Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“ dėl viešojo pirkimo konkurso pripažinimo neteisėtu ir viešo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, esant kurioms paslaugų pirkimas gali būti vykdomas neskelbiamų derybų būdu, šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Ieškovės vertinimu, visose ginčo išsprendimui aktualiose savivaldybėse šiuo metu yra sudarytos ir galioja sutartys (2013 m. spalio 24 d. sutartis ir 2015 m. balandžio 24 d. sutartis), todėl neegzistuoja aplinkybė, kad neišvengiamai būtina Pirkimą atlikti ypač skubiai. Todėl šio Pirkimo vykdymas neskelbiamų derybų būdu prieštarauja VPĮ reikalavimams. Atsakovė 1 jau anksčiau vykdė viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugų pirkimo Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Prienų rajono savivaldybių teritorijose, dėl kurio Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1337-924/2022. Nurodytoje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė 2022 m. spalio 10 d. išvadą civilinėje byloje Nr. e2-1337-924/2022, kuria pripažino, kad viešasis pirkimas neskelbiamų derybų būdu yra neteisėtas. Teismas nustatė, kad Atsakovė 1 nutraukė viešojo pirkimo procedūras, todėl nutraukė civilinę bylą. Nepaisant to, Atsakovė 1, ignoruodama Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, nusprendė vykdyti analogišką viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ)2, 4, 4², 7, 10, 11² straipsnių ir 2 priedo 2021 m. birželio 17 d. pakeitimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) iki 2022 m. gruodžio 1 d. VPĮ nustatyta tvarka turi pradėti procedūras pakuočių atliekų tvarkytojams, kurie teiks komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugą, parinkti. Tai yra, buvo nustatyta pareigą iki 2022 m. gruodžio 1 d. pradėti pirkimo procedūrą (paskelbti konkursą), o ne užbaigti pirkimo procedūras. Taigi, Atsakovė 1 neteisėtai vykdė viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

20. Ieškovė, Atsakovė 1 ir viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Žaliasis taškas“ 2013 m. spalio 24 d. sudarė Pakuočių atliekų tvarkymo ir organizavimo teikimo laikinąją sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pakuočių atliekų tvarkymo Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Prienų rajono savivaldybių teritorijose. Šios sutarties 13.3 punkte numatyta, kad paslaugos pagal šią sutartį teikiamos iki kol sutarties pagrindu paslaugas pradės teikti Atsakovės 1 ar VšĮ „Žaliasis taškas“ teisės aktų nustatyta tvarka parinktas naujas atitinkamų paslaugų teikėjas.

21. Ieškovė, Atsakovė 1 ir VšĮ „Gamtos ateitis“ 2015 m. balandžio 21 d. sudarė Pakuočių atliekų tvarkymo ir organizavimo teikimo laikinąją sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pakuočių atliekų tvarkymo Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Prienų rajono savivaldybių teritorijose. Šios sutarties 13.3 punkte numatyta, kad paslaugos pagal šią sutartį teikiamos iki kol sutarties pagrindu paslaugas pradės teikti Atsakovė 1 ar VšĮ „Gamtos ateitis“ teisės aktų nustatyta tvarka parinktas naujas atitinkamų paslaugų teikėjas.

26. Atsakovė 1 2022 m. gruodžio 19 d. pradėjo vykdyti viešojo pirkimo „Laikinoji Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono ir Prienų rajono savivaldybių teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo vežimo paslauga“ procedūras neskelbiamų derybų būdu (toliau – Neskelbiamos derybos 1). Įvykdžius Neskelbiamas derybas 1, Atsakovė 1 ir Atsakovė 2 2022 m. gruodžio 27 d. pasirašė viešojo pirkimo–pardavimo sutartis dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo laikinųjų paslaugų teikimo Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Prienų rajono savivaldybių teritorijose atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Atsakovė 1 2022 m. gruodžio 19 d. pradėjo vykdyti viešojo pirkimo „Laikinoji Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybių teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedūras neskelbiamų derybų būdu (toliau – Neskelbiamos derybos 2). Įvykdžiusi šias derybas, perkančioji organizacija 2022 m. gruodžio 29 d. su UAB „Ecoservice projektai“ sudarė viešojo pirkimo sutartį „Dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo laikinosios paslaugos teikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Atsakovė 1 2022 m. gruodžio 19 d. pradėjo vykdyti viešojo pirkimo „Laikinoji Druskininkų savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedūras neskelbiamų derybų būdu (toliau – Neskelbiamos derybos 3). Įvykdžius Neskelbiamas derybas 3, Atsakovė 1 ir UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ 2022 m. gruodžio 23 d. pasirašė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo laikinosios paslaugos teikimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Ieškovė, nesutikdama su Atsakovės 1 sprendimais vykdyti Neskelbiamas derybas 1, Neskelbiamas derybas 2 ir Neskelbiamas derybas 3, kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris 2023 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-746-601/2023, kuriuo: 1) nutraukė civilinės bylos dalį, kuria ieškovė prašė pripažinti neteisėtais ir nutraukti atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomus viešuosius konkursus neskelbiamų derybų būdu dėl Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijose susidarančių pakuočių atliekų surinkimo; 2) pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento tarp Atsakovės 1 ir Atsakovės 2 2022 m. gruodžio 27 d. sudarytas viešojo pirkimo sutartis Dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo laikinosios paslaugos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė tarp UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB „Kauno švara“ sudarytų 2022 m. gruodžio 27 d. sutarčių galiojimą.

30. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-441-553/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą pakeitė – sprendimo dalį, kuria atsakovių UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB „Kauno švara“ 2022 m. gruodžio 27 d. sudarytos pirkimų sutartys „Dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo laikinosios paslaugos teikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, panaikino ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – skyrė atsakovei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 123 819,20 Eur baudą. Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

31. Atsakovė 1, įvykdžiusi neskelbiamų derybų procedūras, su Atsakove 2 2023 m. balandžio 7 d. sudarė naujas viešojo pirkimo sutartis: 1) dėl Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo laikinosios paslaugos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) dėl Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo laikinosios paslaugos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) dėl Birštono savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo laikinosios paslaugos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini); 4) dėl Prienų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo laikinosios paslaugos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl 2023 m. balandžio 14 d. pretenzijos atmetimo, ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalavo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp Atsakovės 1 ir Atsakovės 2 sudarytas Laikinąsias sutartis.

35. Atsakovė 1 apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl civilinės bylos (ne)nutraukimo

37. Visų pirma, apeliantė pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, jog pasisako dėl jos pateikto 2023 m. birželio 18 d. prašymo nutraukti civilinę bylą, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas nevertino su pateiktu prašymu susijusių aplinkybių. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Atsakovės 2 byloje pareikštą prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo, kuris grindžiamas tais pačiais esminiais argumentais, kaip ir Atsakovės 1 2023 m. birželio 18 d. prašymas. Tai yra, tiek Atsakovės 1, tiek Atsakovės 2 argumentai, susiję su bylos nutraukimu buvo siejami su aplinkybėmis, kad Laikinosios sutartys, kurių panaikinimo siekė ieškovė – nebegalioja, todėl nebeliko ginčo objekto ir ieškovės teisinio suinteresuotumo. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir konkrečiai neįvardijo, kad yra sprendžiami tiek Atsakovės 1, tiek Atsakovės 2 pareikšti prašymai dėl civilinės bylos nutraukimo, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad buvo įvertinti, be kita ko, ir Atsakovės 1 prašyme nurodyti argumentai, susiję su prašymu nutraukti civilinę bylą.

38. Antra, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešojo pirkimo procedūrų pabaiga iš esmės reiškia perkančiųjų organizacijų, bet ne tiekėjų ar teismų veiksmų suvaržymą; atsižvelgiant į tai, nors viešojo pirkimo procedūros gali būti pabaigtos ar nutrauktos, tiekėjai nėra varžomi ginčyti perkančiųjų organizacijų veiksmus, o teismai priimti sprendimus dėl jų, inter alia, įpareigoti perkančiąsias organizacijas iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017, 46 punktas). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien viešojo pirkimo procedūrų pasibaigimo sudarant viešojo pirkimo sutartį faktas negali lemti kito tiekėjo materialaus teisinio suinteresuotumo ginčyti tokio pirkimo procedūras, nes net ir esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, kitas tiekėjas turi teisę ginčyti viešojo pirkimo procedūras ir siekti ne tik sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia, bet ir kitų teisinių padarinių (pavyzdžiui, žalos atlyginimo, sudarytos sutarties termino sutrumpinimo ir pan.).

39. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono ir Prienų rajono savivaldybių teritorijose iki 2022 m. gruodžio 27 d. sutarčių sudarymo teikė pakuočių atliekų tvarkymo ir organizavimo teikimo paslaugas 2013 m. spalio 24 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. sutarčių pagrindu. Pagal minėtų sutarčių 13.3 punktus, paslaugos teikiamos iki kol sutarčių pagrindu paslaugas pradės teikti teisės aktų nustatyta tvarka parinkti naujas atitinkamų paslaugų teikėjas (žr. šios nutarties 20–21 punktai). Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-746-601/2023 pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento neskelbiamų derybų būdu tarp atsakovių sudarytas 2022 m. gruodžio 27 d. sutartis bei Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi sustabdė tarp atsakovių sudarytų 2022 m. gruodžio 27 d. sutarčių galiojimą (žr. šios nutarties 29 punktą). Taigi, aptartų aplinkybių visumą įrodo, kad 2022 m. gruodžio 27 d. laikinų sutarčių sudarymas turėjo įtakos iki 2022 m. gruodžio 27 d. su ieškove sudarytų sutarčių vykdymui.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė turėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir (ar) sprendimus. Todėl remiantis apeliantės nurodytomis aplinkybėmis nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti civilinės bylos nutraukimo klausimą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintais pagrindais.

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties reikšmės nagrinėjamam ginčui

41. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės neatliko išsamaus faktinių aplinkybių tyrimo, o tik perrašė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-441-553/2023 nurodytus teiginius. Apeliantės vertinimu, vien tai, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje apie tam tikras aplinkybes pasisakyta, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsirado to fakto prejudicija.

42. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamos nutarties turinį, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių.

43. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nustatė bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (tarp ieškovės, Atsakovės 1 ir VšĮ „Žaliasis taškas“ sudarytą 2013 m. spalio 24 d. sutartį; tarp ieškovės, Atsakovės 1 ir VšĮ „Gamtos ateitis“ sudarytą 2015 m. balandžio 21 d. sutartį; tarp atsakovių sudarytas 2022 m. gruodžio 27 d. sutartis), vertino jų chronologiją bei teismų procesinius sprendimus dėl 2022 m. gruodžio 27 d. sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, atkreipė dėmesį į kitus su byla susijusius teisminius ginčus dėl Atsakovės sprendimų viešuosiuose pirkimuose, taip pat analizavo nuo 2022 m. sausio 1 d. pasikeitusį teisinį reglamentavimą dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo ir jo įtaką ypatingos skubos sąlygai vykdyti viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu, taip pat rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tiek nagrinėjamoje byloje pateiktą Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. gegužės 29 d. išvadą, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. kovo 15 d. išvadą, pateiktą civilinėje byloje Nr. e2-746-601/2023. Todėl teigti, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas neatlikus faktinių aplinkybių tyrimo, ir jų vertinimo, nėra objektyvaus pagrindo, o vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).

44. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartyje pateiktos išvados nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai. Priešingai, Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-441-553/2023 (pagal Atsakovės 2 apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-746-601/2023) konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Pirma, abiejų bylų šalimis tokiu pačiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys. Antra, šalių ginčo objektas Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-441-553/2023 – Atsakovės 1 neskelbiamų derybų būdu vykdytos Pirkimų, skirtų įsigyti laikinas Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Prienų rajono ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijose susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, procedūros, šių procedūrų pagrindu sudarytos 2022 m. gruodžio 27 d. sutartys. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas – Atsakovės 1 neskelbiamų derybų būdu vykdytos Pirkimų, skirtų įsigyti laikinas Alytaus miesto ir rajono, Birštono ir Prienų rajono savivaldybių teritorijose susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, procedūros, šių procedūrų pagrindu sudarytos Laikinosios sutartys. Būtent dėl to, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-746-601/2023, kuriuo pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento neskelbiamų derybų būdu tarp atsakovių sudarytas 2022 m. gruodžio 27 d. sutartis, 2023 m. balandžio 7 d. Atsakovė 1 pakartotinai nusprendė paskelbti neskelbiamas derybas dėl Alytaus miesto ir rajono, Birštono ir Prienų rajono savivaldybių teritorijose susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo laikinųjų paslaugų teikimo, lėmė laikinų sutarčių, kurios ginčijamos šioje byloje, sudarymą. Trečia, abejose bylose Atsakovės 1 argumentai dėl laikinųjų sutarčių sudarymo skubos ir būtinumo grindžiami iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis bei tuo pačiu teisiniu reguliavimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčijamą sprendimą grįsti, be kita ko, ir Lietuvos apeliacinio teismo padarytomis išvadomis ir išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. e2A-441-553/2023.

