Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė E. E. ieškiniu (2024 m. gruodžio 13 d. patikslinusi ieškinio dalyką ir 2025 m. sausio 10 d. galutinai suformulavusi reikalavimus) prašo: 1) nutraukti ieškovės E. E. ir atsakovės M. M. 2024 m. gegužės 24 d. sudarytą žirgo (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį, priteisiant ieškovei E. E. iš atsakovės M.M. 5000 Eur, žirgą grąžinant atsakovei M. M.; 2) priteisti ieškovei E. E. iš atsakovės M.M. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovę M. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pasiimti žirgą (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) iš vietos, kurioje žirgas bus laikomas; 4) priteisti ieškovei E. E. iš atsakovės M. M. 2837 Eur patirtų nuostolių atlyginimo, taip pat priteisti nuo 2025 m. sausio 1 d. iš atsakovės M.M. s ieškovei E. E. po 11,66 Eur už kiekvieną žirgo priežiūros dieną iki kol atsakovė M.M. savo lėšomis pasiims žirgą (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad ieškovė E. E. ir atsakovė M.M. 2024 m. gegužės 24 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovės įsigijo fryzų veislės ūkinį gyvūną – arklį, kurio vardas (duomenys neskelbtini) (ženklinimo numeris (duomenys neskelbtini)), už 5000 Eur. Byloje nėra ginčo dėl pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo. Ieškovė gyvūną įsigijo pagal viešą skelbimą, kuriame buvo nurodoma, kad gyvūnas sveikas. Skelbime nurodoma – „Parduodama 6 metų fryzų veislės kumelė. Apie 152 ūgio. Pilna kilmė pase. Sveika. Sutvarkytos kanopos, nukirminta. Apjota, bet dar žalia. Nekanda, nespiria. Labai gero charakterio. Draugiška. Turėjusi vieną kumeliuką. Daugiau informacijos PM“. Ieškovės įsigytas arklys (žirgas) įregistruotas Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje, jam išduotas pasas. Žirgo laikymo ir priežiūros sutartimi (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. birželio 1 d. sudaryta ieškovės ir ūkininkės R. Š., patvirtinama, kad ieškovė įsigytą Arklį (žirgą) laikė R. Š. ūkyje. 2024 m. lapkričio 18 d. ieškovės ir ūkininkės V. B. sudaryta Žirgo laikymo ir priežiūros sutartimi (Nr. 2024/12/1) patvirtinama, kad ieškovės įsigytas arklys (žirgas) nuo 2024 m. gruodžio 1 d. buvo laikomas V. B. ūkyje.

Ieškovė teigia, kad ji iš kalvio D. L., atvykusio tvarkyti įsigyto žirgo kanopas, sužinojo, kad žirgas turi įgimtą kanopos defektą, dėl to kreipėsi į veterinarijos paslaugas teikiančią įmonę dėl rentgeno tyrimo, po tyrimo buvo patvirtinta, kad jos įsigytas žirgas turi įgimtą kanopos defektą. Šios aplinkybės patvirtinamos byloje esančiais dokumentais – kalvio D. L. (2013 m. birželio 13 d. individualios veiklos pažyma Nr. 117492) ieškovei 2024 m. birželio 14 d. išrašyta sąskaita faktūra bei išvada po apžiūros, taip pat VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos gydytojos G. V. rašte nurodytais duomenimis. Minėtame rašte nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d. žirgui (duomenys neskelbtini) (fryzas, kumelė, 2018 m., identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) buvo atliktas priekinių kojų kanopų rentgeno tyrimas, nustatyta, kad žirgo kanopos kaulo kampas su pagrindu (ant kurio stovi) kairėje kanopoje yra apie 85,2 laipsnius, dešinėje kojoje – apie 73,4 laipsnius. Normalios žirgo kanopos kampas – 50-55 laipsniai. Ši patologija įgimta arba įgyta jauname amžiuje. Rašte nurodoma, kad tokiu atveju žirgui būtina taisyklinga kanopų priežiūra, nerekomenduojamas sportas, fizinis krūvis dėl galimų neteisingo balanso kojose pasekmių (minkštųjų audinių traumos).

Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovė apie nustatytą iš atsakovės įsigyto arklio (žirgo) trūkumą iš karto raštu informavo atsakovę, nurodydama, kad nori arklį (žirgą) grąžinti. Atsakovė, susirašinėdama su ieškove, teigė, kad sutiktų pasiimti arklį, jei ieškovė jį pristatytų. Šalims nesusitarus dėl arklio (žirgo) perdavimo detalių, ieškovė išsiuntė atsakovei raštišką pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Atsakovė 2025 m. birželio 21 d. atsakyme į pranešimą, be kita ko, nurodė, kad sutinka paimti žirgą, tačiau su sąlyga, kad pirkėja jį pristatys.

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti arklio (žirgo) pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, taip pat priteisti nuostolius, patirtus dėl arklio (žirgo) įsigijimo. Šalių ginčas kilęs iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga – susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (LR CK 6.306 str.).

Ieškovė nurodo, kad pagal pirkimo–pardavimo sutarties susiklosčiusiems jos ir atsakovės teisiniams santykiams taikomos vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos, kadangi ieškovė arklį (žirgą) įsigijo asmeniniams poreikiams – ketindama juo vasarą jodinėti, o vėliau parduoti, nes neturi sąlygų žiemą jį laikyti, tuo tarpu atsakovė – verslininkė, užsiimanti prekyba žirgais. Atsakovė nurodo, kad ji neužsiima prekyba žirgais, iš pateiktos individualios veiklos pažymos nėra pagrindo spręsti, kad ji užsiima arklių perpardavimu (VMI registruotas sportinis ir rekreacinis švietimas).

CK 6.2281 str. 1 d. nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 str. 2 ir 3 d.). Tokios pačios vartotojo ir verslininko sampratos nustatytos ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 19 ir 24 d. CK 2.4 str. 2 d. nustatyta, kad verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Pardavėjas vartojimo sutartyje yra asmuo, kuris verčiasi prekyba ir, vykdydamas savo verslą, siūlo ir parduoda prekes vartotojams. Asmuo laikomas verslininku tuomet, kai veikia verslo tikslais. Vartojimo sutarties kvalifikavimo aspektu šių sąvokų reikšmė yra analogiška, t. y. konstatavus, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka esminius požymius – ji tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos, prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1.39 str.). Ekonominė veikla – veikla, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė turi atitinkamų specialiųjų žinių, susijusių su žirgų (arklių) priežiūra bei jodinėjimu. Atsakovė paaiškino, kad, vykdydama individualią veiklą, įsteigusi mokyklėlę, kurioje dirba su vaikais, vyksta būreliai, vaikai pajodinėja, be to, susirašinėjime su ieškove dėl arklio (žirgo) grąžinimo teigė, kad negali arklio (žirgo) priimti, nes neturi vietos jam laikyti, kadangi turi kitą parduodamą arklį. Ieškovė paaiškino, kad anksčiau jodinėjo, iš atsakovės įsigijo arklį (žirgą) jodinėjimui, tačiau iki žiemos jį ketino parduoti, nes neturi sąlygų laikyti, taip pat byloje gauta duomenų apie tai, kad ieškovė teikė skelbimus apie kito žirgo pardavimą. Vis tik ieškovė ir atsakovė neįrodė, kad priešingos šalys verčiasi aklių (žirgų) pirkimu–pardavimu. Ieškovė, atsakovės teigimu, pardavė tris arklius, tačiau vien šios aplinkybės pagrindu negalima vertinti, kad ieškovė verčiasi prekyba žirgais ir ši veikla yra jos pajamų šaltinis, juo labiau, kad nors iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių Sodros duomenų nustatyta, kad ieškovė, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tuo metu taip pat ir dirbo bei gavo darbo užmokestį, pajamas iš darbo santykių gavo ir vėliau, be to, ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad veikla nebuvo susijusi su žirgais – tai buvo veikla kurjerių srityje ir šie paaiškinimai nepaneigti. Ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovė, parduodama jos (atsakovės) įsigytą arklį (žirgą) ieškovei, vykdė tęstinę (nuolatinę), savarankišką ekonominę veiklą – prekybą arkliais (žirgais), kuria siekiama gauti pajamų iš prekybos. Atsakovė vykdo individualią veiklą, kurioje naudojo įsigytą arklį (žirgą), tačiau nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė verčiasi būtent tokia veikla – arklių (žirgų) pardavimu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta fizinių asmenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai ir ieškovė, kaip vartotoja, yra silpnesnioji santykių šalis.

