Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms - Gailinai Jankauskienei ir Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei V. L., jos atstovei adv. I. A., atsakovui G. L., jo atstovei adv. R. M., institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. L. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, bei pagal atsakovo G. L. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys bei patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje civ. byloje ieškovė nėra pateikusi ir jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad G. L. jos atžvilgiu kada nors vartojo fizinį ar psichinį smurtą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Civ. byloje Nr. 2-13-950/2016 esantys rašytiniai dokumentai - Prienų rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2.9.-359-878/2014 (T. 2, b.l. 41), taip pat pažyma iš Administracinių teisės pažeidimų registro (T. 2, b.l. 93), liudija, kad abi ginčo šalys buvo nubaustos administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., už tai, kad 2014-03-22, apie 21.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo vaikų akivaizdoje, konfliktavo vienas su kitu, garsiai šaukė vienas ant kito. Tai liudija, kad jau 2014 m. kovo mėn. sutuoktinių santykiai buvo konfliktiški ir įtempti, jų tarpusavio bendravime nebebuvo abipusės pagarbos. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ginčo šalių pilnametė dukra L. L. paaiškino, kad: tėvai pradžioje sugyveno gražiai, tačiau vėliau nustojo bendrauti; V. L. taip pat nustojo bendrauti ir su ja; bendras šeimyninis gyvenimas - bendri važiavimai į parduotuvę apsipirkti, bendri valgymai, kt. - nutrūko maždaug prieš du metus. Iš nurodytų rašytinių įrodymų, liudytojos L. L. (kuriai, kaip šalių dukrai, geriausiai žinomos V. L. ir G. L. bendro gyvenimo aplinkybės) paaiškinimų, taip pat pačių ginčo šalių parodymų, yra akivaizdu, kad jau nuo 2014 m. vidurio, ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose nebebuvo supratimo, lojalumo vienas kitam, moralinės paramos, t.y. V. L. ir G. L. nebelaikė vienas kito partneriais, nors šeimos santykiai visų pirma grindžiama jos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašaus pobūdžio ryšiais. Šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė viena kitos moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str.).

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, todėl konstatuotina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl visų nurodytų aplinkybių, ieškovės V. L. ir atsakovo G. L. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d.).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d.). Todėl atsižvelgiant ieškovės norą pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei V. L. paliktina santuokinė pavardė - „L.“, o atsakovui G. L. paliktina jo pavardė - „L.“.

Lietuvos Respublikos CK 3.70 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo kito sutuoktinio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Ieškovė V. L. patikslintu ieškiniu (T. 1, b.l. 131-139) prašė priteisti jai iš atsakovo G. L. 3000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau jau anksčiau konstatavus ir pripažinus, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės V. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (Lietuvos Respublikos CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Civ. byloje Nr. 2-13-950/2016 esantys faktiniai duomenys (T. 1, b.l. 8, 13) liudija, kad ginčo šalys augina vieną nepilnametį vaiką - sūnų E. L..

Ieškovė V. L. prašė nustatyti nepilnamečio vaiko - sūnaus E. L. gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas G. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su tokiu ieškovės reikalavimu jis visiškai sutinka. Todėl įvertinus civ. bylos Nr. 2-13-950/2016 duomenis apie ieškovės gyvenimo sąlygas, remiantis Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje suformuluotomis rekomendacijomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus aplinkybėms atsakovui neatimama galimybė reikšti savarankišką ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str.), ginčo šalių nepilnamečio vaiko - sūnaus E. L. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove V. L..

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.59 str. numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti ne tik nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir jo išlaikymo klausimą. Ieškovė V. L. prašė priteisti iš atsakovo G. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui - sūnui E. L. periodinėmis išmokomis - po 180,00 EUR kiekvieną mėnesį, iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka bei perduodant uzufrukte teise valdyti jai (T. 1, b.l. 131-139). Atsakovas G. L. su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies. Pateiktu patikslintu priešieškiniu, atsakovas prašė priteisti kiek mažesnę mėnesinę išlaikymo sumą - 87,00 EUR (T. 2, b.l. 11-20), kurią jis, teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, padidino iki 100,00 EUR.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas - tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų ar piniginių lėšų neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis, nebendravimu su vaiku ar pan. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata bei amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė, grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Ginčo šalių nepilnametis sūnus E. L. yra 11 m. amžiaus (T. 1, b.l. 13). Jis yra Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos mokinys (T. 1, b.l. 100). Minėtoje ugdymo įstaigoje nepilnametis vaikas lanko jaunųjų medžio meistrų būrelį ir badmintono būrelį (T. 1, b.l. 100). Be nurodytų papildomų būrelių, nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. L. turėtų kokių nors sveikatos problemų, lankytų papildomus fizinio ar protinio ugdymo užsiėmimus, turėtų kokių nors kitų ypatingų poreikių.

