- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-221-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00745-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DAK projektai“, Raseinių rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DAK projektai“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DAK projektai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1062-934/2021 pagal ieškovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DAK projektai“ dėl baudos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DAK projektai“ priešieškinį ieškovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė) 2020 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DAK projektai“ (toliau – ir atsakovė) 100 000 Eur baudą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2018 m. kovo 18 d. ieškovės direktorius įsakymu Nr. A1-229 patvirtino nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas), pardavimo viešo aukciono sąlygas. Viešas aukcionas vyko 2018 m. balandžio 18 d., o jo laimėtoja buvo pripažinta atsakovė. Ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 8 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – sutartis), kurių pagrindu atsakovė nusipirko nekilnojamąjį turtą. Vėliau, 2018 m. gegužės 17 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą pakeisti sutartį, kurio pagrindu sutartis buvo papildyta: 1) 10.7.1 papunkčiu, nurodant, kad aukciono laimėtojas (atsakovė) privalo per 1,5 metų nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo sutvarkyti arba nugriauti pastatus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, sutvarkyti aptvertą teritoriją, 2) 10.7.3 papunkčiu, nurodant, jog per 1,5 metų nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo atsakovė įsipareigoja parengti kempingo projektą, suderinti, gauti statybą leidžiančius dokumentus, 3) 10.7.6 papunkčiu, nurodant, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti 10 proc. nuo privalomų investicijų baudą, neįvykdžius bet kurio punkto. Terminas įvykdyti sutartimi numatytus 10.7.1 ir 10.7.3 papunkčius suėjo 2019 m. lapkričio 23 d., tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.
3. Nurodė, kad sutartyje numatyti sutarties vykdymo terminai buvo esminė sutarties sąlyga – Raseinių rajono savivaldybei ir viešajam interesui yra svarbu, kuo greičiau pritraukti turistų į Raseinių rajoną ir Dubysos regioninį parką, kadangi tai generuoja pajamas rajono gyventojams. Kempingo įrengimas yra svarbi priemonė turizmo pritraukimui į rajoną, todėl kempingo įrengimo vilkinimas tiesiogiai pažeidžia Raseinių rajono gyventojų viešąjį interesą.
4. Ieškovės patirti nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo pasireiškė tuo, kad dėl atsakovės kaltės yra vilkinamas svarbus Raseinių rajono savivaldybės gyventojams projektas – kempingo įrengimas. Atsakovei perleistame nekilnojamame turte siekiama įrengti rekreacinę zoną, kuri pritrauktų į Raseinių rajoną turistų ir pajamų, tačiau atsakovei vilkinant projekto įgyvendinimą, ieškovė ir Raseinių rajono savivaldybės gyventojai patiria nepatogumų, neturėdami poilsio zonos ir kempingo, taip pat negaudami norimų pajamų iš turizmo. Atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė atsakovės neveikimu ir netinkamu prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Atsakovė neįvykdė sutarties 10.7.1 ir 10.7.3 papunkčiuose numatytų įsipareigojimų ir vengia juos vykdyti. Sutarties 10.7.6 papunkčiu atsakovė įsipareigojo sumokėti 10 proc. nuo privalomų investicijų baudą neįvykdžius bet kurio punkto. Privalomomis investicijomis laikytinos sutarties 10.7.5 papunktyje numatytos mažiausiai 1 mln. Eur investicijos į kempingo statybą per 10 metų nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo dienos, todėl iš atsakovės reikalautina bauda už sutarties 10.7.1 ir 10.7.3 papunkčių pažeidimą yra 100 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 100 000 Eur baudą.
Šalies argumentai
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad sutartis per nustatytą terminą buvo neįvykdyta dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, nes sutarties 10.7.1, 10.7.2 ir 10.7.3 papunkčiai prieštarauja vienas kitam, kadangi pirma turėjo būti atliekamas teritorijos rekultyvavimas, vėliau techninis projektas, išimamas statybos leidimas ir vykdomi rangos darbai, nes rekultyvavimo projektui parengti reikalinga topo nuotrauka. Atsakovė pasiūlė ieškovei 10.7.3 papunktyje nurodytą 1,5 metų terminą pratęsti iki 6 metų, tačiau ieškovė nurodė, kad sutarties terminai nebus keičiami. Taip pat atsakovė 2020 m. balandžio 28 d. informavo ieškovę, kad sutarties pagrindu rengiamas kempingo projekto sąlygos prieštarauja žemės sklypo detaliajam planui, todėl būtina koreguoti detalųjį planą arba sutartį, tačiau ieškovė neatliko jokių veiksmų, susijusių su žemės sklypo detaliojo plano korekcija.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
8. Atsakovė 2021 m. kovo 14 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė sutarties 10.7.6 papunkčio nuostatą pripažinti prieštaraujančia viešajai tvarkai bei gerai moralei ir negaliojančia. Nurodė, kad sutartį parengė ieškovė, todėl atsakovė negalėjo tartis dėl sutarties sąlygų, t. y. dėl sutarties 10.7.6 papunkčio, pagal kurį bauda gali būti taikoma tik atsakovės atžvilgiu ir negali būti taikoma ieškovės atžvilgiu už pastarosios nebendradarbiavimą vykdant sutartį.
