Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-411-934/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-25
Bylos Nr.: e2A-411-934/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00026-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Aldona Tilindienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-411-934/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00026-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.3.1.20; 3.4.1.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl atviro (tarptautinio) konkurso „Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ metu priimtų sprendimų neteisėtumo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekonovus“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. panaikinti atsakovės UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir atsakovė, arba perkančioji organizacija) priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo viešajame pirkime „Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pirkimas), įformintą 2022 m. gruodžio 7 d. pranešime apie pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir laimėjusio tiekėjo UAB „Kauno švara“ pasiūlymą atmesti;

1.2. jeigu Pirkimo rezultate būtų sudaryta Pirkimo sutartis, pripažinti minėtą sutartį niekine ex officio (pagal pareigas);

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą Pirkime, kuris 2022 m. lapkričio 29 d. perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimu buvo atmestas vadovaujantis Pirkimo sąlygų 13.1.5 papunkčiu dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu apie pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas sprendimas) atsakovė paskelbė apie nustatytą dalyvių pasiūlymų eilę. Skundžiamu sprendimu Pirkimo laimėtoja nustatyta likusi vienintelė Pirkimo dalyvė UAB „Kauno švara“ (toliau ir – trečiasis asmuo, laimėjusi tiekėja), kurios pasiūlymo kaina 118 910,50 Eur be PVM bei priimtas sprendimas su laimėtoja sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija priėmė neteisėtą sprendimą, dėl kurio 2022 m. gruodžio 18 d. pateikė pretenziją, prašydama: 1) sustabdyti Pirkimo procedūras pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiui; 2) panaikinti perkančiosios organizacijos priimtą skundžiamą sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojos nustatymo dėl pretenzijoje identifikuotų pažeidimų ir atmesti laimėjusios tiekėjos pasiūlymą dėl nustatytų neatitikimų Pirkimo reikalavimams. Pretenzijoje skundžiamo sprendimo neteisėtumą ieškovė grindė tuo, jog: 1) laimėjusi tiekėja neturi teisės teikti pakuočių atliekų surikimo ir vežimo paslaugų kitos savivaldybės teritorijoje (šiuo atveju Alytaus m.), t. y. UAB „Kauno švara“ neturi teisės verstis veikla Pirkime ir dėl to neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo 1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Be to, buvo pažeista konkurencija Pirkime dėl UAB „Kauno švara“ dalyvavimo, kadangi leidimas dalyvauti nelygiaverčiam (vidaus sandoriu finansuojamam ir kitos savivaldybės subsidijuojamam – išlaikomam) subjektui yra sąžiningos konkurencijos neužtikrinimas; 2) laimėjusi tiekėja nepagrindė pasiūlymo kainos ir sąnaudų apskaičiavimo (Pirkimo sąlygų 5.9 papunktis), t. y. apskaičiavo pasiūlymo kainą su klaidomis, todėl jos pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 3) laimėjusios tiekėjos pasiūlymo kaina yra neįprastai maža ir nepagrįsta. Perkančioji organizacija 2023 m. sausio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jog ieškovės pretenzija atmetama ir pretenzijos reikalavimas netenkinamas (toliau – Sprendimas dėl pretenzijos).

3. Ieškovė nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl to, ar trečiasis asmuo turi teisę verstis pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veikla kitose nei Kauno miesto savivaldybės teritorijose, ir (ar) trečiasis asmuo, turėdamas neteisėtą konkurencinį pranašumą, atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo yra sudarę vidaus sandorį, kurio vertė siekia 85 231 825 Eur, ir būdamas išlaikomas (subsidijuojamas) kitos savivaldybės pajamomis, turi teisę dalyvauti Pirkime ir atitinkamai būti paskelbtas laimėtoju, ar tokie UAB „Kauno švara“ veiksmai nelaikytini ribojančiais konkurenciją (sąžiningos konkurencijos neužtikrinimu). Ieškovės nuomone, vidaus sandoriais finansuojamų subjektų dalyvavimas kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose negalimas, kadangi riboja konkurenciją, priešingu atveju, būtų sukurta galimybė monopolizuoti rinką – vienos savivaldybės valdoma įmonė, turėdama finansinį užnugarį iš vidaus sandorių teikiamų pajamų, veiklą plėstų kitų savivaldybių teritorijose ir tokiu būdu ne tik iškreiptų konkurenciją, bet ir iš atitinkamos rinkos išstumtų ilgamečius paslaugų teikėjus. Ieškovė pažymėjo, kad tapatus kausimas jau buvo keliamas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 12 d. priėmė atskirąją nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021) dėl konkurencijos ribojimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovė nepagrįstai rėmėsi ir pacitavo tik teisėjų kolegijos atskiroje nutartyje iškeltą vieną iš klausimų: ar nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintas vidaus sandorių ir kitų sutarčių santykis (80/20), tačiau nieko nepasisakė ar trečiojo asmens, kaip Kauno miesto savivaldybės valdomos įmonės, veiksmai siekiant sudaryti, sudarant ir vykdant sutartį Pirkime kitos savivaldybės teritorijoje, nelaikytini ribojančiais konkurenciją.

4. Ieškovės vertinimu, atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nepagrįstai sprendė, kad UAB „Kauno švara“ turi teisę teikti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugą kitos savivaldybės (Alytaus miesto) teritorijoje. Atsakovė nevertino ir nemotyvavo savo priimto skundžiamo sprendimo – atsakovė tik nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad UAB „Kauno švara“ yra įsteigta tik vykdyti ūkinę veiklą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Ieškovės vertinimu, dalyvio teisė verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla turėtų būti vertinama ne tik pakuočių atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos vykdymo aspektu, bet ir tokios veiklos vykdymu teritoriniu lygmeniu kontekste, nes šiuo atveju, trečiasis asmuo neturi teisės vykdyti (verstis) pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veikla kitose, nei Kauno miesto savivaldybė teritorijose. Nors VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 47 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas, tai savaime nepaneigia jų pareigos sudaryti pirkimo sutartis tik su jas teisėtai vykdyti turinčiais teisę tiekėjais. Pirma, kiekviena savivaldybė turi valdingus įgalinimus tik savo teritorijos ribose. Antra, pakuočių atliekų surinkimas ir išvežimas yra atitinkamos savivaldybės prerogatyva. Trečia, geografinė atliekų surinkimo ir išvežimo rinka yra Alytaus miesto savivaldybės teritorija. Ketvirta, savivaldybės įmonė yra steigiama tik savivaldybės tikslų įgyvendinimui. Penkta, viešieji juridiniai asmenys (taigi ir valstybės bei savivaldybės įmonės) dėl savo riboto teisnumo civilinėje apyvartoje dalyvauja pagal įsteigimo tikslą, o ne civiliniuose turtiniuose santykiuose. Ieškovė paaiškino, kad UAB „Kauno švara“ yra savivaldybės įsteigta įmonė, taigi savo esme – viešasis juridinis asmuo. UAB „Kauno švara“, turėdama specialų teisnumą (skirtą Kauno miesto savivaldybėje susidarančių pakuočių atliekų surinkimui ir vežimui) negali teikti tokių paslaugų kitai Alytaus miesto savivaldybei. Taigi, viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo prasme, laimėjusi tiekėja neturi teisės verstis veikla Pirkime, tai yra neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo 1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, kad nors formaliai atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenimis laimėjusi tiekėja turi teisę surinkti ir vežti pakuočių atliekas, tačiau nurodytas registras tik teikia bendrus duomenis ir jis neligitimuoja UAB „Kauno švara“ veiklos ribojimo: 1) trečiojo asmens, kaip savivaldybės įmonės (viešojo juridinio asmens) teisnumas leidžia veikti tik su Kauno miesto savivaldybės funkcijų įgyvendinimu susijusioje civilinėje apyvartoje (o ne civiliniuose turtiniuose santykiuose apskritai); UAB „Kauno švara“ dalyvavimas Pirkime nepatenka į tikslą realizuoti Kauno miesto savivaldybės funkcijas, todėl nėra galimas; 2) laimėjusi tiekėja neturi teisės verstis pakuočių atliekų surinkimo ir transportavimo veikla kitose nei Kauno miesto savivaldybė teritorijose, kadangi tokia veikla laikoma nauja ūkinė veikla ir jai reikalingas Kauno miesto savivaldybės sprendimas (kuro ji net negalėtų išduoti, nes tai ne jos veiklos teritorija).

6. UAB „Kauno švara“ dalyvaudama kitos perkančiosios organizacijos vykdomame pirkime turi konkurencinį pranašumą prieš kitus pirkime dalyvaujančius tiekėjus. UAB „Kauno švara“ dalyvavimas kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose turi būti ribojamas, kadangi priešingu atveju būtų sukurta galimybė monopolizuoti rinką – savivaldybės valdoma įmonė, turėdama finansinį užnugarį iš vidaus sandorių generuojamų pajamų, bei gaudamas dotacijas iš savo steigėjo (kitos savivaldybės) veiklą plėstų kitų savivaldybių teritorijose ir tokiu būdu ne tik iškreiptų konkurenciją (privatiems subjektams darosi vis sunkiai konkuruoti su savivaldybių valdomomis įmonėmis dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų sudaryti vidaus sandorius, o ne vykdyti konkursą), bet ir iš atitinkamos rinkos išstumtų ilgamečius paslaugų teikėjus. Ieškovės vertinimu, UAB „Kauno švara“ kaip Kauno miesto savivaldybės valdomos įmonės veiksmai dalyvaujant Pirkime, siekiant sudaryti, sudarant ir vykdant sutartį dėl pakuočių atliekų surinkimo kitos – Alytaus miesto – savivaldybės teritorijoje ir jų vežimas, laikytini ribojančiais konkurenciją Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nurodė, kad UAB „Kauno švara“ pasiūlymas yra su klaidomis: paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimo 3 lentelėje sudėjus 3PL52 paslaugos daliai nurodytas sąnaudas gaunama 28 637,51 Eur be PVM suma, tuo tarpu UAB „Kauno švara“ paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimo 3 lentelėje nurodyta, kad tai 28 637,39 Eur be PVM, o sudėjus 4POP52 paslaugos daliai nurodytas sąnaudas gaunama 29 340,03 Eur be PVM suma, tuo tarpu UAB „Kauno švara“ paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimo 3 lentelėje nurodyta, kad tai 29 339,91 Eur be PVM. Atsakovė, nagrinėdama ieškovės pretenziją vertino, kad šiuo atveju 12 euro centų skirtumas galėjo susidaryti dėl trečiojo asmens sąnaudų skaičiavimo apvalinimo, o tokia skaičiavimo paklaida yra nereikšminga, ir nedaro įtakos bendrai kainai, todėl pretenzijos šioje dalyje netenkino. Ieškovės vertinimu, laimėjusi tiekėja paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavime turėjo nurodyti reikalaujamus duomenis, įskaitant ir duomenis kitoms sąnaudoms įvertinti (3 lentelė), t. y. įtraukti visas išlaidas (sąnaudas), kurios turi būti įtrauktos į pasiūlymo kainą. Tai, kad UAB „Kauno švara“ ne visas paslaugos kainos pagrindimo skaičiavime numatytas sąnaudas įtraukė į savo pasiūlymo kainą, t. y. paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavime nurodytų sąnaudų yra daugiau, reiškia, jog UAB „Kauno švara“ pasiūlyme nurodė neteisingą kainą, kurios keisti trečiasis asmuo negali, todėl pasiūlymas kaip neatitinkantis Pirkimo reikalavimų turėjo būti atmestas. Ieškovės vertinimu, ieškinyje įvardinti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo trūkumai (Paslaugų kainos pagrindimo paskaičiavimo lentelių netikslumai) leidžia daryti prielaidą, kad pasiūlymas buvo parengtas netinkamai ir jo patikslinimas nėra galimas, nes tokiu atveju būtų pakeistas. Paslaugų kainos pagrindimo paskaičiavimo lentelėse nurodyti duomenys (sąnaudos) suapvalinti skirtingai, nesilaikant vienodos apvalinimo taisyklės. Be to, paslaugų kainos pagrindimo paskaičiavimo 3 lentelės netikslumai „Kitų sąnaudų skaičiavimą“ patvirtina ir tai, jog faktiškai UAB „Kauno švara“ pasiūlymo kaina yra mažesnė negu paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavime nurodytos sąnaudos. Pretenzijoje ieškovė taip pat nurodė, kad UAB „Kauno švara“ paslaugų kainos pagrindimo paskaičiavimo 2 lentelėje „Pelno skaičiavime“ yra esminių klaidų ir iš viso susidaro 362,50 Eur skirtumas pelno skaičiavime. Nors atsakovė pateikdama argumentus laikėsi versijos, kad tokia skaičiavimo paklaida yra nereikšminga ir nedaro įtakos bendrai kainai ir kainos pagrindimui, tačiau ieškovė nesutinka su tokiais atsakovės teiginiais. Ieškovė nurodė, kad nors Pirkimo dokumentuose tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nėra nurodoma, kad visos kainos ir (ar) įkainiai turi būti teikiami, pvz.: su dviem skaičiais po kablelio, tačiau kiekvienas sąnaudų procentų ištaisymas (vienodas apvalinimas) nurodant, pvz.: visur lyginius skaičius arba visur du skaičius po kablelio būtų laikomas kainos (įkainių) pakeitimu, kuris nėra galimas pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį. Taigi, UAB „Kauno švara“ pasiūlymo kainos ir paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavime lentelių duomenų neatitikimai negali būti paaiškinami ar patikslinami nekeičiant trečiojo asmens pasiūlymo esmės. Nustačius UAB „Kauno švara“ pasiūlymo kainos ir kainos pagrindimo (sąnaudų) neatitikimus, UAB „Kauno švara“ pasiūlymas turėjo būti atmestas.