CK 6.327 str. 1 d. nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. CK 6.333 str. 1 d. reglamentuojama pardavėjo atsakomybė už parduoto daikto trūkumus. Pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). CK 6.333 str. 2 d. numatytas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022).

Ieškovė reikalauja nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo perdavus netinkamos kokybės arklį (žirgą) (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), teigia, kad jai atsakovės parduotas arklys (žirgas) turi kanopos defektą, dėl kurio arklys (žirgas negali būti naudojamas pagal paskirtį.

Kasacinis teismas dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Atsižvelgus į teisinį reguliavimą ir minėtą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, kad ieškovei parduota fryzų veislės kumelė pardavimo metu turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos ieškovė nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo ir trūkumai tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas gyvūnas negali būti naudojamas pagal paskirtį.

Pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumus, t. y. įrodyti kad daikto negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, pirkėjas turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (LAT 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tuo tarpu aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, taip pat kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (LAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-684/2025).

Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.). Įprasti reikalavimai prekių kokybei Civiliniame kodekse apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 str. 4 d.).

Ieškovė aplinkybes, kad jai buvo parduotas arklys (žirgas), turintis kanopos defektą, ir kad jis neatitinka įprastų reikalavimų tokiems gyvūnams, grindžia liudytojų D. L., G. V. paaiškinimais, G. V. rašte dėl arklio (žirgo) apžiūros nurodytais duomenimis. Liudytojas D. L. teismo posėdyje patvirtino ieškovės nurodomą aplinkybę, kad jis, atvykęs kaustyti ieškovės arklį (žirgą), pamatė kanopos defektą ir įspėjo ieškovę dėl šio defekto įtakos arklio (žirgo) naudojimui pagal paskirtį. Taip pat liudytojas nurodė, kad iš patirties jam žinoma, jog dėl tokio įgimto defekto arkliai, naudojami jojimui ar kinkymui, dėl gaunamo krūvio ima šlubuoti. Galima chirurginė intervencija nupjaunant raiščius, tuomet kanopa nusileis, bet dėl pakitimų arklys vis tiek šlubuos.

Liudytoja G. V. patvirtino jos rašte dėl arklio (žirgo) apžiūros nurodytus duomenis, kad fryzų kumelės (duomenys neskelbtini) kanopos kaulo kampas su pagrindu (ant kurio stovi) kairėje kanopoje yra apie 85,2 laipsnius, dešinėje kojoje – apie 73,4 laipsnius, normalios žirgo kanopos kampas – 50-55 laipsniai. Iš liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad žirgo abi priekinės kanopos „stovi“ per stačiu kampu į žemę, todėl kaulų lygiavimas taip pat turi labai statų kampą. Taip atsitinka, kai žirgo lenkiamoji sausgyslė ne tokia elastinga jau augimo metu, už tokią patologiją atsakingas genas. Tokio defekto gydymas pareikalautų labai didelių išlaidų. Liudytoja nurodė, kad galima operacija, kurios metu pjaunama sausgyslė, bet žirgas ne lengvo svorio ir prognozuoti jo tolimesnę būklę labai sunku. Taip pat yra ortopedinis kaustymas, tačiau tai labai ilgas procesas, užtrunkantis ne vienus metus. Priklausomai nuo situacijos, gali trukti penkerius metus ar ilgiau, nagrinėjamu atveju kaulas sudaro labai statų kampą, todėl gal po penkerių metų ar ilgesnio laikotarpio galima būtų tikėtis rezultatų, bet turėtų būti nuolatiniai rentgeno tyrimai ir specialisto stebėjimas, be to, negalima iš anksto prognozuoti, kad rezultatai bus teigiami. Fryzų veislės žirgai paprastai naudojami dailiajam ir laisvalaikio jojimui, kinkymui, sportiniam važnyčiojimui, gali būti auginami dėl grožio – tik parodoms (ypač užsienyje). Su tokia patologija žirgas gali būti laikomas tik dėl grožio.