Atsiliepimas
9. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog sutarties 10.7.6 nustatytos netesybos prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Priešingai, atsakovė, įsigydama žemės sklypą ir įsipareigodama jame įrengti kempingą, prisiėmė ir visą tokio įsipareigojimo neįvykdymo riziką, todėl aiškinant sutarties 10.7.6 papunktį sąlygą priešingai, sutarties su ieškove vykdymas būtų nukeltas neapibrėžtam terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 10 000 Eur baudą, 1 711,24 Eur bylinėjimosi išlaidas, priešieškinį atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad esminės sutarties sąlygos ir sutartyje numatyti darbų atlikimo terminai atsakovei buvo žinomi dar iki sutarties pasirašymo, taip pat atsakovė, pasirašydama viešo aukciono protokolą, patvirtino, kad su valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašu ir šio viešo aukciono sąlygomis yra susipažinusi, bei įsipareigojo jas vykdyti, todėl ji turėjo įvertinti, ar sugebės įvykdyti įsipareigojimus nustatytais terminais.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas priežastis, dėl kurių ji neatliko sutarties 10.7.1 ir 10.7.3 papunkčiuose numatytų įsipareigojimų sutartyje numatytais terminais, padarė išvadą, kad netinkamą sutarties vykdymą iš esmės lėmė pačios atsakovės pasyvūs veiksmai, tiek kreipiantis į trečiuosius asmenis dėl sutarties vykdymo, tiek į ieškovę dėl atsiradusių nesklandumų vykdant sutartį. Aplinkybė, kad atsakovė turi kitokį vertinimą dėl darbų eigos, jų sprendinių, nei jis buvo nurodytas aukciono sąlygose, savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė su žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamasis turtas, detaliojo plano sprendiniais galėjo susipažinti dar iki sutarties pasirašymo dienos, todėl, jeigu atsakovės netenkino aukciono sąlygos, turėjo teisę jame nedalyvauti arba esant pagrindui teikti pastabas dėl jų netinkamumo.
13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sutarties 10.7.6 papunktis numatė atsakovės atsakomybę už bet kurio sutarties X skyriaus punkto neįvykdymą, baudą skaičiuojant nuo sutarties 10.7.5 papunktyje numatytos privalomos investicijų sumos, tačiau 2018 m. gegužės 17 d. susitarime pakeisti sutartį nėra nuostatų, kurios įtvirtintų ieškovės atsakomybę už sutarties nevykdymą ir tokios atsakomybės dydį, todėl toks neproporcingas atsakomybės paskirstymas leidžia spręsti apie neprotingą ieškovės apskaičiuotą netesybų dydį.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, o būtent, ieškovės ir atsakovės siekį išsaugoti sutartį ir toliau vykdyti sutartimi numatytus įsipareigojimus, susitarimo sąlygas dėl netesybų nelygiavertiškumo, taip pat tai, kad nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo yra praėję mažiau nei trys metai, o ieškiniu prašoma priteisti baudą, apskaičiuotą nuo per 10 metų investuotinos sumos, padarė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos (bauda) yra neprotingai didelės, todėl sutarties 10.7.6 papunktyje nustatytą 100 000 Eur dydžio baudą sumažino iki 10 000 Eur.
15. Spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti sutarties 10.7.6 papunkčio nuostatos kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ar gerai moralei, taip pat kad minėtu šiuo sutarties punktu ieškovė siekė tikslų, priešingų viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismas padarė išvadą, kad ši sutarties nuostata atsakovei buvo žinoma dar iki sutarties sudarymo, todėl atsakovė, būdama verslininkė, privalėjo įvertinti, ar sugebės atlikti aukciono sąlygose nurodytus darbus numatytais terminais, taip pat įvertinti dėl tokios sutarties nuostatos galimą riziką.