Ieškovė V. L. prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. L. periodinėmis išmokomis - po 180,00 EUR kiekvieną mėnesį, be kita ko, nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas yra būtinas, nes nepilnametis sūnus jau yra gana didelio amžiaus, lanko mokyklą, jam būtina lavintis ir tobulėti, o be to, prašomas išlaikymas apskritai gali užtikrinti tik minimaliausių jo poreikių patenkinimą, nes vien materialiai parengti nepilnametį sūnų mokslo metams kainuoja labai daug. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Ieškovei 2015-06-19 kreipiantis į teismą su pradiniu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo (T. 1, b.l. 2-5), minimali mėnesinė alga buvo 300,00 EUR. Vėliau minimalios mėnesinės algos dydis kito - nuo 2015-07-01 ji tapo 325,00 EUR, o nuo 2016-01-01 ji tapo 350,00 EUR. Teismas pažymi, kad minimalios mėnesinės algos spartus didėjimas (net du kartus per pastarąjį pusmetį), savaime negali lemti ir tokio spartaus nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio kitimo. Todėl orientaciniu kriterijumi, nustatant E. L. priteisimo išlaikymo sumą, teismas laiko būtent kreipimosi į teismą dieną (t.y. 2015-06-19) buvusios minimalios mėnesinės algos dydį - 300,00 EUR. Nors ieškovė, teikdama prašymą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, detaliai nenurodė patiriamų jo išlaikymui išlaidų dydžio ir nepateikė jokių patiriamas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.)), taip pat į atsižvelgiant ir į jau anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes (vyresnį ginčo šalių nepilnamečio vaiko amžių; būtinybę lankyti mokyklinio ugdymo įstaigas bei papildomus užsiėmimus; ginčo šalių materialinę padėtį), tokio dydžio (t.y. 300,00 EUR) išlaikymo suma gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.

Todėl įvertinus visas nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko - E. L. poreikius (kurie laikytini įprastiniais), iš atsakovo G. L. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui - sūnui E. L. periodinėmis išmokomis - po 150,00 EUR kiekvieną mėnesį, iki jo pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. nuo 2015-06-19) (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo lėšos kasmet indeksuojamos LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė - motina V. L..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ginčo šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.).

Išsprendus nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, naikintinos Prienų rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutartimi (T. 1, b.l. 191-192) taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos CPK 149 str., 150 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, kad tokio nepilnamečio vaiko ir su juo kartu negyvenančio tėvo bendravimo tikslas - tai betarpiškas dalyvavimas auklėjant vaiką, o ne tik trumpalaikis ar epizodiškas pasimatymas su juo. Kai tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, šią tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.175 str.).

Nors ieškovė V. L. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad nedraudžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau iš nagrinėjamos civ. bylos duomenų matyti, kad ginčo šalys tarpusavyje konfliktuoja ir geranoriškai, be nustatytos konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, susitarti dėl G. L. bendravimo su sūnumi E. L., jos negali. Todėl atsakovas G. L. prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku - sūnumi E. L. tvarką pagal patikslintame priešieškinyje (T. 2, b.l. 11-20) išdėstytą susitikimų grafiką. Ieškovė V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra susipažinusi su atsakovo patikslintame ieškinyje išdėstytu susitikimu grafiku ir jam visiškai neprieštarauja.

Teismas pažymi, kad bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka nustatoma pirmiausia atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, tačiau kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auginant ir auklėjant vaiką, nes minimalus ir ribotas bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jeigu nuolatinis ir platesnis bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d.).