Dėl Pirkimų vykdymo neskelbiamų derybų būdu teisėtumo

45. Byloje esančiais duomenimis nustatyta (žr. šios nutarties 31 punktą), kad perkančioji organizacija priėmė sprendimą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaudamasi VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

46. VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, gali būti vykdomi prekių, paslaugų arba darbų pirkimai neskelbiamų derybų būdu. Šiuo būdu pirkimas gali būti vykdomas esant bent vienai iš VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

47. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra apibrėžęs, kad neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Nr. C-24/91 Komisija prieš Ispaniją; Teisingumo Teismo 1993 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas byloje Nr. C-107/92 Komisija prieš Italiją).

48. Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12). Be to, vertinant aplinkybių, galbūt pateisinančių šį pirkimo būdą, chronologiją (t. y. nuo sužinojimo apie poreikį pirkimo objektu iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo) ir sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp ypatingos skubos ir nenumatytų įvykių, gali būti nustatyta, kad ir kokia galėtų būti atliktinų darbų (teiktinų paslaugų) skuba, ji nėra nenumatytų įvykių padarinys (Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Komisija prieš Italiją, 194/88 R). Be to, kaip ne kartą pažymėjo Teisingumo Teismas, vertinant neskelbiamų derybų procedūros taikymo teisėtumą, reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumą pirkimą vykdyti viešųjų pirkimų direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintą procedūrą, bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimą arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91; Teisingumo Teismo 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-126/03).

49. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad nuostatos dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo neskelbiamų derybų būdu atvejų turi būti laikomos baigtinėmis (Teisingumo Teismo 1993 m. lapkričio 17 d. sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-71/92). Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neskelbiamas derybas reglamentuojančiomis nuostatomis iš esmės leidžiama nukrypti nuo įprastinių viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių, todėl šios (nuostatos) turi būti aiškinamos siaurai, o įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pageidauja tuo įrodymu remtis (Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-(duomenys neskelbtini)/07). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad dėl tokio pirkimo nuostatų, kurių taikymas savaime nelemia skaidrumo stokos, išimtinio pobūdžio jos turi būti aiškinamos siaurai ir taikomos griežtai. Be to, jų taikymo poreikį ir teisėtumą turi įrodyti asmuo, norintis jomis pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Taigi, išimtinių aplinkybių, lėmusių pirkimo pasirinkimą neskelbiamų derybų būdu, turi įrodyti šia aplinkybe besiremiantis šalis, šiuo atveju – Atsakovė 1.

51. Pirma, Atsakovė 1 nepagrįstai teigia, kad atliktinų paslaugų skuba buvo nenumatytų įvykių, nepriklausančių nuo jos valios, pasekmė – tai yra ieškovei inicijavus viešojo pirkimo sutarčių pasirašymo sustabdymą. Neabejotina, kad Perkančiajai organizacijai buvo ir (ar) turėjo būti žinoma apie pareigą sudaryti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis bei su tuo susijusius terminus. Perkančioji organizacija, būdama savo srities profesionalė, turėjo įsivertinti, kad jos vykdomos viešojo pirkimo procedūros gali būti skundžiamos, kad jos gali užsitęsti ar pasibaigti nesudarius viešojo pirkimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių vykstantys ginčai ir su jais susijusios pasekmės neatitinka ypatingos skubos sąlygos (1 sąlyga), kurios pagrindu Pirkimas galėtų būti vykdomas neskelbiamų derybų būdu.

52. Antra, apeliantė nenurodė jokių nenumatytų aplinkybių, lėmusių ypatingą skubą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir su Atsakove 2 sudaryti Laikinąsias sutartis (2 sąlyga). Šiuo atveju apeliantės teiginiai, kad Atsakovės 1 sprendimą 2023 m. balandžio mėnesį vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu sąlygojo nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioję Atliekų tvarkymo įstatymo bei PPATĮ pakeitimai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtinti Būtinieji reikalavimai ir Būtinosios paslaugų organizavimo ir finansavimo sąlygos, pasibaigęs 2013 m. spalio 24 d. sutarties bei 2015 m. balandžio 24 d. sutarties galiojimas, 2022 m. gruodžio mėnesį sustabdytos viešųjų pirkimų atviro konkurso būdu procedūros dėl naujojo pakuočių atliekų surinkėjo ir vežėjo parinkimo, nesudaro pagrindo priešingai vertinti ypatingos skubos sąlygas ir teigti, kad Atsakovei 1 buvo būtina vykdyti ginčo Pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

