Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl atviro (tarptautinio) konkurso „Birštono savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) metu priimtų sprendimų neteisėtumo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekonovus“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. panaikinti atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos nustatymo viešajame pirkime „Birštono savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pirkimas), įformintą 2022 m. gruodžio 13 d. pranešime apie pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir laimėjusios tiekėjos UAB „Kauno švara“ pasiūlymą atmesti;

1.2. jeigu Pirkimo rezultate būtų sudaryta Pirkimo sutartis, pripažinti minėtą sutartį niekine ex officio (liet. pagal pareigas);

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą Pirkime, kuris 2022 m. gruodžio 1 d. buvo atmestas dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (Konkurso sąlygų 13.1.5 papunktis). 2022 m. gruodžio 13 d. pranešimu apie pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas) atsakovė paskelbė apie nustatytą dalyvių pasiūlymų eilę. Skundžiamu sprendimu Pirkimo laimėtoja nustatyta UAB „Kauno švara“ (toliau – ir trečiasis asmuo, laimėjusi tiekėja), kurios pasiūlymo kaina 47 691 Eur be PVM, bei priimtas sprendimas su laimėtoja sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė 2022 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama pateikti laimėjusios tiekėjos pasiūlymą su visais nekonfidencialiais pasiūlymo dokumentais. Perkančioji organizacija pateikė trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialią informaciją, tačiau nepateikė paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimo dokumentų. Ieškovė 2022 m. gruodžio 19 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl nepagrįsto atsisakymo leisti susipažinti su laimėjusios tiekėjos paslaugos kainos paskaičiavimo lentele (toliau – ir Pretenzija 1). 2022 m. gruodžio 22 d. ieškovė pateikė pretenziją Dėl 2022 m. gruodžio 13 d. pasiūlymų eilės sprendimo viešajame pirkime panaikinimo (toliau – ir Pretenzija 2), prašydama: sustabdyti Pirkimo procedūras pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiu; panaikinti skundžiamą sprendimą dėl pretenzijoje identifikuotų pažeidimų ir atmesti trečiojo asmens pasiūlymą dėl nustatytų neatitikimų Pirkimo reikalavimams.

3. Ieškovė paaiškino, kad Pretenzijos 2 pateikimo metu ji nebuvo gavusi perkančiosios organizacijos atsakymo į Pretenziją 1, todėl, neturėdama nurodytos informacijos, Pretenzijoje 2 negalėjo visa apimtimi realizuoti savo subjektinės teisės ginčyti pirmąją vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2023 m. sausio 5 d. raštu „Sprendimas dėl pretenzijos“ informavo, kad Pretenzija 1 tenkinama – leidžiama ieškovei susipažinti su trečiojo asmens paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimo dokumentais ir pasiūlymo paaiškinimo raštais dėl paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimo dokumentų ir juose nurodytų duomenų, jeigu tokie buvo pateikti, o Pretenzija 2 atmetama (toliau – ir Sprendimas dėl pretenzijos). 2023 m. sausio 16 d. ieškovė pateikė Papildomą pretenziją dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo ir laimėjusios tiekėjos pasiūlymo atmetimo dėl Papildomoje pretenzijoje nustatytų (identifikuotų) papildomų neatitikimų Pirkimo dokumentų reikalavimams ir trečiojo asmens neįprastai mažos kainos nepagrindimo. 2023 m. vasario 2 d. raštu „Sprendimas dėl pretenzijos“ atsakovė informavo, kad netenkina Papildomos pretenzijos (toliau – Sprendimas dėl papildomos pretenzijos).

4. Ieškovė nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl to, ar trečiasis asmuo turi teisę verstis pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veikla kitose nei Kauno miesto savivaldybės teritorijose, ir (ar) trečiasis asmuo, turėdamas neteisėtą konkurencinį pranašumą, atsižvelgiant į tai, jog Kauno miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo yra sudarę vidaus sandorį, kurio vertė 85 231 825 Eur, ir būdamas išlaikomas (subsidijuojamas) kitos savivaldybės pajamomis, turi teisę dalyvauti Pirkime ir būti paskelbtas laimėtoju, ar tokie UAB „Kauno švara“ veiksmai nelaikytini ribojančiais konkurenciją (sąžiningos konkurencijos neužtikrinimu). Ieškovės nuomone, vidaus sandoriais finansuojamų subjektų dalyvavimas kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose negalimas, kadangi riboja konkurenciją. Ieškovė paaiškino, kad tapatus kausimas jau buvo sprendžiamas kitoje civilinėje byloje – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 12 d. priėmė atskirąją nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, kurioje kėlė klausimą dėl konkurencijos ribojimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies prasme.

5. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Kauno švara“ turi teisę teikti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugą kitos savivaldybės (Birštono) teritorijoje. Ieškovės manymu, dalyvio teisė verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla turėtų būti vertinama ne tik pakuočių atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos vykdymo aspektu, bet ir tokios veiklos vykdymu teritorinio lygmens kontekste, nes laimėjęs tiekėjas neturi teisės vykdyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklos kitose, nei Kauno miesto savivaldybė teritorijose: pirma, kiekviena savivaldybė turi valdingus įgalinimus tik savo teritorijos ribose; antra, pakuočių atliekų surinkimas ir išvežimas yra atitinkamos savivaldybės prerogatyva; trečia, geografinė atliekų surinkimo ir išvežimo rinka yra Birštono savivaldybės teritorija; ketvirta, savivaldybės įmonė yra steigiama tik savivaldybės tikslų įgyvendinimui; penkta, viešieji juridiniai asmenys (taigi ir valstybės bei savivaldybės įmonės) dėl savo riboto teisnumo civilinėje apyvartoje dalyvauja pagal įsteigimo tikslą, o ne civiliniuose turtiniuose santykiuose. UAB „Kauno švara“ yra savivaldybės įsteigta įmonė, taigi savo esme – viešasis juridinis asmuo. UAB „Kauno švara“, turėdama specialų teisnumą (skirtą Kauno miesto savivaldybėje susidarančių pakuočių atliekų surinkimui ir vežimui), negali teikti tokių paslaugų kitai – Birštono savivaldybei. Viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo prasme laimėjusi tiekėja neturi teisės verstis veikla Pirkime, tai yra neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo 1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Ieškovės nuomone, trečiasis asmuo, dalyvaudamas perkančiosios organizacijos (šiuo atveju Birštono savivaldybės teritorija) vykdomame viešajame pirkime, turi konkurencinį pranašumą prieš kitus Pirkime dalyvaujančius tiekėjus. Trečiojo asmens dalyvavimas kitų perkančiųjų organizacijų (ne Kauno miesto savivaldybės) pirkimuose turi būti ribojamas (šiuo atveju veiklos vykdymo kitų savivaldybių teritorijose ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – VSĮ), kadangi priešingu atveju būtų sukurta galimybė monopolizuoti rinką.

6. Ieškovė nurodė, kad nors formaliai atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenimis laimėjęs tiekėjas turi teisę surinkti ir vežti pakuočių atliekas, tačiau nurodytas registras tik teikia bendrus duomenis ir jis nenustato UAB „Kauno švara“ veiklos ribojimo: trečiojo asmens, kaip savivaldybės įmonės (viešojo juridinio asmens), teisnumas leidžia veikti tik su Kauno miesto savivaldybės funkcijų įgyvendinimu susijusioje civilinėje apyvartoje (o ne civiliniuose turtiniuose santykiuose apskritai); UAB „Kauno švara“ dalyvavimas Pirkime nepatenka į tikslą realizuoti Kauno miesto savivaldybės funkcijas, todėl nėra galimas; laimėjęs tiekėjas neturi teisės verstis pakuočių atliekų surinkimo ir transportavimo veikla kitose nei Kauno miesto savivaldybė teritorijose, kadangi tokia veikla laikoma nauja ūkinė veikla ir jai reikalingas Kauno miesto savivaldybės sprendimas (kurio ji net negalėtų išduoti, nes tai ne jos veiklos teritorija). Reikalavimas dėl tiekėjo teisės verstis veikla turi būti vertinamas atsižvelgiant į specialiųjų teisės aktų reikalavimus. UAB „Kauno švara“ veikla ribojama pagal VSĮ reguliavimą – Pirkimo sutarties vykdymas yra nauja veikla ir tam reikalingas atskiras Kauno miesto savivaldybės sprendimas.

7. Ieškovės nuomone, priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeista konkurencija Pirkime dėl UAB „Kauno švara“ dalyvavimo, kadangi leidimas dalyvauti nelygiaverčiam (vidaus sandoriu ir kitos savivaldybės pajamomis subsidijuojamam – išlaikomam) subjektui taip pat yra sąžiningos konkurencijos neužtikrinimas. UAB „Kauno švara“, dalyvaudama kitos perkančiosios organizacijos vykdomame pirkime, turi konkurencinį pranašumą prieš kitus pirkime dalyvaujančius tiekėjus. UAB „Kauno švara“ dalyvavimas kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose turi būti ribojamas, kadangi priešingu atveju būtų sukurta galimybė monopolizuoti rinką. Ieškovės teigimu, UAB „Kauno švara“ veiksmai dalyvaujant Pirkime, siekiant sudaryti, sudarant ir vykdant sutartį dėl pakuočių atliekų surinkimo kitos – Birštono – savivaldybės teritorijoje ir jų vežimas, laikytini ribojančiais konkurenciją Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.

8. Ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija laimėjusios tiekėjos atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytam kvalifikacijos reikalavimui vertino formaliai. Perkančioji organizacija turėjo įvertinti apribotą UAB „Kauno švara“, kaip viešojo juridinio asmens, teisnumą bei specialųjį atliekų tvarkymo reglamentavimą, pagrįstą viešo konkurso ir teritoriniu (savivaldybių) pagrindais.

