Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės atstovo advokato K. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties atsisakyti priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14365-769/2017 pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl avanso ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Ginčo esmė – teismo nutarties atsisakyti priimti papildomą teismo sprendimą teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 263 str.).CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Tik nesant tokių pagrindų papildomas sprendimas negalimas.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą, nenustatęs apelianto nurodyto pagrindo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.) – teismo sprendimo trūkumo dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad sprendimo priėmimo stadijoje neturėjo pagrindo svarstyti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes nebuvo pateikta bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-12-15 sprendimu už akių išsprendė žyminio mokesčio priteisimo klausimą, tačiau nenagrinėjo ir nesprendė dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Įstatymo draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas faktines aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).Nagrinėjamu atveju nors ieškovas iki priimant sprendimą už akių nepateikė teismui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai pagrindžiančių duomenų, tačiau ši aplinkybė negali būti teisinis pagrindas neatlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, nes toks reikalavimas buvo nurodytas ieškinyje. Vadovaujantis CPK nuostatomis, priimant sprendimą už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka apie posėdį šalių iš anksto neinformuojant, kas reiškia, kad neturėdamas informacijos apie posėdžio datą ir laiką, apeliantas neturėjo galimybės pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl sutiktina su apelianto argumentais, jog jis įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė dėl to, jog nežinojo, kad atsakovė nepateiks atsiliepimo ir teismas priims sprendimą už akių. Tokios aplinkybės turėjo būti laikomos reikšmingomis, sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste turi būti taikytas CPK 277 str. ir priimtas papildomas teismo sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o jų dydį pagrindžiantys dokumentai nepateikti vien dėl to, kad ieškinys buvo patenkintas priimant sprendimą už akių.Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas galėjo dokumentus, patvirtinančius išlaidas, pateikti anksčiau, teisiškai nepagrįstas, nes pateikti tokius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje bylo­je Nr.2-327-180/2017).Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu yra pateik­tas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlygi­nimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedaly­vaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-582/2009; 2015-04-29 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-256-684/2015). Esminis dalykas – šių išlaidų ryšys su byla. Tai patvirtina mokėjimo nurodymo paskirtis „AS Nr. 2017-154, TPS Nr. 2017-154“, t. y. ieškovės su advokatais K. G. ir H. M. sudarytos atstovavimo sutarties numeris. Šis numeris taip pat nurodomas ir pateikiamos sąskaitos grafoje „Paslaugų pobūdis“. Sąskaita išrašyta būtent ieškovės vardu, o jos paskirtyje aiškiai nurodoma, kad sąskaita išrašyta pagal 2017-08-25 atstovavimo sutartį AS Nr. 2017-154 ir 2017-08-25 teisinių paslaugų sutartį TPS Nr. 2017-154. Todėl esant šioms sąsajoms tarp išrašytos sąskaitos, atstovavimo sutarties, mokėjimo nurodymo, nėra pagrindo abejoti, kad šiuo mokėjimo nurodymu yra apmokėta būtent ieškovei išrašyta sąskaita už teisinę pagalbą: mokėjimo nurodymas atliktas vos po kelių dienų nuo sąskaitos išrašymo, mokėjimo nurodymo suma atitinka sąskaitos sumą, mokėjimo nuro­dymo paskirtyje nurodytas būtent su ieškove advokatų sudarytos atstovavimo sutarties numeris.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2017-08-28 sąskaita 1 500,00 Eur sumai yra išrašyta už atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl atskirti, kiek realiai ieškovei kainavo advokato paslaugos surašant ieškinį, nustatyti neįmanoma, nes teismui buvo pateikta pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo būtent siekiant atskirti, kiek ieškovei kainavo ieškinio surašymo paslauga, pažymoje nurodoma, kad surašant ieškinį buvo suteikta paslaugų už 2 044,00 Eur. Nepaisant to, ieškovė neprašė priteisti daugiau, nei faktiškai sumokėta atstovui, t. y. 1 500,00 Eur. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė atsisakyti priimti papildomą sprendimą, skundžiama teismo nutartis iš esmės formalizuota, priimta neįsigilinus į reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidžiant esmines procesines teisės nuostatas bei bendruosius teisingumo ir protingumo principus (CPK 337 str. 1 d. 3 p.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip neteisėta ir nepagrįsta, naikintina ir prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-12-20 nutartį panaikinti ir prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.