- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-994-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00873-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- G. L.
- Ieškovas
- V. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo G. L. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką su atsakovu, sudarytą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 71), dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo – 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; palikti ieškovei L. pavardę, atsakovui – L.; nustatyti nepilnamečio vaiko E. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. L. periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei; padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovės asmeninėn nuosavybėn 77/100 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neįregistruotą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 29 500 Eur), priteisiant atsakovo asmeninėn nuosavybėn automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 400 Eur); priteisti atsakovui iš ieškovės 14 550 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių iširo šeima, yra atsakovo neištikimybė, psichologinis ir fizinis smurtas, nesirūpinimas vaikais ir šeima. Dėl to ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, lankėsi pas gydytojus ir psichologus, vartojo raminamuosius vaistus. Sūnus psichologiškai yra prisirišęs prie ieškovės, todėl prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nurodė, kad nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalingas apie 350 Eur išlaikymas, teikiamas abiejų tėvų. Iš atsakovo prašomas priteisti 180 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Nurodė, kad šalims priklausantis gyvenamasis namas yra nedalus, nes yra nedidelio ploto. Padalijus turtą natūra, būtų pažeisti nepilnamečio sūnaus interesai, nes tarp šalių susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai. Kadangi ieškovei atitenka didesnė santuokinio turto dalis, prašė atsakovui priteisti iš jos 14 550 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
3. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką su ieškove, sudarytą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 71), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. L. periodinėmis išmokomis po 87 Eur kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir perduodant uzufrukte teise valdyti ieškovei; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal priešieškinyje išdėstytą susitikimų grafiką; padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovės asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį 77/100 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7 438,2 Eur vertės, gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 680 Eur vertės, 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 343 Eur vertės, esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovo asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį 77/100 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7 438,2 Eur vertės, nebaigtos statybos garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 343 Eur vertės, esančių (duomenys neskelbtini); leisti atsakovui kartu su visais asmeniniais daiktais iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išsikelti iki 2016 m. rugsėjo 1 d.; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą, ieškovės konfliktiško būdo. Ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos jis negali mokėti, nes atsakovo pajamos yra nedidelės – 330 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį pakanka skirti 174 Eur. Prašė nustatyti priešieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nes ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su sūnumi, nuteikinėja nepilnametį sūnų prieš jį. Nesutiko su ieškovės siūloma nekilnojamojo turto padalijimo tvarka. Manė, kad jo nurodyta nekilnojamojo turto padalijimo tvarka yra tinkamesnė, nes ieškovė su nepilnamečiu sūnumi galėtų gyventi gyvenamajame name, o jis įsirengtų naujai pastatytą garažą ir gyventų jame.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 71), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę – „L.“, paliko atsakovui pavardę – „L.“; nustatė nepilnamečio vaiko – sūnaus E. L. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui – sūnui E. L. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. birželio 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir perduodant uzufrukte teise valdyti ieškovei; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku – sūnumi E. L. tvarką: 1) kas antrą savaitgalį sūnus bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.; 2) kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su vaiku bendrauja motina; 3) kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, sūnaus gimimo dienomis nelyginiais metais, per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais, nuo prieššventinės dienos 20.00 val. iki šventinės dienos 20.00 val.; kai minėtų švenčių (tėvo diena, tėvo ar vaiko gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su sūnumi nuo tokios šventinės dienos 17.00 val., ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, ne vėliau kaip iki 20.00 val.; 4) sūnus su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu; tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, sūnaus motiną įspėja prieš 1 mėnesį; tėvas savo atostogų su sūnumi periodui, sūnų pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val.; jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su sūnumi būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 5) tėvas informuoja motiną apie numatomų su sūnumi atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus sūnaus drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; sūnaus išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui; 6) sūnus su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu; motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, sūnaus tėvą įspėja prieš 1 mėnesį; 7) tėvas pasirūpina sūnaus pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis; sūnaus pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta; 8) tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su sūnumi veiklos pobūdį, kad motina galėtų jį tinkamai parengti; 9) motina pateikia reikiamus sūnui drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; 10) jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti sūnaus, jis turi pareigą apie tai, kiek įmanoma operatyviau, informuoti kitą iš tėvų; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 11) sūnui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; 12) sergantį sūnų tėvas lanko jo namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su sūnaus motina; padalino santuokoje įgytą turtą, priteisiant natūra ieškovei – 77/100 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neįregistruotą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 29 500 Eur), priteisiant natūra atsakovui automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 400 Eur); priteisė atsakovui iš ieškovės 14 550 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; įpareigojo atsakovą kartu su visais asmeniniais daiktais iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išsikelti iki 2016 m. rugsėjo 1 d.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktos trumpųjų žinučių fotonuotraukos neįrodo atsakovo neištikimybės fakto, ieškovė nenurodė kitų tokį faktą patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad ieškovė nėra pateikusi faktinių duomenų, kurie liudytų, kad atsakovas jos atžvilgiu kada nors vartojo fizinį ar psichinį smurtą. Konstatavo, kad, šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę, šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė viena kitos moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Dėl nurodytų aplinkybių šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Padarė išvadą, kad šalių turtinės padėtys iš esmės yra analogiškos. Atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad minimalios mėnesinės algos spartus didėjimas (net du kartus per pastarąjį pusmetį), savaime negali lemti ir tokio spartaus nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio kitimo. Dėl to orientaciniu kriterijumi, nustatant E. L. priteisimo išlaikymo sumą, laikė kreipimosi į teismą dieną (2015 m. birželio 19 d.) buvusios minimalios mėnesinės algos dydį – 300 Eur. Nors ieškovė, teikdama prašymą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, detaliai nenurodė patiriamų jo išlaikymui išlaidų dydžio ir nepateikė patiriamas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į vyresnį ginčo šalių nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti mokyklinio ugdymo įstaigas ir papildomus užsiėmimus, ginčo šalių materialinę padėtį, sprendė, kad 300 Eur išlaikymo suma gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Įvertinęs faktines aplinkybes, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko poreikius, kuriuos laikė įprastiniais, iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015 m. birželio 19 d.). Padarė išvadą, kad nėra faktinio pagrindo riboti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimą, nes nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios liudytų, kad atsakovo siūloma bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka neigiamai paveiktų šalių sūnų, pakenktų jo interesams ar darytų jam kitą neigiamo pobūdžio įtaką. Atsižvelgęs į ieškovės pateiktą nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ konsultacinę išvadą Nr. 15/09/001, laikė, kad ginčo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 29 500 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neprieštaravo ieškovės nurodytai ginčo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir savos gamybos priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertei, laikė, kad šių tranporto priemonių rinkos vertė yra 400 Eur. Parinkdamas konkretų bendro turto dalijimo būdą, teismas atsižvelgė į tai, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra itin nedidelio ploto: bendras plotas – 52,57 kv. m, gyvenamasis plotas – 25,84 kv. m, su ieškove nustatytina nepilnamečio ginčo šalių vaiko gyvenamoji vieta, šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog jų tarpusavio santykiai yra labai blogi ir konfliktiški, gyvenimas kartu yra neįmanomas, ginčo šalims priklausančiose 77/100 dalyse žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra tik viena gyvenamoji patalpa – gyvenamasis namas, garažas nėra gyvenamosios paskirties statinys, jo paskirtis yra pagalbinė/ūkio. Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, jog nėra galima ginčo šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalinti natūra nei po 1/2 dalį, nei atsakovo priešieškinyje siūlomu būdu. Laikė, kad atsakovo siūlomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas yra ydingas, nes, tokiu būdu padalijus ginčo šalių turimus nekilnojamojo turto objektus, nebus užkirstas kelias naujų ginčų tarp buvusių sutuoktinių kilimui (pvz. ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ginčų dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pan.), atsakovo siūlomu būdu padalijus ginčo šalių turimus nekilnojamojo turto objektus, žymiai sumažės jų rinkos vertė, garažas nėra gyvenamosios paskirties statinys, jo paskirtis yra pagalbinė/ūkio, jis nėra skirtas gyventi žmonėms. Dėl to visą ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą priteisė natūra ieškovei (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Atsakovui sutikus, transporto priemonės priteistos atsakovui. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei atitenka bendro santuokinio turto, kurio vertė – 29 500 Eur, o atsakovui atitenka bendro santuokinio turto, kurio vertė – 400 Eur, atsakovui iš ieškovės priteisė 14 550 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nustatyto dydžio pinigų sumą jai sutinka paskolinti (arba padovanoti) jos sesuo L. S., teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. S. patvirtino šią faktinę aplinkybę. Remdamasis tuo sprendė, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi išmokėti atsakovui nurodyto dydžio piniginę kompensaciją.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui – sūnui E. L. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. birželio 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei, taip pat sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista natūra 77/l00 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neįregistruotas garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 29 500 Eur), ieškovės asmeninėje nuosavybėje po santuokos nutraukimo palikti nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį 77/100 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 680 Eur vertės, 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo asmeninėje nuosavybėje po santuokos nutraukimo palikti nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį 77/100 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtos statybos garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 150 Eur, nesiaiškinti realūs vaiko poreikiai, formaliai sūnaus poreikius atitinkanti mėnesinio išlaikymo suma prilyginta vieno minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiui. Atsakovo vienintelis pajamų šaltinis yra gaunamas minimalus darbo užmokestis (atskaičius mokesčius apie 350 Eur), todėl jis neturi galimybės mokėti didesnį nei 100 Eur išlaikymą sūnui. Atsakovas neturi kito, papildomo pajamų šaltinio, santaupų banke, gauna fiksuotą minimalų darbo užmokestį, kurio dydis nepriklauso nuo atsakovo pasiektų darbo rezultatų. Visą nekilnojamąjį turtą priteisus ieškovei, atsakovas liko be nekilnojamojo turto ir gyvenamojo būsto. Ieškovei turint pareigą sūnui taip pat teikti 150 Eur dydžio išlaikymą, nepilnamečio sūnaus pragyvenimui mėnesiui bus skiriama 300 Eur suma, o atsakovas privalės išgyventi už 150 Eur. Sūnaus poreikių tenkinimui pakanka skirti iš viso 200 Eur mėnesiui, t. y. kiekvienam prisidėti prie sūnaus išlaikymo po 100 Eur. Atsakovas nori turėti realią galimybę rūpintis sūnaus laisvalaikiu, pramogavimu kartu su juo, tačiau priteisus iš atsakovo 150 Eur išlaikymo sumą, jam neliks lėšų net paties poreikių tenkinimui. Ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė: jai atiteko visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, jos gaunamos pajamos priklauso konkrečiai nuo jos pačios, t. y. darbo pobūdis leidžia uždirbti daug daugiau nei minimalus darbo užmokestis. Sūnui yra tik vienuolika metų, jis neturi specialių poreikių, nelanko mokamų būrelių, todėl jo išlaikymui nereikia 300 Eur per mėnesį sumos. Ieškovė neįrodė reikalavimo dėl išlaikymo sūnui dydžio pagrįstumo, nepateikė teismui pakankamai įrodymų apie išlaidas sūnui, teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, netinkamai vadovavosi įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, nes šiuo metu atsakovas negali mokėti sūnui priteisto 150 Eur išlaikymo.