I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 10 000 Eur bauda, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės mokėtiną baudą už sutarties nevykdymą, t.y. neatsižvelgdamas į atsakovės ilgalaikį elgesį – veiksmų vilkinimą, išsisukinėjimą vykdyti sutartį tinkamai, tai, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė ne vieną sutarties nuostatą, į atsakovės veiksmais pažeistą Raseinių rajono savivaldybės gyventojų interesą.
17. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sutarties esmę ir tikslą. Sutartis buvo sudaryta siekiant vienintelio tikslo – ne vėliau kaip per 10 metų nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo dienos, teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), įkurti kempingą, t. y. Raseinių rajono gyventojams ir iš kitur atvykstantiems turistams sukurti patrauklią rekreacijos zoną. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu yra vykdomi projektavimo darbai, todėl nėra poreikio fiziškai aptverti teritoriją, kuria dabar rekreacijai aktyviai naudojasi Raseinių rajono gyventojai ir svečiai, todėl šiuo metu būsimo kempingo teritorijos (ne)aptvėrimas neturi jokios įtakos sutarties vykdymui ir sutarties tikslo siekimui bei nepažeidžia ieškovės, kaip sutarties šalies, teisių ir interesų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklype esantys pastatai kelia kokią nors grėsmę aplinkinių sveikatai ir / ar gyvybei, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 10 000 Eur baudą, kuri iš esmės viršija žemės sklype esančių pastatų vertę (visus pastatus atsakovė iš ieškovės nusipirko už 9 964,56 Eur).
17.2. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad sutarties 10.7.1, 10.7.2 ir 10.7.3 papunkčiai prieštarauja vienas kitam. Faktas, jog toks prieštaravimas paaiškėjo atsakovei po sutarties sudarymo, nepaneigia paties sutarties nuostatų tarpusavio prieštaravimo fakto, ir, atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimas objektyviai trukdo tinkamai vykdyti sutartį, paaiškėjęs faktas turėtų skatinti sutarties šalis tartis ir ieškoti išeičių, o ne formaliai taikyti sutartį ir skirti neproporcingo dydžio baudą.
17.3. Atsakovei skirta bauda yra neprotingai didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, o būtent: 1) pagal sutartį yra įsipareigojusi kempingą įrengti ne vėliau kaip iki 2028 m. gegužės 23 d., tačiau sutartyje nėra numatyta atsakovės prievolė perduoti (priduoti) ieškovei tarpinius darbus ar jų rezultatus, 2) sutartis buvo pažeista dėl objektyvių priežasčių - atsakovei siekiant, kad kempingas būtų ne tik ekonomiškai rentabilus, bet ir patrauklus Raseinių rajono gyventojams ir atvykstantiems svečiams, 3) dėl sutarties pažeidimo nebuvo padaryta žala, 4) atsakovė nėra pasyvi sutarties vykdymo šalis, priešingai, ji atlieka sutartyje numatytus darbus, tačiau juos organizuoja taip, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, 5) atsakovė yra nedidelė įmonė, kurioje dirba tik vienas darbuotojas, todėl 10 000 Eur bauda turės reikšmingos įtakos jos veiklai.
17.4. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįstai nepripažino sutarties 10.7.6 papunkčio kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei.
17.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, t. y. teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėjo įvertinti, kad šiuo konkrečiu atveju civilinė byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai ir pan. Taip pat ieškovė, būdama viešojo administravimo subjektas, nagrinėjant bylą galėjo remtis savo vidiniais pajėgumais, o ne pasitelkiant advokatą.
Atsiliepimas
18. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
18.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovei skirtą baudą pagrįstai sumažino įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, o būtent, ieškovės ir atsakovės siekį išsaugoti sutartį ir toliau vykdyti sutartimi numatytus įsipareigojimus, susitarimo sąlygų dėl netesybų nelygiavertiškumą, taip pat tai, kad nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo yra praėję mažiau nei trys metai, o ieškiniu prašoma priteisti baudą, apskaičiuotą nuo per 10 metų investuotinos sumos. Šių aplinkybių visuma leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos (bauda) yra neprotingai didelės, todėl turi būti mažinamos.
18.2. Ieškovė nenurodo nei vieno argumento, kuris pagrįstų ir įrodytų, kad būtent jos reikalaujamas 100 000 Eur netesybų dydis yra tinkamas šiuo konkrečiu atveju, t. y., jog tokios netesybos yra proporcingos padarytam sutarties pažeidimui, kad jos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir yra bent artimos ieškovės dėl sutarties pažeidimo patirtiems nuostoliams ir pan.
19. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
19.1. Priešingai nei nurodo atsakovė, bauda jai buvo skirta dėl viso sutarties 10.7.1 papunkčio neįvykdymo, nes atsakovė per 1,5 metų nuo sutarties pasirašymo privalėjo sutvarkyti arba nugriauti pastatus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, sutvarkyti aptvertą teritoriją. Nors atsakovė teigia, kad poreikio aptverti teritoriją nėra pagrindo, nes teritorijoje nevyksta jokie darbai – tačiau minėti darbai per 1,5 metų nuo sutarties pasirašymo turėjo būti pradėti. Atsakovė taip pat galėjo žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą išsaugoti, jį rekonstruojant, tačiau atsakovė 1,5 metų nuo sutarties sudarymo neatliko jokių konkrečių darbų, siekiant išsaugoti žemės sklype esančius pastatus.
19.2. Sutarties 10.7.3 ir 10.7.4 papunkčiuose numatyti terminai buvo skelbti jau viešo aukciono sąlygose, todėl atsakovė, atstovaujama direktoriaus, pasirašydama viešo aukciono protokolą, patvirtino, kad su valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašu ir šio viešo aukciono sąlygomis yra susipažinusi, bei pasirašydama šį protokolą įsipareigojo įvykdyti visas šiame viešame aukcione nurodytas sąlygas.
19.3. Ieškovės patirta žala dėl netinkamo sutarties vykdymo pasireiškė tuo, kad dėl atsakovės kaltės yra vilkinamas svarbus Raseinių rajono savivaldybės gyventojams projektas – kempingo įrengimas. Atsakovei perleistame nekilnojamame turte norima įrengti patogią ir paklausią tiek gyventojams, tiek rajono svečiams rekreacinę zoną, kuri pritrauktų į Raseinių rajoną bei vaizdingą Dubysos slėnį turistų bei, atitinkamai, iš turizmo atsirandančias pajamas. Šiuo konkrečiu atveju, sutartyje numatyti terminai buvo esminė sutarties sąlyga – Raseinių rajono savivaldybei ir viešajam interesui yra svarbu kuo greičiau pritraukti turistus į Raseinių rajoną ir Dubysos regioninį parką, nes tai generuoja pajamas rajono gyventojams.
Šalies argumentai
19.4. Atsakovė nenurodo jokių objektyvių argumentų ir įstatymo nuostatos, kurią pažeidžia sutarties 10.7.6 papunktis, t. y. atsakovė apeliaciniame skunde tik nurodo subjektyvaus pobūdžio teiginius dėl ginčijamos sutarties nuostatos prieštaravimo gerai moralei, nesusiedama konkrečios moralinės vertybės su galimu jos nesuderinamumu su ginčijama sutarties nuostata.
19.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Nors atsakovė nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė galėjo remtis savo vidiniais ištekliais, tačiau Raseinių rajono savivaldybėje dirbantys specialistai specializuojasi administracinės teisės srityje, todėl šioje byloje ieškovė pagrįstai pasitelkė advokatą, kuris atstovavo ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinys dėl baudos skyrimo tenkintas iš dalies, taip pat sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės priešieškinis dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A1-219 patvirtino žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų ir plotų koregavimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo į kitą (rekreacinės teritorijos), teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymo detalųjį planą.
23. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A1-229 patvirtino nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono sąlygas (toliau – sąlygos). Sąlygose nurodyta, kad aukciono laimėtojas įsipareigoja: 1) per 1,5 metų nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo sutvarkyti arba nugriauti pastatus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, sutvarkyti aptvertą, teritoriją; 2) per 5 metus nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo, parengti buvusio karjero rekultytavimo projektą, jį suderinti, gauti reikalingus leidimus ir pilnai atlikti buvusio karjero rekultyvavimą; 3) per 1,5 metų parengti kempingo projektą, suderinti, gauti statybą leidžiančius dokumentus; 4) per 5 metus nuo žemės nuomos sutarties pasirašymo pradėti kempingo statybos darbus, ir baigti ne vėliau kaip per 10 metų nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo; 5) per 10 metų nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo į kempingo statybą investuoti mažiausiai 1 mln. Eur.
24. 2018 m. balandžio 18 d. vykusio viešo aukciono metu, jo laimėtoja buvo pripažinta atsakovė (buvęs pavadinimas UAB „Agrorema“).