8. Ieškovės vertinimu, trečiojo asmens pasiūlymas, be kita ko, turėjo būti atmestas dėl neįprastai mažos ir nepagrįstos kainos. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 57 straipsnio reikalavimus bei juos aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Nors trečiojo asmens pasiūlymo kainos atžvilgiu nesusiklostė neįprastai mažos kainos prezumpcija, tačiau neįprastai maža pasiūlymo kaina turėjo būti nustatyta vadovaujantis tuo, kad perkančiajai organizacijai turėjo kelti abejonių UAB „Kauno švara“ pasiūlymo kaina. Pirma, kaip matyti iš laimėjusio tiekėjo pateikto pasiūlymo dokumentų, jo teikiamos paslaugos yra nuostolingos. Antra, pasiūlymo 3 lentelėje nurodytoms paslaugoms nepaskaičiuota savikaina, t. y. pasiūlymo 3 lentelėje nurodytos (įvardintos) kitos paslaugos (konteinerio pakeitimas kitu konteineriu, naujo konteinerio pastatymas ir KIŽ, KIN tvirtinimas ant konteinerio) nėra pridėtos prie sąnaudų. Trečia, paslaugos kainos pagrindimo skaičiavimo 1 lentelėje neįvertinti šiukšliavežių įsigijimo kapitalo kaštai, t. y. nurodyta, jog šiukšliavežio likutinė vertė – 0 Eur. Ketvirta, paslaugų kainos pagrindimo skaičiavimo 1 lentelėje pilna apimtimi neįvertintos techninės priežiūros sąnaudos, vidutinės dyzelinio kuro sąnaudos, draudimas. Penkta, paslaugos kainos pagrindimo skaičiavimo 1 lentelėje nurodytos šiukšliavežio vertės yra 15–20 proc. mažesnės už esamą realią rinkos kainą. Šešta, kainos pagrindime nurodyta, kad palūkanų norma naudojama vertinant kapitalo kaštus šiukšliavežei. Be to, perkančioji organizacija Pirkime vertino tik UAB „Kauno švara“ su pasiūlymais pateiktas kainos pagrindimo lenteles, t. y. pačių tiekėjų užpildytas / deklaruotas kainos sudėtines dalis, kurios taip pat yra prieštaringos ir neatitinka tikrovės. Šiuo atveju perkančioji organizacija neįsitikino UAB „Kauno švara“ neįprastai mažos kainos pagrįstumu Pirkime. UAB „Kauno švara“ nepateikė neįprastai mažos kainos įrodymų, kurie objektyviai paliudytų kainos duomenų teisingumą ir išlaidų realumą, todėl egzistuoja pagrindas atmesti UAB „Kauno švara“ pasiūlymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

10. Teismas sprendė, kad ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo savo nesutikimo argumentus su viešojo pirkimo metu priimtais sprendimais, juos nurodė pretenzijoje, pretenzijos netenkinus – ieškinyje, todėl atmetė trečiojo asmens prašymą įpareigoti ieškovę ištaisyti ieškinio trūkumą ir pateikti Pirkimui pateiktą pasiūlymą, šio ieškinio trūkumo neištaisius – laikyti ieškinį nepaduotu.

11. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko kvalifikacijos reikalavimui turėti teisę verstis atitinkama veikla. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo yra uždaroji akcinė bendrovė, t. y. privatus juridinis asmuo, kurio veiklą, be kita ko reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ). Trečiojo asmens įstatuose nurodyti veiklos tikslai – vykdyti ūkinę veiklą, atliekant atliekų tvarkymo, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, miesto gatvių ir teritorijų valymo ir kitas funkcijas, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomos Kauno miesto savivaldybei pavestos funkcijos. Be to, bendrovė gali vykdyti bet kokią kitą veiklą, kurios vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens 2021 metų veiklos atskaitoje nurodyta, kad bendrovės strateginiai tikslai: užtikrinti akcininko lūkesčius atitinkančią įmonės grąžą; gerinti klientų pasitenkinimą įmonės veikla; užtikrinti įmonės vystymą; užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą efektyviausiu būdu; gerinti klientų aptarnavimo kokybę; vystyti rūšiuojamųjų atliekų surinkimą. Taigi, pagal ABĮ trečiasis asmuo yra uždaroji akcinė bendrovė, turinti teisę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tame tarpe, dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose nustatytus reikalavimus ji tenkina ir tai nėra laikoma naujos ūkinės veiklos vykdymu, ypač – nepatvirtintu Kauno miesto savivaldybės. Teismas pažymėjo, kad tokio dalyvavimo nedraudžia ir neriboja 2018 m. gruodžio 28 d. komunalinių atliekų tvarkymo Kauno miesto paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Vidaus sandorio sutartis), nes VPĮ tiesiogiai nustato, kad vidaus subjektas gali iki 20 proc. pajamų gauti iš trečiųjų asmenų, t. y. rinkai teikiamų paslaugų ir viršijus šią dalį, jis ne netenka teisės dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose, bet prarastų galimybę būti Vidaus sandorio sutarties šalimi ir ši turėtų būti nutraukta. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog trečiasis asmuo pažeidė Vidaus sandorio sutartį, o tuo pačiu VPĮ, Konkurencijos įstatymą, todėl atmetė ieškovės argumentą, kad trečiasis asmuo neturi teisės vykdyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą kitos savivaldybės (Alytaus miesto) teritorijoje. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nes pagal Atliekų tvarkytojų valstybės registro (toliau – ir ATVR) duomenis turi teisę versti veikla – teise surinkti ir vežti pakuočių atliekas (atliekų kodai: 20 01 02 stiklas, 20 01 01 popierius ir kartonas, 20 01 39 – plastikas, 20 01 99 – kitaip neapibrėžtos frakcijos).

12. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas atsakovės vykdytame Pirkime turėjo būti išrinktas pagal kainos kriterijų. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu Pirkime yra laikomas mažiausios kainos pasiūlymas (Pirkimo sąlygų 14.1 papunktis). Tiekėjai pasiūlymo lentelėse turėjo nurodyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos dalių įkainius, kitų paslaugų įkainius, o atsakovė turėjo įsitikinti tiekėjų pasiūlytų įkainių pagrįstumu ir realumu pagal tiekėjų planuojamas patirti sąnaudas. Pasiūlymo formoje nurodyta, kad bendra pasiūlymų kaina bus naudojama tik pasiūlymų eilei sudaryti ir laimėtojui nustatyti, o faktinė laimėtojui mokama sutarties kaina priklausys nuo mokėtinos pastoviosios kainos ir kintamosios dalies už faktiškai ištuštintus konteinerius. Teikdami pasiūlymus Pirkime tiekėjai turėjo ne tik užpildyti pasiūlymo formą, tačiau taip pat užpildyti ir pateikti atsakovei pasiūlymo priedą „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“, kuriame pagal lentelėje nustatytas kategorijas turėjo būti pateikti duomenys, reikalingi tiekėjų sąnaudoms įvertinti ir sąnaudos. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta jokių konkrečių reikalavimų dėl to, kaip tiekėjai turėtų užpildyti šį pasiūlymo formos priedą. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog trečiasis asmuo nepagrindė pasiūlymo kainos ir sąnaudų apskaičiavimo nes, nepagrindusi pasiūlymo, nebūtų galėjusi dalyvauti Pirkime, o ieškovė nepateikė priešpriešinių įrodymų dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos ir sąnaudų skaičiavimo, nepaaiškino, kokių sąnaudų trečiasis asmuo neįtraukė į savo pasiūlytas paslaugų kainas. Teismas sutiko su ieškovės pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis, kad trečiojo asmens pasiūlymas yra su klaidomis, tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovė neginčijo 12 centų skirtumo. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, parengdama Pirkimo sąlygas, nenurodė, ar Pirkime skaičiai yra apvalinami, ar nurodomi skaičiai po kablelio. Teismo nuomone, atsakovė, siekiant išvengti nesusipratimų, parengdama Pirkimo sąlygas, turėtų apspręsti skaičių (ne)apvalinimo klausimą. Nei ieškovė, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nenurodė, ar pati ieškovė apvalino skaičius, ar skaičiavo po kablelio, tačiau bet kokiu atveju, 12 centų skirtumas dėl trečiojo asmens sąnaudų skaičiavimo apvalinimo, teismo nuomone, nedaro įtakos Pirkimo rezultatui. Teismas pripažino, kad trečiojo asmens Pirkimo kaina yra neįprastai maža, tačiau, kaip įrodyta, trečiasis asmuo pagrindė Pirkimo kainą. Teismas atkreipė dėmesį į neįprastai skirtingas pasiūlymo kainas: vienas iš tiekėjų pasiūlė 734 314,20 Eur, kitas tiekėjas – 425 398,20 Eur kainą, o trečiasis asmuo – 118 910,50 Eur. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo pagrindė šią kainą, o atsakovė, privalanti užtikrinti atliekų tvarkymą palyginti nedideliame Alytaus mieste ir rajone, kuriame iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad gyvena viso apie 71 491 gyventojų, didesnės kainos neturi galimybės mokėti, kitaip tariant, didinti gyventojams rinkliavas už atliekų išvežimą. Teismas pažymėjo, kad Pirkime atsakovė nurodė priimtiną maksimalią bendrą metinę (12 mėn.) pasiūlymo kainą, t. y. 119 304 Eur be PVM. Taigi, ieškovė iš Pirkimo pasiūlymo turėjo suprasti, kad atsakovė šešis karus didesnės pirkimo kainos neišgalės sumokėti.

13. Teismas, spręsdamas, ar atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti nėra per didelės, atsižvelgė į tai, kad: 1) byla yra didelės apimties; 2) į bylos pobūdį ir trumpus procesinių dokumentų pateikimo terminus; 3) į didelės apimties įrodymų pateikimą; 4) teismų praktikos analizavimą. Teismas, įvertinęs atsakovės ir trečiojo asmens atstovų advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį, jų apimtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad yra pagrindas priteisti atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidų sumas: ieškovės atsakovei priteistina 4591,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 11 064,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Ieškovė UAB ,,EKONOVUS“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės reikalavimus visa apimtimi; priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Trečiasis asmuo neturi teisės verstis veikla Pirkime, kadangi neatitinka Pirkimų sąlygų 5 priedo 1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, tai yra negali dalyvauti civiliniuose santykiuose kitose savivaldybių teritorijose (tiek kalbant apie komercinius santykius privačiame sektoriuje, tiek ir viešųjų pirkimų sutarčių pagrindu). Tiek perkančioji organizacija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens subjektinėmis teisėmis veikti kitų savivaldybių teritorijose ir konstatuoti, jog trečiasis asmuo neturi teisės Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje verstis Pirkime nurodyta veikla.