9. Ieškovė nurodė, kad UAB „Kauno švara“ pasiūlymas yra su klaidomis, neteisingai apskaičiuotos Paskaičiavimų 3 lentelės „Sąnaudų bei normatyvinio pelno duomenys“ sąnaudos: „Kitos sąnaudos“, „Normatyvinis pelnas“, „Administracinės sąnaudos“, „Tepalų sąnaudos“. Atsakovė Sprendime dėl papildomos pretenzijos nepateikė nei vieno argumentuoto ir įrodymais pagrįsto atsikirtimo. Trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą, Pirkime neįtraukė tam tikrų išlaidų ir sąnaudų į pasiūlytus įkainius, t. y. pasiūlyti įkainiai neapima konkrečių sąnaudų / išlaidų, be to, pateiktas pasiūlymo priedas užpildytas netinkamai (su klaidomis) ir ne tik dėl UAB „Kauno švara“ taikytų skirtingų apvalinimo taisyklių bei apskaičiavimų ypatumų, ką nurodo atsakovė, bet ir dėl dalies sąnaudų neįtraukimo į pasiūlymo įkainius / kainą, dėl ko buvo pažeistas Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimas, o UAB „Kauno švara“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes nustatyti trūkumai negali būti ištaisyti nepakeičiant pasiūlymo esmės. UAB „Kauno švara“ pasiūlyti įkainiai / kaina neapima konkrečių išlaidų, kurios turėjo būti įtrauktos į paskaičiavimus, o paslaugos sąnaudos yra gerokai didesnės, net viršija pasiūlymo kainą. UAB „Kauno švara“ nepagrindė atitikties Pirkimo sąlygų 5 priede Nr. 4 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, kadangi nepateikė turimų specialistų (-o) pasirašytų gyvenimo aprašymų (-o) (CV) – UAB „Kauno švara“ pateikė tik specialistų sąrašą, o tai reiškia, jog nepagrindė atitikties nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, todėl, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 13.1.4 papunkčiu, UAB „Kauno švara“ pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

10. Ieškovės manymu, trečiojo asmens pasiūlymas, be kita ko, turėjo būti atmestas dėl neįprastai mažos ir nepagrįstos kainos. Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 57 straipsnio reikalavimus bei juos aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Perkančiajai organizacijai turėjo kelti abejonių UAB „Kauno švara“ pasiūlymo kaina: pirma, UAB „Kauno švara“ pateikti neaiškūs paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimai (dėl taikytų skirtingų apvalinimo taisyklių apskaičiuojant sąnaudas, dėl nežinomu būdu atliktų skaičiavimų specifikos, dėl dalies išlaidų / sąnaudų neįtraukimo į pasiūlymo dokumentus); antra, perkančiajai organizacijai turėjo sukelti abejones kainų skirtumas tarp tiekėjų ir UAB „Kauno švara“ pasiūlymų; trečia, UAB „Kauno švara“ Pirkime teikiamos paslaugos yra nuostolingos. Taigi, UAB „Kauno švara“ pasiūlymo kaina turi būti kvalifikuojama kaip neįprastai maža, o perkančioji organizacija turi pareigą kreiptis į tiekėją dėl jo pasiūlymo kainos pagrindimo. Trečiasis asmuo nepateikė neįprastai mažos kainos įrodymų, kurie objektyviai paliudytų kainos duomenų teisingumą ir išlaidų realumą, todėl egzistuoja pagrindas atmesti jo pasiūlymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

12. Teismas nusprendė, kad ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota ginčo Pirkimu. Teismas nustatė, kad ieškovės pagrindinė veikla yra antrinių žaliavų, pakuotės, gamybos atliekų ir komunalinių atliekų surinkimas ir apdorojimas. Ieškovė dalyvavo ginčo Pirkime, jos pasiūlymas atmestas dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Pirkimo laimėtoja pripažinta likusi dalyvė – UAB „Kauno švara“. Sėkmingo teismo proceso atveju, atmetus likusios dalyvės UAB „Kauno švara“ pasiūlymą, šio Pirkimo procedūros pasibaigtų įstatymo pagrindu, ir sukeltų ieškovei teisinius padarinius – atsirastų teisinis pagrindas ir būtinybė tikėtis naujos viešojo pirkimo procedūros iniciavimo.

13. Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 5 priede nustatytas kvalifikacinis reikalavimas Nr. 1, jog tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu (kiekvienas partneris toje srityje, kurioje vykdys veiklą), subteikėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas (kiekvienas toje srityje, kurioje vykdys veiklą) turi būti registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR), kaip turintis teisę surinkti ir vežti pakuočių atliekas. ATVR duomenimis, trečiasis asmuo turi teisę verstis Pirkime numatyta veikla. Be to, teismo vertinimu, ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų gausa nepatvirtina ir neįrodo, kad atliekų surinkimo ir išvežimo veikla yra ypatinga ir galima tik tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, ir, jog veiklos vykdymas kitos savivaldybės teritorijoje galėtų lemti veiklos naujumą. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad UAB „Kauno švara“ yra viešasis juridinis asmuo, todėl negali dalyvauti civiliniuose turtiniuose santykiuose. Vien ta aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybei priklauso 100 proc. trečiojo asmens akcijų, teismo vertinimu, savaime nelemia įmonės teisinės formos pakeitimo iš uždarosios akcinės bendrovės į viešąjį asmenį. Taigi, trečiojo asmens veiklai netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, o jo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) ir, kaip savivaldybės valdomai įmonei, VSĮ reikalavimai. Be to, trečiojo asmens 2021 metų veiklos atskaitoje numatyti strateginiai tikslai: užtikrinti įmonės vystymą; nepertraukiamą paslaugų teikimą efektyviausiu būdu; vystyti rūšiuojamųjų atliekų surinkimą ir kt. Ataskaitoje akcininkė per valdybą privačiam juridiniam asmeniui kelia tikslus – ieškoti naujų rinkų, dalyvauti kitų savivaldybių skelbiamuose konkursuose, dirbti efektyviau, rezultatyviau, pelningiau. Teismas nusprendė, kad vien 2018 m. gruodžio 28 d. komunalinių atliekų tvarkymo Kauno miesto paslaugų teikimo sutarties Nr. SR-1024) (toliau – ir Vidaus sandoris) sudarymo faktas nėra kliūtis trečiajam asmeniui, atitinkančiam pirkimo sąlygas, dalyvauti kitų pirkėjų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, tuo labiau dėl teritorinio aspekto. Vidaus sandorį sudariusi įmonė gali veikti rinkoje ir konkuruoti su kitomis įmonėmis, gali iki 20 proc. pajamų gauti iš trečiųjų asmenų. Teismas sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos byloje pateikta išvada, kad trečiojo asmens ir Kauno miesto savivaldybe sudaryto ir vykdomo Vidaus sandorio turinys ir aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, Vidaus sandoris nesietinas su ginčo viešuoju pirkimu ir jo sudarymo faktas nedraudžia jo šalims dalyvauti Pirkime. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, deklaruodama Konkurencijos įstatymo pažeidimą, įrodymų dėl nesąžiningos konkurencijos nepateikė, aplinkybių, ribojančių konkurenciją, nenurodė, su prašymu pradėti tyrimą į Konkurencijos tarybą nesikreipė ir tokių duomenų teismui nepateikė.

14. Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygose nurodytas reikalavimas pagrįsti, jog tiekėjas turi bent vieną patyrusį specialistą, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį atliekų surinkimo ir (ar) vežimo paslaugų teikimo srityje, reikšmingas ne siekiant patikrinti tiekėjo atitiktį nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, bet siekiant atrinkti tiekėją, kurio pajėgumai atitinka Pirkimo sąlygas. Teismo vertinimu, specialistų gyvenimo aprašymo (CV) nepateikimas per se (liet. savaime) nereiškia, kad trečiasis asmuo neatitinka ginčo kvalifikacijos reikalavimo. Jei iš trečiojo asmens pateiktos pažymos galima nustatyti atitiktį ginčo kvalifikacijos reikalavimui, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo aspektu atsakovės sprendimas pripažinti, jog trečiasis asmuo pagrindė atitiktį ginčo kvalifikacijos reikalavimui, yra neteisėtas. Trečiojo asmens pateikti dokumentai, apibūdinantys specialisto atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, papildomai nurodant sėkmingai įvykdytas / vykdomas sutartis, leidžia perkančiajai organizacijai nustatyti gauto pasiūlymo tikrąjį turinį ir jo atitiktį iškeltiems reikalavimams, todėl ieškovės Pretenzijoje 2 nurodytas reikalavimas dėl tiekėjo pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygų 5 priedo lentelės „Kvalifikaciniai reikalavimai“, pagrįstai buvo atmestas.

15. Teismas įvertino, kad atsakovė Pirkimo dokumentuose nebuvo nustačiusi neįprastai mažos kainos ribos, todėl taikytina VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta 30 procentų riba. Pirkimo sąlygose nustatyta priimtina maksimali pasiūlymo kaina – 50 211 Eur. Trečiojo asmens pasiūlymo kaina be PVM – 47 691 Eur. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje teigė, kad trečiasis asmuo pasiūlė neįprastai mažą kainą, tačiau, teismo įsitikinimu, trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo artima pasiūlymo formoje nustatytiems maksimaliems įkainiams, todėl negali būti laikoma neįprastai maža ar tokia, dėl kurios pagrįstumo atsakovei būtų galėję kilti įtarimų ir ji būtų privalėjusi kelti klausimą dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrindimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai vertino, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina (įkainiai) nėra neįprastai maži. Be to, trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko neįprastai mažos pasiūlymo kainos kriterijų, numatytą VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti, jog kaina yra neįprastai maža ir neturėjo pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį dėl kainos pagrindimo.

16. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina nuostolinga, jog neįtrauktos visos sąnaudos ar jos įtrauktos netinkamai, atkreipė dėmesį, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kaip reikia paskaičiuoti sąnaudų dydį, o kiekvienas Pirkimo dalyvis galėjo pasirinkti savo skaičiavimo metodikas. Teismas nustatė, kad Pirkime taikoma fiksuoto įkainio kainodara ir pasiūlymų dalis, kuri yra vertinama pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, yra tik tiekėjo pasiūlymo 1 lentelėje pasiūlyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos dalių įkainiai ir 3 lentelėje pasiūlyti kitų paslaugų įkainiai, kadangi palyginamoji kaina yra nustatoma pagal juos ir atsakovės iš anksto pasiūlymo formoje nurodytas paslaugų apimtis ir apskaičiavimo formules. Teismo vertinimu, paskaičiavimai yra skirti tik atsakovei, kad ši galėtų iš karto įsitikinti tiekėjų pasiūlytų įkainių pagrįstumu ir realumu pagal tiekėjo planuojamas patirti sąnaudas. Be to, nurodytos sąnaudos net ir esant netikslumų, neturi esminės reikšmės ir lemiančios įtakos sprendžiant dėl pasiūlytos kainos buvimo neįprastai maža.

17. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, jo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sutrumpintus procesinių dokumentų pateikimo terminus, atsakovės ir trečiojo asmens nurodytą patirtų išlaidų dydį, nusprendė, jog atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistos iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Ieškovė UAB ,,Ekonovus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Trečiasis asmuo neturi teisės verstis veikla Pirkime, kadangi neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo 1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo – negali dalyvauti civiliniuose santykiuose kitose savivaldybių teritorijose. Tiek perkančioji organizacija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti šias aplinkybes. Dalyvio teisė verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla turėtų būti vertinama ne tik pakuočių atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos vykdymo aspektu, bet ir tokios veiklos vykdymu teritoriniu lygmeniu kontekste. Trečiasis asmuo, kurio didžioji pajamų dalis yra iš vidaus sandorio, neturi teisės verstis pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veikla kitose nei Kauno miesto savivaldybė teritorijose. Tokios veiklos vykdymas kitos savivaldybės teritorijoje ne tik prieštarauja trečiojo asmens veiklos tikslams, bet ir diskriminuoja kitus konkurso dalyvius: pirma, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, pareigą užtikrinti nesuvaržytą konkurenciją. Trečiojo asmens veiklos pobūdis lemia, kad trečiasis asmuo faktiškai neveikia bendroje rinkoje su kitais tiekėjas, kadangi didžiąją dalį pajamų gauna vidaus sandorio pagrindu, be konkurencijos su kitais rinkos dalyviais. Trečiasis asmuo turi akivaizdų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kadangi vidaus sandorio pagrindu gautomis pajamomis finansuoja ir vysto savo veiklą; antra, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino ir neargumentavo, kokiu būdu Kauno miesto savivaldybei pavestų funkcijų vykdymas koreliuoja su trečiojo asmens veikla Birštono savivaldybės teritorijoje. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės yra įsteigtas išimtinai VSĮ 6 straipsnio 31 punkte numatytos savarankiškosios savivaldybės funkcijos įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas ignoravo trečiojo asmens veiklos dokumente – įstatuose – nustatytą pagrindinį tikslą, kuris prieštarauja trečiojo asmens veiklos vykdymui ne Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

18.2. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad ieškovė neįrodė VPĮ, Konkurencijos įstatymo pažeidimo fakto bei vertino, jog, tam tikriems viešiesiems juridiniams asmenims apribojus vykdyti veiklą tik geografiniu aspektu, tai lemtų konkurencijos sumažėjimą: pirma, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino ir neanalizavo VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, dėl to priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą. Trečiasis asmuo didžiąją pajamų dalį (80 proc.) gauna su Kauno miesto savivaldybe sudaryto vidaus sandorio pagrindu, kuriam nėra taikomas VPĮ, o tuo pačiu ir Konkurencijos įstatymas. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo nėra sąžiningai bendroje rinkoje dalyvaujantis subjektas, kaip kiti, privatūs tiekėjai, dėl to, jie kartu negali konkuruoti lygiomis sąlygomis viešuosiuose pirkimuose. Trečiasis asmuo nedalyvauja bendroje rinkoje, jo dalyvavimas kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose turi būti ribojamas, kadangi priešingu atveju būtų dirbtinai sumažinta konkurencija ir sukurta galimybė monopolizuoti rinką; antra, nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nepateikė įrodymų apie trečiojo asmens gaunamas pajamas tiek iš vidaus sandorių, tiek ir iš bendroje rinkoje sudaromų sandorių. Atsakovė, pripažindama trečiąjį asmenį Pirkimo laimėtoju, nesiaiškino, ar nėra pažeistas VPĮ įtvirtintas vidaus sandorių ir kitų sutarčių santykis (80/20), kas pažeistų sąžiningą konkurenciją.

18.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturėjo pagrindo pasinaudoti savo diskrecijos teise ir kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažų pasiūlytų kainos / sąnaudų pagrindimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir pagrindų, sudariusių objektyvią būtinybę kreiptis į konkursą laimėjusį tiekėją dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos (sąnaudų) pagrindimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti, kad kaina yra neįprastai maža, kadangi viešuosiuose pirkimuose iš esmės galima ir siūloma minusinė kaina, jog tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet gali turėti tikslą ir didinti konkurencingumą.

18.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiojo asmens nurodytos sąnaudos net ir esant netikslumų, neturi esminės reikšmės ir lemiančios įtakos sprendžiant dėl pasiūlytos kainos buvimo neįprastai maža. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimams. Trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų klaidos patvirtina, kad taikant skirtingus skaičiavimo būdus ir apvalinimo taisykles, gaunami skirtingi rezultatai. Perkančioji organizacija privalo parengti pirkimo sąlygas taip, kad dėl jų turinio ir prasmės nekiltų abejonių. Perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai taip pat turi būti tikslūs ir aiškūs.

18.5. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad bylose, kurių faktinės aplinkybės yra identiškos, nors dar ir neįsigaliojo, tačiau yra priimti teismų sprendimai (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-731-657/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-730-657/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-444-642/2023), kuriuose tiek dėl sąžiningos konkurencijos neužtikrinimo UAB „Kauno švara“ leidžiant dalyvauti pirkime, tiek dėl UAB „Kauno švara“ pasiūlymų neatitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams bei neįprastai mažos kainos yra pateiktas priešingas vertinimas.

18.6. Trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, nes jis nustatytam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti nepateikė siūlomo specialisto pasirašyto gyvenimo aprašymo (CV) (Pirkimo sąlygų 5 priedo lentelės „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 4 punkto reikalavimai). Perkančioji organizacija nepaisė savo pačios nustatytų ir išviešintų reikalavimų tiekėjams, o tiekėjo pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentams įvertino neatsižvelgdama į konkrečias pirkimo sąlygas, pažeisdama viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

18.7. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: pirma, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, net du kartus pažymėjo bylos sudėtingumo aspektą, tačiau sprendime išsamiau neanalizavo bei nepagrindė, kuo ši išnagrinėta byla skiriasi nuo kitų viešųjų pirkimų kategorijos bylų; antra, teismas, spręsdamas dėl atsakovės ir trečiojo asmens partirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžio, nevertino aplinkybės, kad pagal iš esmės identiškus ieškinius be šios bylos Klaipėdos apygardos teisme ir Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjamos dar trys tapačios civilinės bylos. Ieškovė 2023 m. sausio 13 d. inicijavo pirmąją bylą Nr. e2-444-642/2023 dėl atsakovės vykdyto atviro (tarptautinio) konkurso „Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ (pirkimo Nr. 631588), kuri buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Vėlesnėse bylose Nr. e2-731-657/2023, Nr. e2-730-657/2023, tarp jų ir šioje byloje Nr. e2-447-618/2023, šalys iš esmės rėmėsi tais pačiais procesiniais dokumentais ir juose nurodytais motyvais, kurie buvo pateikti į civilinę bylą Nr. e2-444-642/2023. Visose keturiose bylose šalis atstovavo tie patys atstovai, kurių parengtų procesinių dokumentų turinys kitose trijose nurodytose ir šioje byloje yra identiškas. Taigi, atsakovei ir trečiajam asmeniui teikiant procesinius dokumentus į šią bylą iš esmės tereikėjo atlikti tik techninį darbą, susijusį su dokumentų redagavimu.

19. Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

19.1. Ieškovė apeliaciniame skunde netinkamai aiškina teisės normas ir teisės aktus, reglamentuojančius UAB „Kauno švara“ teises ir pareigas, šios bendrovės teisnumą. Tiek UAB „Kauno švara“ įstatai, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), tiek ABĮ normos UAB „Kauno švara“ nedraudžia dalyvauti Pirkime. UAB „Kauno švara“ paskirtis ir jos vykdoma ūkinė komercinė veikla nėra skirta išimtinai veikti tik Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl VPĮ 9 ir 10 straipsnio normų aiškinimo. VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad subjektai, su kuriais yra sudaromi vidaus sandoriai, iki 20 proc. pajamų gali gauti iš kitos veiklos nei jį kontroliuojančių perkančiųjų organizacijų funkcijų vykdymas. Toks ūkio subjektas gali veikti rinkoje ir konkuruoti su kitais ūkio subjektais, neprarandant galimybės su ja sudaryti vidaus sandorio, jeigu išlaikoma ne mažiau 80 proc. apyvartos iš tokios veiklos. Ieškovės teiginiai, kad UAB „Kauno švara“ negalėjo dalyvauti Pirkime, nes toks šio tiekėjo dalyvavimas iškraipo konkurenciją su kitais tiekėjais, atmestini kaip nepagrįsti.

19.2. Nagrinėjamoje byloje nesant ieškovės reikalavimo dėl 2022 m. gruodžio 27 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo Birštono savivaldybėje pripažinimo negaliojančia, ieškovės nurodytos aplinkybės neturi būti tiriamos. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai siekia išplėsti ieškinio ribas, teigdama, kad nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nepateikė įrodymų apie trečiojo asmens gaunamas pajamas tiek iš vidaus sandorių, tiek iš bendroje rinkoje sudaromų sandorių, jog atsakovė nesiaiškino, ar nėra pažeistas VPĮ įtvirtintas vidaus sandorių ir kitų sutarčių santykis (80/20). Ieškovė pažeidžia VPĮ 101 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423² straipsnio 1 dalies, 306 straipsnio 2 dalies ir 312 straipsnio nuostatas, nes nuo pretenzijos pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo nekėlė klausimo, kad perkančioji organizacija turėjo vertinti, ar sudarius ginčo sutartį su UAB „Kauno švara“ nebus pažeidžiama VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta 80/20 pajamų proporcija. Taigi, šie ieškovės argumentai neturi būti nagrinėjami ir vertinami.