53. 2022 m. birželio 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4, 4², 7, 10, 11² straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas, kurio 8 straipsnio 3 dalis numatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir jo įgaliota institucija, atsižvelgdami į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) iki 2022 m. gruodžio 1 d. VPĮ nustatyta tvarka turi pradėti procedūras pakuočių atliekų tvarkytojams, kurie teiks komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugą, parinkti. Savivaldybės, kurios (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) iki nurodyto termino nepradeda šioje dalyje nurodytų pakuočių atliekų tvarkytojų parinkimo procedūrų, tampa atsakingomis už komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo finansavimą, iki bus parinkti šioje dalyje nurodyti pakuočių atliekų tvarkytojai. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos terminuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartys su savivaldybėmis (arba savivaldybių pavedimu – su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriais), pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčiomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis ir atliekų tvarkytojais, kuriuos savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai), bendradarbiaudamos su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčiomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis, parinko viešojo konkurso, organizuoto VPĮ nustatyta tvarka, būdu, galioja iki šiose sutartyse numatyto sutarties galiojimo termino pabaigos.

54. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija, kurios 30 straipsnio 16² dalis nustatė, kad savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) su gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kurioms išduotos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos, sudaro PPATĮ 10 straipsnyje nurodytas pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus pagal aplinkos ministro patvirtintus būtinuosius reikalavimus, taikomus pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo paslaugos teikimui.

55. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja PPATĮ redakcija, kurios 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustatė pakuočių gamintojų ir importuotojų įsteigtų organizacijų pareigą sudaryti sutartis su savivaldybėmis (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriais) pagal teisės aktų nustatytus būtinuosius reikalavimus, taikomus pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimui, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūrai, jos įrengimui, atnaujinimui, priežiūrai ir plėtrai ir šių paslaugų ir veiklų administravimui, parinkus pakuočių atliekų tvarkytojus, kurie teiks komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugą. Ši norma nustatė ir tai, kad Būtinuosius reikalavimus komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimui ir kitoms su tuo susijusioms paslaugoms, taip pat sutarčių dėl šių paslaugų organizavimo ir finansavimo sąlygas tvirtina aplinkos ministras.

56. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D-l-123 patvirtino Būtinuosius reikalavimus ir Būtinąsias paslaugų organizavimo ir finansavimo sąlygas, kurie pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymui taikomi nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 3 d.

57. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-441-553/2023 konstatavo:

57.1. nei vienas iš pirmiau paminėtų teisės aktų, kuriais perkančioji organizacija grindė būtinybę sudaryti naujas pirkimų sutartis dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo, nenustatė termino iki kada šios sutartys privalėjo būti sudarytos. Nors perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Būtinųjų reikalavimų ir Būtinųjų paslaugų organizavimo ir finansavimo sąlygų nuostatos įpareigojo pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijas iki 2023 m. gruodžio 31 d. visa apimti finansuoti pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugas, ši sąlyga pati savaime nepatvirtina ypatingos skubos perkančiajai organizacijai įsigyti nurodytas paslaugas;

57.2. termino, iki kada buvo būtina sudaryti naujas pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugas, teisės aktai nenustatė, todėl tai, kad atviruose konkursuose priimti sprendimai buvo apskųsti ir jų teisėtumas buvo nagrinėjamas teismuose, nesudarė pagrindo perkančiajai organizacijai ieškoti alternatyvos, kaip sudaryti naujas – pasikeitusį teisinį reglamentavimą atitinkančias sutartis dėl nurodytų paslaugų teikimo;

57.3. tiek Būtinieji reikalavimai, tiek ir Būtinųjų paslaugų organizavimo ir finansavimo sąlygos taikytinos tik tuomet, kai savivaldybės ar jų pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, VPĮ nustatyta tvarka išrinks pakuočių atliekų tvarkytojus. Būtent šiems pakuočių atliekų tvarkytojams taikytini Būtinieji reikalavimai, tuo tarpu pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos tokiems naujai atrinktiems tvarkytojams bus apmokamos pagal nuo 2022 m. gegužės 3 d. įsigaliojusias Būtinųjų paslaugų organizavimo ir finansavimo sąlygas;

57.4. net ir nustačius, kad su ieškove perkančiosios organizacijos sudarytos sutartys dėl ginčo paslaugų teikimo neatitiko pasikeitusio teisinio reglamentavimo, tai nepateisintų perkančiosios organizacijos sprendimo nelaukti teisinių ginčų dėl atvirų konkursų rezultatų pabaigos ir iki to sudaryti laikinąsias Pirkimų sutartis neskelbiamų derybų būdu – pasinaudoti išimtiniu viešųjų pirkimų būdu, kuriuo nėra užtikrinama tiekėjų konkurencija