14.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus ir pareigą užtikrinti nesuvaržytą konkurenciją. Ieškovės vertinimu, trečiojo asmens veiklos pobūdis lemia, jog trečiasis asmuo faktiškai neveikia bendroje rinkoje su kitais tiekėjas, kadangi didžiąją dalį pajamų gauna vidaus sandorio pagrindu, be jokios konkurencijos su kitais rinkos dalyviais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, trečiasis asmuo yra nelygiavertis rinkos, o tuo pačiu ir ginčo Pirkimo, dalyvis, kadangi jis neveikia bendroje rinkoje kartu su kitais tiekėjais. Trečiasis asmuo didžiąją pajamų dalį gaudamas iš veiklos ne konkurencinėje aplinkoje, turi akivaizdų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kadangi Vidaus sandorio sutarties pagrindu gautomis pajamomis finansuoja ir vysto savo veiklą. Ieškovės vertinimu, būtent dėl to, kad trečiojo asmens veikla yra grindžiama Vidaus sandorio sutarties pagrindu gautomis pajamomis, trečiasis asmuo šiame Pirkime galėjo pasiūlyti daugiau kaip 6 kartus mažesnę kainą negu ieškovė ir 3,5 karto mažesnę kainą negu kita tiekėja – UAB „Ekoservice“. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog trečiasis asmuo nėra lygiavertis rinkos dalyvis, kadangi neveikia bendrojoje rinkoje kartu su tiekėjais. Pirmosios instancijos teismas sprendime trečiojo asmens teisę vykdyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą kitos savivaldybės teritorijoje vertino tik tiesioginio draudimo aspektu, tačiau neatsižvelgė į VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus ir nevertino trečiojo asmens veiklos pobūdžio bei gaunamų pajamų šaltinio, kurie sąlygoja Trečiojo asmens konkurencinį pranašumą prieš kitus atsakovės vykdyto konkurso dalyvius (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi apsiribojo tik formaliu faktinių aplinkybių ir įstatymo normų vertinimu.

14.3. Pirmosios instancijos teismas niekaip nepaaiškino ir neargumentavo kokiu būdu Kauno miesto savivaldybei pavestų funkcijų vykdymas koreliuoja su trečiojo asmens veikla Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje. Be to, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės yra įsteigtas išimtinai VSĮ 6 straipsnio 31 punkte numatytos savarankiškosios savivaldybės funkcijos įgyvendinimui. Trečiojo asmens ūkinė veikla yra tiesioginiai susijusi, ne su bet kokiai savivaldybei, o būtent su Kauno miesto savivaldybei pavestų funkcijų užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens veiklos vykdymas, viešo konkurso pagrindu, Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, kai tenkinami tik Alytaus miesto savivaldybės ir jos gyventojų interesai, ne tik, kad niekaip nėra susijęs su ieškovės veiklos tikslais, tačiau jiems ir prieštarauja. Pirmosios instancijos teismas sprendime suabsoliutino trečiajam asmeniui iškeltus tikslus dirbti efektyviai bei rezultatyviai, ir ignoravo pagrindiniame trečiojo asmens veiklos dokumente – įstatuose – nustatytą pagrindinį tikslą, kuris prieštarauja trečiojo asmens veiklos vykdymui ne Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik formaliu VPĮ ir Konkurencijos įstatymo nuostatų vertinimu, teismas be pagrindo nevertino ir neanalizavo VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, dėl ko priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą. Trečiasis asmuo didžiąją pajamų dalį gauna su Kauno miesto savivaldybe sudaryto Vidaus sandorio sutarties pagrindu, kuriam nėra taikomas VPĮ, o tuo pačiu ir Konkurencijos įstatymas, o tai reiškia, kad trečiasis asmuo nėra sąžiningai bendroje rinkoje dalyvaujantis subjektas, kaip kiti, privatūs tiekėjai, dėl to, jie kartu negali konkuruoti lygiomis sąlygomis viešuosiuose pirkimuose, nes trečiasis asmuo turi konkurencinį pranašumą prieš kitus pirkime dalyvaujančius tiekėjus, kurie veikia tik bendroje rinkoje. Trečiasis asmuo didžiąją pajamų dalį gaudamas iš veiklos ne konkurencinėje aplinkoje, turi akivaizdų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Trečiasis asmuo, kurio gaunamos pajamos yra išimtinai susijusios tik su Kauno miesto savivaldybe sudarytu Vidaus sandorio sutartimi, o tai reiškia, kad trečiasis asmuo nedalyvauja bendroje rinkoje, dalyvavimas kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose turi būti ribojamas, kadangi priešingu atveju būtų dirbtinai sumažinta konkurencija ir sukurta galimybė monopolizuoti rinką – savivaldybės valdoma įmonė, turėdama finansinį užnugarį iš vidaus sandorių generuojamų pajamų, bei gaudama dotacijas iš savo akcininko (savivaldybės), t. y. nedalyvaudama bendroje rinkoje, veiklą plėstų kitų savivaldybių teritorijose ir tokiu būdu ne tik iškreiptų konkurenciją, bet ir iš atitinkamos rinkos išstumtų bendroje rinkoje veikiančius ir konkuruojančius paslaugų teikėjus. Ieškovės vertinimu, tiek atsakovė, paskelbdama trečiąjį asmenį Pirkimo laimėtoju, tiek ir skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, turėjo įvertinti trečiojo asmens veiklos specifiką ir gaunamų pajamų kilmę VPĮ 17 straipsnio 3 dalies kontekste. Nagrinėjamoje byloje nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nepateikė įrodymų apie trečiojo asmens gaunamas pajamas tiek iš vidaus sandorių, tiek ir iš bendroje rinkoje sudaromų sandorių. Taigi, atsakovė pripažindama trečiąjį asmenį Pirkimo laimėtoju, nesiaiškino ar nėra pažeistas VPĮ įtvirtintas vidaus sandorių ir kitų sutarčių santykis (80/20), kas pažeistų sąžiningą konkurenciją. Šių aplinkybių neišaiškino ir skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Atsakovė turėjo pareigą įsitikinti, ar sudarius viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu ir šiam kartu toliau vykdant vidaus sandorius ir kitas sutartis yra ir bus išlaikoma VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta proporcija visu vidaus sandorių galiojimo laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

14.5. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad perkančioji organizacija, parengdama Pirkimo sąlygas, nenurodė, ar Pirkime skaičiai yra apvalinami, ar nurodomi skaičiai po kablelio ir teismo nuomone, atsakovė, siekiant išvengti nesusipratimų, parengdama Pirkimo sąlygas, turėtų apspręsti skaičių (ne)apvalinimo klausimą, tačiau pirmosios instancijos teismas 1) nepagrįstai sprendė, kad 12 euro centų skirtumas dėl trečiojo asmens sąnaudų skaičiavimo apvalinimo nedaro įtakos Pirkimo rezultatui ir 2) nevertino bei sprendime iš esmės nepasisakė dėl ieškinio argumentų, kad trečiojo asmens pasiūlymas yra su klaidomis, trečiajam asmeniui į pasiūlymo įkainius/kainą ir sąnaudas (pasiūlymą) neįtraukus (neatsižvelgus) visų savo kaip tiekėjo išlaidų, kurias patirs siekiant visiškai ir tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Tai yra, trečiojo asmens pateiktas pasiūlymo priedas Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas užpildytas netinkamai (su klaidomis), neįtraukiant dalies išlaidų, dėl ko trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimų, ir dėl to turėjo būti atmestas, nes nustatyti trūkumai/neatitikimai (klaidos) negali būti ištaisyti nepakeičiant trečiojo asmens pasiūlymo esmės (Pirkimo sąlygų 11.4 papunktis). Ieškovės pretenzijoje ir procesiniuose dokumentuose pateiktos trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų klaidos akivaizdžiai patvirtina, jog taikant skirtingus skaičiavimo būdus ir apvalinimo taisykles, gaunami skirtingi rezultatai. Nors faktiškai net ir atlikus sąnaudų skaičiavimus skirtingais būdais, turėtų būti gaunami tapatūs rezultatai. Taigi, perkančioji organizacija privalo parengti Pirkimo sąlygas taip, kad dėl jų turinio ir prasmės nekiltų abejonių. Kaip ir kitos Pirkimo sąlygų nuostatos, perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai taip pat turi būti tikslūs ir aiškūs. Nagrinėjamu atveju tiekėjams dėl neaiškių sąlygų iš esmės buvo suteikta teisė skirtingai apskaičiuoti sąnaudas įtrauktinas į bendrą pasiūlymo kainą, kas neužtikrina Pirkimo sąlygų aiškumo ir realios galimybės tiekėjams kiek įmanoma tiksliau apskaičiuoti pasiūlymo kainą, todėl darytina išvada, jog Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir klaidinančios, trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas yra su esminėmis klaidomis, o atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymą, nesilaikė savo paties nustatytų sąlygų ir toks elgesys neatitinka įstatyme įtvirtintų sąžiningos konkurencijos reikalavimų ir VPĮ 17 straipsnio principų.

14.6. Pirkimų sąlygų kvalifikacijos reikalavimų lentelės 4 punkte nurodyta, kad tiekėjas turi turėti bent vieną specialistą, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį atliekų surinkimo ir / ar vežimo paslaugų teikimo srityje. Atitiktis šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrindžiama pateikiant tiekėjo pažymą apie turimus specialistus ir šių specialistų gyvenimo aprašymus (CV) arba sutartis su konsultacines paslaugas aplinkosaugos srityje teikiančia įmone, kurioje dirba aplinkosaugos konsultantas, turintis ne mažesnę kaip 3 metų patirtį atliekų surinkimo paslaugų teikimo srityje. Ieškovės vertinimu, trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, nes trečiasis asmuo nustatytam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti nepateikė visų Pirkimo sąlygose nustatytų ir kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, o konkrečiai – nepateikė siūlomo specialisto pasirašyto gyvenimo aprašymo (CV). Taigi, trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo lentelės „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 4 punkto reikalavimų, perkančioji organizacija nepaisė savo pačios nustatytų ir išviešintų reikalavimų tiekėjams, o tiekėjo pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentams įvertino neatsižvelgdama į konkrečias pirkimo sąlygas, tuo pažeisdama viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

14.7. Trečiojo asmens pasiūlymas turėtų būti atmestas dėl neįprastai mažos ir ekonomiškai nepagrįstos kainos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad trečiojo asmens Pirkimo kaina yra neįprastai maža, atkreipdamas dėmesį į neįprastai skirtingas pasiūlymo kainas: nagrinėjamame Pirkime vienas iš tiekėjų pasiūlė 734 314,20 Eur, kitas tiekėjas – 425 398,20 Eur kainą, o trečiasis asmuo – 118 910,50 Eur, tačiau nepagrįstai sprendė, kad asmuo pagrindė Pirkimo kainą. Viena vertus, nėra aišku kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog trečiasis asmuo pagrindė kainą, nes tokių duomenų byloje nėra, priešingai – pati atsakovė yra ne kartą patvirtinusi, jog nematė poreikio ir nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, privalo užtikrinti atliekų tvarkymą palyginti nedideliame Alytaus mieste ir rajone, kuriame gyvena viso apie 71 491 gyventojų, ir didesnės kainos neturi galimybės mokėti, yra nesusijusi su trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimu ir tuo labiau nekeičia ir/ar nepaneigia fakto, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža ir ekonomiškai nepagrįsta. Ieškovės vertinimu, trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta paslaugos kaina (įkainiai) yra nepaprastai maža ir ekonomiškai nepagrįsta, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovė, vadovaudamasis VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, privalėjo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o tuo atveju, jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą – atmesti. Ieškovės vertinimu, trečiajam asmeniui nepateikus neįprastai mažos kainos įrodymų, kurie objektyviai paliudytų kainos duomenų teisingumą ir išlaidų realumą, o perkančioji organizacijai nepasinaudojus diskrecijos teise ir neįsitikinusi trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrįstumu Pirkime, egzistuoja savarankiškas pagrindas trečiojo asmens pasiūlymą atmesti.