7.2. Priteisiant visą nekilnojamąjį turtą natūra ieškovei, o atsakovui – piniginę kompensaciją, pažeistos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Buvo visos sąlygos padalinti nekilnojamąjį turtą natūra. Atsakovas prašo jam priteisti nebaigtos statybos garažą, o ieškovei palikti visiškai įrengtą gyvenamąjį namą su visais patogumais. Ieškovei priteisus gyvenamąjį namą, jos ir nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygos nebūtų pablogintos. Atsakovo poreikiams patenkinti pakaktų garažo, kurio antrame aukšte atsakovas įsirengtų gyvenamąją patalpą ir galėtų jame gyventi. Atsakovo pastatytas garažas yra įrengtas taip, kad jame būtų galima atlikti automobilių remontą. Atsakovas anksčiau yra papildomai uždarbiavęs, remontuodamas automobilius. Mažėjant krovinių pervežimo užsakymų, atsakovui gresia atleidimas iš darbo. Turėdamas garažą ir galėdamas jame pagal patentą užsiimti automobilių remonto darbais, atsakovas užsitikrintų sau pajamų šaltinį ir galimybę mokėti priteistą išlaikymą sūnui. Šalys įsigijo tik gyvenamąjį namą, jame gyveno be sunkumų ir neturėdami garažo, todėl garažo priteisimas atsakovui netrukdys ieškovei gyvenamąjį namą racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių gauti didžiausią naudą iš šio turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, nurodė, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Teismas siekė išimtinai užtikrinti tik ieškovės interesus, neatsižvelgė į atsakovo poreikius, nors atsakovas nebuvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Atsakovui teks ieškotis naujo gyvenamojo būsto, o tai bus labai sudėtinga, nes atsakovas neturi santaupų, o priteista 14 500 Eur kompensacija nesuteikia galimybės įsigyti butą, nes suma yra gerokai per maža. Ieškovė su sūnumi nuomuojasi butą, neketina grįžti gyventi į namą, ieško jam pirkėjų. Padalinus nekilnojamąjį turtą natūra, atsakovui paskiriant garažą, ieškovė gyvenamąjį namą vis tiek parduotų, todėl nepagrįsta prielaida, kad tarp šalių kiltų ginčų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Padalinus žemės sklypą po 1/2 dalį, kiekvienai iš šalių atitektų po 6 arus, gyvenamasis namas liktų vienoje sklypo pusėje, o garažas kitoje, yra du įvažiavimai į žemės sklypą, galimas atsitvėrimas vienas nuo kito tvora, t. y. galima nustatyti tokią naudojimos tvarką, kad šalys net nesusitiktų. Nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad liudytoja L. S. tikrai turi piniginės kompensacijos dydžio sumą, kurią ji žadėjo paskolinti ar net padovanoti ieškovei. Priteisiant iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją, nenurodytas terminas kompensacijai išmokėti. Taip buvo sukurta konfliktinė situacija tarp šalių, nes ieškovė tvirtina, kad neišmokės kompensacijos iki kol atsakovas neišsikels iš gyvenamojo namo, tačiau, neturėdamas pinigų, atsakovas negali pradėti ieškotis net ir nuomuojamo būsto. Ieškovė gali nemokėti priteistos piniginės kompensacijos, iki kol atsakovas nesikreips į antstolius. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, naudojosi nemokama teisine pagalba dėl jos sunkios materialinės padėties. Šios aplinkybės patvirtina, kad liudytoja L. S. nepadėjo ieškovei finansiškai ir neketina to daryti. Neturint duomenų apie ieškovės finansines galimybes, parinktas netinkamas turto padalijimo būdas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, vadovaujantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, įvertinti teismo sprendimo dalį, liečiančią vaikui priteisto išlaikymo dydį, ir, esant pagrindui, ex officio ją pakeisti, padidinant išlaikymą iki 180 Eur per mėnesį sumos. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Šalių sūnus yra moksleivis, be įprastų išlaidų maistui, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, kirpyklai, drabužiams, avalynei, pratyboms, sąsiuviniams, rašikliams ir kt. mokymosi priemonėms, išlaidų lankomiems būreliams, rinkliavoms mokykloje, buities prekėms, mobiliojo ryšio paslaugoms, būsto mokesčiams, kurui, ieškovė patiria papildomas išlaidas vienkartiniams stambesniems pirkiniams, prie kurių atsakovas neprisideda (kompiuteris, priemonės būreliams, baldai, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų). Nuo 2012 m. vasario 13 d. sūnus yra stebimas dėl trumparegystės, jam būtini korekciniai akiniai. Atsakovas nežino vaiko poreikių, yra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, minimalų išlaikymą pradėjo teikti tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Visos nurodytos nepilnamečio E. L. išlaidos yra realios, pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl yra įrodyta, kad sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti reikalingas apie 350 Eur išlaikymas, teikiamas abiejų tėvų. Teismas nepagrįstai sumažino vaikui išlaikymo dydį, t. y. priteisė mažiau nei 1/2 MMA, neatsižvelgdamas, kad vaiko tėvai turi tik vieną išlaikytinį, abu darbo rinkoje yra lygiaverčiai, į vaiko amžių ir poreikius, ieškovės turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė, gyvendama su vaiku, prie jo išlaikymo prisideda didesne išlaidų dalimi, nes tenkina visus kasdieninius vaiko poreikius, be to, patiria didesnes laiko sąnaudas. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, teikia kirpimo paslaugas. Vidutiniškai ieškovė gauna apie 300 Eur/mėn. pajamas. Turto, išskyrus santuokoje įgytą turtą, ieškovė neturi. Visas pajamas ieškovė skiria vaiko išlaikymui. Dėl užsitęsusios santuokos nutraukimo bylos, atsakovo nepakankamo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo atsirado įsiskolinimai tretiesiems asmenims. Dėl atsakovo kaltės ieškovė patiria išlaidas būsto nuomai, jo išlaikymui. Atsakovas deklaratyviai teismine tvarka nusistatė bendravimo su vaiku tvarką, tačiau jos nesilaiko, su vaiku nebendrauja, vaiko poreikiams papildomai neskiria nei lėšų, nei daiktų. Teismo priteistos periodinės išmokos yra vienintelė parama vaikui. Byloje esantys įrodymai neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties, kuri yra žymiai geresnė nei atsakovas deklaruoja. Tai, jog atsakovas gali turėti neoficialių pajamų, santaupų, įrodo paties atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis turėtų lėšų įsirengti gyvenamąją patalpą garažo pastato antrame aukšte, galėtų užsiimti automobilių remonto darbais. Atsakovas disponuoja tam tikromis pajamomis, iš jų pragyvena, pripažįsta, jog turi galimybę gauti didesnes pajamas, todėl privalo savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas gali gyventi gyvenamajame name ir naudotis garažu iki 2016 m. rugsėjo 1 d., taigi atsakovas turi visas sąlygas papildomam uždarbiui gauti. 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovo prašymu buvo nutraukta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) ir sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini). Jei atsakovas savo valia susimažino pajamas, be objektyvios priežasties įsidarbindamas kitoje įmonėje, kurioje mokamas mažesnis darbo užmokestis, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip jo pajamų sumažėjimas. Ieškovės žiniomis, atsakovas vėl pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju (duomenys neskelbtini) ir gauna pakankamai dideles pajamas. Ginant viešą interesą, duomenys apie atsakovo dirbamą darbą ir gaunamas pajamas turėtų būti patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje ir prijungti prie bylos.
8.2. Ieškovės siekis yra užauginti sveiką vaiką, tačiau dėl atsakovo elgesio (nuolatinių barnių ir girtavimų) šalims naudojantis tuo pačiu žemės sklypu ir gyvenant šalia, tai nebus pasiekta. Ieškovė naudojasi transporto priemone, garažas yra gyvenamojo namo priklausinys, todėl, paskyrus ieškovei gyvenamąjį namą, jos reikmėms paskirtinas ir garažas (CK 4.14 straipsnis). Garažas nėra pritaikytas verslui. Ketindamas užsiimti automobilių remontu, atsakovas gali pasinaudoti galimybe išsinuomoti jam reikalingas patalpas. Atsakovo motina gyvena dideliame name (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame yra įrengtas didelis garažas ir kuriuo atsakovas dažnai naudojasi, remontuodamas automobilius. Anksčiau atsakovas iš tiesų dirbo automobilių remonto darbus, juos atlikdavo savo motinos garaže. Atsakovo teisės nebus pažeistos, nes turtas padalintas lygiomis dalimis, atsakovui atitekusio turto dalį atitinka jam paskirti kilnojamieji daiktai ir piniginė kompensacija. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis pats pastatė garažą, nesudaro pagrindo garažą paskirti atsakovui. Gyvendamos santuokoje, šalys darė tuos darbus, kuriuos pajėgė ir mokėjo. Piniginės lėšos, įgytos santuokos metu, buvo bendros. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė ketina parduoti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, nesudaro pagrindo pripažinti teismo nustatytą padalijimo būdą neteisėtu. Atsakovui buvo siūlytas priešingas variantas, tačiau jis nesutiko. Nėra pagrindo netikėti liudytoja apklausta ieškovės seserimi L. S., kuri patvirtino, kad duos ieškovei paskolą su ilgu jos grąžinimo terminu arba padovanos ieškovei pinigines lėšas kompensacijai. Ieškovė privalės išmokėti piniginę kompensaciją, įsiteisėjus teismo sprendimui.
9. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, santuokinio turto padalijimo.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 3 dalis). Atsakovė pateikė prašymą prijungti naują įrodymą – pranešimą apie įtarimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą rašytinį įrodymą, sprendžia, jog juo iš esmės yra papildomas atsiliepimas į apeliacinį skundą, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 318 straipsnis).
Dėl faktinių aplinkybių
13. 2016 m. sausio 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 71), nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliktos santuokinės pavardės; nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta su mama; nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka; iš tėvo vaiko išlaikymui priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis po 150 Eur; padalintas šalių santuokoje įgytas turtas; paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos; iš šalių priteistos valstybei bylinėjimosi išlaidos.