58. VPT taip pat pateikė išvadą, kad Atsakovės 1 argumentai ir nurodytos aplinkybės neįrodo, kad nagrinėjamu atveju buvo būtinybė viešojo pirkimo procedūras vykdyti neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visumą sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadai, kad nei Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 16² dalis, nei PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas, nei Būtinieji reikalavimai ir Būtinosios paslaugų organizavimo ir finansavimo sąlygos nenustatė termino iki kada turi būti sudarytos viešojo pirkimo sutartys, t. y. pasikeitęs teisinis reglamentavimas nesudarė pagrindo perkančiajai organizacijai pasinaudoti neskelbiamų derybų būdu ir sudaryti Laikinąsias sutartis dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo. Nors Būtinieji reikalavimai įpareigojo pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijas iki 2023 m. gruodžio 31 d. visa apimti finansuoti pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugas, tačiau ši sąlyga pati savaime nepatvirtina ypatingos skubos perkančiajai organizacijai įsigyti nurodytas paslaugas.

60. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad 2013 m. spalio 24 d. sutartis ir 2015 m. balandžio 21 d. sutartis negalėjo toliau būti vykdomos, nes jos neatitiko Būtinųjų reikalavimų. Šiuo atveju apeliantė nenurodė, kokių konkrečiai Būtinųjų reikalavimų ir Būtinųjų paslaugų organizavimo ir finansavimo sąlygų ieškovės teikiamos paslaugos neatitinka.

61. Būtinieji reikalavimai taikomi: gamintojų ir importuotojų įsteigtoms licencijuotoms gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kolektyviai organizuojančioms pakuočių atliekų tvarkymą; savivaldybėms ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriams, VPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka parenkantiems savivaldybės teritorijoje surinkimo paslaugą, infrastruktūros įrengimo, atnaujinimo, plėtros, priežiūros paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus (Būtinųjų reikalavimų 2 punktas). Taigi, Būtinieji reikalavimai taikomi tuomet, kai savivaldybėms ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriams, VPĮ nustatyta tvarka išrinks pakuočių atliekų tvarkytojus. Toks teisinis reglamentavimas nenustatė perkančiosioms organizacijoms nei termino, per kurį turi būti sudarytos naujos paslaugų teikimo sutartys pagal Būtinuosius reikalavimus, nei įpareigojimo nutraukti iki nurodyto reglamentavimo pasikeitimo galiojusias pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų sutartis. Be to, Būtinieji reikalavimai nenustatė jokių naujų techninių reikalavimų pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugoms, kurių pagrindu būtų galima skubiai vykdyti Pirkimus.

62. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2023 m. kovo 20 d. rašte Nr. (17)-D8(E)- „Dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties pasirašymo“ nurodė, kad „<...> 2021 m. birželio 17 d. priimtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XIV-4081 <...> numatyta pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos naudojant atliekų rūšiavimo konteinerius reforma (toliau – reforma) pradės veikti pakuočių atliekų tvarkymo licencijas turinčioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms (toliau – pakuočių organizacijos) ir savivaldybėms (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriams) iki PPATĮ pakeitimo įstatyme nustatytų terminų atlikus nurodytus veiksmus. Taigi, tik savivaldybėms (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriams) VPĮ nustatyta tvarka parinkus pakuočių atliekų surinkėjus, kurie teiks pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, surinkimo ir vežimo paslaugą (toliau – pakuočių atliekų surinkimo paslauga) pagal Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinuosius reikalavimus ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinąsias sąlygas (toliau – Būtinieji reikalavimai), ir sudarius pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo (toliau – PATOF) sutartis, bus užtikrintas PPATĮ pakeitimo įstatyme numatytas pakuočių organizacijų skiriamas finansavimas pakuočių atliekų surinkimo paslaugos teikimui, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrai (toliau – infrastruktūra), jos įrengimui, atnaujinimui, priežiūrai ir plėtrai, šių paslaugų ir veiklų administravimui, taip pat galios šių paslaugų finansavimą užtikrinančios pakuočių organizacijų finansinės garantijos. Kol nebus atlikti šie veiksmai, galioja šalių sutartiniai įsipareigojimai pagal ankstesnį reglamentavimą, t. y. pagal iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusį reglamentavimą sudarytas pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis ir bendradarbiavimo sutartis, nurodytas atitinkamai Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose (įstatymo redakcija iki 2021 m. gruodžio 31 d.).“

63. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nei pirmiau aptartos pasikeitusios teisės aktų nuostatos, nei perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad sutartys su ieškove iki teisinių ginčų dėl atvirų konkursų rezultatų pabaigos objektyviai negalėjo būti tęsiamos. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad 2013 m. spalio 24 d. sutartis ir 2015 m. balandžio 24 d. sutartis, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus 2021 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. XIV-408 ir Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui priėmus šiuos įstatymus įgyvendinamąjį teisės aktą – Būtinuosius reikalavimus, po 2022 m. sausio 1 d. nebegalėjo būti vykdomos, nes minėtos sutartis pasibaigė.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pakankamą pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Atsakovė 1 neįrodė, jog egzistuoja VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, priešingai, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad šiuo atveju nebuvo ypatingos skubos vykdyti ginčo Pirkimą.

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (alternatyviosios sankcijos skyrimo)

65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Atsakovės 1 atliktą pažeidimą – nepagrįstą pasinaudojimą išimtiniu viešųjų pirkimų būdu, kuriuo nėra užtikrinama tiekėjų konkurencija, tai, kad Laikinosios sutartys yra susijusios su viešųjų paslaugų (atliekų tvarkymu bei išvežimu) teikimu, kad Laikinosios sutartys jau pasibaigusios ir 2023 m. gegužės 25 d. sudarytos nuolatinės pirkimų sutartys dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų, kad už analogišką pažeidimą Atsakovei 1 jau buvo skirta bauda, paskyrė Atsakovei 1 176 884,58 Eur baudą.

66. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendęs taikyti alternatyvią sankciją – baudą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir priėmė siurprizinį sprendimą. Be to, teismas, taikydamas Atsakovei 1 alternatyvią sankciją pagal VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktą, pažeidė šios alternatyvios sankcijos taikymo reikalavimus bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

67. VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia nustatęs kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų. Pagal VPĮ 106 straipsnio 2 dalį, teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes.

68. VPĮ 106 straipsnio 3 dalis numato, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas taiko šias alternatyvias sankcijas: 1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; 2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis).

69. Alternatyviųjų sankcijų paskirtis – nepalikti teisiškai neįvertintų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, dėl kurių šiai bet kokiu atveju turėtų kilti neigiamo pobūdžio padarinių, kurie dėl viešojo intereso priežasčių išsaugojus viešojo pirkimo–pardavimo sutartį modifikuojami į kitus ekonominio pobūdžio suvaržymus (baudą ar sutarties termino sutrumpinimą). Dėl to alternatyviosios sankcijos taikomos nepriklausomai nuo to, ar paliekama galioti neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo–pardavimo sutartis yra įvykdyta, ar ne (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis ir kt., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 1171).

70. Bauda, kaip alternatyvi sankcija, dažnai skiriama ir tais atvejais, kai viešojo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo terminas netektų prasmės, nes arba sutartis buvo vienkartinio vykdymo ir iki teismo sprendimo yra visiškai įvykdyta, arba iki teismo sprendimo priėmimo tokios sutarties galiojimas pasibaigė ar pasibaigs netrukus po teismo sprendimo priėmimo. Tokiu atveju teismo paskirta alternatyvi sankcija – viešojo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo termino trumpinimas – netektų prasmės, tokia poveikio priemonė nebūtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis ir kt., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 1173).

71. Kadangi šiuo atveju Laikinosios sutartys yra pasibaigę, nėra objektyvios galimybės pritaikyti VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje numatytos alternatyvios sankcijos – sutarties trukmės sutrumpinimą. Atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pažeidimus, viešojo pirkimo sutarčių pobūdį, trukmę bei vertes, taip pat įvertinus alternatyvių sankcijų paskirtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl alternatyvios sankcijos – baudos skyrimo Atsakovei 1 (perkančiajai organizacijai).