14.8. Teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirma, pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį sprendė, kad byla yra didelės apimtis, tačiau teismas niekaip nemotyvavo ir plačiau nepasisakė kokiais požymiais pasireiškė išnagrinėtos bylos didelė apimtis. Antra, pirmosios instancijos teismas vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvilgė į bylos pobūdį ir trumpus procesinių dokumentų pateikimo terminus, tačiau nei bylos pobūdis, nei procesinių dokumentų pateikimo terminai, per se (savaime) nesuteikia teismui pagrindo priteisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintus viršijančius bylinėjimosi išlaidų dydžius. Trečia, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į didelės apimties įrodymų pateikimą, tačiau byloje buvo pateikti tik su vykdytu Pirkimu susiję dokumentai ir trečiojo asmens vidaus dokumentai, tai yra prie nagrinėjamos bylos nebuvo prijungtos kitos jau išnagrinėtos didelės apimties civilinės bylos, didelės apimties nauji rašytiniai įrodymai, kurie tiesiogiai nebūtų susiję su Pirkimu, ar pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas neapgrįstai vertino, kad į nagrinėjamą bylą buvo teikiami didelės apimties įrodymai, kurie lėmė Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Ketvirta, nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvelgė ir į teismų praktikos analizavimą, tačiau nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), nei Rekomendacijų nuostatose nėra numatoma, jog už teismų praktikos analizavimą (citavimą) yra priteisiamos papildomos (didesnės) bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

15. Trečiasis asmuo UAB „Kauno švara“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai šio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

15.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo atitinka ginčo kvalifikacinį reikalavimą. Nei VPĮ, nei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika nenustato, kad perkančioji organizacija gali teisę verstis veikla sieti (riboti) su tuo, ar tiekėjas yra kontroliuojamas kitos perkančiosios organizacijos ir su ta perkančiąja organizacija yra sudaręs vidaus sandorį pagal VPĮ 10 straipsnio reikalavimus. Pagal aiškius ir privalomus VPĮ ir Viešųjų pirkimų tarnybos metodikos reikalavimus, teisė verstis veikla siejama su norminiuose teisės aktuose nustatytų leidimų, atestatų, licencijų ir pan. pobūdžio dokumentų, leidžiančių vykdyti atitinkamą veiklą, turėjimu. Byloje net nėra ginčo, kad trečiasis asmuo atitinka ginčo kvalifikacinį reikalavimą, koks jis yra nustatytas Pirkimo sąlygose. Tuo tarpu dėl Pirkimo sąlygose – ir įstatymuose – nenustatytų reikalavimų negali būti ribojama trečiojo asmens ūkinė-komercinė veikla ir jis negali būti šalinimas iš Pirkimo.

15.2. Nors ieškovė teigė, kad trečiasis asmuo yra viešasis juridinis asmuo ir jam turėtų būti taikomi savivaldybės įmonei taikomi veiklos apribojimai, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo yra uždaroji akcinė bendrovė, t. y. privatus juridinis asmuo, kuris pagal įstatus ir kitus jo veiklą reglamentuojančius dokumentus gali vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ne tik Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Tokios teisės neriboja ir VPĮ bei trečiojo asmens ir Kauno miesto savivaldybės sudarytas Vidaus sandorio sutartis, kadangi VPĮ tiesiogiai nustato, jog vidaus subjektas iki 20 proc. pajamų gali gauti iš trečiųjų asmenų, t. y. rinkai teikiamų paslaugų. Viršijus šią pajamų dalį, vidaus subjektas ne praranda teisę dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose, bet praranda vidaus subjekto statusą ir dėl to turėtų būti nutraukti vidaus sandoriai.

15.3. Ieškovė apeliaciniame skunde neleistinai keičia ieškinio pagrindą. Tai yra, ieškovė tik apeliaciniame skunde pradėjo teigti, kad atsakovė nepagrįstai nevertino, ar trečiąjį asmenį pripažinus Pirkimo laimėtoju yra išlaikoma VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta 80/20 pajamų iš vidaus sandorių ir iš trečiųjų asmenų proporcija. Ieškovė nei savo pretenzijoje atsakovei, pareikštoje privalomo ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nei ieškinyje nekėlė pagrindų, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turėjo vertinti, ar jos vykdomoje Pirkimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas yra sudaręs vidaus sandorio sutarčių ir jeigu taip – kokias pajamas pagal tas sutartis jis gauna bei ar nepažeidžiama VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta 80/20 pajamų proporcija.

15.4. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad trečiajam asmeniui teikti paslaugas kitų nei Kauno miesto savivaldybė teritorijoje nedraudžia jo įstatai ar kiti veiklą reglamentuojantys dokumentai. Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad vidaus sandorį sudariusiam tiekėjui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, t. y. rinkoje, ne tik nedraudžia, bet dar ir tiesiogiai leidžia VPĮ ir kiti teisės aktai. Be to, vidaus sandorio sutartimi trečiasis asmuo nėra kaip nors „dotuojamas“ ar finansuojamas. Teismas savo sprendime tinkamai ir teisingai įvertinto situaciją, teisinį reglamentavimą ir bylos medžiagą bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pagal teisės aktus ir savo įstatus trečiasis asmuo turi teisę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tame tarpe, dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose nustatytus reikalavimus ji tenkina ir tokio dalyvavimo nedraudžia ir neriboja vidaus sandorio sutartis, nes VPĮ tiesiogiai nustato, kad vidaus subjektas gali iki 20 proc. pajamų gauti iš trečiųjų asmenų. Atitinkamai, teismas savo sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti trečiojo asmens pasiūlymą neatitinkančiu ginčo kvalifikacinio reikalavimo.

15.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimus. Teismas vertino ir pasisakė dėl paskaičiavimų pagrįstumo ir pagrįstai pripažino, kad paskaičiavimai yra tik atsakovei skirtas tiekėjų siūlomų kainų (įkainių) pagrįstumo įrodymas, nurodant paslaugų teikimui tiekėjų planuojamas patirti sąnaudas. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytų jokių konkrečių reikalavimų dėl to, kaip tiekėjai turėtų užpildyti paskaičiavimus (kokias sąnaudų skaičiavimo metodikas ir taisykles tiekėjai turėtų taikyti), o trečiasis asmuo pateikė jo pasiūlytą kainą pagrindžiančius paskaičiavimus pagal Pirkimo sąlygas. Tuo tarpu ieškovė nepateikė priešpriešinių įrodymų dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos ir sąnaudų skaičiavimo, nepaaiškino, kokių sąnaudų trečiasis asmuo neįtraukė į savo pasiūlytas paslaugų kainas ir, tikėtina, vadovavosi savo paties kainos ir sąnaudų apskaičiavimo metodika, kuri gali nesutapti su kitų tiekėjų metodikomis. Be to, ieškovė neleistinai keičia ieškinio pagrindą, tik apeliaciniame skunde pradėdama teigti, kad Pirkimo sąlygos ginčijamu aspektu yra neva neaiškios ir klaidinančios, bei atsakovė jų nesilaikė vertindama trečiojo asmens paskaičiavimus.

15.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko specialisto kvalifikacinį reikalavimą. Vertinant tiekėjų pasiūlymus, privaloma vadovautis turiningojo pasiūlymų vertinimo principu. Tuo tarpu trečiojo asmens atitiktimi šiam kvalifikacijos reikalavimui buvo galima įsitikinti iš trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų turinio, ką patvirtina ir byloje pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Todėl tik specialisto kvalifikacijos reikalavime nurodytos formos dokumento nepateikimas negali lemti neatitikimo pačiam specialisto kvalifikacijos reikalavimui.

15.7. Teismas pagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra pagrįsta. Šiuo atveju Pirkime nesusiklostė VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta neįprastai mažos kainos prezumpcija. Trečiojo asmens pasiūlymas Pirkimui buvo vienintelis, kuris nebuvo atmestas dėl kitų priežasčių (VPĮ 57 straipsnio 1 dalis): kiti pasiūlymai buvo atmesti dėl pernelyg didelės ir nepriimtinos kainos, viršijančios Pirkimo sąlygų 2.6 papunktyje nustatytą maksimalią atsakovei priimtiną pasiūlymo kainą (119 304 Eur be PVM) – ieškovė pasiūlė 734 317,2 Eur be PVM pasiūlymo kainą, kitas Pirkimo dalyvis (UAB „Ecoservice“) – 425 398,2 Eur be PVM. Be to, trečiojo asmens pasiūlyta kaina, 118 910,50 Eur be PVM, buvo itin artima atsakovės Pirkimo sąlygose nustatytai maksimaliai priimtinai kainai. Tai yra, trečiojo asmens pasiūlyta kaina akivaizdžiai nebuvo 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija Pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant Pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį, kaip nustatyta VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje neįprastai mažos kainos prezumpcijoje. Be to, ieškovė (ir jokie kiti tiekėjai) VPĮ ir CPK nustatyta tvarka neginčijo Pirkimo sąlygų 2.6 papunktyje nustatytos atsakovei priimtinos maksimalios pasiūlymo kainos pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovė turėjo tik diskrecijos teisę, bet ne pareigą, prašyti trečiojo asmens pagrįsti jo pasiūlytą kainą ar įkainius, jeigu šie atsakovei būtų pasirodę neįprastai maži. Atsakovei tokio poreikio pagrįstai nekilo, kadangi trečiojo asmens kaina buvo labai artima Pirkimo sąlygose nustatytai maksimaliai atsakovei priimtinai kainai, o šios kainos pagrįstumą pagrindžiantys paskaičiavimai nekėlė atsakovei abejonių dėl trečiojo asmens kainos (įkainių) pagrįstumo ir nekėlė poreikio tikslintis ar papildyti juose nurodytą informaciją. Atsakovė tinkamai įgyvendino VPĮ 57 straipsnyje jai kylančią pareigą, ką pagrįstai ir teisėtai pripažino ir teismas priimtame sprendime. Šiuo atveju nesutikdama, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra pagrįsta, būtent ieškovė privalėjo įrodyti tokios kainos nepagrįstumą ir nerealumą, t. y. kad už ją trečiasis asmuo bus nepajėgus tinkamai įvykdyti Pirkimo sutarties.

15.8. Teismas pagrįstai ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertinęs bylos pobūdį ir apimtį, didelės apimties įrodymų pateikimą, šalių teiktų procesinių dokumentų turinį bei būtinybę dėl itin trumpų procesinių terminų skirti papildomus išteklius atstovavimui byloje, bei priteisęs iš ieškovės atsakovės ir trečiojo asmens faktiškai dėl ieškovės pateikto nepagrįsto ieškinio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

18. Kartu su apeliaciniu skundo ieškovė pateikė: 1) 2022 m. lapkričio 18 d. paklausimą dėl Pirkimo sąlygų ir duomenis iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos apie ieškovės išsiųstą paklausimą atsakove; 2) perkančiosios organizacijos 2022 m. lapkričio 22 d. atsakymą į ieškovės paklausimą.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų įrodymų turinį sprendžia, kad ieškovės teikiamas perkančiosios organizacijos 2022 m. lapkričio 22 d. atsakymas į ieškovės paklausimą jau yra nagrinėjamoje byloje (3 t., b. l. 20–27). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pakartotinai prijungti prašomą rašytinį įrodymą prie bylos medžiagos.

21. Vertindama ieškovės teikiamą 2022 m. lapkričio 18 d. paklausimą dėl Pirkimo sąlygų ir duomenis, kad šis paklausimas buvo išsiųstas atsakovei, teisėjų kolegija sprendžia, kad viena vertus, ieškovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, ar jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė, teikdama šiuos įrodymus, sąmoningai siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Įvertinus tai, kad byloje nagrinėjami klausimai yra susiję su laimėjusios tiekėjos pasiūlytos kainos pagrindimu, o 2022 m. lapkričio 18 d. paklausime dalis ieškovės keliamų klausimų apėmė ir klausimus dėl paslaugų kainos apimties, taip pat įvertinus tai, kad šie įrodymai yra neatsiejamai susiję su jau byloje esančiu perkančiosios organizacijos 2022 m. lapkričio 22 d. atsakymu į ieškovės paklausimą, o nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai, teisėjų kolegija, siekdama priimti teisingą sprendimą, priima ieškovės teikiamus įrodymus ir vertina juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Atsakovė vykdė atvirą (tarptautinį) konkursą „Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

23. Ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime, kuris 2022 m. lapkričio 29 d. perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimu buvo atmestas, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 13.1.5 papunkčiu dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos, kainos.