Nesivadovauti veterinarijos gydytojos G. V. paaiškinimais ir rašte nurodytais duomenimis ar abejoti liudytojos kompetencija nagrinėjamai bylai aktualioje srityje nėra pagrindo, nes jos kompetencija patvirtinta minėtame rašte nurodytais duomenimis, be to, byloje negauta jokių jos išvadą ir paaiškinimus paneigiančių duomenų. Taip pat nėra pagrindo abejoti ir liudytojo D. L. paaiškinimais apie kanopos defektą ir tokio defekto pasekmes, kadangi tą patį defektą konstatavo ir veterinarijos gydytoja G. V.. Minėtais įrodymais patvirtinama, kad ieškovės iš atsakovės įsigytas arklys (žirgas) turi įgimtą kanopos defektą, t. y. ieškovei įsigyjant gyvūną jis jau turėjo trūkumų, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota.

Byloje atsakovė nesutikimą su ieškiniu motyvuoja tuo, kad ieškovė jodinėja žirgais, todėl, paimdama arklį (žirgą), turėjo pasinaudoti galimybe jį apžiūrėti ir įsitikinti, kad jis tinkamas, juo labiau, kad ieškovė buvo atvykusi su ūkininke R. Š., kuri laiko arklius (žirgus). Ieškovė arklį priėmė, todėl laikytina, kad pasinaudojo teise į arklio patikrinimą, įvertino arklio būklę, todėl jai tenka rizika dėl arklio kanopų ir kojų defektų.

Įstatymu nedraudžiama parduoti netinkamos kokybės daiktų, tačiau daiktų trūkumai turi būti aptarti, t. y. pirkėjas apie juos žino, arba trūkumai tiek akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad bet koks atidus ir rūpestingas pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 str. 2 d.) (LAT 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010, 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų profesionalė arklių (žirgų) srityje. Nagrinėjamu atveju atsakovės skelbime apie fryzų veislės kumelės pardavimą buvo nurodyta, kad parduodama kumelė sveika, todėl ieškovei neturėjo kilti abejonių dėl perkamo arklio (žirgo) sveikatos. Be to, kaip paaiškino ieškovė, su atsakove ji buvo gerai pažįstama, todėl ja pasitikėjo ir nesikreipė į veterinarijos specialistus dėl arklio (žirgo) patikrinimo prieš jį įsigyjant. Tokią aplinkybę nurodė ir liudytoja R. Š.. Vien tuo, kad ieškovė buvo atvykusi su R. Š., kuri laiko arklius (žirgus), negali būti grindžiama aplinkybė, kad ieškovė arba R. Š. galėjo ir turėjo suprasti, kad perkamo arklio (žirgo) kanopa, o juo labiau – kojos kaulai, turi defektų. Iš liudytojų – veterinarijos gydytojos G. V., kalvio D. L., paaiškinimų nustatyta, kad maža tikimybė, jog specialiųjų žinių ar patirties neturintis žmogus suprastų apie ieškovės įsigyto arklio (žirgo) kanopos defektą, kadangi fryzų veislės arklių (žirgų) apatinė kojų dalis apaugusi ir tik pakėlus kailį galima pamatyti visą kanopą, tačiau, ir pamačius kanopą, be specialių žinių nustatyti kanopos defektą faktiškai negalima.