Įvertinus nagrinėjamos civ. bylos medžiagą, taip pat nepilnamečio vaiko E. L. paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra jokio faktinio pagrindo riboti atsakovo G. L. ir nepilnamečio sūnaus E. L. bendravimo, nes nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios liudytų, kad atsakovo patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka neigiamai paveiktų E. L., pakenktų jo interesams ar darytų jam kitą neigiamo pobūdžio įtaką. Be to, kaip jau buvo nurodyta, tokiai bendravimo tvarkai visiškai neprieštaravo ir ieškovė V. L.. Remiantis tuo, nustatytina sekanti atsakovo G. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

1. kas antrą savaitgalį sūnus bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.;

2. kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su vaiku bendrauja motina;

3. kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, sūnaus gimimo dienomis nelyginiais metais, per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais, nuo prieššventinės dienos 20.00 val. iki šventinės dienos 20.00 val. Kai minėtų švenčių (tėvo diena, tėvo ar vaiko gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su sūnumi nuo tokios šventinės dienos 17.00 val., ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, ne vėliau kaip iki 20.00 val.;

4. sūnus su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, sūnaus motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su sūnumi periodui, sūnų pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams. Pirmąją padalytų atostogų pusę su sūnumi būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

5. tėvas informuoja motiną apie numatomų su sūnumi atostogų vietą ir pobūdį. Motina pateikia tėvui turimus sūnaus drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Sūnaus išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui;

6. sūnus su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, sūnaus tėvą įspėja prieš 1 mėnesį;

7. tėvas pasirūpina sūnaus pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Sūnaus pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta;

8. tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su sūnumi veiklos pobūdį, kad motina galėtų jį tinkamai parengti;

9. motina pateikia reikiamus sūnui drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

10. jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti sūnaus, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

11. sūnui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai;

12. sergantį sūnų tėvas lanko jo namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su sūnaus motina.

Civ. byloje esantys duomenys liudija, kad santuokos metu V. L. ir G. L. įgijo nekilnojamąjį turtą – 77/100 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 17), taip pat gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (T. 2, b.l. 21). Nagrinėjamos civ. bylos medžiaga liudija, kad žemės sklype, esančiame F. Vaitkaus g. 60, Prienuose, ginčo šalys pastatė garažą (T. 1, b.l. 51-73), kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai ir suteiktas unikalus numeris, t.y. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2, b.l. 23), tačiau pastatytas garažas dar nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre.

VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemones liudija, kad G. L. vardu yra registruotas automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei savos gamybos priekaba, valst. Nr. AD 847 (T. 1, b.l. 15).

Ieškovė V. L., tikslindama savo materialinius teisinius reikalavimus, pateikė Nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ Konsultacinę išvadą Nr. 15/09/001 (T. 1, b.l. 93). Minėtoje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad nekilnojamojo turto - 0,1511 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo su kiemo statiniais, bei garažo (baigtumas 95 proc.), esančių (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 29500,00 EUR. Atsakovas G. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės V. L. pateiktoje konsultacinėje išvadoje nurodyta bendra nekilnojamojo turto verte jis sutinka. Remiantis tuo, teismas laiko, kad ginčo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 29500,00 EUR (Lietuvos Respublikos CK 3.119 str.).

Nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei savos gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Ieškovė V. L. nurodytą turtą įkainojo bendra 400,00 EUR suma. Atsakovas G. L. teismo posėdžio metu ieškovės nurodytai transporto priemonių vertei neprieštaravo, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad automobilio ir savos gamybos priekabos vertė yra mažesnė ar didesnė. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ginčo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei savos gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 400,00 EUR (Lietuvos Respublikos CK 3.119 str.).

Ieškovė V. L. prašė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą padalyti sekančiai: priteisti jai natūra visą nekilnojamąjį turtą (bendra vertė: 29500,00 EUR), o atsakovui G. L. priteisti natūra transporto priemones (bendra vertė: 400,00 EUR), taip pat atsakovui G. L. priteisti iš jos - 14550,00 EUR dydžio piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Atsakovas G. L. su ieškovės siūloma bendro santuokinio turto padalijimo tvarka nesutiko ir patikslintu priešieškiniu prašė: priteisti jam natūra 1/2 dalį 77/100 dalių žemės sklypo, 1/2 dalį kiemo statinių ir neįregistruotą garažą, o ieškovei V. L. natūra priteisti 1/2 dalį 77/100 dalių žemės sklypo, 1/2 dalį kiemo statinių ir gyvenamąjį namą.

Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. numato prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Analogiška nuostata yra numatyta ir Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 4 d., kuri numato, kad sudarius sutuoktinių balansą ir paaiškėjus, kad yra likusio bendro turto, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad santuokos metu įgytas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, jeigu taip galima padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto dalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, įstatymų leidėjas teikia prioritetą turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kiti padalijimo būdai gali būti naudojami tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos civ. bylos medžiagą konstatuoja, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. Todėl, santuokos metu ginčo šalių įgytas turtas dalytinas joms lygiomis dalimis. Parinkdamas konkretų bendro turto dalijimo būdą, teismas atsižvelgia į sekančias, esminę reikšmę turinčias faktines aplinkybes; pirma, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamais namas yra itin nedidelio ploto: bendras plotas – 52,57 kv.m., gyvenamasis plotas – 25,84 kv.m.; antra, su ieškove V. L. nustatytina nepilnamečio ginčo šalių vaiko - sūnaus E. L. gyvenamoji vieta; trečia, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, teismo posėdžio metu nurodė, kad jų tarpusavio santykiai yra labai blogi ir konfliktiški, gyvenimas kartu yra neįmanomas, tai be kita ko, patvirtina ir nagrinėjamoje civ. byloje esantys rašytiniai dokumentai (T. 1, b.l. 183-184, 185-188, T. 2, b.l. 82-83, 96); ketvirta, ginčo šalims priklausančiose 77/100 dalyse žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra tik viena gyvenamoji patalpa, t.y. gyvenamasis namas, nes pastatytas naujas garažas nėra gyvenamosios paskirties statinys, jo paskirtis yra pagalbinė/ūkio (T. 1, b.l. 54). Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje civ. byloje nėra galima ginčo šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalinti natūra nei po 1/2 dalį, nei atsakovo G. L. patikslintame priešieškinyje siūlomu būdu. Teismas laiko, kad atsakovo G. L. siūlymas nekilnojamojo turto padalijimas būdas yra ydingas, nes: pirma, tokiu būdu padalijus ginčo šalių turimus nekilnojamojo turto objektus, nebus užkirstas kelias naujų ginčų tarp buvusių sutuoktinių kilimui (pvz. ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ginčų dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir pan.), antra, atsakovo siūlomu būdu padalijus ginčo šalių turimus nekilnojamojo turto objektus (77/100 dalis žemės sklypo, gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, garažą) savaime žymiai sumažės jų rinkos vertė; trečia, garažas nėra gyvenamosios paskirties statinys, jo paskirtis yra pagalbinė/ūkio, jis nėra skirtas gyventi žmonėms. Todėl visas ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas priteistinas natūra ieškovei V. L. (Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad G. L. teismo posėdžio metu sutiko, kad automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei savos gamybos priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteisti jam, nurodytas turtas natūra priteistinas atsakovui.

Ieškovei V. L. atitenka bendro santuokinio turto, kurio bendra vertė - 29500,00 EUR, o atsakovui G. L. atitenka bendro santuokinio turto, kurio bendra vertė – 400,00 EUR. Atsižvelgiant į tai, atsakovui G. L., iš ieškovės V. L., priteistina 14550,00 EUR dydžio piniginė kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį (Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d.). Pažymėtina, kad ieškovė V. L. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad nurodyto dydžio pinigų sumą jai sutinka paskolinti (arba padovanoti) jos sesuo L. S.. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. S. šią faktine aplinkybę visiškai patvirtino. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad ieškovė V. L. yra finansiškai pajėgi išmokėti atsakovui G. L. nurodyto dydžio piniginę kompensaciją.

Kadangi G. L. būtina susirasti (įsigyti, išsinuomoti, ar pan.) naują gyvenamąją patalpą, todėl atsakovas įpareigotinas kartu su visais asmeniniais daiktais, iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išsikelti iki 2016-09-01.