24. 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu apie pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė paskelbė apie nustatytą dalyvių pasiūlymų eilę. Pirkimo laimėtoja nustatyta likusi vienintelė Pirkimo dalyvė – UAB „Kauno švara“, kurios pasiūlymo kaina siekė 118 910,50 Eur be PVM bei priimtas sprendimas su laimėtoja sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

25. Ieškovė susipažinusi su skundžiamu sprendimu ir laimėjusios tiekėjos pasiūlymo dokumentais nusprendė, kad perkančioji organizacija priėmė neteisėtą sprendimą, dėl kurio 2022 m. gruodžio 18 d. pateikė pretenziją „Dėl UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2022 m. gruodžio 7 d. pasiūlymų eilės sprendimo viešajame pirkime panaikinimo“, prašydama: 1) sustabdyti Pirkimo procedūras pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiui; 2) panaikinti perkančiosios organizacijos priimtą skundžiamą sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojos nustatymo dėl pretenzijoje identifikuotų pažeidimų ir atmesti UAB „Kauno švara“ pasiūlymą dėl nustatytų neatitikimų Pirkimo reikalavimams. Pretenzijoje nurodyta, jog: 1) UAB „Kauno švara“ neturi teisės teikti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų kitos savivaldybės teritorijoje (šiuo atveju Alytaus m.), t. y. UAB „Kauno švara“ neturi teisės verstis veikla Pirkime ir dėl to neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, be to, buvo pažeista konkurencija Pirkime dėl UAB „Kauno švara“ dalyvavimo, kadangi leidimas dalyvauti nelygiaverčiam (vidaus sandoriu finansuojamam ir kitos savivaldybės subsidijuojamam – išlaikomam) subjektui yra sąžiningos konkurencijos neužtikrinimas; 2) UAB „Kauno švara“ nepagrindė pasiūlymo kainos ir sąnaudų apskaičiavimo (Pirkimo sąlygų 5.9 papunktis), t. y. apskaičiavo pasiūlymo kainą su klaidomis; 3) UAB „Kauno švara“ pasiūlymo kaina yra neįprastai maža ir nepagrįsta.

26. 2023 m. sausio 5 d. raštu „Sprendimas dėl pretenzijos“ Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, jog pretenzija atmetama ir pretenzijos reikalavimas netenkinamas.

27. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos nustatymo viešajame pirkime, pateikė teismui ieškinį, prašydama panaikinti atsakovės priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos nustatymo Pirkime ir laimėjusio tiekėjo pasiūlymą atmesti. Reiškiamas reikalavimas grindžiamas tuo, kad: 1) UAB „Kauno švara“ neturi teisės teikti pakuočių atliekų surikimo ir vežimo paslaugų kitos savivaldybės teritorijoje (šiuo atveju Alytaus m.), t. y. neturi teisės verstis veikla Pirkime ir dėl to neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo 1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, be to, buvo pažeista ir konkurencija Pirkime dėl UAB „Kauno švara“ dalyvavimo, kadangi leidimas dalyvauti nelygiaverčiam (vidaus sandoriu finansuojamai ir kitos savivaldybės subsidijuojamam – išlaikomam) subjektui yra sąžiningos konkurencijos neužtikrinimas; 2) UAB „Kauno švara“ pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų bei neįprastai mažos kainos nepagrindimo.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos nustatymo Pirkime panaikinimo. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ieškovės pareikšto apeliacinio skundo motyvais.

Dėl UAB „Kauno švara“ teisės vykdyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą kitos savivaldybės (Alytaus miesto) teritorijoje

29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta, kad UAB „Kauno švara“ turi teisę vykdyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą kitos savivaldybės teritorijoje. Apeliantės vertinimu, trečiasis asmuo neturi teisės verstis pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veikla kitose nei Kauno miesto savivaldybės teritorijose (teritoriniu lygmeniu), kadangi tokiu būdu yra ribojama konkurencija, pažeidžiami viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Kauno švara“ turi teisę vykdyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą kitos savivaldybės teritorijoje.

31. VPĮ 47 straipsnyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga įsitikinti tinkama tiekėjų kvalifikacija. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 27 punktas). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis).

32. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 5 punkte numatyta, kad pirkimo vykdytojas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti numatomos sudaryti pirkimo sutarties sąlygas, turi teisę, vadovaudamasis šia Metodika, pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (ir jų reikšmes) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Kvalifikacijos reikalavimai – reikalavimai tiekėjui, nustatomi dėl teisės verstis veikla turėjimo, finansinio ir ekonominio pajėgumo, techninio ir profesinio pajėgumo (Metodikos 2.3 papunktis). Metodikos 9 punkte numatyta, kad teisės verstis tam tikra veikla tikrinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Pirkimo vykdytojas turi teisę pirkimo procedūrų metu tikrinti kvalifikaciją dėl teisės verstis veikla ne visa apimtimi, pavyzdžiui, kai tam tikra kvalifikacija gali būti įgyjama tik sutarties vykdymo metu – tam tikrų leidimų, sertifikatų, licencijų išdavimas siejamas su pirkimo sutarties vykdymo metų įgyjamomis teisėmis, gaunama informacija, naudojamu nekilnojamu turtu ir pan. Tokiu atveju pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nustato, jo nuomone, svarbiausius teisės verstis atitinkama veikla reikalavimus, kuriuos tikrins, ir pirkimo dokumentuose nurodo, kad tais atvejais, kai pirkimo dokumentuose nenustatyta, kad tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla tikrinama arba pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus tikrinama ne visa apimtimi, tačiau norminiai teisės aktai numato tam tikrus reikalavimus dėl teisės verstis veikla, tiekėjas pirkimo vykdytojui įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys (pavyzdžiui, įsigyti verslo liudijimą, registruoti individualią veiklą, gauti tam tikrus leidimus, susijusius su pirkimo sutarties vykdymu ir kt.).

33. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities ar dabarties faktų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 167 punktas).

34. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022, 52.1 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija siekė įsigyti Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugą ir Pirkimo sąlygų 5 priede „Kvalifikaciniai reikalavimai“ nurodė kvalifikacinius reikalavimus, kurie būtini tiekėjams, siekiantiems dalyvauti Pirkime.

36. Pagal Pirkimų sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu (kiekvienas partneris toje srityje, kurioje vykdys veiklą), subteikėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas (kiekvienas toje srityje, kurioje vykdys veiklą) turi būti registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR), kaip turintis teisę surinkti ir vežti pakuočių atliekas (atliekų kodai: 20 01 02 – stiklas, 20 01 01 – popierius ir kartonas, 20 01 39 – plastikas, 20 01 99 – kitaip neapibrėžtos frakcijos). Jeigu tiekėjas nėra registruotas ATVR pasiūlymų pateikimo dienai, jis privalo įsiregistruoti iki sutarties pasirašymo. Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu (kiekvienas partneris toje srityje, kurioje vykdys veiklą), subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas (kiekvienas toje srityje, kurioje vykdys veiklą) pateikia EBVPD. Perkančioji organizacija naudodamasi Atliekų tvarkytojų valstybės registro (ATVR) (https://atvr.am.lt/) duomenimis, patikrins atitiktį nustatytam reikalavimui. Tiekėjai iš užsienio privalo būti registruoti šiame registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (2 t., b. l. 37). Taigi, nagrinėjamu atveju tiekėjo teisę vertis Pirkimo sutarčiai reikalinga veikla patvirtina jo registracija ATVR, kartu apimanti teisę surinkti ir vežti pakuočių atliekas pagal visus kvalifikaciniame reikalavime reikalaujamus kodus (20 01 02 – stiklas, 20 01 01 – popierius ir kartonas, 20 01 39 – plastikas, 20 01 99 – kitaip neapibrėžtos frakcijos).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo kvalifikacinis reikalavimas yra teisėtas, atitinkantis VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 dalies, Metodikos 9 punkto reikalavimus. Be to, trečiasis asmuo atitinka Pirkimų sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą yra registruotas ATVR, kaip turintis teisę surinkti ir vežti pakuočių atliekas.

38. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo formaliai atitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, apeliantė pripažino, tačiau kvestionavo trečiojo asmens teisę verstis veikla Pirkime kitų savivaldybių teritorijose. Tai yra, apeliantė teigia, kad trečiasis asmuo neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, kadangi tokios veiklos vykdymas kitos savivaldybės teritorijoje ne tik, kad prieštarauja trečiojo asmens veiklos tikslams, bet ir diskriminuoja kitus konkurso dalyvius. Apeliantės vertinimu, UAB „Kauno švara“ įsteigta Kauno miesto savivaldybės išimtinai VSĮ 6 straipsnio 31 punkte numatytos savarankiškosios savivaldybės funkcijos įgyvendinimui, jos ūkinė veikla yra tiesiogiai susijusi ne su bet kokiai savivaldybei, o būtent Kauno miesto savivaldybei pavestų funkcijų užtikrinimu, todėl dalyvavimas Pirkime, kuriame tenkinami Alytaus miesto sav. ir jos gyventojų interesai, yra niekaip nesusijęs su trečiojo asmens veiklos tikslais ir jiems prieštarauja.

39. Viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis), reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos. Reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys. Perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai pakankami ir leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti. Viešųjų konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, ex lege (pagal įstatymą) neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais; dėl tokių pirkimo sąlygų teismai turėtų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 54 punktas).

40. Taigi, sprendžiant dėl trečiojo asmens teisės vykdyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą kitos savivaldybės (Alytaus miesto savivaldybės) teritorijoje, vertintini ir trečiojo asmens steigimo dokumentai bei specialieji teisės aktai – VSĮ, Akcinių bendrovių įstatymas.

41. Pagal VSĮ 3 straipsnio 6 dalį savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Pagal VSĮ 6 straipsnio 31 punktą, viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Savivaldybės valdomos įmonės negali savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos. Šios įmonės gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai ši veikla joms šio ir tokių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pavedama vykdyti savivaldybės sprendimu, o pradedant vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nenumatytą naują ūkinę veiklą, – ir tik gavus Konkurencijos tarybos sutikimą (VSĮ 9¹ straipsnio 9 dalis). Nauja ūkine veikla laikoma ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdoma įmonė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo pavesti jai tokią veiklą vykdyti priėmimo faktiškai nevykdė, o jeigu ūkinę veiklą vykdyti pavedama per paskutinius trejus metus po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančiai savivaldybės valdomai įmonei, bent vieno iš po juridinių asmenų reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų faktiškai vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla (VSĮ 9¹ straipsnio 2 dalis).

42. UAB „Kauno švara“ įstatų 5 punkte nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslai – vykdyti ūkinę veiklą, atliekant atliekų tvarkymo, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, miesto gatvių ir teritorijų valymo ir kitas funkcijas, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomos Kauno miesto savivaldybei pavestos funkcijos. Įstatų 6 punkte nurodyta, kad bendrovė gali vykdyti bet kokią kitą veiklą, kurios vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Jei pagal galiojančius teisės aktus tam tikrai ūkinei veiklai vykdyti yra reikalinga licencija (leidimas), bendrovė gali verstis tokia veikla tik gavusi reikalingą licenciją (leidimą).

43. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio veiklą, be kita ko, reglamentuoja ir Akcinių bendrovių įstatymas, kurio 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, CK, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta bendrovės veiklos tikslai, nurodant veiklos objektą (Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Akcinių bendrovių įstatymą trečiasis asmuo yra uždaroji akcinė bendrovė, turinti teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, tame tarpe, dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose nustatytus reikalavimus ji tenkina ir tai nėra laikoma naujos ūkinės veiklos vykdymu, ypač – nepatvirtintu Kauno miesto savivaldybės.