19.3. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad perkančioji organizacija nepažeidė Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio. Teismas teisingai nusprendė, kad nagrinėjamo ginčo kontekste teisiniu požiūriu nėra reikšmingi ieškovės teiginiai dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos (ne)tikslaus paskaičiavimo, kadangi pats tiekėjas, siekdamas konkurencinio pranašumo, turi teisę įsivertinti ir pasiūlyti savo pasiūlymo kainą ar kiekvieną kainą sudarantį įkainį pagal viešame pirkime numatytą kainodarą, o duomenų, jog trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, byloje nenustatyta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo už jo pasiūlytą kainą būtų nepajėgus tinkamai įvykdyti Pirkimo sutarties, o ginčija trečiojo asmens paskaičiavimuose nurodytų paslaugų teikimui numatomų patirti sąnaudų pagrįstumą. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai siekia išplėsti ieškinio ribas, teigdama, kad tiekėjams dėl neaiškių sąlygų iš esmės buvo suteikta teisė skirtingai apskaičiuoti sąnaudas, įtrauktinas į bendrą pasiūlymo kainą, kas neužtikrina Pirkimo sąlygų aiškumo ir realios galimybės tiekėjams kiek įmanoma tiksliau apskaičiuoti pasiūlymo kainą, todėl Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir klaidinančios. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde ėmė teigti, kad pirkimo dokumentų nuostatų dviprasmybė apriboja suinteresuotų pirkimo dalyvių tarpusavio sąžiningą konkurenciją, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą ir užkerta kelią tiekėjams pateikti objektyviais parametrais palyginamus pasiūlymus: pirma, ieškovė VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu terminu neskundė / neginčijo Pirkimo sąlygų dėl jų neaiškumo ir (ar) dviprasmiškumo, o argumentą dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo ir (ar) dviprasmiškumo iškėlė tik apeliaciniame skunde; antra, tokiais apeliacinio skundo teiginiais ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes siekia apeliacinį procesą paversti ieškovės ieškinio išnagrinėjimą pagal faktiškai naujai formuluojamus ieškinio dalyką ir pagrindą.

19.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog trečiojo asmens kaina / įkainiai būtų nepagrįsti, kad ieškovė savo teiginius grindė vien tik deklaratyviomis ir subjektyviomis prielaidomis. Ieškovė nėra pateikusi leistinų ir objektyviai patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Kauno švara“ už pasiūlyme nurodytą kainą / įkainius nebūtų pajėgi tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį.

19.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad specialisto gyvenimo aprašymo (CV) nepateikimas per se nereiškia, jog trečiasis asmuo neatitinka ginčo kvalifikacijos reikalavimo, nes jo pasiūlyme yra pateikta pažyma apie specialistus, o šiame dokumente pateikta visa informacija prašoma Pirkimo dokumentuose: darbuotojo darbovietė, įsidarbinimo metai, kvalifikacija ir trumpai aprašytos vykdomos sutartys. Šios informacijos pakanka, tiek kiek tai susiję su Pirkimo objektu, siekiant nustatyti, ar tiekėjas turi bent vieną specialistą, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį atliekų surinkimo ir (ar) vežimo paslaugų teikimo srityje.

19.6. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti palikta nepakeista. Nors ieškovės ieškinių pagrindu atsakovei buvo pradėtos keturios civilinės bylos, tačiau atsakovė visose bylose turėjo pareigą nagrinėti visus ieškovės teikiamus procesinius dokumentus, įvertinti jos argumentus ir teikti teismui atsikirtimus į visus ieškovės argumentus bei samprotavimus. Teismas tinkamai motyvavo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ir teisingai nusprendė, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos.

20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kauno švara“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

20.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo atitinka ginčo kvalifikacinį reikalavimą. Nei VPĮ, nei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika nenustato, kad perkančioji organizacija gali teisę verstis veikla sieti su tuo, ar tiekėjas yra kontroliuojamas kitos perkančiosios organizacijos ir su ta perkančiąja organizacija yra sudaręs vidaus sandorį pagal VPĮ 10 straipsnio reikalavimus. Teisė verstis veikla siejama su norminiuose teisės aktuose nustatytų leidimų, atestatų, licencijų ir pan. pobūdžio dokumentų, leidžiančių vykdyti atitinkamą veiklą, turėjimu. Atsakovė negalėtų atmesti trečiojo asmens pasiūlymo Pirkime dėl kvalifikacijos reikalavimų, kurie nėra nustatyti Pirkimo sąlygose. Ieškovės interpretacijos, kad ginčo kvalifikacinis reikalavimas turi būti aiškinamas plečiamai ir apimti tiekėjų tikrinimą, ar jie nėra sudarę vidaus sandorių, ar sudarius Pirkimo sutartį bus išlaikoma 80/20 proporcija, nepagrįstos ir prieštarauja VPĮ ir Viešųjų pirkimų tarnybos metodikos reikalavimams.

20.2. Ieškovė nutyli / iškraipo bylos metu nustatytas faktines aplinkybes apie trečiojo asmens įstatų ir kitų jo veiklą reglamentuojančių dokumentų turinį, kuris patvirtina trečiojo asmens teisę teikti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas ne tik Kauno miesto savivaldybės teritorijoje: pirma, ieškovė apeliaciniame skunde pati sau prieštarauja ir neleistinai keičia ieškinio pagrindą. Viena vertus, ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ji byloje neginčija vidaus sandorio teisėtumo, kita vertus, teigia, jog nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nepateikė įrodymų apie trečiojo asmens gaunamas pajamas tiek iš vidaus sandorių, tiek ir iš bendroje rinkoje sudaromų sandorių; atsakovė, pripažindama trečiąjį asmenį Pirkimo laimėtoju, nesiaiškino, ar nėra pažeistas VPĮ įtvirtintas vidaus sandorių ir kitų sutarčių santykis (80/20); antra, teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiajam asmeniui teikti paslaugas kitų nei Kauno miesto savivaldybė savivaldybių teritorijoje nedraudžia jo įstatai ar kiti veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Ieškovės teiginiai, kad trečiojo asmens įstatuose nustatytas pagrindinis veiklos tikslas draudžia trečiajam asmeniui vykdyti ūkinę komercinę veiklą kitų savivaldybių teritorijoje, neatitinka realybės ir byloje nustatytų aplinkybių; trečia, vidaus sandorį sudariusio tiekėjo dalyvavimą kitų perkančiųjų organizacijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose tiesiogiai leidžia VPĮ ir kiti teisės aktai. Nustatytos 80 proc. pajamų dalies iš vidaus sandorių neišlaikymas lemia tik galimybės sudaryti / toliau vykdyti vidaus sandorį praradimą, bet ne sandorių su trečiaisiais asmenimis neteisėtumą; ketvirta, vidaus sandoriu trečiasis asmuo nėra kaip nors subsidijuojamas ar dotuojamas. Tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti ir iškraipo realybę: ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad Kauno miesto savivaldybė vidaus sandoriu subsidijuoja / dotuoja (išlaiko) trečiąjį asmenį; vidaus sandoris yra ne subsidijų / dotacijų ar išlaikymo sutartis, bet sutartis dėl atlygintinio paslaugų teikimo; jeigu vidaus sandoriu būtų teikiamos nepagrįstos subsidijos ar dotacijos ir tai, ieškovės nuomone, galėtų turėti įtakos sąžiningai konkurencijai, ieškovė privalėtų ginčyti vidaus sandorio teisėtumą, tačiau ji jo neginčija.

20.3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina nebuvo neįprastai maža. Trečiojo asmens pasiūlymas Pirkime buvo vienintelis, kuris nebuvo atmestas dėl kitų priežasčių (VPĮ 57 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens pasiūlyta kaina 49 691 Eur be PVM buvo itin artima atsakovės Pirkimo sąlygose nustatytai maksimaliai priimtinai kainai. Nei ieškovė, nei kiti tiekėjai VPĮ ir CPK nustatyta tvarka neginčijo Pirkimo sąlygų 2.6 papunkčiu nustatytos atsakovei priimtinos maksimalios pasiūlymo kainos pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovė turėjo tik diskrecijos teisę, bet ne pareigą, prašyti trečiojo asmens pagrįsti jo pasiūlytą kainą (įkainius) ar nurodytas sąnaudas, jeigu šie atsakovei būtų pasirodę nepagrįstai maži ir keliantys grėsmę tinkamam Pirkimo sutarties įvykdymui. Atsakovė tinkamai įgyvendino VPĮ 57 straipsnyje jai kylančią pareigą, ką pagrįstai pripažino ir teismas sprendime. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad trečiojo asmens kaina (įkainiai) būtų nepagrįsta – ji tokius teiginius grindė tik savo deklaratyviomis ir subjektyviomis prielaidomis.

20.4. Teismas pagrįstai nusprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimus. Teismas sprendime įvertino ir pasisakė dėl paskaičiavimų tinkamumo, taip pat įvertino, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu atsakovei pateikė paskaičiavimus bei juose detaliai nurodė reikalaujamus duomenis. Be to, teismas patvirtino, kad paskaičiavimai nėra kainos (įkainių) dalis – jie tik tiekėjų siūlomos kainos (įkainių) pagrįstumo įrodymai. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytų specifinių reikalavimų ir metodikų, kuriomis tiekėjai būtų privalėję vadovautis skaičiuodami sąnaudas, kurias jie patys planuoja patirti teikdami Pirkimo objektą sudarančias paslaugas, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo realiai būtų į pasiūlytus įkainius neįtraukęs kokių nors kainos dalių ar neįsiskaičiavęs sąnaudų, kurias realiai patirs teikdamas paslaugas. Apeliaciniame skunde ieškovė pradėjo teigti, kad Pirkimo sąlygos paskaičiavimų atžvilgiu yra neaiškios ir klaidinančios, o atsakovė, vertindama UAB „Kauno švara“ pasiūlymą, nesilaikė savo pačios nustatytų sąlygų ir toks elgesys neatitinka įstatyme įtvirtintų sąžiningos konkurencijos reikalavimų ir VPĮ 17 straipsnio principų. Tokio ieškinio pagrindo ieškovė nekėlė nei savo pretenzijose, nei ieškinyje (patikslintame ieškinyje).