72. Kasacinis teismas dėl aptariamų VPĮ normų yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis (10 procentų viešojo pirkimo sutarties vertės) (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taip pat baudos skyrimo ar sutarties termino sutrumpinimo sąlygos – alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių. Taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, jos veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas baudą, kuri negali viršyti 10 procentų neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės, iš esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija. Tai, kad panašiuose ginčuose vienu atveju teismas paskyrė didesnę (ar mažesnę) baudą, nei ankstesnėje byloje, per se (savaime) nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje paskirtos baudos dydis nustatytas neteisėtai, juolab kad iš esmės panašūs ginčai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų gali skirtis kitais aspektais. Svarbu, kad kiekvienu atveju skiriamos baudos dydis būtų ne tik proporcingas, bet ir veiksmingas bei atgrasantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015). Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015 pateiktais išaiškinimais, 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 nurodė, kad teismo skiriamos baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir(ar) tapti bausmės priemone. Be to, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 atkreipė dėmesį į vis dažnėjančią žemesnės instancijos teismų praktiką perkančiosioms organizacijoms skirti itin mažus baudų dydžius, nesiekiančius net ir 1 procento viešojo pirkimo sutarties vertės ir neretai prilygstančius atstovavimo išlaidų kai kuriose bylose dydžiams. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tokios praktikos galimai lieka neįvykdyti įstatymų leidėjo siekiami tikslai atgrasyti konkrečią perkančiąją organizaciją ir kitus subjektus ateityje elgtis teisei priešingu būdu (netinkamai).

73. Teisėjų kolegija, įvertinusi perkančiosios organizacijos padaryto Pirkimo procedūrų pažeidimo pobūdį (neteisėtai vykdytas Pirkimas neskelbiamų derybų būdu), atsižvelgdama į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią išskirtinę situaciją – tai, kad Atsakovė pakartotinai paskelbė analogišką Pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš karto po to, kai Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-746-601/2023 konstatavo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai inicijavo ir vykdė viešuosius konkursus neskelbiamų derybų būdu dėl Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono ir Prienų rajono savivaldybių teritorijose susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų pirkimo ir kai, Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdė tarp atsakovių sudarytų 2022 m. gruodžio 27 d. sutarčių galiojimą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl alternatyvios sankcijos (baudos) skyrimo.

74. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė Atsakovei 1 maksimalią įstatyme numatytą 10 proc. dydžio sutarties vertės baudą (176 884,58 Eur), atsižvelgtina į bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo tikslus, taip pat, ar paskirta bauda yra inidividualizuota ir nėra perkančiajai organizacijai sunkiai įvykdoma (žr. šios nutarties 72 punktą). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydis (10 proc.) neatitinka minėtų reikalavimų. Pirma, perkančioji organizacija šiurkščiai pažeidė VPĮ nuostatas, ignoravo kitoje byloje teismo konstatuotus faktus ir išvadas dėl neteisėtai vykdomų pirkimo būdo (neskelbiamų derybų) ir pakartotinai paskelbė analogišką Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Antra, Atsakovei 1 Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties pagrindu už nepagrįstą pasinaudojimą išimtiniu viešųjų pirkimų būdu jau buvo paskirta 123 819,20 Eur bauda (7 proc. bendros 2022 m. gruodžio 27 d. sutarčių vertės – 1 768 845,84 Eur). Taigi, nurodytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Atsakovei 1 paskirtos alternatyvios sankcijos – baudos ir jos dydžio pagrįstumo.

75. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nusprendęs taikyti alternatyvią sankciją – baudą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir priėmė siurprizinį sprendimą.

76. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad alternatyvios sankcijos skyrimas priskirtas išimtinai teismo kompetencija (žr. šios nutarties 67 – 68 punktus), pirmosios instancijos teismas, pripažinęs neteisėtus Atsakovės 1 sprendimus, turėjo pagrindą spręsti jų taikymo klausimą ir toks procesinis veiksmas nelaikytinas išėjimu už ieškinio reikalavimo ribų. Kita vertus, apeliantė turėjo galimybė papildomai su apeliaciniu skundu pateikti naujus įrodymus, argumentus dėl paskirtos baudos nepagrįstumo, tačiau naujų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl paskirtos baudos nepagrįstumo, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai išsprendė alternatyvios sankcijos taikymo klausimą ir (ar) peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir priėmė siurprizinį sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, tinkamai taikė ir aiškino VPĮ nuostatas dėl ieškovės ginčijamo Pirkimo vykdymo neskelbiamų derybų būdu ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

78. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

80. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

81. Tiek apeliantė, tiek ieškovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

82. Atsakovės 1 apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

83. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 816,75 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą rengimas. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (1 959,50 Eur × 1,3 = 2 547,35 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgus į šią aplinkybę, taip pat į teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“, juridinio asmens kodas 141686027, naudai 816,75 Eur (aštuonių šimtų šešiolikos eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.