25. 2018 m. gegužės 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei nekilnojamąjį turtą.
26. 2018 m. gegužės 17 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą, kurio pagrindu buvo pakeista sutartis papildant sutarties X skyrių.
27. Pagal sutarties 10.7.1 papunktį aukciono laimėtojas privalo per 1,5 metų nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo sutvarkyti arba nugriauti pastatus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, sutvarkyti aptvertą teritoriją.
28. Pagal sutarties 10.7.3 papunktį atsakovė įsipareigojo per 1,5 metų nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo parengti kempingo projektą, suderinti, gauti statybą leidžiančius dokumentus.
29. Pagal sutarties 10.7.6 papunktį aukciono laimėtojas įsipareigoja sumokėti 10 proc. nuo privalomų investicijų baudą neįvykdžius bet kurio punkto.
30. 2018 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, ir atsakovė pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (2.52-44)S7-14, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, kuriame yra atsakovei pagal sutartį priklausantis nekilnojamasis turtas.
31. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 24 d. priėmė nutarimą Nr. 770 „Dėl Dubysos regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“ (toliau – nutarimas). Nutarimo 8 punkte nustatyta, kad siekiant atkurti pažeistas teritorijas ir sumažinti kraštovaizdžio vizualinę taršą numatoma 1) atkurti pažeistą Dubysos upės vagą ties Plembergo kaimu, 2) rekultivuoti buvusį Plembergo žvyro karjerą pritaikant jį turizmo ir rekreacijos reikmėms.
32. Ieškovė 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. R5-3698 kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsakovė nėra sutvarkiusi ar nugriovusi pastatų bei aptvėrusi tvarkomos teritorijos ir nustatė atsakovei terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. pateikti informaciją apie tinkamą sutarties vykdymą.
33. Atsakovė 2020 m. sausio 24 d. rašte Nr. (5.28) R4-342 nurodė, kad teritorija yra sutvarkyta, taip pat nurodė, jog esamų pastatų griauti neplanuoja, juos ketina perstatyti ir pritaikyti toms reikmėms pagal teritorijos paskirtį (kempingo). Atsakovė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu teritorija yra intensyviai naudojama visuomenės poreikiams – atvykstama maudytis, žvejoti, privažiavimas prie vandens telkinio naudojamas valčių iškrovimui, todėl, dabar aptvėrus teritoriją, kiltų didžiulis visuomenės pasipiktinimas ir pasipriešinimas. Nurodė, kad teritorija bus aptverta tik pradėjus statybos darbus.
34. Atsakovė 2020 m. kovo 9 d. raštu informavo ieškovę, kad nėra galimybės pradėti projektavimo darbus, kol nėra padaryta žemės sklypo, kuriame ketinama įrengti kempingą, topografinė nuotrauka, apie tai ieškovė buvo informuota ir 2019 m. liepos 10 d. raštu, jog topografinės nuotraukos atlikimo darbai bus pradėti 2019 metų paskutiniame ketvirtyje, kai medžiai numes lapus.
35. Ieškovė 2020 m. balandžio 3 d. raštu informavo atsakovę, kad už nutarimo įgyvendinimą yra atsakinga biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Dubysos regioninio parko direkcija (toliau – Dubysos RPD), kuri informavo ieškovę, jog: 1) nutarimo 8.1 papunktyje nurodytos priemonės jau yra įgyvendintos, 2) priemonių įgyvendinimas buvo užbaigtas dar 2019 m. spalio 1 d., 3) minėtos priemonės buvo įgyvendintos ne pietinėje karjero dalyje, kur nuomos teise yra valdomas pirkėjo sklypas, o šiaurinėje dalyje (sklypo unikalus Nr.4400-2249-1654), 4) įgyvendintos priemonės (upės vagos atkūrimas, šlaitų sustiprinimas ir kt.) negalėjo būti susijusios su pirkėjo valdomame žemės sklype planuojamais vykdyti sprendimais. Ieškovė nurodė, kad tokiu atveju pirkėjas (atsakovė) nepagrįstai priėmė sprendimą, kad negali atlikti topografinės nuotraukos bei tęsti projektavimo darbų, kadangi nutarime numatyti Plembergo žvyro karjero rekultivavimo darbai buvo atliekami valstybinės žemės teritorijoje. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į Dubysos RPD pateiktą informaciją, jog pardavėjo nuomos teise valdomame žemės sklype direkcija jokių teritorijos sutvarkymo planų neturi ir negali turėti, kadangi negali veikti kito subjekto valdomame žemės sklype.
