- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-966-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24239-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Transtora“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr.e2-3526-962/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transtora“ dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Transtora“ 223,61 Eur turtinės žalos atlyginimą, 12,57 Eur kompensacines palūkas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei UAB „Transtora“ per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai patenkino ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Transtora“ 223,61 Eur draudimo išmoką, 12,57 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (236,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. vasario 21 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašė priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3526-962/2018 ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apmokant už advokato paslaugas.
Ieškovė prašyme nurodė, kad bylos šalims nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka bus išnagrinėta byla, dėl tos priežasties ieškovės atstovė advokato padėjėja I. V. neturėjo galimybės iki sprendimo už akių priėmimo pateikti teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Pateikdama ieškinį teismui atstovė šiais dokumentais nedisponavo, nes sąskaitą faktūrą išrašė ir apmokėjimą už paslaugas gavo Advokatų profesinė bendrija Dumbliauskas ir partneriai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Teismas nustatė, kad priimant 2018 m. sausio 31 d. sprendimą už akių, bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas – ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus dokumentus, t. y. 15 Eur žyminis mokestis. Kitų duomenų, pagrindžiančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas nenustatė.
Teismas nurodė, kad ieškovės atstovės nurodyta aplinkybė, jog pateikdama ieškinį teismui atstovė nedisponavo teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančiais dokumentais, nes sąskaitą faktūrą išrašė ir apmokėjimą už paslaugas gavo Advokatų profesinė bendrija Dumbliauskas ir partneriai, nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ieškovė neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teisinės pagalbos išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nurodė, jog prašomos priteisti išlaidos buvo apmokėtos 2018 m. sausio 4 d., procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2018 m. sausio 11 d., sprendimas už akių priimtas 2018 m. sausio 31 d., todėl laikė, jog iki sprendimo už akių priėmimo ieškovės atstovė turėjo pakankamai laiko pateikti teismui teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Teismas pažymėjo, jog ieškovė inicijavo bylą elektronine forma, todėl elektroninėje byloje turėjo galimybę sekti bylos eigą, bet kada prisijungdama prie informacinės sistemos ir matydama, kokie veiksmai byloje atliekami. Ieškovė neįrodinėjo, jog egzistavo objektyvios kliūtys pasidomėti bylos eiga, išsiaiškinti, kada sueina terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, pasitikslinti, ar atsiliepimas buvo pateiktas, ir taip iš anksto sužinoti, jog byloje gali būti priimtas sprendimas už akių.
Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pažeidė teisingumo ir ieškovės teisėtų lūkesčių principus bei nevertino susiklosčiusių aplinkybių, kas turėjo esminės įtakos nepagrįstos nutarties priėmimui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė ar jos atstovai negalėjo žinoti, kada teismas nagrinės bylą, koks bus pasirinktas bylos nagrinėjimo būdas – žodinis procesas, organizuojant posėdį ir į ji kviečiant proceso dalyvius, ar rašytinis procesas. Net ir kitai proceso šaliai nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę organizuoti parengiamąjį teismo posėdį, o ne iš karto priimti sprendimą už akių. Be to, apie posėdžio, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo priimtas sprendimas už akių, datą ir laiką LITEKO VEP posistemyje nebuvo pateikta jokios informacijos. Šios aplinkybės lėmė, kad ieškovės atstovė advokato padėjėja I. V., net ir domėdamasi procesu, objektyviai negalėjo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą pagrindžiančių įrodymų, kadangi ji negalėjo numatyti teismo procesinių veiksmų eigos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo. Atsakovei UAB „Transtora“ nepateikus atsiliepimo į ieškovės ieškinį bei ieškovei prašant, Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą už akių ir iš atsakovės ieškovei priteisė 223,61 Eur draudimo išmoką, 12,57 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (236,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį. Po to, kai teismas byloje priėmė sprendimą už akių, ieškovė pateikė prašymą priimti byloje papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo netenkino, remdamasis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išlaidos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kaip nurodoma teismų praktikoje, toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
Nustatyta, kad apeliantė tokios galimybės – pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos – neturėjimą motyvuoja tuo, kad jai nebuvo žinoma apie sprendimo už akių byloje priėmimą.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas pačios apeliantės prašymu, pareikštu teismui pateiktame ieškinyje, taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog apeliantė galėjo ir turėjo numanyti, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas visų pirma spręs jos ieškinyje pareikštą prašymą dėl sprendimo už akių byloje priėmimo (CPK 285 straipsnio 1 dalis). CPK nėra nustatyta teismui pareiga apie sprendimo už akių priėmimą iš anksto informuoti šalis. CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.
