Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauremsta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-153027-955/2017, kuria buvo netenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, kai byla yra baigiama sprendimu už akių.Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodė, kad teismas nevertino tų aplinkybių, jog ieškovė neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio surašymą pagrindžiančių dokumentų, nes nebuvo informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su 2017 m. sausio 17 d. Ieškinyje nurodė, jog sutinka dėl sprendimo už akių priėmimu. Atsakovei pateikus prieštaravimus, ieškovė reiškė prašymus dėl dokumentų išreikalavimo, teikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir prašė priteisti papildomas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. birželio 13 d. teismui pateikė turėtas išlaidas (250,00 Eur už atsiliepimo parengimą) patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir 2017 m. birželio 30 d. priėmė pakartotinį sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino. Taigi, bylos nagrinėjimas iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas, pasibaigė 2017 m. birželio 30 d. Nagrinėjamoje byloje susiklostė iš esmės kitokia situacija. Byla buvo užbaigta sprendimo už akių priėmimu. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, privaloma sąlyga sprendimui už akių atsakovo atžvilgiu priimti yra ieškinyje ieškovo aiškiai išreikštas prašymas, kad, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, būtų priimtas sprendimas už akių. Ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra privalomas ieškinio elementas. Įpareigojimas dar ieškinyje pateikti savo poziciją aptariamu klausimu nelaikytinas formalumu. Ieškovas jau formuluodamas ieškinį privalo apsispręsti, ar jis sieks sprendimo už akių priėmimo, o kartu ir prisiimti su tuo susijusias teisines pasekmes. Būtent atsižvelgiant į tai, jog sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu gali būti priimtas tik ieškovo prašymu, CPK 285 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtinė taisyklė, pagal kurią klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Reikšmingas šiuo aspektu yra ir CPK 98 straipsnio reglamentavimas, pagal kurį atlyginamos tik išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, t. y. profesionalaus teisininko, teikiamas atstovavimo paslaugas. Advokato atstovaujamas ieškovas, prašydamas teismo priimti sprendimą už akių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo atveju, negali nesuprasti, jog jis privalės teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus teikti be nepagrįsto uždelsimo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip formalius, teisinio reglamentavimo neatitinkančius atskirojo skundo argumentus, kad ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvo apribotos dėl to, jog ieškovė nesitikėjo, kad bus priimtas sprendimas už akių, jai nebuvo apie klausimo nagrinėjimą pranešta iš anksto.Ieškovė, nuo pat bylos iškėlimo buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, ir ieškinyje prašęs priimti sprendimą už akių, turėjo žinoti ir žinojo apie sprendimo už akių priėmimo procesą ir bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes. Aplinkybės apie ieškovo vykdomų mokėjimų specifiką, lakinus finansinius sunkumus ir operatyvų sprendimo už akių priėmimą negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ieškovė neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos – ieškovė turėjo galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priimti sprendimą už akių, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito procesinio dokumento, jau atlikęs mokėjimą už suteiktas atstovavimo paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, jog išlaidas už ieškinio surašymą patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė nei su ieškiniu, nei su atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus, nei su papildomais prašymais, kuriuos teikė teismui, nors matė ir žinojo, jog teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu taip pat nebuvo priteisęs bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą. Prašomos priteisti išlaidos buvo sumokėtos tik 2017 m. liepos 3 d., t. y. jau po sprendimo už akių priėmimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė iniciavo bylą elektronine forma. Ieškovas elektroninėje byloje turi galimybę sekti bylos eigą, bet kada prisijungdamas prie informacinės sistemos ir matydamas, kokie veiksmai byloje atliekami. Ieškovė neįrodinėjo, jog egzistavo objektyvios kliūtys pasidomėti bylos eiga, išsiaiškinti, kada sueina terminas atsiliepimui pateikti, pasitikslinti, ar atsiliepimas buvo pateiktas, ir taip iš anksto sužinoti, jog byloje bus priimtas sprendimas už akių. Atskirajame skunde ieškovė taip pat cituoja apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis nuspręsta tenkinti ieškovų prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą net ir tuo atveju, kai išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui pateikiami po sprendimo už akių priėmimo. Vertinant šį skundo motyvą dėmesys atkreiptinas į tai, jog ieškovė dirbtinai atrinko jai parankius teismų praktikos pavyzdžius, nors kitose bylose buvo priimta visa eilė nutarčių, kuriomis prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atmesti (Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1721-153/2012; 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-529-436/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1161-275/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-922-942/2017). Atskirajame skunde nėra paaiškinama, kuo (neskaitant to, jog bylos taip pat užbaigtos sprendimo už akių priėmimu) ieškovės cituojamų bylų faktinės aplinkybės buvo panašios į tas, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.