Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lytagra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2167-1070/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lytagra“ ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kada teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą. Nustatytas papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Vienas iš tokių pagrindų yra aplinkybė, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lytagra“, atstovaujama advokato D. M., elektroninėmis ryšio priemonėmis (per EPP), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo G. R. priteisti skolą ir palūkanas. Pateiktame ieškinyje nurodė, kad atsakovui nepateikus paruošiamųjų dokumentų ar neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 507,00 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. 2020 m. sausio 7 d. teisme buvo gautas atsakovo G. R. vardu paduotas atsiliepimas į ieškinį (reg. Nr. DOK-2665), kuriam Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė terminą iki 2020 m. sausio 20 d. pašalinti nurodytus atsiliepimo į ieškinį trūkumus. Taip pat 2020 m. sausio 7 d. rezoliucija nustatytas toks pats terminas atsiliepimui pateikti (reg. Nr. DOK‑2194). Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus atsiliepimo į ieškinį trūkumų ir nepateikus atsiliepimo, atitinkančio įstatymo keliamus reikalavimus, Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi jo atsiliepimą į ieškinį laikė nepaduotu ir tą pačią dieną buvo priimtas teismo sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai. Ieškovė, po sprendimo už akių priėmimo, 2020 m. sausio 30 d. teismui pateikė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 816,75 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2020 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LW 2020/1021 kartu su ataskaita ir 2020 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymą, reg. Nr. DOK-14401). Ieškovė, teikdama atskirąjį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jos pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atmestas.

13. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

15. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo 507,00 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos jų nepateikė. Byloje kartu su ieškiniu pateiktas tik žyminį mokestį ir jo dydį pagrindžiantys įrodymai, t. y. 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymai (reg. Nr. CBP-24506). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, ieškovės ieškinyje nurodytą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, vertinti ne kaip kitaip, kaip tik toje apimtyje, kurioje buvo pateikti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad papildomu sprendimu gali būti pašalinamas specifinis teismo sprendimo trūkumas – sprendimo nevisapusiškumas, t. y. papildomo sprendimo esmė yra ta, jog juo taisomos teismo sprendime padarytos klaidos (CPK 277 straipsnis). Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, neišsprendė ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. egzistavo procesinio sprendimo trūkumas, kurį siekiant pašalinti, būtų pagrindas byloje priimti papildomą sprendimą.

17. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pozicija, kad ji negalėjo nuspėti, jog teismas, esant pačios ieškovės prašymui, šioje byloje 2020 m. sausio 27 d. priims teismo sprendimą už akių, ir, dėl to iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, yra subjektyvaus pobūdžio ir iš esmės nulemta ieškovės ir jos atstovo rūpestingumo ir atsakingumo stokos. Jau minėta, kad ieškovė ieškinyje buvo išreiškusi valią, jog atsakovui nepateikus paruošiamųjų dokumentų ar neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, priimti sprendimą už akių. Taigi, ieškovė turėjo suvokti, kad atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas gali priimti sprendimą už akių. Juolab, kad apie sprendimo už akių priėmimo laiką nei viena bylos šalys nėra informuojamos atskiru pranešimu, priešingai nei tai yra teigiama atskirajame skunde, nes tokio informavimo įstatymų leidėjas nenustatė – sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnis).

18. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 13 d., priimtas – 2019 m. lapkričio 25 d. (pagal pateiktą ataskaitą, ieškinio parengimo išlaidos yra susidariusios 2019 m. spalio 21 d.), tuo tarpu PVM sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas išrašyta tik 2020 m. sausio 28 d., apmokėta – 2020 m. sausio 29 d., t. y. jau po sprendimo už akių priėmimo, žinant aplinkybę, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra patenkinti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme realiai patyrė jau po bylos išnagrinėjimo, t. y. jau po sprendimo už akių priėmimo, todėl šių išlaidų priteisti nėra jokio pagrindo. Ieškovė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios įrodytų, kad ji neturėjo galimybės pateikti teisinės pagalbos išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė. Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktos ataskaitos, dalis ieškovės nurodytų atstovavimo išlaidų (prašymo rengimo išlaidos) yra susidariusios byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki pateikiant ieškinį šioje byloje.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, jog bylą ieškovė inicijavo elektronine forma, tai reiškia, jog ieškovė (jos atstovas) elektroninėje byloje turi galimybę sekti bylos eigą, bet kada prisijungdama prie informacinės sistemos ir matydama, kokie veiksmai byloje atliekami. Be to, ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato ir advokato padėjėjo, ir ieškinyje prašiusi priimti sprendimą už akių, jei būtų įstatyme tam numatyti pagrindai, turėjo žinoti ir žinojo apie sprendimo už akių priėmimo procesą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ir bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes. Advokato atstovaujama ieškovė, prašydama teismo priimti sprendimą už akių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo atveju, negali nesuprasti, jog ji privalės teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus teikti be nepagrįsto uždelsimo. Be to, atsakovo G. R. vardu teisme buvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, kuriam Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė terminą iki 2020 m. sausio 20 d. pašalinti nurodytus atsiliepimo į ieškinį trūkumus. Nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, atsiliepimas bus laikomas nepaduotu. 2020 m. sausio 7 d. rezoliucija atsakovui taip pat buvo nustatytas terminas iki 2020 m. sausio 20 d. pateikti atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį įstatymo jam keliamus reikalavimus. Terminas suėjo 2020 m. sausio 20 d., atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nustatytų trūkumų neištaisė, tuo tarpu sprendimas už akių priimtas tik 2020 m. sausio 27 d. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė, turėdama prieigą prie elektroninės bylos kortelės, turėjo objektyvias galimybes domėtis bylos eiga ir numanyti, kad atsakovui nepašalinus trūkumų, teismas gali priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą priimti papildomą sprendimą, priteisiant jai jos nurodytas atstovavimo išlaidas.

20. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad kitose apeliacinės instancijos teismo nagrinėtose bylose, kurių racio decidenti sutampa su šios bylos aplinkybėmis, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, pateiktos po sprendimo už akių priėmimo, laikomos pagrįstos, sąžiningos ir teisingos, todėl pilnai kompensuotos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1345-464/2018; 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-381/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-479-459/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-180/2017 ir kt.).

21. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog šiuo atveju ieškovės atskirajame skunde nurodytoje byloje padaryti išaiškinimai yra taikytini ir ginčo situacijai, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa. Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu tebuvo pateikusi žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu kitų išlaidų dydį ir realumą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, kadangi iš esmės tokių įrodymų net nebuvo. Realiai prašomas priteisti atstovavimo išlaidas atsakovė turėjo jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. jau po sprendimo už akių priėmimo. Tuo tarpu ieškovės nurodomų bylos faktinių aplinkybių esminis skirtumas nuo nagrinėjamos bylos yra tas, kad minėtose bylose šalių turėtos išlaidos susidarė dar prieš priimant sprendimą už akių (PVM sąskaitos faktūros išrašytos bei apmokėtos dar iki sprendimo už akių priėmimo). Kadangi ginčo situacija nėra analogiška jau išnagrinėtose bylose buvusioms situacijoms, todėl teismo jau anksčiau kitose bylose padaryti išaiškinimai šiuo konkrečiu atveju netaikytini.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pakankamai gausi teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2930-661/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-327-538/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-7-560/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-446-555/2019; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-196-924/2019, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2209-657/2017 ir kt.), kuria taip pat buvo sprendžiami prašymai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tuo atveju, kai išlaidos turėtos po teismo sprendimo už akių priėmimo, ir kuria prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atmesti.

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl ieškovės AB „Lytagra“ atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Ieškovės AB „Lytagra“ atskirojo skundo netenkinus, apeliacinės instancijos teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.