44. Taigi, trečiajam asmeniui teikti paslaugas kitų nei Kauno miesto savivaldybių teritorijoje nedraudžia nei jos įstatai, nei kiti jos veiklą reglamentuojantys dokumentai. Kadangi jokių duomenų, kad UAB „Kauno švara“ teisė verstis Pirkimo sutarčiai reikalinga veikla būtų apribota konkrečios savivaldybės teritorija, byloje nenustatyta, todėl perkančioji organizacija neturėjo teisės vertinti pagal Pirkimo sąlygose iš anksto neišviešintus teisės verstis veikla apribojimus ir atitinkamai dėl to atmesti pasiūlymą. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad trečiasis asmuo per pastaruosius trejus metus nevykdė pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo veiklos. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pakuočių atliekų vežimas ir surinkimas trečiajam asmeniui galėtų būti laikomas nauju šio juridinio asmens veiklos pobūdžiu. Priešingai, vien veiklos vykdymo teritorijos išplėtimas nelaikytinas nauja ūkine veikla. O atsižvelgus, kad pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga pati savaime nėra unikali ir galima tik tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, netgi priešingai – tokia veikla gali būti vykdoma visose teritorijose, negalima teigti, jog vien veiklos vykdymo teritorijos pakeitimas lemia tokios veiklos naujumą. Be kita ko, ribojimas vykdyti veiklą teritoriniu aspektu lemtų konkurencijos sumažėjimą, kadangi dalis faktiškai veiklą vykdyti galinčių subjektų negalėtų dalyvauti konkursuose, o galimybė tiek privatiems, tiek viešiesiems juridiniams asmenims vykdyti veiklą ir dalyvauti konkursuose bet kurioje teritorijoje sudaro didesnį konkurentų skaičių, t. y. didesnį subjektų, potencialiai galinčių dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, skaičių.

45. Teisėjų kolegija, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai sprendė dėl trečiojo asmens teisės verstis įstatuose nurodyta veikla kitos savivaldybės teritorijoje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kad perkančioji organizacija pagrįstai pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą.

Dėl vidaus sandorio įtakos konkurenciniam pranašumui

46. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodė, kad trečiasis asmuo, turėdamas konkurencinį pranašumą, atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo yra sudarę vidaus sandorį, kurio vertė 85 231 825 Eur, ir būdamas išlaikomas (subsidijuojamas) kitos savivaldybės pajamomis, neturi teisės dalyvauti Pirkime ir atitinkamai būti paskelbtas laimėtoju, nes tokie trečiojo asmens veiksmai laikytini ribojančiais konkurenciją. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

47. VPĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiomis sąlygomis gali būti sudaromi vidaus sandoriai, kuriems netaikomi VPĮ reikalavimai. Viena iš minėtų sąlygų – kad paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti.

48. Nustatytų teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad VPĮ 10 straipsnio norma numato, jog subjektai, su kuriais buvo sudaryti vidaus sandoriai, gali 20 proc. pajamų gauti iš kitos veiklos nei jų kontroliuojančių perkančiųjų organizacijų funkcijų vykdymas. Tai yra, toks ūkio subjektas gali veikti rinkoje ir konkuruoti su kitais ūkio subjektais, gauti iki 20 proc. pajamų iš trečiųjų asmenų. Pažymėtina, kad nesilaikant šio reikalavimo, tai yra viršijant 20 procentų pajamų dalį iš trečiųjų asmenų, yra netenkinamos vidaus sandorio išimties sąlygos, ko pasėkoje subjektas netenka teisės dalyvauti ne kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose, bet praranda galimybę būti vidaus sandorio sutarties šalimi ir ši turėtų būti nutraukta. Taigi, vidaus sandorį sudariusiam tiekėjui VPĮ normos nedraudžia dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose.

49. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 12 straipsnio 1 dalies b) papunktį, kurio nuostatos perkeltos į VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra nurodęs, kad tam, kad būtų galima taikyti šią išimtį, reikia ne tik, kad perkančioji organizacija subjektą, su kuriuo sudaromas sandoris, kontroliuotų analogiškai kaip savo pačios tarnybas, bet ir kad toks subjektas didžiąją savo veiklos dalį vykdytų su perkančiąja organizacija (perkančiosiomis organizacijomis), kuriai (kurioms) jis priklauso. Taigi būtina, kad subjekto, su kuriuo sudaromas sandoris, veikla būtų daugiausia skirta savivaldos vienetui (vienetams), kuriam (kuriems) jis priklauso, o bet kuri kita veikla gali būti tik antraeilė. Reikalavimo, kad atitinkamas asmuo didžiąją savo veiklos dalį vykdytų kartu su perkančiąja organizacija (perkančiosiomis organizacijomis), kuriai (kurioms) jis priklauso, tikslas yra užtikrinti, kad Direktyva 2004/18 ir toliau būtų taikoma tuo atveju, kai vieno ar daugiau savivaldos vienetų kontroliuojama įmonė veikia rinkoje ir dėl to gali konkuruoti su kitomis įmonėmis. Iš tikrųjų įmonė nebūtinai praranda veiksmų laisvę vien dėl to, kad su ja susijusius sprendimus kontroliuoja vienas ar daugiau savivaldos vienetų, jei ji dar gali didelę dalį savo ūkinės veiklos vykdyti su kitais ūkio subjektais (ESTT 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimas Undis Servizi Srl, C-553/15).

50. Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ji gali pasisakyti tik dėl VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų išpildymų, tačiau apeliantė šioje byloje neginčija nei vidaus sandorio sudarymo, nei 80/20 pajamų proporcijos išlaikymo. Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. atskirąją nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, kuria Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba buvo informuotos dėl veiksmų viešajam interesui gintis ėmimosi šių institucijų kompetencijos ribose situacijoje, kai vienos savivaldybės kontroliuojamas ir su ja vidaus sandorį sudaręs tiekėjas dalyvavo viešajame pirkime dėl paslaugų teikti paslaugas kitoje savivaldybėje bei jį laimėjo ir sudarė sutartį. Minėtoje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba patikrino pajamų santykio išlaikymą, tačiau pažeidimo nenustatė bei nurodė, kad dėl galimo konkurencijos ribojimo Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme kompetentinga institucija yra Konkurencijos taryba. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, o šalys to ir neginčijo, kad Konkurencijos taryba, gavusi aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirąją nutartį, pateikė į ją atsakymą nurodydama, kad preliminariu Konkurencijos tarybos vertinimu, AB ,,Panevėžio specialusis autotransportas“, kaip Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės, veiksmai siekiant sudaryti sutartį ir paslaugas teikti kitos savivaldybės, t. y. Pasvalio savivaldybės, teritorijoje nebūtų laikytini ribojančiais konkurenciją Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, jog savivaldybės valdomos įmonės veiksmais nėra apribojama sąžiningos konkurencijos laisvė.

51. Taigi, tiek VPĮ, tiek Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES, ESTT išaiškinimai bei Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vidaus sandorio sudarymas neužkerta kelio subjektams dalį savo veiklos vykdyti ir gauti pajamas iš kitų šaltinių, įskaitant ir dalyvavimą kitų perkančiųjų organizacijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, kad tokie veiksmai nelaikyti ribojančiais konkurenciją Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme ir nepažeidžia sąžiningos konkurencijos laivę.

52. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien vidaus sandorio sudarymo faktas nėra kliūtis trečiajam asmeniui, atitinkančiam pirkimų sąlygas, dalyvauti kitų pirkėjų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, tuo labiau dėl teritorinio aspekto. Atitinkamai vidaus sandorio sudarymas vienoje savivaldybėje, savaime nelemia konkurencinio pranašumo dalyvaujant kitų pirkėjų organizuojamuose viešuose konkursuose. Priešingai, subjektas, kuris yra sudaręs tam tikros veiklos vidaus sandorį, pats yra ribojamas sudaryti kitus tokios veiklos vykdymo sandorius, kadangi jo turimi resursai jau yra naudojami sudaryto sandorio vykdymui. Vidaus sandorį sudaręs subjektas gali veikti rinkoje ir konkuruoti su kitomis įmonėmis ir gauti iki 20 proc. pajamų iš trečiųjų asmenų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliantės teiginiai, kad UAB „Kauno švara“ negalėjo dalyvauti perkančiosios organizacijos organizuotame viešajame pirkime, nes jos dalyvavimas Pirkime iškraipo (riboja) konkurenciją, atmestini kaip nepagrįsti.

53. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, susiję su Vidaus sandorio santykio (80/20) vertinimu nebuvo keliami pretenzijoje, taip pat pirmosios instancijos teisme, kaip to reikalauja VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis, todėl šie argumentai nevertintini ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 423³ straipsnio 3 dalis).

Dėl Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimų

54. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino ir iš esmės nepasisakė dėl ieškinio argumentų, kad UAB „Kauno švara“ pasiūlymas yra su klaidomis, trečiajam asmeniui į pasiūlymo įkainius / kainą ir sąnaudas (pasiūlymą) neįtraukus (neatsižvelgus) visų savo kaip tiekėjo išlaidų, kurias patirs siekiant visiškai ir tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį. Apeliantės vertinimu, UAB „Kauno švara“ pateiktas pasiūlymo priedas „Paslaugos kainos“ pagrindimo paskaičiavimas užpildytas netinkamai (su klaidomis), neįtraukiant dalies išlaidų, dėl ko UAB „Kauno švara“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimų. Teisėjų kolegija su minėtais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

55. Pagal Pirkimų sąlygų 14.1 papunktį, Pirkime laimi tiekėjas pateikęs ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kuris išrenkamas pagal kainą. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Pagal Pirkimo sąlygų 5.12.1 papunktį tiekėjai su pasiūlymu turi pateikti paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimą. Pirkimo sąlygų 5.9 papunktyje nustatyta, kad pasiūlyme nurodomi įkainiai / kaina arba sąnaudos pateikiami eurais. Apskaičiuojant įkainį ir (ar) kainą arba sąnaudas, turi būti atsižvelgta į visus pirkimo sąlygų, įskaitant pirkimo sutarties projektą, reikalavimus. Į pasiūlymo įkainius ir (ar) kainą arba sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos, apimančios viską, ko reikia visiškam ir tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Pirkimo sąlygų 2.6 papunktyje numatyta, kad perkančiajai organizacijai priimtina maksimali bendra metinė (12 mėn.) pasiūlymo kaina yra – 119 304 Eur be PVM (Sutarties vykdymo metu, keičiant paslaugų dalis ši suma gali didėti ar mažėti iki 15 proc., tačiau dalyvio pasiūlymas neturi viršyti nustatytos maksimalios kainos). Pasiūlymas, kuriame nurodyta kaina yra didesnė, bus atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

56. Pirkimo sąlygų 1 priede pateiktoje pasiūlymo formoje nustatyta, kad: 1) 1 lentelėje „Pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ tiekėjai turi pateikti lentelėje nurodytus įkainius, priskiriamus pastoviai išlaidų daliai ir kintamai išlaidų daliai, neviršijančius kiekvienam tokiam įkainiui lentelėje nurodytos maksimalios kainos (įkainio); 2) 2 lentelėje „Bendrosios metinės PA surinkimo ir vežimo paslaugos“ tiekėjai turi pateikti lentelėje nurodytos paslaugos dalies bendrą preliminarią metinę (12 mėn.) kainą, apskaičiuotą pagal 1 lentelėje tiekėjo pasiūlytus atitinkamos paslaugos dalies pastovios išlaidų dalies ir kintamos išlaidų dalies dydžius (įkainius), bei bendrą preliminarią 12 mėn. paslaugų kainą (X); 3) 3 lentelėje „Kitos paslaugos“ tiekėjai turi nurodyti lentelėje nurodytų dviejų paslaugų įkainius ir bendrą preliminarią 12 mėn. paslaugų kainą (Y); 4) tiekėjai turi nurodyti bendrą tiekėjo siūlomą preliminarią 12 mėn. pakuočių atliekų surinkimo, vežimo ir kitų paslaugų kainą, kuri apskaičiuojama kaip bendros preliminarios 12 mėn. PA surinkimo ir vežimo paslaugos kainos (X) ir bendros preliminarios 12 mėn. kitų paslaugų kainos (Y) suma (Eur be PVM); 5) faktinė Pirkimo laimėtojui mokama Pirkimo sutarties kaina priklausys nuo mokėtinos pastovios kainos bei kintamos dalies už faktiškai ištuštintus konteinerius; 6) kartu su pasiūlymu tiekėjai turi pateikti užpildytą pasiūlymo priedą „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“, t. y. paskaičiavimą (2 t., b. l. 183–186).