20.5. Teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad specialistų gyvenimo aprašymo (CV) nepateikimas per se nereiškia, jog trečiasis asmuo neatitinka ginčo kvalifikacijos reikalavimo. Atsakovė pagrįstai ir teisingai vadovavosi turiningojo vertinimo principu ir pripažino trečiąjį asmenį atitinkančiu specialisto kvalifikacinį reikalavimą. Apeliantės pozicija, kad atsakovė negalėjo vertinti trečiojo asmens atitikties specialisto kvalifikaciniam reikalavimui pagal turiningojo vertinimo principo reikalavimus ne tik prieštarauja nuosekliai teismų praktikai, bet ir yra absurdiška. Net ir laikant, kad reikalaujamos formos atitiktį įrodančio dokumento nepateikimas laikytinas pasiūlymo trūkumu, pagal kasacinio teismo praktiką atsakovė būtų privalėjusi prašyti trečiojo asmens paaiškinti, patikslinti ir papildyti pasiūlyme (pažymoje su siūlomų specialistų sąrašu) jau pateiktą informaciją – ir trečiasis asmuo pagal tokį prašymą turėtų tiesiog formaliai perrašyti pateiktoje pažymoje jau nurodytą informaciją į dar vieną dokumentą, kurį turėtų pavadinti „gyvenimo aprašymu (CV)“. Reikėtų atlikti formalius veiksmus, nepakeičiančius objektyvaus fakto, kad trečiasis asmuo turi reikalaujamą kvalifikaciją.

20.6. Teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo visose ieškovės inicijuotose bylose turėjo nagrinėti visus ieškovės procesinius dokumentus, įvertinti situacijų skirtumus bei pateikti atitinkamus atsikirtimus. Bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl „techninio darbo“, bet dėl didelės apimties darbo atskirose civilinėse bylose. Dėl civilinių bylų panašumų „sutaupytas“ atstovavimo išlaidas atspindi atitinkamai mažesnės bylinėjimosi išlaidos: civilinėje byloje Nr. e2-444-642/2023 jos buvo 11 064,24 Eur (ir jas teismas priteisė visa apimtimi), o nagrinėjamoje byloje – tik 7 556,45 Eur. Teismas pagrįstai priteisė visas šias trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, kadangi jis tinkamai atsižvelgė į bylos pobūdį, sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sutrumpintus procesinių dokumentų pateikimo terminus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

23. CPK esant įtvirtintai ribotai apeliacijai, ji pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

24. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 423³ straipsnio 2–4 dalys).

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo Pirkime panaikinimo. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal ieškovės apeliacinio skundo motyvus.

Dėl UAB „Kauno švara“ teisės vykdyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą kitos savivaldybės (Birštono savivaldybės) teritorijoje

26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta, kad UAB „Kauno švara“ turi teisę vykdyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą kitos savivaldybės teritorijoje. Apeliantės vertinimu, UAB „Kauno švara“ neturi teisės verstis pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veikla kitose savivaldybėse nei Kauno miesto savivaldybės teritorija (teritoriniu lygmeniu), kadangi tokiu būdu yra ribojama konkurencija, pažeidžiami VPĮ įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Kauno švara“ turi teisę vykdyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą kitos savivaldybės teritorijoje.

28. VPĮ 47 straipsnyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga įsitikinti tinkama tiekėjų kvalifikacija. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: teisę verstis atitinkama veikla; finansinį ir ekonominį pajėgumą; techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 27 punktas). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis).

29. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 5 punkte numatyta, kad pirkimo vykdytojas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti numatomos sudaryti pirkimo sutarties sąlygas, turi teisę, vadovaudamasis šia Metodika, pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (ir jų reikšmes) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Kvalifikacijos reikalavimai – reikalavimai tiekėjui, nustatomi dėl teisės verstis veikla turėjimo, finansinio ir ekonominio pajėgumo, techninio ir profesinio pajėgumo (Metodikos 2.3 papunktis). Metodikos 9 punkte numatyta, kad teisės verstis tam tikra veikla tikrinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Pirkimo vykdytojas turi teisę pirkimo procedūrų metu tikrinti kvalifikaciją dėl teisės verstis veikla ne visa apimtimi, pavyzdžiui, kai tam tikra kvalifikacija gali būti įgyjama tik sutarties vykdymo metu – tam tikrų leidimų, sertifikatų, licencijų išdavimas siejamas su pirkimo sutarties vykdymo metų įgyjamomis teisėmis, gaunama informacija, naudojamu nekilnojamu turtu ir pan. Tokiu atveju pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nustato, jo nuomone, svarbiausius teisės verstis atitinkama veikla reikalavimus, kuriuos tikrins, ir pirkimo dokumentuose nurodo, kad tais atvejais, kai pirkimo dokumentuose nenustatyta, jog tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla tikrinama arba pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus tikrinama ne visa apimtimi, tačiau norminiai teisės aktai numato tam tikrus reikalavimus dėl teisės verstis veikla, tiekėjas pirkimo vykdytojui įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys (pavyzdžiui, įsigyti verslo liudijimą, registruoti individualią veiklą, gauti tam tikrus leidimus, susijusius su pirkimo sutarties vykdymu, ir kt.).

30. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities ar dabarties faktų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

31. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022 52.1 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija siekė įsigyti Birštono savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugą, o Pirkimo sąlygų 5 priede „Kvalifikaciniai reikalavimai“ nurodė kvalifikacinius reikalavimus, kurie būtini tiekėjams, siekiantiems dalyvauti Pirkime. Pagal Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu (kiekvienas partneris toje srityje, kurioje vykdys veiklą), subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas (kiekvienas toje srityje, kurioje vykdys veiklą) turi būti registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR), kaip turintis teisę surinkti ir vežti pakuočių atliekas (atliekų kodai: 20 01 02 – stiklas, 20 01 01 – popierius ir kartonas, 20 01 39 – plastikas, 20 01 99 – kitaip neapibrėžtos frakcijos). Jeigu tiekėjas nėra registruotas ATVR pasiūlymų pateikimo dienai, jis privalo įsiregistruoti iki sutarties pasirašymo. Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu (kiekvienas partneris toje srityje, kurioje vykdys veiklą), subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas (kiekvienas toje srityje, kurioje vykdys veiklą) pateikia EBVPD. Perkančioji organizacija naudodamasi Atliekų tvarkytojų valstybės registro (ATVR) (https://atvr.am.lt/) duomenimis, patikrins atitiktį nustatytam reikalavimui. Tiekėjai iš užsienio privalo būti registruoti šiame registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju tiekėjo teisę vertis Pirkimo sutarčiai reikalinga veikla patvirtina jo registracija ATVR, kartu apimanti teisę surinkti ir vežti pakuočių atliekas pagal visus kvalifikaciniame reikalavime reikalaujamus kodus.

33. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Kauno švara“ atitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą – yra registruotas ATVR, kaip turintis teisę surinkti ir vežti pakuočių atliekas. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo formaliai atitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, apeliantė pripažino, tačiau kvestionavo trečiojo asmens teisę verstis veikla Pirkime kitų savivaldybių teritorijose. Apeliantė teigia, kad trečiasis asmuo neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, kadangi tokios veiklos vykdymas kitos savivaldybės teritorijoje ne tik prieštarauja trečiojo asmens veiklos tikslams, bet ir diskriminuoja kitus konkurso dalyvius.

34. Viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos. Reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys. Perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai pakankami ir leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti. Viešųjų konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, ex lege (liet. pagal įstatymą) neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais; dėl tokių pirkimo sąlygų teismai turėtų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 54 punktas). Taigi, sprendžiant dėl trečiojo asmens teisės vykdyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą kitos savivaldybės (Birštono savivaldybės) teritorijoje, vertintini ir trečiojo asmens steigimo dokumentai bei specialieji teisės aktai – VSĮ, ABĮ.

35. Pagal VSĮ 3 straipsnio 6 dalį (straipsnio suvestinė redakcija nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Pagal VSĮ 6 straipsnio 31 punktą, viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Savivaldybės valdomos įmonės negali savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos. Šios įmonės gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai ši veikla joms šio ir tokių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pavedama vykdyti savivaldybės sprendimu, o pradedant vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nenumatytą naują ūkinę veiklą, – ir tik gavus Konkurencijos tarybos sutikimą (VSĮ 9¹ straipsnio 9 dalis). Nauja ūkine veikla laikoma ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdoma įmonė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo pavesti jai tokią veiklą vykdyti priėmimo faktiškai nevykdė, o jeigu ūkinę veiklą vykdyti pavedama per paskutinius trejus metus po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančiai savivaldybės valdomai įmonei, bent vieno iš po juridinių asmenų reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų faktiškai vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla (VSĮ 9¹ straipsnio 2 dalis).

36. UAB „Kauno švara“ įstatų 5 punkte nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslai – vykdyti ūkinę veiklą, atliekant atliekų tvarkymo, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, miesto gatvių ir teritorijų valymo ir kitas funkcijas, siekiant užtikrinti, jog būtų tinkamai vykdomos Kauno miesto savivaldybei pavestos funkcijos. Įstatų 6 punkte nurodyta, kad bendrovė gali vykdyti bet kokią kitą veiklą, kurios vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Jei pagal galiojančius teisės aktus tam tikrai ūkinei veiklai vykdyti yra reikalinga licencija (leidimas), bendrovė gali verstis tokia veikla tik gavusi reikalingą licenciją (leidimą).

37. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio veiklą, be kita ko, reglamentuoja ir ABĮ, kurio 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, CK, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Bendrovės įstatuose turi būti nurodyti bendrovės veiklos tikslai, nurodant veiklos objektą (ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal ABĮ UAB „Kauno švara“ yra uždaroji akcinė bendrovė, turinti teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, taip pat dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose nustatytus reikalavimus ji tenkina, ir tai nėra laikoma naujos ūkinės veiklos vykdymu.

38. Taigi, UAB „Kauno švara“ teikti paslaugas kitų nei Kauno miesto savivaldybių teritorijoje nedraudžia nei jos įstatai, nei kiti jos veiklą reglamentuojantys dokumentai. Byloje nenustatyta, kad UAB „Kauno švara“ teisė verstis Pirkimo sutarčiai reikalinga veikla būtų apribota konkrečios savivaldybės teritorija, todėl perkančioji organizacija pagal Pirkimo sąlygas to neturėjo teisės vertinti ir atitinkamai dėl to atmesti pasiūlymą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „Kauno švara“ per pastaruosius trejus metus nevykdė pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklos. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pakuočių atliekų vežimas ir surinkimas UAB „Kauno švara“ galėtų būti laikomas nauju šio juridinio asmens veiklos pobūdžiu. Vien veiklos vykdymo teritorijos išplėtimas nelaikytinas nauja ūkine veikla. Priešingai, ribojimas vykdyti veiklą teritoriniu aspektu lemtų konkurencijos sumažėjimą, o galimybė tiek privatiems, tiek viešiesiems juridiniams asmenims vykdyti veiklą ir dalyvauti konkursuose bet kurioje teritorijoje sudaro didesnį konkurentų skaičių.

39. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai nusprendė dėl trečiojo asmens teisės verstis įstatuose nurodyta veikla kitos savivaldybės teritorijoje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jog trečiojo asmens pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą.

Dėl vidaus sandorio įtakos konkurenciniam pranašumui

40. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad trečiasis asmuo, turėdamas konkurencinį pranašumą, atsižvelgiant į tai, jog Kauno miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo yra sudarę vidaus sandorį, kurio vertė 85 231 825 Eur, ir būdamas išlaikomas (subsidijuojamas) kitos savivaldybės pajamomis, neturi teisės dalyvauti Pirkime ir būti paskelbtas laimėtoju, nes tokie trečiojo asmens veiksmai laikytini ribojančiais konkurenciją. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

41. VPĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiomis sąlygomis gali būti sudaromi vidaus sandoriai, kuriems netaikomi VPĮ reikalavimai. Viena iš minėtų sąlygų – kad paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti.

42. Taigi, VPĮ 10 straipsnio norma numato, jog subjektai, su kuriais buvo sudaryti vidaus sandoriai, gali 20 proc. pajamų gauti iš kitos veiklos nei jų kontroliuojančių perkančiųjų organizacijų funkcijų vykdymas. Nesilaikant šio reikalavimo, tai yra viršijant 20 procentų pajamų dalį iš trečiųjų asmenų, yra netenkinamos vidaus sandorio išimties sąlygos, dėl ko subjektas netenka teisės dalyvauti ne kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose, bet praranda galimybę būti vidaus sandorio sutarties šalimi. Taigi, vidaus sandorį sudariusiam tiekėjui VPĮ normos nedraudžia dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose.

43. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 12 straipsnio 1 dalies b) papunktį, kurio nuostatos perkeltos į VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra nurodęs, kad tam, jog būtų galima taikyti šią išimtį, reikia ne tik, kad perkančioji organizacija subjektą, su kuriuo sudaromas sandoris, kontroliuotų analogiškai kaip savo pačios tarnybas, bet ir jog toks subjektas didžiąją savo veiklos dalį vykdytų su perkančiąja organizacija (perkančiosiomis organizacijomis), kuriai (kurioms) jis priklauso. Taigi būtina, kad subjekto, su kuriuo sudaromas sandoris, veikla būtų daugiausia skirta savivaldos vienetui (vienetams), kuriam (kuriems) jis priklauso, o bet kuri kita veikla gali būti tik antraeilė. Reikalavimo, kad atitinkamas asmuo didžiąją savo veiklos dalį vykdytų kartu su perkančiąja organizacija (perkančiosiomis organizacijomis), kuriai (kurioms) jis priklauso, tikslas yra užtikrinti, jog Direktyva 2004/18 ir toliau būtų taikoma tuo atveju, kai vieno ar daugiau savivaldos vienetų kontroliuojama įmonė veikia rinkoje ir dėl to gali konkuruoti su kitomis įmonėmis. Iš tikrųjų įmonė nebūtinai praranda veiksmų laisvę vien dėl to, kad su ja susijusius sprendimus kontroliuoja vienas ar daugiau savivaldos vienetų, jei ji dar gali didelę dalį savo ūkinės veiklos vykdyti su kitais ūkio subjektais (ESTT 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimas Undis Servizi Srl, C-553/15).

44. Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ji gali pasisakyti tik dėl VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų išpildymų, tačiau apeliantė šioje byloje neginčija nei vidaus sandorio sudarymo, nei 80/20 pajamų proporcijos išlaikymo. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. atskirąją nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, kuria Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba buvo informuotos dėl veiksmų viešajam interesui gintis ėmimosi šių institucijų kompetencijos ribose situacijoje, kai vienos savivaldybės kontroliuojamas ir su ja vidaus sandorį sudaręs tiekėjas dalyvavo viešajame pirkime teikti paslaugas kitoje savivaldybėje bei jį laimėjo ir sudarė sutartį. Viešųjų pirkimų tarnyba patikrino pajamų santykio išlaikymą, tačiau pažeidimo nenustatė bei nurodė, kad dėl galimo konkurencijos ribojimo Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme kompetentinga institucija yra Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba, gavusi pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirąją nutartį, pateikė į ją atsakymą, nurodydama, kad „preliminariu Konkurencijos tarybos vertinimu, AB ,,Panevėžio specialusis autotransportas“, kaip Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės, veiksmai siekiant sudaryti sutartį ir paslaugas teikti kitos savivaldybės, t. y. Pasvalio savivaldybės, teritorijoje nebūtų laikytini ribojančiais konkurenciją Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, jog savivaldybės valdomos įmonės veiksmais nėra apribojama sąžiningos konkurencijos laisvė“.

45. Taigi, vidaus sandorio sudarymas neužkerta kelio subjektams dalį savo veiklos vykdyti ir gauti pajamas iš kitų šaltinių, įskaitant ir dalyvavimą kitų perkančiųjų organizacijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, tokie veiksmai nelaikytini ribojančiais konkurenciją Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme ir nepažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvės.

46. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien vidaus sandorio sudarymo faktas nėra kliūtis trečiajam asmeniui, atitinkančiam Pirkimo sąlygas, dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose, tuo labiau dėl teritorinio aspekto. Vidaus sandorio sudarymas vienoje savivaldybėje savaime nelemia konkurencinio pranašumo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliantės teiginiai, kad UAB „Kauno švara“ negalėjo dalyvauti Pirkime, nes jos dalyvavimas Pirkime iškraipo (riboja) konkurenciją, atmetami kaip nepagrįsti.

47. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, susiję su Vidaus sandorio santykio (80/20) vertinimu nebuvo keliami pretenzijoje, taip pat pirmosios instancijos teisme, todėl šie argumentai nevertinami ir apeliacinės instancijos teisme.

Dėl Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimų

48. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar UAB „Kauno švara“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

49. Pagal Pirkimo sąlygų 14.1 papunktį, Pirkime laimi tiekėjas, pateikęs ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kuris išrenkamas pagal kainą. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Pagal Pirkimo sąlygų 5.12.1 papunktį tiekėjai su pasiūlymu turėjo pateikti paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimą. Pirkimo sąlygų 5.9 papunktyje nustatyta, kad pasiūlyme nurodomi įkainiai / kaina arba sąnaudos pateikiami eurais. Apskaičiuojant įkainį / kainą arba sąnaudas, turi būti atsižvelgta į visus pirkimo sąlygų, įskaitant pirkimo sutarties projektą, reikalavimus. Į pasiūlymo įkainius / kainą arba sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos, apimančios viską, ko reikia visiškam ir tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui.

50. Pirkimo sąlygų 2.6 papunktyje numatyta, kad perkančiajai organizacijai priimtina maksimali bendra metinė (12 mėn.) pasiūlymo kaina yra – 50 211 Eur be PVM (Sutarties vykdymo metu, keičiant paslaugų dalis ši suma gali didėti ar mažėti iki 15 proc., tačiau dalyvio pasiūlymas neturi viršyti nustatytos maksimalios kainos). Pasiūlymas, kuriame nurodyta kaina yra didesnė, bus atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, dalyvis, norėdamas pretenduoti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, turėjo pateikti pasiūlymą, kuriame nurodyta ne didesnė kaip 50 211 Eur be PVM maksimali bendra metinė (12 mėn.) kaina bei atitinkamai apskaičiuoti įkainį / kainą arba sąnaudas, visus mokesčius ir visas tiekėjo išlaidas. Pirkimo sąlygose numatyta, kad Pirkime taikoma fiksuoto įkainio kainodara, tai yra perkančioji organizacija atsiskaitys tik už faktiškai suteiktas paslaugas. Todėl paskaičiavimai dėl tiekėjų išlaidų yra reikalingi būtent perkančiajai organizacijai, kad ši galėtų įsitikinti tiekėjų pasiūlytų įkainių pagrįstumu ir realumu pagal planuojamas patirti sąnaudas.

