Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Tubus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20751-848/2018 pagal ieškovės UAB „Tubus“ ieškinį atsakovei UAB „Lidira“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2018 m. spalio 8 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovės 12 392,41 Eur skolą, 6 003,17 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 872,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. spalio 17 d. gautas ieškovės atstovo prašymas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo: 66,00 Eur advokato išlaidų pagal 2018 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitą faktūrą, 192,00 Eur advokato išlaidų pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. sąskaitą faktūrą, 38,00 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 76,00 Eur vykdymo išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei 144,00 Eur papildomų advokato išlaidų už šio prašymo surašymą pagal 2018 m. spalio 12 d. sąskaitą faktūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

14. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kaip nurodoma teismų praktikoje, toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

15. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl 402 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas įvertino ieškovės atstovo nurodomas priežastis, kuriomis buvo grindžiamas prašymas dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo.

16. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nežinojo, kad būtent 2018 m. spalio 8 d. bus priimtas sprendimas už akių, dėl to nespėjo teismui pateikti prašymo dėl patirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju apeliantas bylinėjimosi išlaidų dydį bei faktą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą iki sprendimo už akių priėmimo iš esmės grindžia tuo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos bei sumokėtos advokatui jau po ieškinio pateikimo teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo.

17. Nagrinėjamu atveju ieškinys pirmosios instancijos teisme elektroninių ryšių priemonėmis buvo gautas 2018 m. liepos 17 d., atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. rugsėjo 20 d., o sprendimas už akių byloje priimtas 2018 m. spalio 8 d. Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad ieškovė iki teismo sprendimo priėmimo buvo pateikusi įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 452 Eur žyminis mokestis ir 420 Eur išlaidos advokato pagalbai už ieškinio parengimą. Šios išlaidos ieškovei buvo priteistos 2018 m. spalio 8 d. sprendimu už akių. Daugiau duomenų apie ieškovės šioje byloje iki teismo sprendimo priėmimo patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikta nebuvo.

18. Apeliantas prašymą, kartu su jį pagrindžiančiais įrodymais, dėl patirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui pateikė tik 2018 m. spalio 17 d., t. y. po sprendimo už akių priėmimo. Sąskaita faktūra 66 Eur sumai už vykdomojo dokumento pateikimą vykdymui išrašyta 2018 m. rugpjūčio 18 d., apmokėta – 2018 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. sąskaita faktūra už išlaidas, susijusias su taikos sutarties projekto parengimu, informacijos paieška, konsultacijomis dėl proceso eigos, apmokėta – 2018 m. rugsėjo 26 d. Ieškovė spręsdama jų nepateikti iš karto po apmokėjimo, pati prisiėmė riziką pasekmių, kurios kilo nagrinėjamu atveju.

19. Kritiškai vertintina ta aplinkybė, kad ieškovė (jos atstovas) nežinojo, kad byloje bus priimtas sprendimas už akių, dėl to nespėjo teismui pateikti prašymo dėl patirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, ir ieškinyje prašiusi priimti sprendimą už akių, turėjo žinoti ir žinojo apie sprendimo už akių priėmimo procesą ir bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes. Ieškovės atstovas būdamas profesionalus teisininkas ir žinodamas sprendimo už akių priėmimo galimybes bei pasekmes, turėjo pakankamai laiko pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus dar iki sprendimo už akių priėmimo, kadangi kaip nustatyta aukščiau, dalis bylinėjimosi išlaidų (66 Eur) apmokėta 2018 m. rugpjūčio 21 d., kitos (192 Eur) 2018 m. rugsėjo 26 d.

20. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad dalis ieškovės patirtų išlaidų (144 Eur) buvo patirtos jau po bylos išnagrinėjimo (2018 m. spalio 10 d.), t.y. bylos nagrinėjimo metu ieškovė šių išlaidų nebuvo patyrusi, todėl priteisti jas iš atsakovės nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 20 d. sąskaitoje faktūroje nurodytų ieškovės patirtų išlaidų (išlaidos, susijusias su taikos sutarties projekto parengimu, informacijos paieška, konsultacijomis dėl proceso eigos) pagrįstumas ir būtinumas nagrinėjamoje byloje abejotinas. Byla išnagrinėta atsakovei būnant visiškai neaktyviai, t.y. byloje nepateikus ne tik atsiliepimo, bet apskritai jokių prašymų/pranešimų, nesant jokių duomenų, kad byloje buvo siekiama ginčą užbaigti taikiai, ar, kad iškėlus bylą teisme ieškovei buvo reikalinga spręsti iškilusius teisinius klausimus, kurių išsprendimui buvo būtina advokato pagalba.

21. Pažymėtina ir tai, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas pačios ieškovės prašymu, pareikštu teismui pateiktame ieškinyje, ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (užvesta elektroninė byla), duomenys apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovei (2018 m. rugsėjo 20 d.) teismų informacinėje sistemoje LITEKO pateikti 2018 m. rugsėjo 25 d., CPK 285 straipsnio 6 dalyje reglamentuota per kiek laiko ir kokia tvarka turi būti išsprendžiamas klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu per nustatytą terminą nėra pateikiamas atsiliepimą į ieškinį.

22. Taigi ieškovė elektroninėje byloje turi galimybę sekti bylos eigą, bet kada prisijungdama prie informacinės sistemos ir matydama, kokie veiksmai byloje atliekami. Ieškovė neįrodinėjo, jog egzistavo objektyvios kliūtys pasidomėti bylos eiga, išsiaiškinti, kada sueina terminas atsiliepimui pateikti, pasitikslinti, ar atsiliepimas buvo pateiktas, ir taip iš anksto sužinoti, jog byloje bus priimtas sprendimas už akių.

23. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas byloje turėjo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-479-459/2018, pateiktais išaiškinimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip ir nurodo pats ieškovės atstovas, šioje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra visiškai identiškos su nagrinėjamoje byloje nustatytomis. Be to, teismų praktikoje yra priimta ne viena nutartis, kuriomis prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atmesti (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-966-260/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-281-613/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2209-657/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-922-942/2017 ir kt.).

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, jog nebuvo galimybės pateikti teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, be to, iki sprendimo už akių priėmimo ieškovės atstovas turėjo pakankamai laiko pateikti teismui teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus.

25. Teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi priteisdamas 76 Eur išlaidų antstoliui už pateiktą vykdomąjį dokumentą, patirtų 2018 m. rugpjūčio 21 d., turėjo priimti papildomą sprendimą ir dėl ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį atmesdamas ieškovės prašymą priteisti papildomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.