su perkama Žemės sklypo dalimi perėmė ir faktinę naudojimosi sklypu tvarką.

19. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo patenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o bendrumą kuria daiktas ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę įgyvendinant teises į daiktą ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

22. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

23. Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Aptarta CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

25. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, ir tą patį patvirtino bylos šalys, kad bendraturčiai siekė įsigyti ir iš tikrųjų įsigijo nuosavybės teise atitinkamas Žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne savarankiškus, atskirai suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemė sklypus. Ginčo dėl to tarp dalyvaujančių asmenų nėra, ir pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde apeliantai, nekonstatavo ir nesprendė, kad atsakovai tapo ir tebėra atskirų žemės sklypų, kaip savarankiškų nuosavybės teisės objektų (nekilnojamųjų daiktų), savininkai, o ne vieno, keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek nagrinėjamos bylos medžiagą, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-884-807/2018 (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr.e2A-1470-794/2019), kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl to paties Žemės sklypo, tarp tų pačių jo bendraturčių, medžiagą ir joje teismo galutiniame įsiteisėjusiame procesiniame sprendime padarytas išvadas bei išaiškinimus, neabejotinai turinčius res judicata galią bei prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, realiai taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, visiškai pagrįstai sprendė, jog jau įsigydami atitinkamas ginčo žemės sklypo dalis (pagal pirkimo - pardavimo sutartis ar jį paveldėdami), visi bendraturčiai sulygo ir sutiko dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos, ir priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovai, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią įsigyti nuosavybės teisę valdyti ir naudotis, o po įsigijimo realiai faktiškai ir valdė bei naudojosi ne bet kuria, o konkrečia bendro Žemės sklypo dalimi, apibrėžta koordinatėmis ir identifikuota prie atitinkamų turto įsigijimo sandorių esančiame, jų neatsiejama dalimi tapusiame UAB "Arlitanus" 2004 m. spalio 8 d. parengtame žemės sklypo plane (nepaisant to, kaip tas planas pavadintas).

27. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 10-12 pastraipose itin detaliai ir išsamiai pagrindė savo išvadas šiuo aspektu, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jomis abejoti, o juo labiau negali kvestionuoti ir kitaip vertinti aplinkybių bei išvadų, padarytų kito teismo įsiteisėjusiu galutiniu procesiniu sprendimu aukščiau minėtoje civilinėje byloje, kurioje, be kita ko, jau buvo analizuoti apeliantų nagrinėjamoje byloje teikiami argumentai dėl bendraturčių faktinės naudojimosi bendru Žemės sklypu tvarkos nebuvimo/buvimo.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovai iš esmės siekė atskiru susitarimu, o nepavykus bendraturčiams susitarti, teismine tvarka įtvirtinti ir vėliau atitinkamai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bei išviešinti ir taip nuo pat bendraturčių tapimo sklypo savininkais realiai buvusią, faktiškai susiklosčiusią, ilgą laiką praktikuotą ir per visus šiuos metus (nuo 2004 m.) niekieno nekeistą/neginčytą faktinę naudojimosi bendru sklypu tvarką.

29. Pažymėtina, kad teismo padarytų išvadų pagrįstumo nekeičia ta apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad vėliau buvo parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla ir 2013 m. kovo 21 d. Žemės sklypo planas, kuriame nėra jokių pastabų dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Kadastro duomenų byla ir planas buvo rengti siekiant identifikuoti patį Žemės sklypą, kaip nuosavybės teisės objektą, apskritai, nepriklausomai nuo to, kam, keliems asmenims jis nuosavybės teise priklausė, priklauso ar priklausys ateityje.

30. Apeliantų argumentai, kad UAB "Arlitanus" 2014 m. spalio 8 d. žemė sklypo planas, buvęs Žemės sklypo įsigijimo sandorių sudėtine dalimi, nebuvo patvirtintas ir suderintas su atitinkamomis valstybės institucijomis ir pan., todėl juo negalėjo būti remiamasi sprendžiant dėl naudojimo Žemės sklypu, atmestini. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre esančio žemės sklypo plano pagrindu parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas ir patvirtintas LR Žemės įstatyme, LR Teritorijų planavimo įstatyme ir LR Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka, atitinkamai suderintas su atitinkamomis institucijomis, būtinas tuo atveju, jeigu siekiama žemės sklypo atidalijimo / padalijimo, nes žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendrataučių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus, ir tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savo tikslais į atidalijimą yra panašus naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas (CK 4.81 straipsnis), tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Taigi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymas – tai du skirtingi institutai, reglamentuojantys skirtingus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdus, todėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės analogijos taikymas nagrinėjamu atveju negalimas. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018), besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.

32. Iš apeliantų dėstomų argumentų matyti, jog jie, kaip teisingai nurodė ieškovai savo atsiliepime į apeliacinį skundą, iš esmės painioja naudojimosi tvarkos ginčo sklypu nustatymą su sklypo atidalijimu, t. y. naudojimosi tvarkos nustatymo teisines pasekmes iš esmės suvokia kaip atidalijimo teisines pasekmes. Nors savo tikslais į atidalijimą naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas yra panašus, tačiau tarp jų egzistuoja esminis skirtumas. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymas – tai du skirtingi institutai, reglamentuojantys skirtingus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdus, nors ir yra orientuoti į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

33. Nagrinėjamu atveju bendraturčių susitarimui dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos įforminimo ir tokios tvarkos detalizavimo / materializavimo atitinkamame plane nėra keliami tokie reikalavimai, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės proceso atveju, todėl šiuo atveju tiek notarai, tvirtinę atitinkamas Žemės sklypų dalių pirkimo - pardavimo sutartis ir jų sudėtine dalimi sutarčių šalių įvardintą UAB "Arlitanus" 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projektą, kuriame buvo detalizuotas sutarčių objektas, nenustatė jokio prieštaravimo imperatyvioms teisės normos, tiek teismas neturi jokio pagrindo spręsti apie tokio prieštaravimo buvimą ir negalėjimą remtis sutarčių sudėtine dalimi esančiu UAB „Arlitanus" Žemės sklypo padalijimo projektu, sprendžiant dėl de jure naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.

34. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovai teigia, kad jiems skirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 2, kardinaliai skiriasi nuo notarinėse pirkimo - pardavimo sutartyse koordinačių taškais apibrėžtų sklypo dalių dislokacijos vietų UAB „Arlitanus" 2004 m. spalio 8 d. plane, tačiau nepateikia teismui jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, kaip, kurioje vietoje tokie skirtumai nustatytini. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 8.4 punkte nustatė, kad atsakovams D. P., R. P., R. B. ir L. B. bei tretiesiems asmenims I. B., A. Z., E. Z. ir T. B. skiriama Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu Nr. 2, savo vieta atitinka UAB "Arlitanus" padalijimo projekte nurodytas P., B., B., Z. bei B. sklypų vietas.

35. Atmestinas apeliantų argumentas, jog 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Geo Planum“ naudojimosi Žemės sklypu planas nėra racionalus ir pažeidžiantis apeliantų interesus bei lūkesčius tuo aspektu, kad jiems priskirta naudotis ne tokia vertinga, kaip kitiems bendraturčiams Žemės sklypo dalis (miško ūkio žemė), be to, nepagrįstai visiems atsakovams paskirta naudotis bendrai atitinkama Žemės sklypo dalimi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad: a) būtent tokia dalis, kaip įsigyjama, buvo pačių atsakovų, kaip pirkėjų, nurodyta jų pačių sudarytose su pardavėju ir galiojančiose pirkimo - pardavimo sutartyse, aiškiai apibrėžiant koordinatėmis teritoriją, į kurią patenka miško žemė; b) atsakovai nagrinėjamoje byloje neteikė priešieškinio, taip pat nereiškė ieškinio kitoje byloje, t. y. nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl kitos naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, priskiriant jiems naudotis atitinkamas Žemės sklypo dalis, nesiūlė ir neteikė į bylą jokio alternatyvaus naudojimosi žemės sklypu plano, varianto, kurį teismas galėtų vertinti greta ieškovų pateikto plano ir atitinkamai spręsti dėl bendraturčių interesų pusiausvyros ir pan. Tą ir dabar nėra draudžiama atsakovams padaryti, kreipiantis į teismą su ieškiniu kitoje byloje, esant tęstinio pobūdžio bendraturčių santykiams; c) nėra duomenų, kad tarp pačių atsakovų ir trečiųjų asmenų, kuriems buvo bendrai priskirta naudotis atitinkama Žemės sklypo dalimi, būtų kilę nesutarimų ir ginčų dėl naudojimosi būtent tokia dalimi ir kad jie tarpusavyje negalėtų susitarti dėl naudojimosi tvarkos jiems skirta bendrai naudotis dalimi.

36. Tuo tarpu dėl apeliantų nurodomų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad pagal ieškovų siūlomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką atsakovų P. naudojimui tenkantis žemės sklypas yra dviejuose sklypuose (bendras naudojimas sklype Nr. 2 ir atskiras sklypo Nr. 8 naudojimas), kas apeliantų teigimu, neužtikrina racionalaus žemės naudojimo pagal įregistruotą žemės ūkio paskirtį, pasisakytina, jog atsakovams P. 2021 m. vasario 1 d. įsigyjant iš Danske Bank AS Lietuvos filialo 540 kv.m Žemės sklypo plotą, jiems buvo žinoma perkamo sklypo situacija ir lokacija, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, jie jau buvo gavę advokatės pranešimą bendraturčiams dėl sutikimo/nesutikimo su UAB „Geo planum“ plane numatyta naudojimosi tvarka, taip pat atsakovai gana aktyviai (atstovaujami advokato) dalyvavo teisminiame procese dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo. Taigi, kaip visiškai pagrįstai savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovai, atsakovai P. su 2021 m. vasario 1 d. perkama 540 kv. m Žemės sklypo dalimi perėmė ir faktinę naudojimosi sklypu tvarką.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties

38. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Teismui atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovams priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 1 000 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios, teismo vertinimu, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

41. Kaip matyti iš į bylą pateikto mokėjimo nurodymo, 1 000 Eur sumą bylinėjimosi išlaidų advokatei S. B. yra sumokėjęs A. B. (kuris nėra nagrinėjamos bylos dalyvis), tačiau 2022 m. gegužės 4 d. sąskaitoje už teisinę pagalbą Nr. 16 mokėtojais nurodyti visi ieškovai. Esant susiklosčiusiai situacijai, t. y. kad byloje dalyvauja keturi atsakovai ir šešiolika ieškovų, kad ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo, manytina, ieškovės E. B. sutuoktinis, vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais, iš apeliantų (atsakovų) lygiomis dalimis, t. y. po 250 Eur, priteisiamos ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjusiam A. B. (Banko sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantų (atsakovų) D. P., R. P., R. B. ir L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti A. B. iš atsakovų D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko