- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1516-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18829-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lytagra“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8037-1070/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lytagra“ ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lytagra“ 2019 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo G. R. 14 677,62 Eur skolą pagal 2017 m. kovo 1 d. serviso lygio sutartį, taip pat 7 335,89 Eur skolą ir 531,79 Eur palūkanas pagal 2018 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. šalys sudarė serviso lygio sutartį L. A. automatinei melžimo sistemai kartu su papildomais priedais, kuria buvo susitarta, kad ieškovė teiks atsakovui serviso, techninės priežiūros paslaugas ir remonto darbus, o atsakovas apmokės už suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovė atliko sutartyje sulygtas paslaugas, išrašė 42 PVM sąskaitas faktūras dėl bendros 16 385,84 Eur sumos, pateikė jas apmokėti atsakovui. Be to, 2018 m. gegužės 9 d. atsakovui buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra dėl 1 536,70 Eur sumos, 2019 m. vasario 27 d. – kreditinė PVM sąskaita faktūra dėl 171,52 Eur sumos, kurių pagrindu atsakovo bendra skola buvo sumažinta 1 708,22 Eur. Atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, neapmokėjo pateiktų sąskaitų faktūrų, liko skolingas ieškovei 14 677,62 Eur sumą. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė nutraukė serviso lygio sutartį. Taip pat šalys 2018 m. birželio 5 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su priedais, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui naują (duomenys neskelbtini) tolimosios distancijos karvių identifikavimo sistemą (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti prekę ir sumokėti už ją pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Šalys susitarė, kad atsakovas turi sumokėti už prekę per 15 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovui nesumokėjus pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punkte nurodytos kainos ar bet kurios jos dalies nurodytu terminu, atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovei 7 proc. dydžio metines palūkanas nuo likusios nesumokėtos sumos. 2018 m. rugpjūčio 3 d. perdavimo-priėmimo aktu šalys patvirtino, jog prekė atsakovui buvo perduota , jis neturėjo jokių pretenzijų ieškovei dėl to. 2018 m. rugpjūčio 3 d. atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl 7 335,89 Eur sumos, tačiau iki ieškinio pateikimo teisme ši suma nebuvo sumokėta ieškovei. Atsakovas vėlavo atsiskaityti pagal pirkimo-pardavimo sutartį 378 dienas, todėl ieškovė prašo priteisti iš jo ir 531,79 Eur palūkanas. Atsakovas, tinkamai neįvykdęs savo sutartinių prievolių, liko skolingas ieškovei bendrą 22 545,30 Eur sumą, o atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, laikė, jog iš jo turi būti priteistos ir procesinės 6 proc. dydžio metinės palūkanos.
3. Atsakovui G. R. nepateikus teismui atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės AB „Lytagra“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo G. R. ieškovei 14 677,62 Eur skolą pagal 2017 m. kovo 1 d. serviso lygio sutartį, 7 335,89 Eur skolą ir 531,79 Eur palūkanas pagal 2018 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 890, iš viso – 22 545,30 Eur, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (22 545,30 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 507 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovas G. R. 2020 m. vasario 17 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuose prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad ieškovė nebendrauja ir nebendradarbiauja su juo. Atsakovas pats turėjo kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, dėl ieškovės netinkamo bendradarbiavimo teikiant produkciją atsakovui bei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas buvo kažkiek skolingas ieškovei, jos darbuotojai žadėjo palaukti skolos, tačiau nesulaukę skolos sumokėjimo, ryžtingai pradėjo reikalauti sumokėti skolą. Be to, ieškovės produkcija turėjo įeiti į melžimo įrangą, kurią atsakovas įsigijo per projektą, remiamą Europos Sąjungos. Vykdant Europos Sąjungos projektus mokėjimo prašymo terminai yra labai griežti, t. y. už kiekvieną dieną skaičiuojami 1 proc. delspinigiai nuo bendros projekto sumos (t. y. 4 000 Eur į dieną). Atsakovas, nebūdamas techniniu specialistu, tik vėliau, po kurio laiko, kai sistema neveikė tinkamai, sužinojo apie tai, kad buvo įdėti seno pavyzdžio responderiai, nes robotizuoto melžimo technologijos yra pakankami naujos, sudėtingos. Ieškovė pasinaudojo tuo, nes žinojo, kad spaudžia Europos Sąjungos projekto terminai, todėl sudėjo senus responderius. Tik po to, kai šie responderiai neatliko savo funkcijų taip, kaip turėjo atlikti, atsakovas išsiaiškino šiuos faktus ir pradėjo reikšti pretenzijas. Tačiau ieškovė ir toliau elgėsi neteisėtai, pasinaudojusi padėtimi dėl skubių rekonstrukcijų atsakovo ūkyje, pasiūlė, pasak jos, labiau priimtiną problemos sprendimą – pakeisti senus responderius naujais. Tačiau, atsakovo nuomone, nauji responderiai turėjo būti įdėti nuo pat pradžių. Ieškovės atstovai nurodė, kad jie įvertins senus responderius, o už naujų responderių įdiegimą atsakovui reikės primokėti nedidelę sumą – kainų skirtumą, nes nauji responderiai yra brangesni. Atsakovas neturėjo kitos išeities, kaip sutikti su ieškovės pasiūlymu pakeisti senus responderius į naujus, nes kitaip robotas neveikė, o atsakovas dėl to būtų turėjęs didelių nuostolių. Kai atsakovui buvo pateikta sąskaita faktūra, jis suprato, kad buvo apgautas ieškovės. Atsakovas neturėjo patirties, todėl ieškovės darbuotojai suklaidino jį, vietoje naujų responderių pateikę senus, kurie negalėjo atlikti savo funkcijų. Skirtumai tarp naujų ir senų responderių yra ženklūs, nes nauji responderiai veikia 500 m atstumu realiu laiku. Tai reiškia, kad galima stebėti telyčių rujos tikimybę, kada veršiuosis užtrūkusios karvės bei telyčių ir užtrūkusių karvių sveikatingumą, ko negali padaryti senieji responderiai, nes jie veikia tik karvei įėjus į robotą. Telyčios ir užtrukusios karvės neina į robotą melžtis, nes jos neduoda pieno. Ieškovės atstovai turėjo tai žinoti ir atsižvelgti į tai, diegdami sistemą. Ieškovės darbuotojai žinojo atsakovo lūkesčius ir reikalavimus, nes atsakovas, derindamas sutarties sąlygas, akcentavo tai. Atsakovas ieškovei buvo nurodęs savo pageidavimus dėl gyvulių sveikatingumo bei bandos valdymo programos poreikio. Laikė, jog jis neturi mokėti už papildomai įmontuotus naujus responderius, nes jie turėjo būti sumontuoti iš karto. Ieškovė neužklausė ir neakcentavo naujų ir senų responderių veikimo principų bei galimybių, neatsižvelgė į atsakovo poreikius. Todėl buvo pažeistos atsakovo kaip pirkėjo teisės.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą už akių ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-2167-1070/2020 (e2-8037-1070/2020) pagal ieškovės AB „Lytagra“ ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo, bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu patenkino ieškovės AB „Lytagra“ ieškinį atsakovui G. R., priteisė iš atsakovo ieškovei 14 677,62 Eur skolą pagal 2017 m. kovo 1 d. serviso lygio sutartį, taip pat 7 335,89 Eur skolą ir 531,79 Eur palūkanas pagal 2018 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 890, iš viso – 22 545,30 Eur, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (22 545,30 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2 201 Eur bylinėjimosi išlaidas, be to priteisė iš atsakovo valstybei 8,97 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 1 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Serviso lygio sutartį L. A. automatinei melžimo sistemai (b. t. 1, l. 75-107), kurioje ieškovė įsipareigojo teikti serviso, techninės priežiūros paslaugas ir remonto darbus (Serviso lygio sutarties II punktas, 1.1, 11.4 punktai), o atsakovas – sumokėti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras (Serviso lygio sutarties 5.1, 5.2 punktai). Ieškovė suteikė atsakovui paslaugas pagal Serviso lygio sutartį ir laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. liepos 31 d. išrašė 42 PVM sąskaitas-faktūras bendrai 16 385,84 Eur sumai, pateikė šias sąskaitas atsakovui apmokėti (b. t. 1, l. 30-71). 2018 m. gegužės 9 d. atsakovui buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra dėl 1536,70 Eur sumos, 2019 m. vasario 27 d. – kreditinė PVM sąskaita faktūra dėl 171,52 Eur sumos, todėl atsakovo skola buvo sumažinta 1708,22 Eur (b. t. 1, l. 72 ,73). Atsakovas nevykdė savo sutartinio įsipareigojimo apmokėti jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras laiku, liko skolingas ieškovei 14 677,62 Eur (b. t. 1, l. 74). Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2019 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu ieškovė nutraukė Serviso lygio sutartį nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. (b. t. 1, l. 108).
8. Taip pat teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 5 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (b. t. 1, l. 6-10), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti naują (duomenys neskelbtini) tolimosios distancijos karvių identifikavimo sistemą (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti prekę ir sumokėti už ją pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 15 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos 7335,89 Eur (Pirkimo-pardavimo sutarties 1.1, 2.1, 6.1.1 punktai). Pirkimo-pardavimo sutartyje šalys taip pat susitarė, jog atsakovui nesumokėjus Sutartyje nurodytos kainos ar bet kurios jos dalies nurodytais terminais, jis įsipareigoja mokėti ieškovei 7 proc. dydžio metines palūkanas nuo likusios nesumokėtos sumos (Pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punktas). Ieškovė perdavė atsakovui šios pirkimo-pardavimo sutarties dalyką, 2018 m. rugpjūčio 3 d., išrašė PVM sąskaitą faktūrą 7335,89 Eur sumai, ją pateikė atsakovui (b. t. 1, l. 11, 12). Perdavimo-priėmimo akte užfiksuota, kad pirkėjas (atsakovas) patvirtina, jog priimamos technikos komplektiškumui, techniniam stoviui ir dokumentacijai pretenzijų neturi. Sąskaitoje faktūroje atsakovas pasirašė po tekstu, kad prekes pagal kiekį ir kokybę gavo, pretenzijų neturi. Atsakovas su ieškove pagal 2018 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį laiku neatsiskaitė.
9. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 14 677,62 Eur skolą pagal serviso lygio sutartį teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas sutiko su dalimi ieškinio reikalavimų, pripažindamas, kad jis yra skolingas ieškovei pagal serviso lygio sutartį ieškinyje nurodytą 14 677,62 Eur sumą, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 14 677,62 Eur skolos pagal serviso lygio sutartį priteisimo ieškovei iš atsakovo.
10. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 7 335,89 Eur skolą ir 531,79 Eur palūkanas pagal 2018 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį teismas nurodė, kad atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo 7 335,89 Eur už naują (duomenys neskelbtini) tolimosios distancijos karvių identifikavimo sistemą (t. y. už naujus responderius), naudojamą melžimo įrangoje, tuo pagrindu, kad ieškovė nuo pat pradžių turėjo įdėti naujus responderius į parduotą 2015 m. melžimo įrangą, o ne palikti seno tipo responderius. Ieškovė nesutiko su šia atsakovo pozicija, nurodydama, kad melžimo įranga su seno tipo responderiais buvo parduota atsakovui dar 2015 m., 2018 m. atsakovui buvo parduoti nauji responderiai, reikalaujant sumokėti naujų ir senų responderių kainos skirtumą, kuris yra 7 335,89 Eur dydžio. Teismas vertino, kad teismo posėdžio metu abi šalys pripažino faktinę aplinkybę, kad 2015 m. atsakovas įsigijo iš ieškovės melžimo įrangą pagal sutartį, kad atsakovas kurį laiką naudojo melžimo įrangą su seno tipo responderiais. Liudytoju byloje apklaustas A. L. patvirtino, kad ieškovei parduodant naujus responderius atsakovui, ji reikalavo seno tipo responderių ir naujų responderių kainos skirtumo, kuris buvo apie 7 000 Eur. Atsakovas ir liudytoju apklaustas A. L. patvirtino, kad ieškovei pardavus naujus responderius, kurie buvo naudojami atsakovo ūkyje po pardavimo, melžimo sistema pradėjo veikti taip, kaip to tikėjosi atsakovas. Liudytojas nurodė, kad iki naujų responderių pardavimo ir naudojimo atsakovo ūkyje, įsigyta iš ieškovės melžimo įranga neveikė taip, kaip tikėjosi atsakovas. Vertindamas atsakovo ir liudytojo A. L. paaiškinimus teismas nurodė, jog reikšminga tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad neketina ginčyti nei 2015 m. melžimo įrangos įsigijimo, nei 2018 m. naujų responderių pirkimo-pardavimo sutarčių teisėtumo. Todėl laikytina, kad byloje pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 7335,89 Eur dydžio skolą yra nenuginčyta ir galiojanti. Atsakovas ir liudytojas A. L. paaiškino teismui, kad nauji responderiai buvo perduoti atsakovui, atsakovas nereiškė pretenzijų ieškovei