36. Atsakovė 2020 m. balandžio 27 d. raštu informavo ieškovę, kad sutartis ir jos pagrindu rengiamas kempingo projektas prieštarauja žemės sklypo detaliajam planui, todėl būtina koreguoti detalųjį planą arba sutartį. Atsakovė taip pat prašė ieškovės inicijuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano pakeitimus, kurie atitiktų investuotojo ir Raseinių rajono savivaldybės lūkesčius, neprieštarautų gamtosauginiams reikalavimams ir sudarytų prielaidas tinkamam sutarties vykdymui.
37. Ieškovė 2020 m. gegužės 27 d. raštu informavo atsakovę, kad kompleksinis, esamo žemės sklypo, ribų ir plotų koregavimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo į kitą (rekreacinės teritorijos), teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymo, detalusis planas Nr. T00075539 yra skelbiamas viešai (www.raseiniai.lt ir www.tpdr.lt) ir atsakovė su jo sprendiniais galėjo susipažinti dar iki sutarties pasirašymo dienos.
Dėl sutarties 10.7.6 papunkčio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei
38. Pirmosios instancijos teismas padarė išvada, kad nėra pagrindo pripažinti sutarties 10.7.6 papunkčio nuostatos kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ar gerai moralei, taip pat, kad šiuo sutarties punktu ieškovė siekė tikslų, priešingų viešajai tvarkai ar gerai moralei. Taip pat padarė išvadą, kad ši sutarties nuostata atsakovei buvo žinoma dar iki sutarties sudarymo, todėl atsakovė, būdama verslininkė, privalėjo įvertinti, ar sugebės atlikti aukciono sąlygose nurodytus darbus numatytais terminais, taip pat įvertinti dėl tokios sutarties nuostatos galinčią kilti riziką. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nepagrįstai nepripažino sutarties 10.7.6 papunkčio kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija neturi pagrindo sutikti.
39. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Viešoji tvarka apima CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatos, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015). Tačiau, atsižvelgiant į CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintų teisės normų pobūdį, siekiant pripažinti sutartį (jos sąlygą) negaliojančia dėl to, kad ja pažeisti CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsniuose įtvirtinti imperatyvai, būtina argumentuotai pagrįsti, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia aptariamų principų pažeidimą.
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sąžiningumo principo turinys ir galimas jo pažeidimas turi būti analizuojami konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Komerciniuose santykiuose asmens elgesio sąžiningumas negali būti vertinamas atsietai nuo įprastos verslo praktikos, komercinių papročių ir verslo logikos, t .y. sąžiningumas versle reiškia laikymąsi tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Sąžiningumo principo turinys gali skirtis priklausomai nuo prievolės šalių (pavyzdžiui, tai, kas bus laikoma sąžininga komercinėje sutartyje, gali būti laikoma nesąžininga vartojimo sutartyje). Tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims plačias galimybes laisva valia susitarti dėl bet kokių jas tenkinančių sutarties sąlygų, todėl, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, siekiant pripažinti sutartį ar jos sąlygą negaliojančia dėl jos prieštaravimo CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintiems principams, šių principų pažeidimas, atsižvelgiant į šalis siejančių teisinių santykių ypatumus, turi būti akivaizdus.
42. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovės vertinimu, sutarties 10.7.6 papunkčio sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, iš esmės nurodydama, jog sutartyje nustatytas netesybų dydis yra nepagrįstas ir, kad ši sutarties sąlyga įtvirtina esminę šalių nelygybę.
43. Sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai), be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009.). Taigi, vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turėjo teisę susitarti dėl netesybų už prievolės pateikti garantinį arba laidavimo raštą nevykdymą, toks susitarimas pats savaime nelaikytinas pažeidžiančiu CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintus principus. Šalių sutartos netesybos, esant atitinkamam ieškovės reikalavimui, teismo galėtų būti mažinamos nustačius, kad jos, atsižvelgiant į prievolės pobūdį ir kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelės. Būtent pasitelkiant netesybų mažinimo institutą užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
44. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
45. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, teismas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti sutartimi nustatytų netesybų mažinimo klausimo ir kištis į sutartimi suderintą šalių valią, nebent šalių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atmesdamas atsakovės reikalavimą dėl sutarties 10.7.6 papunkčio pripažinimo negaliojančiu, padarė pagrįstą išvadą. Atsakovė, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų dėl sutarties 10.7.6 papunkčio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes tokio akivaizdumo negali pagrįsti vien sutartyje nustatytas procentinis netesybų dydis, su kuriuo atsakovė, pasirašydama sutartį, sutiko.