51. Ieškovė Papildomoje pretenzijoje nurodė, kad laimėjusios tiekėjos pasiūlymas yra su esminėmis aritmetinėmis klaidomis ir neatitinka Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimo dėl pasiūlymo kainos apskaičiavimo, todėl turėjo būti atmestas. UAB „Kauno švara“ kartu su pasiūlymu pateikto paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimo 3 lentelės „Sąnaudų bei normatyvinio pelno duomenys“ eilutėje „Kitos sąnaudos“ paskaičiuotos netiksliai. Be to, paslaugų kainos pagrindimo paskaičiavimo 3 lentelėje pateiktose techninės priežiūros skaičiavimuose, tepalų skaičiavimuose, normatyvinio pelno skaičiavimuose yra aritmetinių klaidų. Remiantis UAB „Kauno švara“ ataskaitomis, bendrosios ir administracinės sąnaudos sudaro 1 964 118 Eur, pardavimo pajamos 23 692 049 Eur. Tokiu būdu projektui turėtų būti priskiriama ne mažiau kaip 8,29 proc. administracinių sąnaudų, taip pat Birštono pakuočių rinkimo kontrakto administravimo išlaidos. Be to, ieškovė nurodė, kad UAB „Kauno švara“ pasiūlymas buvo parengtas dempingo sąlygomis, neįvertinant šiukšliavežių įsigijimo kapitalo kaštų, techninės priežiūros sąnaudų bei priskiriant per mažas administravimo sąnaudas.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateikė paslaugų kainos, pateiktos šio konkurso sąlygų 1 priede pagrindimo paskaičiavimą, bei detaliai nurodė duomenis. Iš Sprendimo dėl pretenzijos galima spręsti, kad trečiojo asmens nurodyta kaina / įkainiai ir paskaičiavimo lentelėje patekti duomenys nesudarė pagrindo perkančiajai organizacijai trečiojo asmens pasiūlytą kainą ar jos sudedamąsias dalis vertinti kaip neįprastai mažas; perkančioji organizacija laikė, kad trečiojo asmens pasiūlyme buvo įtrauktos visos reikalingos sąnaudos, jos buvo pagrįstos.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, kaip reikia apskaičiuoti sąnaudų dydį. Šiuo atveju kiekvienas Pirkimo dalyvis galėjo pasirinkti savo skaičiavimo metodikas, o visi skaičiavimai iš esmės buvo skirti perkančiajai organizacijai, kad ji galėtų įsitikinti tiekėjos pasiūlytos kainos pagrįstumu, realumu. Tai nėra tiekėjų siūlomų paslaugų kainų / įkainių dalis, pagal kurią turėtų būti vertinami šie pasiūlymai. Skaičiavimams ir juose nurodytai informacijai negali būti taikomi tokie tikslumo reikalavimai, kokie taikomi pasiūlymo formoje nurodytai kainai / įkainiams. Apeliantė nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad trečiasis asmuo nesugebėtų įvykdyti savo pasiūlymo, o vien tai, jog trečiasis asmuo pateikė konkurencingesnį pasiūlymą, prisiimdamas pasiūlytos kainos riziką, savaime pirkimo metu priimto sprendimo nedaro neteisėtu.

54. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja nagrinėjamos civilinės bylos esminį panašumą į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-789-790/2021 nagrinėtą ginčą. Minėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo viešajame pirkime, kuriame nustatyti iš esmės analogiški reikalavimai dėl mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo Prienų rajono ir Birštono savivaldybės teritorijoje paslaugų įkainių nurodymo ir bendros palyginamosios paslaugų kainos apskaičiavimo pasiūlymo formoje bei paslaugų sąnaudų detalizavimo paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavime. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su trečiojo asmens atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aktualios aplinkybės yra iš esmės panašios į minėtoje byloje vertintas aplinkybes. Pažymėtina, kad minėtoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, jog tokie paaiškinimai ir patikslinimai, kuriais nėra keičiamos pasiūlymo sąlygos (įskaitant ir tiekėjos pasiūlytus įkainius), bet tikslinami tik duomenys, detalizuojantys tiekėjo planuojamas patirti sąnaudas ir pagrindžiantys tiekėjo pasiūlymo pagrįstumą, negali būti vertinami kaip keičiantys iš esmės trečiojo asmens pasiūlymą ar kaip nauja jo teikiama oferta.

55. Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateiktoje išvadoje atkreipė dėmesį, kad „<...>Pirkimo sąlygose nesant konkrečių Paslaugų kainos pagrindimo paskaičiavimo lentelėje nurodytinų duomenų apskaičiavimo ir (ar) suapvalinimo taisyklių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės įrodinėjami trečiojo asmens <...> pateiktų duomenų neatitikimai ir klaidingumas iš tiesų egzistuoja, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta, jog jie yra susidarę vien dėl to, kad konkretūs duomenys yra gauti taikant kitas skaičiavimo apvalinimo taisykles, negu taikė Ieškovas“.

56. Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad Pirkime buvo taikoma fiksuoto įkainio kainodara, o paskaičiavimai buvo skirti tik įsitikinti tiekėjų planuojamomis patirti išlaidomis, jų realumu. Tokiems tiekėjų pateiktiems skaičiavimams ir jose pateikiamai informacijai nėra taikomi tikslumo šalinimo ribojimai. Perkančiajai organizacijai susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymu nekilo abejonių dėl pasiūlytų įkainių pagrįstumo.

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimą dėl kainos apskaičiavimo. Apeliantė nepateikė pagrįstų įrodymų, kad trečiasis asmuo į pasiūlymo kainą / įkainius būtų neįtraukęs kokių nors kainos dalių ar neįskaičiavęs sąnaudų, kurias jis planuoja patirti. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

58. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl UAB „Kauno švara“ pasiūlymo klaidų, trečiajam asmeniui į pasiūlymo įkainius / kainą ir sąnaudas (pasiūlymą) neįtraukus (neatsižvelgus) visų savo kaip tiekėjo išlaidų, kurias patirs siekiant visiškai ir tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, tačiau su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas vertino trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktus paskaičiavimus ir juose detaliai nurodė reikalaujamus duomenis. Teismas nesutiko su ieškovės abstrakčiai paskaičiuotais ir neįrodytais „vidutinių tepalų sąnaudų“, „administracinių sąnaudų“, „kitų išlaidų“ ir „normatyvinio pelno“ paskaičiavimais. Be kita ko teismas nusprendė, kad trečiasis asmuo neturėjo nusimatyti ir skaičiuoti į paslaugų teikimo kainą sąnaudų, kurių jis realiai nepatirs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino įrodymus ieškovės nurodytų aplinkybių, reikšmingų trečiojo asmens pasiūlymo kainos vertinimo, kontekste bei pasisakė dėl visų esminių ieškovės nurodytų argumentų, o apeliaciniame skunde nenurodytos objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas būtų galima vertinti kitaip.

59. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio neaiškumo / dviprasmiškumo nebuvo keliami pretenzijoje, taip pat pirmosios instancijos teisme, todėl šie argumentai nevertintini ir apeliacinės instancijos teisme.

Dėl UAB „Kauno švara“ pasiūlytos kainos ir jos (ne)pagrindimo

60. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko neįprastai mažos pasiūlymo kainos kriterijų, numatytų VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje (kaina nebuvo daugiau nei 30 procentų mažesnė už vidurkį), todėl atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti, jog kaina yra neįprastai maža ir neturėjo pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį dėl kainos pagrindimo.

61. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nors trečiojo asmens pasiūlymo kainos (sąnaudų) atžvilgiu nesusiklostė neįprastai mažos kainos prezumpcija, tačiau atsakovė turėjo pasinaudoti savo diskrecijos teise ir kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažų pasiūlytų įkainių pagrindimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir pagrindų, sudariusių objektyvią būtinybę kreiptis į konkursą laimėjusį tiekėją dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos (sąnaudų) pagrindimo.

62. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimo.

63. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus (VPĮ 57 straipsnio 2 dalis).

64. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, jog juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad VPĮ, be 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos, taip pat įtvirtina galimybę pačiai perkančiajai organizacijai konkrečiu atveju spręsti, ar prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina ar sąnaudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020 53 punktas).

65. Taigi tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023 35 punktas).

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nesusiklostė VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta neįprastai mažos kainos prezumpcija.

67. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo vienintelis pasiūlymas, kuris nebuvo atmestas ir buvo įtrauktas į pasiūlymų eilę. Apeliantės pasiūlymas (159 860,90 Eur be PVM) buvo atmestas dėl pernelyg didelės ir nepriimtinos kainos, viršijančios Pirkimo sąlygų 2.6 papunktyje nustatytą maksimalią perkančiajai organizacijai priimtiną pasiūlymo kainą (50 211 Eur be PVM). Atmetus ieškovės pasiūlymą ir Pirkime likus tik vienam dalyviui, nebeliko galimybės įvertinti, ar trečiojo asmens pasiūlyta kaina / įkainiai daugiau nei 30 proc. skiriasi nuo kitų tiekėjų pasiūlytų kainų / įkainių aritmetinio vidurkio. Taigi, trečiojo asmens pasiūlyta kaina nepatenka į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas. Byloje nėra duomenų, kad būtų ginčyta maksimali perkančiajai organizacijai priimtina pasiūlymo kaina (50 211 Eur be PVM). Be to, kadangi trečiojo asmens pasiūlymo kaina (47 691 Eur be PVM) buvo artima perkančiajai organizacijai priimtinai pasiūlymo kainai (50 211 Eur be PVM), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ji negali būti laikoma neįprastai maža ar tokia, dėl kurios pagrįstumo atsakovei būtų galėjęs kilti įtarimas ir ji būtų privalėjusi kelti klausimą dėl pasiūlytos kainos pagrindimo. Šiuo atveju trečiojo asmens pasiūlymas tik 5 proc. mažesnis nei perkančiosios organizacijos nurodyta maksimali kaina, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti trečiojo asmens galimybėmis sėkmingai įvykdyti Pirkimo sutartį ir taikyti neįprastai mažos kainos pagrindimo instituto.

68. Neegzistuojant neįprastai mažos kainos prezumpcijai, perkančioji organizacija turėjo tik diskrecijos teisę, bet ne pareigą, prašyti trečiojo asmens pagrįsti jo pasiūlytą kainą (įkainius) ar nurodytas sąnaudas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad atsakovei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pasiūlytos kainos pagrįstumo, nesąžiningo kainų manipuliavimo, trečiojo asmens negebėjimo įvykdyti Pirkimo sutartį ar pateikto pasiūlymo apimties. Trečiasis asmuo pateikė Paskaičiavimus, kuriais remiantis perkančioji organizacija galėjo įsitikinti jo siūlomų kainų / įkainių pagrįstumu ir realumu bei vertinti, ar šių duomenų pakanka. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, Paskaičiavimuose nebuvo duomenų klaidų, dėl kurių perkančiajai organizacijai kiltų abejonių dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos / įkainių pagrįstumo, nesąžiningumo ar pasiūlymo apimties. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog trečiojo asmens kaina / įkainiai būtų nepagrįsti, ar kad trečiasis asmuo negalėtų už pasiūlytą kainą / įkainius tinkamai įvykdyti Pirkimo sutarties.

69. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė neturėjo pareigos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalies ir reikalauti trečiojo asmens pagrįsti jo pasiūlytas kainas / įkainius.

Dėl Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 4 punkto reikalavimo

70. Apeliantės vertinimu, trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 4 punkte numatyto kvalifikacijos reikalavimo, kadangi trečiasis asmuo pagrįsti kvalifikacijos reikalavimą nepateikė Pirkimo sąlygose nustatytų ir kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų – siūlomo specialisto pasirašyto gyvenimo aprašymo (CV). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

71. Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ lentelės 4 punkte nurodyta, kad tiekėjas turi turėti bent vieną specialistą, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį atliekų surinkimo / ar vežimo paslaugų teikimo srityje. Atitiktis šiam kvalifikacijos reikalavimui turėjo būti pagrįsta pateikiant tiekėjo pažymą apie turimus specialistus ir šių specialistų gyvenimo aprašymus (CV) arba sutartis su konsultacines paslaugas aplinkosaugos srityje teikiančia įmone, kurioje dirba aplinkosaugos konsultantas, turintis ne mažesnę kaip 3 metų patirtį atliekų surinkimo teikimo srityje.

72. Nustatyto kvalifikacinio reikalavimo tikslas yra įsitikinti, kad tiekėjo siūlomas specialistas turi 3 metų patirtį atliekų surinkimo ir (ar) vežimo paslaugų srityje. Siekdamas įrodyti savo specialisto atitiktį Pirkimo sąlygų „Kvalifikaciniai reikalavimai“ lentelės 4 punkte nustatytiems reikalavimams, tiekėjai turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius specialisto patirtį: tiekėjo pažymą apie turimus specialistus ir šių specialistų gyvenimo aprašymus (CV) arba sutartis su konsultacines paslaugas aplinkosaugos srityje teikiančia įmone, kurioje dirba aplinkosaugos konsultantas, turintis ne mažesnę kaip 3 metų patirtį atliekų surinkimo teikimo srityje.

73. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai pateikė pažymą apie specialistus. Pažymoje nurodytas vienas specialistas (trečiojo asmens darbuotojas), kurio patirtis Pirkimo dokumentuose reikalaujamoje srityje siekia nuo 2008 m. birželio 19 d. Darbuotojas turi Ekologijos ir aplinkotyros išsilavinimą, magistro laipsnį, dirba Miesto valymo ir atliekų valdymo direktoriaus pareigose, koordinuoja: komunalinių atliekų tvarkymo sritis, pakuočių ir antrinių žaliavų tvarkymo sritis, miesto valymo sritis. Minėtas specialistas įgyvendina tokias sutartis: komunalinių atliekų tvarkymo Kauno mieste paslaugų teikimo sutartis; mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijos šiaurinėje ir pietinėse zonose ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų teikimo sutartis; komposto ir kitų po mechaninio apdorojimo atliekų transportavimo iš Kauno MBA į Kauno regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną paslaugos sutartis; vejų šienavimo Kauno miesto Centro, Šilainių, Vilijampolės, Dainavos, Eigulių, Gričiupio, Petrašiūnų ir Žaliakalnio seniūnijose paslaugų pirkimo sutartis; Kauno miesto gatvių ir kitų plotų valymo ir barstymo, viešųjų tualetų priežiūros paslaugų teikimo sutartis ir daugelį kitų. Taigi, šioje pažymoje trečiasis asmuo išsamiai apibūdino siūlomą specialistą, kuris turi reikalaujamą patirtį – nurodė jo vardą, pavardę, išsilavinimą, darbo patirtį, koordinuojamas sritis, taip pat trumpai apibrėžė specialisto vykdytas sutartis.

74. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi, be kita ko, lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principų. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją.

75. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, jog kaip savitikslės būtų atliktos formalios pirkimo procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimus), o siekiant viešųjų pirkimų tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 17 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiųjų organizacijų sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo pripažįstama, kad turiningąjį pasiūlymo vertinimo metodą atitinka tokie perkančiųjų organizacijų ir (ar) teismų veiksmai, kai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties sprendžiama atsižvelgiant į su pasiūlymu pateiktų dokumentų visumą, neapsiribojant kurio nors iš pateiktų dokumentų vertinimu ir (ar) nesuteikiant neproporcingos reikšmės kuriam nors iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 34 punktas). Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Formalūs netikslumai gali sutrukdyti siekti viešųjų pirkimų tikslų, todėl tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teigdama, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 4 punkte numatyto kvalifikacijos reikalavimo, trečiojo asmens pasiūlymą ginčijo iš esmės formaliais pagrindais, nepateikdama tiekėjo kvalifikacija paneigiančių aplinkybių, tik abstrakčiai nurodydama, kad trečiasis asmuo nustatytam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti nepateikė vieno iš Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų – specialisto gyvenimo aprašymo (CV). Apeliantės argumentai, sutapatinant kvalifikacijos pagrindžiančio dokumento pateikimą su pačiu kvalifikacijos reikalavimu, prieštarauja pirmiau nurodytai kasacinio teismo praktikai dėl turiningojo pasiūlymo vertinimo principo viršenybės prieš formalų vertinimą. Pažymėtina, kad pats reikalavimas pateikti kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą svarbus tiek, kiek jis padeda įsitikinti tiekėjo kvalifikacija, todėl ne konkretūs dokumentai lemia tiekėjo kvalifikaciją – jie yra tik priemonė įsitikinti kvalifikacijos atitiktimi. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad laimėjusios tiekėjos nurodyto specialisto kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Tokios pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri pateiktoje išvadoje nurodė, kad: atsakovė, nustatydama kvalifikacijos reikalavimą, siekė įsitikinti tiekėjo techniniu ir profesiniu pajėgumu įvykdyti Pirkimo sutartį, todėl būtent tiekėjo (tiekėjo specialistų) turimi pajėgumai, patirtis, o ne ją pagrindžiantys dokumentai lemia, ar tiekėjo patirtis ir pajėgumai atitinka Pirkimo sąlygas; specialistų gyvenimo aprašymo (CV) nepateikimas per se nereiškia, kad trečiasis asmuo neatitinka ginčo kvalifikacijos reikalavimo.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo abejoti trečiojo asmens pasiūlyto specialisto kvalifikacija. Minėti duomenys buvo pakankami ir perkančioji organizacija, kuri, vadovaudamasi turiningojo vertinimo principo reikalavimais, galėjo įvertinti pateikto dokumento turinį ir įsitikinti trečiojo asmens specialisto kvalifikacijos atitikimu keliamam reikalavimui. Atsižvelgus į tai, ieškovės argumentai dėl tiekėjo kvalifikacijos vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

78. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

79. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

80. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas).

81. Įvertinus bylos procesinį rezultatą, spręstina, kad ieškovė laikytina pralaimėjusi šį ginčą, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, veikęs atsakovės pusėje.

82. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžio, nevertino aplinkybės, jog iš esmės pagal identiškus ieškinius buvo nagrinėjamos dar trys kitos civilinės bylos Klaipėdos apygardos teisme ir Kauno apygardos teisme. Visose keturiose bylose šalis atstovavo tie patys atstovai, kurių parengtų procesinių dokumentų turinys kitose trijose civilinėse bylose yra identiškas. Taigi, atsakovė ir trečiasis asmuo, teikdami procesinius dokumentus į šią bylą, iš esmės atliko techninį darbą, susijusį su dokumentų redagavimu.

83. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl 2 528,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo, kurias sudaro: pretenzijų ir medžiagos nagrinėjimas (2,5 val.); atsiliepimo rengimas (7,5 val.); susipažinimas su patikslintu ieškiniu, papildoma medžiaga, atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį rengimas (9 val.). Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad vienos darbo valandos vertė 110 Eur (be PVM). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.19 papunkčiuose nurodytų dydžių tiek už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą (1 799 Eur × 0,1 = 179,90 Eur), tiek už atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį rengimą (1 799 Eur × 2,5 = 4 497,50 Eur).

84. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl 7 556,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo, kurias sudaro: prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti rengimas (254,10 Eur); atsiliepimo į ieškinį rengimas (3 721,96 Eur); prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti rengimas (127,05 Eur); atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas (3 314,19 Eur) ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas (139,15 Eur). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 papunkčiuose nurodytų dydžių.

85. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus jas pagrindžiančius dokumentus, neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Apeliantė, nesutikusi su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nepateikė objektyvių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjama ne viena civilinė byla pagal iš esmės ta pačius ieškovės reikalavimus, nesudaro pagrindo teigti, jog priešingos šalys nepatyrė teisinės pagalbos išlaidų ar, kad tuo pagrindu patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, tyrė ir analizavo ieškovės pateiktus procesinius dokumentus, vertino ieškovės pateiktus argumentus ir teikė teismui atsikirtimus, todėl apeliantės argumentai, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, teikdami procesinius dokumentus į šią bylą, iš esmės atliko tik techninį darbą, susijusį su dokumentų redagavimu, yra nepagrįsti ir atmestini. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo mažinti atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, pirmosios instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

86. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

87. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino VPĮ nuostatas bei pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo viešajame pirkime. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

89. Apeliantė ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

90. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

91. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 300,34 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas (4 230,77 Eur) ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas (69,57 Eur). Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų, dydis mažinamas iki 2 539,96 Eur (2 470,39 Eur + 69,57 Eur) sumos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“, juridinio asmens kodas 141686027, 2 539,96 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt devynių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“, juridinio asmens kodas 132616649.