Atsakovė, teigdama, kad minėti arklio (žirgo) defektai matomi paprastam pirkėjui, neturinčiam specialių žinių, tokių aplinkybių neįrodinėjo, jokių kitų specialistų išvadų nepateikė ir neprašė jų apklausti teismo posėdyje. Iš atsakovės paaiškinimų apie tai, kad kanopos defekto nustatymui nereikia specialių žinių, galima daryti išvadą, kad atsakovė, įsigijusi fryzų veislės arklį, kurį pardavė ieškovei, taip pat galėjo matyti arklio kanopos defektą, tačiau tokių aplinkybių ieškovei, perkančiai šį arklį, nenurodė. Vertinant atsakovės teiginius, kad ieškovė turėjo galimybę naudotis veterinarijos gydytojų paslaugomis ir nustatyti, ar perkamas arklys (žirgas) sveikas, atsižvelgiama į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji, įsigydama šį arklį (žirgą) ar iš karto po įsigijimo būtų turėjusi specialistų išvadas, patvirtinančias, kad šis arklys (žirgas) sveikas ir jo kanopa neturi jokių nukrypimų nuo normos, nors apie tai, kad arklys (žirgas) sveikas, ir nurodė skelbime. Iš prie atsiliepimo į ieškinį pridėto veterinarijos gydytojo rašto matyti, kad atsakovė 2024 m. gegužės 13 d. veterinarijos gydytoją buvo kvietusi dėl kitų arklių, tuo pačiu gydytojas buvo paprašytas apžiūrėti fryzų veislės kumelę dėl galimos odos grybelinės infekcijos, tačiau nuodugniai jos sveikata nebuvo tikrinama.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė, įsigydama arklį (žirgą), elgėsi nepakankamai rūpestingai ar aplaidžiai. Skelbime dėl arklio (žirgo) pardavimo buvo nurodyta, kad kumelė sveika, trūkumai nebuvo nurodyti, taip pat trūkumai nebuvo nurodyti nei šalių sudarytoje sutartyje, nei, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, žodžiu, todėl ieškovė nežinojo ir neturėjo žinoti, kad gali būti priešingai. Kaip nustatyta iš liudytojų G. V. ir D. L. paaiškinimų, fryzų veislės žirgų kanopos padengtos ilgu kailiu, todėl, vien tik vizualiai apžiūrint žirgą, pačios kanopos nesimato, kanopos defektas matomas tik pakėlus kailį, tačiau ne specialistas gali nesuprasti, kad kanopa turi defektą. Be to, kaip paaiškino ieškovė, ji buvo gerai pažįstama su atsakove ir ja pasitikėjo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skelbime apie arklio (žirgo) pardavimą buvo nurodyta neteisinga informacija, kad gyvūnas sveikas, nors iš byloje gautų duomenų nustatyta, kad arklys (žirgas) turi kanopos ir kojos kaulų defektą, šio trūkumo negalėjo pamatyti paprastas atidus pirkėjas, o jei ir pamatytų, kad statesnė kanopa, neturėdamas specialių žinių, galėtų nesuprasti, kad tai yra rimtas defektas, nes tikslų kanopos neatitikimą galima nustatyti tik atlikus rentgeno tyrimą.

Atsakovė nesutinka, kad ieškovė negali įsigyto arklio (žirgo) naudoti pagal paskirtį, nesutikimą motyvuoja tuo, kad per penkerius metus laikoma pas ankstesnį savininką kumelė (duomenys neskelbtini)buvo naudojama pagal paskirtį ir nepradėjo šlubuoti, iš to darytina išvada, kad jos įgimtos kojų kaulų savybės buvo tinkamai koreguojamos. Minėta atsakovės išvada nepagrįsta jokiais įrodymais. Kaip nustatyta iš liudytojos G. V. paaiškinimų, dėl įgimto defekto žirgas (duomenys neskelbtini)gali būti laikomas dėl grožio, tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kam kumelė (duomenys neskelbtini) buvo naudojama pas buvusį savininką.

Atsakovė nesutinka su reikalavimu nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl kojos defekto arkliu (žirgu) negalima naudotis, o kaip nurodė liudytoja G. V., arkliu (žirgu) galima naudotis taikant ortopedinį kaustymą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė tikėjosi, kad įsigijo, kaip nurodyta skelbime, sveiką arklį (žirgą), jos įsigijimo tikslas – vasarą jodinėti, o vėliau parduoti, tačiau, paaiškėjus, kad jai arklys (žirgas) parduotas su trūkumais – įgimtu kanopos defektu, ieškovė negali naudoti arklio (žirgo) pagal jo paskirtį, t. y. jodinėti, kadangi tokiu atveju arklio (žirgo) kojos būklė prastės ir gyvūnas ims jausti skausmą, tuo jam bus sukeliamos fizinės kančios. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad nėra pagrindo nutraukti sutartį, nes galima naudoti arklį (žirgą) taikant ortopedinį kaustymą, nepagrįsta objektyviais duomenimis, kad tikrai po gydymo ieškovė galėtų arklį (žirgą) naudoti pagal paskirtį, be to, kaip jau minėta, tai būtų ilgalaikės išlaidos ieškovei, kurių ji, įsigydama, kaip buvo skelbiama, sveiką arklį (žirgą), negalėjo numatyti.