dėl naujų responderių kokybės. Teismas vertino, jog aplinkybę, kad atsakovui buvo perduoti tinkamos kokybės responderiai pagal 2018 m. pirkimo-pardavimo sutartį patvirtina ir perdavimo-priėmimo akte užfiksuoti įrašai, kad pirkėjas (atsakovas) patvirtina, jog priimamos technikos komplektiškumui, techniniam stoviui ir dokumentacijai pretenzijų neturi, taip pat sąskaitoje faktūroje atsakovas pasirašė po tekstu, kad prekes pagal kiekį ir kokybę gavo, pretenzijų neturi. Nustatęs, kad atsakovas išreiškė valią įsigyti naujus responderius iš ieškovės pagal 2018 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašydamas sutartį, priėmė iš ieškovės naujus responderius bei sąskaitą faktūrą dėl jų apmokėjimo, neginčijo pirkimo-pardavimo sutarties ir perduotų prekių (naujų responderių) kokybės, teismas sprendė, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 7 335,89 Eur skolos ir 531,79 Eur palūkanų priteisimo.
11. Teismas nepasisakė dėl ieškovės ir atsakovo 2015 m. sudarytos melžimo įrangos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, kadangi laikė, jog atsakovo argumentai dėl 2015 m. melžimo įrangos komplektacijos jos pardavimo metu, esant nenuginčytai ir galiojančiai 2018 m. pirkimo-pardavimo sutarčiai, yra už šio ieškinio nagrinėjimo ribų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl priteisimo 14 677,62 Eur skolos pagal 2017 m. kovo 1 d. serviso lygio sutartį, šios priteistos piniginės sumos sumokėjimą išdėstant dviem metams, ir dalyje dėl priteisimo 7 335,89 Eur skolos ir palūkanų, šį reikalavimą atmetant, bei proporcingai priteistos piniginės sumos dydžiui sumažinant iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai vertino įrodymus, pažeidė įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus. Teismas sprendime nurodo, jog neaktualus yra atsakovo keliamas ieškovės nesąžiningumas pardavime, kuomet atsakovas buvo suklaidintas į įrenginį įdedant senus responderius. Teismas nurodė, jog šią išvadą darė todėl, kad atsakovas neginčijo sutarties, nereikalavo jos panaikinti. Todėl teismas nepasisakė dėl ieškovės ir atsakovo 2015 m. sudarytos melžimo įrangos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo. Be to teismas neanalizavo ir naujų responderių pirkimo pardavimo pagrįstumo, kai tokie nauji responderiai jau turėjo būti įskaičiuoti į 2015m. pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Nėra jokių pagrindų, jog pateisinti ieškovės poziciją pirkti naujus responderius, kai senieji neatliko jiems keliamų funkcijų nuo pat pirmos įrangos eksploatavimo dienos ir ieškovas nuolat apie tai buvo informuojamas, ne kartą sprendė klausimus dėl įrangos neveikimo.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai taikė ir aiškino materialinę teisės normą, kadangi nespręsdamas sutarties galiojimo ar negaliojimo klausimų, privalėjo įvertinti šalių sąžiningumą iki sutarties sudarymo, sutarties sudarymo metu bei sutarties vykdymo laikotarpiu. Atsakovas yra paprastas žemės ūkio darbuotojas, nesuprantantis tam tikrų techninių sudėtingų įrenginių specifikos ir sutarties dėl tokių įrenginių įsigijimo ypatumų. Todėl pasitikėjo pardavėju, jo pažadais nuolat prižiūrėti ir aptarnauti įrenginį, šalinti jo gedimus ir pan. Pirmos instancijos teismas nors ir nurodė skundžiamame sprendime, kad jam nesvarbi atsakovo pozicija, nes jis neginčijo sutarties, tačiau privalėjo aiškintis, kodėl ieškovė iš karto neįrengė naujų responderių ir kodėl tie seni responderiai neatitiko jiems keliamų reikalavimų. Atsakovo nuomone, teismas neatskleidė esminės aplinkybės, kuri yra labai svarbi – ieškovė, garantavusi tinkamą įrenginio veikimą, vėliau savo veiksmais pripažino, kad jos parduoto įrenginio viena iš sudedamųjų dalių neatitinka responderiui keliamo techninio reikalavimo. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl papildomo apmokėjimo už responderius, kurie turėjo būti sumontuoti pagal 2015 m. sutarties metu išreikštą atsakovo valią ir lūkesčius, nepagrįstas, kaip ir nepagrįstas reikalavimas nuo šios sumos, proporcingai priteisti palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