Be to, prašomas priteisti išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti apeliantė patyrė dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kadangi ieškovės prašymas dėl trūkumų šalinimo Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas 2017 m. gruodžio 28 d., todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė neturėjo galimybės pateikti jos patirtų išlaidų už advokato padėjėjos teikiamą teisinę pagalbą dydį patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas pačios apeliantės prašymu, bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančiais dokumentais apeliantė disponavo dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. ieškinys priimtas 2018 m. sausio 5 d., o sąskaita už ieškinio surašymą išrašyta 2017 m. gruodžio 13 d., jos apmokėjimo terminas nustatytas iki 2017 m. gruodžio 20 d., teismas sprendžia, kad sprendimo už akių priėmimas neturėjo jokios įtakos apeliantės galimybei pagal CPK 98 straipsnio nuostatas pateikti teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus.
Atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-829-196/2015, kurioje, apeliantės teigimu, pateikti išaiškinimai yra aktualūs, kadangi joje nuspręsta tenkinti ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą net ir tuo atveju, kai išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui pateikiami po sprendimo už akių priėmimo. Vertindamas šį atskirojo skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas mano, jog apeliantė nurodo jai palankią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kadangi kitose bylose yra formuojama ir kitokia teisminė praktika, kuria prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atmestas, akcentuojant, jog po išlaidų apmokėjimo praėjęs laikas patvirtina nepagrįstą, nepateisinamą ieškovo pasyvumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-922-943/2017). Atskirajame skunde nėra paaiškinama, kuo (neskaitant to, jog byla taip pat užbaigta sprendimo už akių priėmimu) ieškovės cituojamos civilinės bylos faktinės aplinkybės buvo panašios į tas, kurios susiklostė nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas reikšminga pripažino aplinkybę, jog ieškovė iniciavo bylą elektronine forma. Nesutikti su šia teismo pozicija pagrindo nėra. Ieškovė elektroninėje byloje turi galimybę sekti bylos eigą, bet kada prisijungdama prie informacinės sistemos ir matydama, kokie veiksmai byloje atliekami. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo galimybę matyti, jog atsakovei 2018 m. sausio 5 d. rezoliucija nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, elektroninėje sistemoje jau 2018 m. sausio 2 d. buvo įkelta skaitmenizuota procesinių dokumentų įteikimo pažyma, patvirtinanti, kad ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei įteikti 2018 m. sausio 11 d. Todėl, būdama atidi ir rūpestinga bei domėdamasi bylos eiga, ieškovė bet kuriuo metu galėjo prisijungti prie EPP sistemos ir sužinoti, jog atsiliepimas į ieškinį nepateiktas. Ieškovė neįrodinėjo, jog egzistavo objektyvios kliūtys pasidomėti bylos eiga, išsiaiškinti, kada sueina terminas atsiliepimui pateikti, pasitikslinti, ar atsiliepimas buvo pateiktas, ir taip iš anksto sužinoti, jog byloje bus priimtas sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį ir į tą aplinkybę, jog jos pasyvumą ir subjektyvų nesidomėjimą bylos eiga, o kartu ir ženkliai platesnes galimybes laiku pateikti atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, patvirtina ir faktas, jog dėl teismo nustatyto termino ieškinio trūkumų šalinimui, ieškovė turėjo galimybę bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus teismui pateikti jau 2017 m. gruodžio 28 d., tačiau to nepadarė.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.