Dėl įsipareigojimų nevykdymo ir netesybų priteisimo
47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad esminės sutarties sąlygos ir sutartyje numatyti darbų atlikimo terminai atsakovei buvo žinomi dar iki sutarties pasirašymo, todėl ji turėjo įvertinti, ar sugebės įvykdyti įsipareigojimus nustatytais terminais. Tačiau teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovės siekį išsaugoti sutartį ir toliau vykdyti sutartimi numatytus įsipareigojimus, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos (bauda) yra neprotingai didelės, todėl sutarties 10.7.6 papunktyje nustatytą 100 000 Eur dydžio baudą sumažino iki 10 000 Eur. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Ieškovės nuomone, teismas neįvertino atsakovės ilgalaikio elgesio sutarties vykdymo laikotarpiu, t. y., kad atsakovė 1,5 metų nuo sutarties sudarymo išnuomotame žemės sklype neatliko jokių konkrečių darbų, todėl teismas turėjo priteisti iš atsakovės sutarties 10.7.6 papunktyje nustatytą netesybų dydį. Atsakovės vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovei skirtą baudą, tačiau atsakovei skirta bauda yra neproporcinga padarytam sutarties pažeidimui, taip pat atsakovė darbų įvykdyti negalėjo ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su ja.
48. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Iš sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2010). Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013). Kartu pažymėta tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė per 1,5 metų (nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d.) laikotarpį nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo įsipareigojo atlikti dalį sutartyje darbų, turinčių reikšmę sutarties bendram (kitos dalies) vykdymui: 1) sutvarkyti arba nugriauti pastatus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, sutvarkyti aptvertą teritoriją (nuomos sutarties 10.7.1 papunktis), 2) parengti kempingo projektą, suderinti, gauti statybą leidžiančius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuomos sutarties 10.7.2 papunktį, atsakovė įsipareigojo per 5 metus nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo parengti buvusio karjero rekultyvavimo projektą, jį suderinti, gauti reikalingus leidimus ir pilnai atlikti buvusio karjero rekultyvavimą. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypo nuomos sutarties 10.7.1 – 10.7.3 papunkčiai prieštarauja vienas kitam, nes žemės sklypo nuomos sutartyje 10.7.1 ir 10.7.3 papunkčiuose nurodytų darbų ji negali atlikti, kol nebus atlikti darbai pagal žemės sklypo nuomos sutarties 10.7.2 papunktį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, pasirašydama viešo aukciono protokolą, patvirtino, kad su valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašu ir šio viešo aukciono sąlygomis yra susipažinusi bei įsipareigojo jas vykdyti, todėl ji turėjo įvertinti, ar sugebės įvykdyti įsipareigojimus nustatytais terminais.
50. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 ir 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 1, 3 dalys).
51. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
52. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).
53. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).
54. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo, nes atsakovė per 1,5 metų nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo: 1) nesutvarkė ir / arba nenugriovė pastatų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, ir nesutvarkė aptvertos teritorijos, 2) neparengė ir nesuderino kempingo projekto ir negavo statybą leidžiančių dokumentų. Pažymėtina, kad darbų terminai buvo atskleisti prieš ieškovei ir atsakovei sudarant sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, prieš pasirašydama sutartį, turėjo įvertinti ir suprasti ieškovės užduotį, įvertinti realias darbų atlikimo aplinkybes, darbų sąnaudas ir apimtis, t. y. atsakovė pasirašydama sutartį, patvirtino, kad jai yra gerai žinomi iš sutarties kylantys įsipareigojimai.
55. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad esminės sutarties sąlygos ir sutartyje numatyti darbų atlikimo terminai atsakovei buvo žinomi dar iki sutarties pasirašymo, t. y. atsakovė, pasirašydama viešo aukciono protokolą, patvirtino, kad su valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašu ir šio viešo aukciono sąlygomis yra susipažinusi bei įsipareigojo jas vykdyti, todėl ji turėjo įvertinti, ar sugebės įvykdyti įsipareigojimus nustatytais terminais. Atsakovė, prieš sudarydama sutartį, turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarties sąlygomis, įvertinti galimybę darbus atlikti per sutartyje nustatytus terminus, tačiau dabar siekia paneigti sutartyje sulygtas sąlygas. Todėl nesant įrodymų, kad šalys susitarė dėl kitokių, nei sutartyje įtvirtintų, darbų vykdymo terminų, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, kad ginčo atveju nėra taikomi sutartyje nustatyti terminai, nes tai prieštarautų sutarties privalomumo principui.