14. Apeliacinį skundą padavė atsakovas, kuris nesutinka su sūnaus išlaikymui priteistu dydžiu ir turto padalijimu.
Dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio
15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
17. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
18. Atsižvelgiant į tokius įstatymo ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, nepagrįstu pripažintinas apelianto argumentas, jog priteistas išlaikymas po 150 Eur yra per didelis, kad užtektų vaiko išlaikymui ir 200 Eur (po 100 Eur iš kiekvieno tėvų). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
19. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nustatant išlaikymo dydį minimali mėnesinė alga pripažįstama kaip orientacinis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380 Eur (priimant sprendimą buvo 350 Eur, kreipiantis į teismą – 300 Eur). Taigi priteistas iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečio sūnaus išlaikymui šiuo metu yra netgi mažesnis nei pusė minimalios algos.
20. Apelianto teigimu, jis teuždirba 300 Eur, todėl, priteisus sūnaus išlaikymui po 150 Eur, jam pačiam neužteks pinigų pragyvenimui. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į apelianto teiginius, kad jis įsirengtų gyvenamąją patalpą garažo pastato antrame aukšte, kas leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas tam tikromis lėšomis disponuoja. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad negali gauti geriau apmokamo darbo.
Dėl turto padalijimo
21. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą turtą natūra priteisė ieškovei jam priteisdamas kompensaciją, kuri nesuteikia jokios galimybės įsigyti naują būstą, nes yra per maža. Apeliantas prašo šią sprendimo dalį pakeisti – gyvenamąjį namą priteisti ieškovei, garažą jam, kiemo statinius ir žemės sklypą padalinti po 1/2.
22. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Visų pirma, pastebi tai, kad ginčo dėl turto vertės byloje nebuvo, teismas nenukrypo nuo lygių dalių principo. Taigi šalims teko vienodos vertės turtas: tik vienam natūra, kitam – pinigais.
23. Sutiktina su apeliantu, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais, t. y. dėl objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio veiksnių, sutuoktiniams turtas natūra gali būti ir nepadalytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; kt.).
24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015; kt.). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).
25. Spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė turtą natūra priteisti jai. Atsakovas patikslintame priešieškinyje prašė gyvenamąjį namą natūra priteisti ieškovei, jam priteisti garažą, o kiemo statinius ir 77/100 dalis žemės sklypo padalinti po 1/2. Atsakovas nurodė, kad pats išmokėti kompensacijos neturi galimybės.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, dalijant turtą natūra, kiek įmanoma atsižvelgė į turimo turto apimtį, jo paskirtį, sutuoktinių poreikius, nepilnamečio vaiko interesus, sutuoktinių tarpusavio santykius (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl turto padalijimo būdo, jų nekartoja, tik atkreipia dėmesį, kad garažas nėra skirtas nei gyvenimui, nei verslui, jo paskirtis pagalbinė/ūkio, jis yra gyvenamojo namo priklausinys, todėl paskyrus ieškovei gyvenamąjį namą, pagrįstai jos reikmėms paskirtas ir garažas (CK 4.14 straipsnis).
29. Atsakovo teiginiai, kad garažas buvo pastatytas atsakovo darbu ir piniginėmis lėšomis, kad ieškovė neprisidėjo prie garažo pastatymo, nesudaro pagrindo paskirti jam garažą. Garažas pastatytas santuokos metu ir tai yra bendras turtas, nepriklausomai nuo to, kas kokiais darbais ar lėšomis prie jo įsigijimo prisidėjo (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
30.Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė ketina parduoti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo parinktą turto padalijimo būdą neteisėtu.
31.Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės galimybės išmokėti jam piniginę kompensaciją. Apklausta liudytoja L. S. patvirtino, kad paskolintų arba padovanotų ieškovei lėšas kompensacijai išmokėti. Netikėti liudytoja teismas neturėjo pagrindo.
32. Sutiktina su apelianto teigimu, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė termino kompensacijai išmokėti. Tačiau įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi vykdyti (CPK 18 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pati pripažįsta, kad teismo sprendimu priteistą piniginę kompensaciją privalės išmokėti įsiteisėjus teismo sprendimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad atsakovas gali naudotis gyvenamąja patalpa iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tokiu būdu paliko pakankamą terminą tiek atsakovui kitam būstui susirasti, tiek ieškovei – susirasti ir sukaupti lėšas kompensacijai išmokėti.
33.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
34.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nemato pagrindo – apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistina valstybei 435 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas 2016 m. vasario 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (CPK 84, 96 straipsniai).
52. Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovė pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ji advokatei už jos pagalbą sumokėjo 200 Eur. Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 435 Eur nesumokėtą žyminį mokestį.
Priteisti ieškovei V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.