57. Taigi, dalyvis, norėdamas pretenduoti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, turėjo pateikti pasiūlymą, kuriame nurodyta ne didesnė kaip 119 304 Eur be PVM maksimali bendra metinė (12 mėn.) kaina. Be to, dalyvis, teikdamas pasiūlymą Pirkime, turėjo ne tik užpildyti pasiūlymo formą, bet ir pateikti atsakovei užpildytą pasiūlymo priedą „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“, kuriame pagal lentelėje nustatytas kategorijas turėjo būti pateikti duomenys, reikalingi tiekėjų sąnaudoms įvertinti ir sąnaudos. Šiuo atveju Pirkime taikoma fiksuoto įkainio kainodara, o pasiūlymų dalis, kuri yra vertinama pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, yra tik tiekėjo pasiūlymo 1 lentelėje pasiūlyti pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos dalių įkainiai ir 3 lentelėje pasiūlyti kitų paslaugų įkainiai, kadangi palyginamoji kaina yra nustatoma pagal juos ir atsakovės iš anksto pasiūlymo formoje nurodytas paslaugų apimtis ir apskaičiavimo formules. Tuo tarpu paskaičiavimai dėl tiekėjų išlaidų yra reikalingi būtent perkančiajai organizacijai, kad ši galėtų įsitikinti tiekėjų pasiūlytų įkainių pagrįstumu ir realumu pagal planuojamas patirti sąnaudas.

58. Ieškovė Pretenzijoje nurodė, kad laimėjusios tiekėjos pasiūlymas yra netikslus ir su reikšmingais trūkumais (klaidomis), susijusiais su kainos apskaičiavimu, todėl perkančioji organizacija nepagrįstai trečiojo asmens pasiūlymą pripažino atitinkančiu Pirkimo reikalavimus ir galiausiai įtraukė į pasiūlymų eilę ir paskelbė Pirkimo laimėtoju. Laimėjusios tiekėjos pateiktas paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas neatitinka pasiūlymo kainos duomenų, pasiūlymo kainos pagrindimo lentelė yra su esminiais netikslumais. Paslaugų kainos pagrindimo paskaičiavimo tiek 3 lentelėje „Kitos sąnaudos“, tiek 2 lentelėje „Pelno skaičiavimas“ yra esminių klaidų, o skaičiuodama pasiūlymo kainą UAB „Kauno švara“ tam tikrų išlaidų ir sąnaudų neįskaičiavo. Be to, Pretenzijoje nurodyta, kad UAB „Kauno švara“ pasiūlymo kainos ir kainos pagrindimo lentelės duomenų neatitikimai negali būti paaiškinami ar patikslinami nekeičiant pasiūlymo esmės. Perkančioji organizacija, nustačiusi UAB „Kauno švara“ pasiūlymo kainos ir kainos pagrindimo neatitikimus, turi atmesti UAB „Kauno švara“ pasiūlymą, kitaip būtų pažeisti pamatiniai viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, skaidrumo principai (1 t., b. l. 39–57).

59. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateikė paslaugų kainos, pateiktos šio konkurso sąlygų 1 priede pagrindimo paskaičiavimą bei detaliai nurodė duomenis (1 t., b. l. 65–73). Iš byloje pateikto Sprendimo dėl pretenzijos galima spręsti, kad trečiojo asmens nurodyta kaina ir (ar) įkainiai ir paskaičiavimo lentelėje patekti duomenys nesudarė pagrindo perkančiajai organizacijai trečiojo asmens pasiūlytą kainą ar jos sudedamąsias dalis vertinti kaip neįprastai mažas; perkančioji organizacija laikė, kad trečiojo asmens pasiūlyme buvo įtrauktos visos reikalingos sąnaudos, jos buvo pagrįstos, o ieškovės pateiktus spėliojimus ir interpretacijas dėl trečiojo asmens kainos nepagrįstumo vertino kaip klaidinančius ir visiškai neatitinkančius realybės (1 t., b. l. 59–63).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija, suteikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, kaip reikia apskaičiuoti sąnaudų dydį. Šiuo atveju kiekvienas Pirkimo dalyvis galėjo pasirinkti būtent savo skaičiavimo metodikas. O visi paskaičiavimai iš esmės buvo skirti pačiai perkančiajai organizacijai, kad ši galėtų įsitikinti tiekėjos pasiūlytos kainos pagrįstumu, realumu. Taigi, tai nėra tiekėjų siūlomų paslaugų kainų ir (ar) įkainių dalis, pagal kurią turėtų būti vertinami šie pasiūlymai. Atitinkamai paskaičiavimams ir juose nurodytai informacijai negali būti taikomi tokie tikslumo apribojimai, kokie taikomi pasiūlymo formoje nurodytai kainai ir (ar) įkainiams. Būtent pati tiekėja, siekdama konkurencinio pranašumo, turi teisę įsivertinti ir pasiūlyti savo kainą ar kainą sudarantį įkainį pagal Pirkime nurodytą kainodarą. Šiuo atveju apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad trečiasis asmuo nesugebėtų sumokėti kainą ir (ar) įkainius, nurodytus pasiūlyme, o vien tai, kad trečiasis asmuo pateikė konkurencingesnį pasiūlymą, tuo pačiu prisiimdamas pasiūlytos kainos riziką, savaime pirkimo metu priimto sprendimo nedaro neteisėtu.

61. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo atsiliepime į skundą akcentuoja nagrinėjamos civilinės bylos esminį panašumą į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-789-790/2021 nagrinėtą ginčą. Minėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo viešajame pirkime, kuriame nustatyti iš esmės analogiški reikalavimai dėl mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo Prienų rajono ir Birštono savivaldybės teritorijoje paslaugų įkainių nurodymo ir bendros palyginamosios paslaugų kainos apskaičiavimo pasiūlymo formoje bei paslaugų sąnaudų detalizavimo paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavime. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su trečiojo asmens atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aktualios aplinkybės yra iš esmės panašios į minėtoje byloje vertintas aplinkybes. Pažymėtina, kad minėtoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad tokie paaiškinimai ir patikslinimai, kuriais nėra keičiamos pasiūlymo sąlygos (įskaitant ir tiekėjos pasiūlytus įkainius), bet tik yra tikslinami duomenys, detalizuojantys tiekėjo planuojamas patirti sąnaudas ir pagrindžiantys tiekėjo pasiūlymo pagrįstumą, negali būti vertinami kaip keičiantys iš esmės trečiojo asmens pasiūlymą ar kaip nauja jo teikiama oferta.

62. Taigi, aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad Pirkime buvo taikoma fiksuoto įkainio kainodara, o paskaičiavimai buvo skirti tik perkančiajai organizacijai, kad ši galėtų įsitikinti tiekėjų planuojamomis patirti išlaidomis, jų realumu. Tokiems tiekėjų pateiktiems skaičiavimams ir jose pateikiamai informacijai nėra taikomi tikslumo šalinimo ribojimai. Perkančiajai organizacijai susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymu, kuris neviršijo perkančiosios organizacijos nurodytos maksimalios bendros metinės kainos bei paaiškinimais nekilo abejonių dėl pasiūlytų įkainių pagrįstumo.

63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad trečiojo asmens pasiūlymas visiškai atitinka Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio reikalavimą dėl kainos apskaičiavimo. Apeliantė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad trečiasis asmuo į pasiūlymo kainą ir (ar) įkainius būtų neįtraukęs kokių nors kainos dalių ar neįskaičiavęs sąnaudų, kurias jis planuoja patirti. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

64. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl UAB „Kauno švara“ pasiūlymo klaidų, trečiajam asmeniui į pasiūlymo įkainius ir (ar) kainą ir sąnaudas (pasiūlymą) neįtraukus (neatsižvelgus) visų savo kaip tiekėjo išlaidų, kurias patirs siekiant visiškai ir tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, tačiau su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl neįtrauktų sąnaudų, nurodė, kad tiekėjai pasiūlymo lentelėse nurodo pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos dalių įkainius, kitų paslaugų įkainius, o atsakovė turi įsitikinti tiekėjų pasiūlytų įkainių pagrįstumu ir realumu pagal tiekėjų planuojamas patirti sąnaudas; teikdami pasiūlymus Pirkime tiekėjai turėjo ne tik užpildyti pasiūlymo formą, tačiau taip pat užpildyti ir pateikti atsakovei pasiūlymo priedą „Paslaugos kainos pagrindimo paskaičiavimas“. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad tiekėja nepagrindė pasiūlymo kainos ir sąnaudų apskaičiavimo. Teismo vertinimu, ieškovė taikė savo pasiūlymo kainos ir sąnaudų apskaičiavimo metodiką, kuri nebūtinai turi sutapti su kitų tiekėjų metodikomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino įrodymus ieškovės nurodytų aplinkybių, reikšmingų trečiojo asmens pasiūlymo kainos vertinimo kontekste bei pasisakė dėl visų esminių ieškovės nurodytų argumentų, o apeliaciniame skunde nenurodytos jokios objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes būtų galima vertinti kitaip.

65. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl Pirkimo sąlygų 5.9 papunkčio neaiškumo / dviprasmiškumo nebuvo keliami pretenzijoje, taip pat pirmosios instancijos teisme, kaip to reikalauja VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis, todėl šie argumentai nevertintini ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 423³ straipsnio 3 dalis).

Dėl UAB „Kauno švara“ pasiūlytos neįprastai mažos kainos ir jos (ne)pagrindimo

66. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiojo asmens Pirkimo kaina yra neįprastai maža, tačiau trečiasis asmuo pagrindė Pirkimo kainą.

67. Apeliantės vertinimu, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas ir dėl neįprastai mažos bei ekonomiškai nepagrįstos kainos. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad trečiojo asmens Pirkimo kaina yra neįprastai maža, tačiau nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo pagrindė Pirkimo kainą / įkainius. Trečiasis asmuo nepateikė kainos įrodymų, kurie objektyviai paliudytų kainos duomenų teisingumą ir išlaidų realumą, o atsakovė nepasinaudojo diskrecijos teise ir neįsitikino trečiojo asmens kainos pagrįstumu Pirkime. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliantės argumentais.

68. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus (VPĮ 57 straipsnio 2 dalis).

69. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

70. Be to, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad VPĮ, be 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos, taip pat įtvirtina galimybę pačiai perkančiajai organizacijai konkrečiu atveju spręsti, ar prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina ar sąnaudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020, 61; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020, 53 punktas).

71. Taigi tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023, 35 punktas).

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju nesusiklostė VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta neįprastai mažos kainos prezumpcija.

73. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo vienintelis pasiūlymas, kuris nebuvo atmestas ir kuris buvo įtrauktas į pasiūlymų eilę (1 t., b. l. 38). Tuo tarpu apeliantės pasiūlymas (734 317,20 Eur be PVM) bei kito tiekėjo UAB „Ecoservice“ pasiūlymas (425 398,20 Eur be PVM) buvo atmesti dėl pernelyg didelės ir nepriimtinos kainos, viršijančios Pirkimo sąlygų 2.6 papunktyje nustatytą maksimalią perkančiajai organizacijai priimtiną pasiūlymo kainą (119 304 Eur be PVM) (1 t., b. l. 25). Taigi, atmetus ieškovės ir kito tiekėjo pasiūlymą ir Pirkime likus tik vienam dalyviui, nebeliko galimybės įvertinti, ar trečiojo asmens pasiūlyta kaina ir (ar) įkainiai daugiau nei 30 proc. skiriasi nuo kitų tiekėjų pasiūlytų kainų, ir (ar) įkainių aritmetinio vidurkio. Taigi šiuo atveju trečiojo asmens pasiūlyta kaina nepatenka į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas. Be to, kadangi trečiojo asmens pasiūlymo kaina (118 910,50 Eur be PVM) buvo artima pasiūlymo formoje nustatytiems maksimaliems įkainiams (119 304 Eur be PVM), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ji negali būti laikoma neįprastai maža ar tokia, dėl kurios pagrįstumo atsakovei būtų galėjęs kilti įtarimas ir ji būtų privalėjusi kelti klausimą dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrindimo. Šiuo atveju trečiojo asmens pasiūlymas tik 0,33 proc. pigesnis nei perkančiosios organizacijos nustatytas maksimalus įkainis, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti trečiojo asmens galimybėmis sėkmingai įvykdyti Pirkimo sutartį ir taikyti neįprastai mažos kainos pagrindimo instituto.

74. Taigi, neegzistuojant neįprastai mažos kainos prezumpcijai, perkančioji organizacija turėjo tik diskrecijos teisę, bet ne pareigą, prašyti trečiojo asmens pagrįsti jo pasiūlytą kainą (įkainius) ar nurodytas sąnaudas, jeigu šie būtų pasirodę nepagrįstai maži ir keliantys grėsmę tinkamam Pirkimo sutarties įvykdymui.

75. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad atsakovei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrįstumo, nesąžiningo kainų manipuliavimo, trečiojo asmens negebėjimo įvykdyti Pirkimo sutartį ar pateikto pasiūlymo apimties. Priešingai, trečiasis asmuo pateikė paskaičiavimus, kuriais remiantis perkančioji organizacija galėjo įsitikinti trečiojo asmens siūlomų kainų ir (ar) įkainių pagrįstumu ir realumu bei vertinti, ar šių duomenų pakanka. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 59 punkte, paskaičiavimuose nebuvo duomenų klaidų, kurių pagrindų perkančiajai organizacijai kiltų abejonių dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos ir (ar) įkainių pagrįstumo, nesąžiningumo ar pasiūlymo apimties. Apeliantė neįrodė, kad trečiojo asmens Pirkime siūlomos paslaugos yra nuostolingos. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad trečiojo asmens kaina ir (ar) įkainiai būtų nepagrįsti, ar, kad trečiasis asmuo negalėtų už pasiūlytą kainą ir (ar) įkainius tinkamai įvykdyti Pirkimo sutarties. Vien tik formalus vertinimas, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, negali būti laikomas tinkamu įrodymu vertinant trečiojo asmens kainos ir (ar) įkainių (ne)pagrįstumą.

76. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina Pirkime yra neįprastai maža, tačiau padarė teisingą išvadą, kad trečiasis asmuo pagrindė Pirkimo kainą. Atitinkamai atsakovė neturėjo pareigos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalies ir reikalauti trečiojo asmens pagrįsti jo pasiūlytas kainas ir (ar) įkainius.

Dėl Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 4 punkto reikalavimo

77. Apeliantės vertinimu, trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 4 punkte numatyto kvalifikacijos reikalavimo, kadangi trečiasis asmuo pagrįsti kvalifikacijos reikalavimui nepateikė Pirkimo sąlygose nustatytų ir kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų – nepateikė siūlomo specialisto pasirašyto gyvenimo aprašymo (CV). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

78. Pirkimų sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ lentelės 4 punkte nurodyta, kad tiekėjas turi turėti bent vieną specialistą, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį atliekų surinkimo ar vežimo paslaugų teikimo srityje. Atitiktis šiam kvalifikacijos reikalavimui turėjo būti pagrįsta pateikiant tiekėjo pažymą apie turimus specialistus ir šių specialistų gyvenimo aprašymus (CV) arba sutartis su konsultacines paslaugas aplinkosaugos srityje teikiančia įmone, kurioje dirba aplinkosaugos konsultantas, turintis ne mažesnė kaip 3 metų patirtį atliekų surinkimo teikimo srityje (2 t., b. l. 37–38).

79. Taigi, nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacinio reikalavimo tikslas yra įsitikinti, kad tiekėjo siūlomas specialistas turi 3 metų patirtį atliekų surinkimo ir (ar) vežimo paslaugų srityje. Siekdamas įrodyti savo specialisto atitiktį Pirkimo sąlygų kvalifikacijos lentelės 4 punkte nustatytiems reikalavimams, tiekėjai turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius specialisto patirtį: 1) tiekėjo pažymą apie turimus specialistus ir šių specialistų gyvenimo aprašymus (CV) arba 2) sutartis su konsultacines paslaugas aplinkosaugos srityje teikiančia įmone, kurioje dirba aplinkosaugos konsultantas, turintis ne mažesnė kaip 3 metų patirtį atliekų surinkimo teikimo srityje.

80. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai pateikė pažymą apie specialistus (1 t., b. l. 74). Pažymoje nurodytas vienas specialistas (trečiojo asmens darbuotojas), kurio patirtis Pirkimo dokumentuose reikalaujamoje srityje siekia nuo 2008 m. birželio 19 d. Darbuotojas turi Ekologijos ir aplinkotyros išsilavinimą, magistro laipsnį, dirba Miesto valymo ir atliekų valdymo direktoriaus pareigose, koordinuoja: komunalinių atliekų tvarkymo sritis, pakuočių ir antrinių žaliavų tvarkymo sritis, miesto valymo sritis. Minėtas specialistas įgyvendina tokias sutartis: komunalinių atliekų tvarkymo Kauno mieste paslaugų teikimo sutartis; mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijos šiaurinėje ir pietinėse zonose ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų teikimo sutartis; komposto ir kitų po mechaninio apdorojimo atliekų transportavimo iš Kauno MBA į Kauno regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną paslaugos sutartis; vejų šienavimo Kauno miesto Centro, Šilainių, Vilijampolės, Dainavos, Eigulių, Gričiupio, Petrašiūnų ir Žaliakalnio seniūnijose paslaugų pirkimo sutartis; Kauno miesto gatvių ir kitų plotų valymo ir barstymo, viešųjų tualetų priežiūros paslaugų teikimo sutartis ir daugelį kitų. Taigi, šioje pažymoje tiekėjas pakankamai išsamiai apibūdino siūlomą specialistą, kuris turi reikalaujamą patirtį – nurodė jo vardą, pavardę, išsilavinimą, darbo patirtį, koordinuojamas sritis, taip pat trumpai apibrėžė specialisto vykdytas sutartis.

81. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi, be kita ko, lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principų. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

82. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios pirkimo procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimus), o siekiant viešųjų pirkimų tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 17 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiųjų organizacijų sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo pripažįstama, kad turiningąjį pasiūlymo vertinimo metodą atitinka tokie perkančiųjų organizacijų ir (ar) teismų veiksmai, kai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties sprendžiama atsižvelgiant į su pasiūlymu pateiktų dokumentų visumą, neapsiribojant kurio nors iš pateiktų dokumentų vertinimu ir (ar) nesuteikiant neproporcingos reikšmės kuriam nors iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 34 punktas).

83. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Formalūs netikslumai gali sutrukdyti siekti viešųjų pirkimų tikslų, todėl tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

84. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė teigdama, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 5 priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 4 punkte numatyto kvalifikacijos reikalavimo, trečiojo asmens pasiūlymą ginčijo iš esmės formaliais pagrindais, nepateikdama jokių tiekėjo kvalifikacija paneigiančių aplinkybių, neargumentuodama ir tik abstrakčiai nurodydama, kad trečiasis asmuo nustatytam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti nepateikė vieno iš Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, tai yra specialisto gyvenimo aprašymo (CV). Tokie apeliantės argumentai, sutapatinant reikalavimo atitiktį kvalifikacijos pagrindžiančio dokumento pateikimą su paties asmens kvalifikacijos reikalavimu yra neteisėti ir prieštaraujantys aukščiau nurodytai kasacinio teismo praktikai dėl turiningojo pasiūlymo vertinimo principo viršenybės prieš formalų vertinimą. Pažymėtina, kad pats reikalavimas pateikti kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą svarbus tiek, kiek jis padeda įsitikinti tiekėjo kvalifikacija, todėl ne konkretūs dokumentai lemia tiekėjo kvalifikaciją – jie yra tik priemonė įsitikinti kvalifikacijos atitiktimi. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad laimėjusios tiekėjos nurodyto specialisto kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų.

85. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo abejoti trečiojo asmens pasiūlyto specialisto kvalifikacija. Minėti duomenys buvo pakankami ir perkančioji organizacija, vadovaudamasi turiningojo vertinimo principo reikalavimais, galėjo įvertinti pateikto dokumento turinį ir įsitikinti trečiojo asmens atitikimo specialisto kvalifikacijos reikalavimui. Atsižvelgus į tai, ieškovės argumentai, susiję su tiekėjo kvalifikacijos vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

86. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

87. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

88. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas).

89. Įvertinus bylos procesinį rezultatą, spręstina, kad ieškovė laikytina pralaimėjusi šį ginčą, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, veikęs atsakovės pusėje.

90. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžio, nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.

91. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl 4 691,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo, kurias sudaro: 1) pretenzijų ir medžiagos nagrinėjimas (3 val.); 2) atsiliepimo rengimas (14,5 val.); 3) susipažinimas su dubliku ir papildoma medžiaga, teisinės situacijos analizė (9 val.); 4) tripliko rengimas (8 val.). Iš byloje pateiktos PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovė skaičiavo, kad vienos jos darbo valandos vertė 110 Eur (be PVM) (4 t., b. l. 110–112). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 papunkčiuose nurodytų dydžių tiek už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą (1 799 Eur × 0,1 = 179,9 Eur), tiek už atsiliepimo į ieškinį rengimą (1 799 Eur × 2,5 = 4 497,50 Eur), tiek už tripliko rengimą (1 799 Eur × 1,5 = 2 698,50 Eur). Bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagrindžiantys dokumentai teismui pateikti.

92. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl 11 064,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo, kurias sudaro: 1) prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti rengimas (254,10 Eur); 2) atsiliepimo į ieškinį rengimas (6 225,45 Eur); 3) prašymo pratęsti terminą triplikui pateikti rengimas (139,15 Eur); 4) tripliko rengimas (4 306,39 Eur) ir 5) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas (139,15 Eur) (4 t., b. l. 117–121). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti rengimu, prašymo pratęsti terminą triplikui pateikti rengimu bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimu neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyto dydžio už prašymų pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, triplikui pateikti rengimą bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą (1 799 Eur × 0,4 = 719,60 Eur). Tačiau trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiško reikalavimo, patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į ieškinį rengimu (6 225,45 Eur) viršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje nurodytą maksimalų atlygintiną dydį (1 799 Eur × 2,5 = 4 497,50 Eur) bei susijusios su tripliko rengimu (4 306,39 Eur) viršija Rekomendacijų 8.3 papunktyje nurodytą maksimalų atlygintiną dydį (1 799 Eur × 1,5 = 2 698,50 Eur). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjama byla nėra išskirtinai sudėtinga tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių tyrimo ir vertinimo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo rekomenduojamo maksimalaus bylinėjimosi išlaidų dydžio (žr. šios nutarties 88 punktą).

93. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, iš ieškovės patikslintina, priteisiant 7 728,40 Eur (254,10 Eur + 4 497,50 Eur + 139,15 Eur + 2 698,50 Eur + 139,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

94. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino VPĮ nuostatas bei pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo viešajame pirkime. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

95. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas.

96. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, patikslinant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

97. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

98. Tiek apeliantė, tiek trečiasis asmuo pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

99. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

100. Trečiasis asmuo pateikė teismui duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 608,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas (5 539,38 Eur) ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas (69,58 Eur). Trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur), o bylinėjimosi išlaidos, susijusios su prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimu neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyto maksimalaus priteistino dydžio (1 900,30 Eur × 0,4 = 760,12 Eur). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų, dydis mažinamas iki 2 539,97 Eur (2 470,39 Eur + 69,58 Eur) sumos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų „Kauno švara“ 7 728,40 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“, juridinio asmens kodas 141686027, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, – uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“, juridinio asmens kodas 132616649, naudai 2 539,97 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt devynių eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Romualda JanovičienėŽilvinas TerebeizaAldona Tilindienė