57. Pažymėtina, kad pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki sueinant sutarties 10.7.1, 10.7.3 papunkčiuose nustatytam terminui būtų kreipusis į ieškovę, informuodama ją, jog per sutartyje nustatytą terminą, ji negalės atlikti sutartų darbų. Toks šalies kreipimasis yra reikšmingas, nes, neturėdamos reikiamos informacijos, šalys tas pačias aplinkybes ir jų reikšmę sutarties vykdymui gali vertinti skirtingai. Esant tokiam atsakovės kreipimuisi, ieškovei kyla pareiga imtis priemonių kliūtims pašalinti. Šalių interesus geriausiai atitinka bendradarbiavimo užfiksavimas raštu, kuris palengvina įrodinėjimą kilus ginčui. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovė, būdama aktyvi ir suinteresuota tinkamu prievolių įvykdymu, privalėjo kreiptis į ieškovę nedelsiant po to, kai atsirado kliūtys, trukdančios atlikti darbus, tačiau to nedarė. Todėl, atsakovei nepateikus nurodyto kreipimosi, ieškovė, neinformuota apie atsiradusias kliūtis, trukdančias darbus baigti laiku, jų reikšmę, neįgijo pareigos imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti, pvz., tartis su atsakove dėl nustatytų darbų atlikimo termino pratęsimo. Atsakovei nepateikus patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad, susidūrusi su kliūtimis vykdyti sutartį, ji tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, jai tenka atsakomybė už kilusius padarinius –sutarties tarpinių terminų praleidimą.
58. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl priteistinų netesybų dydžio, t. y. jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas nepriteisti sutartimi nustatytas netesybas, nes ieškovė neįrodė patirtų nuostolių, susijusių su atsakovės praleistais darbų atlikimo terminais.
59. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.
60. Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės.
61. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovė kelią klausimą dėl sutartyje nustatyto netesybų dydžio.
62. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė argumentus dėl patirtų nuostolių sieja su Raseinių rajono gyventojams prarastomis galimybėmis gauti pajamas iš turizmo, nepateikdama duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad iki sutarties sudarymo nurodytoje vietoje vietos gyventojai gaudavo pajamas iš tokios veiklos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomos netesybos (100 000 Eur) turi būti mažinamos iki 10 000 Eur atsižvelgiant į tai, kad sutarties šalys toliau siekia vykdyti sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės veiksmų jį patyrė 100 000 Eur nuostolius. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovei išnuomotame žemės sklype, iki sutarties sudarymo, buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla, taip pat, kad ateityje ieškovė planavo pati vykdyti veiklą ir iš jos gauti pajamas.
63. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, atsakovės elgesį, tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, kokius sutartinius įsipareigojimus ji yra įvykdžiusi, sutarties vykdymo laikotarpiu nebendradarbiavo su ieškove, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju egzistuoja CK 6.258 straipsnio 3 dalyje esančios sąlygos, sudarančios pagrindą mažinti priteistiną netesybų dydį. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas netesybų dydis yra adekvatus ir jo keisti nėra pagrindo, be to, kaip teisingai nustatė teismas, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, susijusių su patirta žala dėl laiku neįvykdytos prievolės pagal sutartį.
Dėl ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme
64. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėjo įvertinti, kad šiuo konkrečiu atveju civilinė byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai, taip pat ieškovė, būdama viešojo administravimo subjektas, nagrinėjant bylą galėjo remtis savo vidiniais pajėgumais, o ne pasitelkiant advokatą. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.
65. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus ieškovės atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, nėra pagrindo išvadai, kad šios išlaidos yra didelės ar buvo nebūtinos atstovaujant šalį teisme. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo bei būtinumo kriterijus ir laikytina racionalia. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė yra viešojo administravimo subjektas ir bylą nagrinėjant teisme galėjo remtis savo vidiniais pajėgumais, t. y. ją teisme galėjo atstovauti jos darbuotojai – teisininkai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovės darbuotojai specializuojasi civilinės teisės srityje, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovė pagrįstai galėjo samdyti advokatą, kuris galėtų jai tinkamai atstovauti pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
66. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį tenka joms pačioms (CPK 93 straipsnis). Taip pat pačioms šalims tenka ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.