Tiek ieškovė V. L., tiek atsakovas G. L., teismo posėdžio metu aiškiai nurodė ir patvirtino, kad ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo nėra. Atsižvelgiant į tai, nurodytų daiktų padalijimo klausimas, nutraukiant šalių santuoką, nespręstinas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje civ. byloje ieškovė V. L. patyrė sekančias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 120,00 EUR dydžio žyminį mokestį (T. 1, b.l. 6, 140), tai pat patyrė 700,00 EUR dydžio išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti (T. 2, b.l. 110, 125). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė civ. byloje Nr. 2-13-950/2016 patyrė 820,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nagrinėjamoje civ. byloje sumokėjo 42,00 EUR dydžio žyminio mokesčio dalį (T. 1, b.l. 88). Taip pat jis patyrė 750,00 EUR dydžio išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (T. 1, b.l. 36; T. 2, b.l. T. 2, b.l. 115-120). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas G. L. civ. byloje Nr. 2-13-950/2016 patyrė 792,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Išsprendęs visus ieškovės ir atsakovo pareikštus materialinius reikalavimus, teismas konstatuoja, kad buvo patenkinta 70 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų ir 30 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina - 574,00 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui iš ieškovės priteistina - 238,00 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Remiantis protingumo principu, atliktinas įskaitymas, po ko, ieškovei V. L. iš atsakovo G. L. priteistina - 336,00 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovui G. L. 2015-10-30 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas 182,00 EUR dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo civ. byloje priėmimo (T. 2, b.l. 27-28). Kadangi buvo patenkinta apie 30 proc. atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų, tai iš jo valstybės naudai priteistina proporcinga (70 proc. dydžio) nesumokėto žyminio mokesčio dalis - 127,00 EUR (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje civ. byloje susidarė ir 6,38 EUR dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Minėtos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir atsakovo, t.y. po 3,19 EUR iš kiekvieno, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę - „L.“, atsakovui G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę - „L.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko - sūnaus E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui - sūnui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis - po 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį, nuo 2015-06-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei perduodant uzufrukte teise valdyti V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku - sūnumi E. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. kas antrą savaitgalį sūnus bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.;

2. kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su vaiku bendrauja motina;

3. kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, sūnaus gimimo dienomis nelyginiais metais, per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais, nuo prieššventinės dienos 20.00 val. iki šventinės dienos 20.00 val. Kai minėtų švenčių (tėvo diena, tėvo ar vaiko gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su sūnumi nuo tokios šventinės dienos 17.00 val., ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, ne vėliau kaip iki 20.00 val.;

4. sūnus su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, sūnaus motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su sūnumi periodui, sūnų pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams. Pirmąją padalytų atostogų pusę su sūnumi būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

5. tėvas informuoja motiną apie numatomų su sūnumi atostogų vietą ir pobūdį. Motina pateikia tėvui turimus sūnaus drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Sūnaus išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui;

6. sūnus su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, sūnaus tėvą įspėja prieš 1 mėnesį;

7. tėvas pasirūpina sūnaus pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Sūnaus pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta;

8. tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su sūnumi veiklos pobūdį, kad motina galėtų jį tinkamai parengti;

9. motina pateikia reikiamus sūnui drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

10. jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti sūnaus, jis turi pareigą apie tai, kiek įmanoma operatyviau, informuoti kitą iš tėvų. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

11. sūnui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai;

12. sergantį sūnų tėvas lanko jo namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su sūnaus motina.

priteisti natūra ieškovei V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 77/100 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei neįregistruotą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (bendra vertė: 29500,00 EUR);

priteisti natūra atsakovui G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) - automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra vertė: 400,00 EUR).

Priteisti atsakovui G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 14550,00 EUR (keturiolikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.

Įpareigoti atsakovą G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) kartu su visais asmeniniais daiktais, iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išsikelti iki 2016-09-01.

Priteisti ieškovei V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 336,00 EUR (tris šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 127,00 EUR (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus) nesumokėto žyminio mokesčio. Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Priteisti iš ieškovės V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) - po 3,19 Lt (tris eurus ir 19 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, valstybės naudai. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikinio išlaikymo priteisimą iš atsakovo G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), - 80,00 EUR dydžio kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki sprendimo civ. byloje įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.