14. Ieškovė AB „Lytagra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo G. R. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
3.1. Atsakovas laikosi pozicijos, jog 2015 m. įgyti responderiai neveikė taip, kaip jis tikėjosi, t. y. buvo nekokybiški, todėl pagal sutartį įgijęs kitos specifikacijos responderius, jis neprivalo už juos sumokėti. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė nei vieno jo teiginius pagrindžiančio įrodymo. Pirmos instancijos teismas atsakovui elektroninių ryšių priemonėmis įteiktais pranešimais ne kartą išaiškino jo teisę pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai išspręsti teisingai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jis negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti. Be to, pirmosios instancijos teismas, 2020 m. kovo 30 d. nutartimi panaikinęs sprendimą už akių ir procesą civilinėje byloje Nr. e2-2167-1070/2020 atnaujinęs, nurodė atsakovui, jog šis pateiktų į bylą įrodymus, patvirtinančius jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės suteiktų paslaugų ir prekių kokybės, tačiau atsakovas jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
3.2. Nepaisant išreikštų prieštaravimų dėl įgytų prekių kokybės, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pats ne kartą nurodė neketinantis ginčyti nei 2015 m. melžimo įrangos įsigijimo kokybės, nei sutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisme metu ne kartą teiravosi atsakovo, kodėl šis, turėdamas priešpriešinių reikalavimų, nereiškia ieškovui priešieškinio byloje (2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdis). Atsakovas aiškiai žinojo apie galimybę nagrinėjamoje byloje teikti jo argumentus patvirtinančius įrodymus ir reikšti ieškovei priešieškinį, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, net jei toks priešieškinis byloje būtų pareikštas, tokia atsakovo pozicija nebūtų pagrįsta ir įrodyta jokiais objektyviais rašytiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo argumentai dėl 2015 m. melžimo įrangos komplektacijos jos pardavimo metu, esant nenuginčytoms ir galiojančioms sutarties nuostatoms, yra už šio ieškinio nagrinėjimo ribų, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pasisakyti dėl jų teisėtumo.
3.3. Apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, kad teismas netenkino jo prašymo ir neišdėstė priteistos 14 677,62 Eur skolos mokėjimo jo prašomam terminui, yra nepagrįsti. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu jis pateikė argumentus apie savo sunkią finansinę padėtį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jokie įrodymai, kurie leistų teismui nukrypti nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos ir išdėstyti priteistą skolą tam tikram terminui, nebuvo teikti. Vien epizodiškai atsakovo procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės apie neva sunkią jo ūkio finansinę padėtį yra visiškai nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl skolos mokėjimo išdėstymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-219-701/2020, yra išaiškinęs, kad pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek ir teisės klausimus. Kai tai įeina į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas privalo iš naujo įvertinti įrodymus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo įrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008).
17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad su teismo sprendimu ir motyvais dėl 14 677,62 Eur skolos pagal Serviso lygio sutartį priteisimo jis sutinka, jo nuomone, teismas, konstatuodamas prievolę sumokėti ieškovui šią sumą, pagrįstai vadovavosi jo sutikimu su šiuo ieškovės reikalavimu, tačiau nesutinka su tuo, kad teismas neišdėstė šios skolos išmokėjimo termino, nes jis pateikė argumentus apie sudėtingą finansinę situaciją, kuri rodo, kad nebus galimybės sumokėti visą priteistą piniginę sumą iš karto. Vadovaujantis CPK 284 str. nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų prašymus ar savo iniciatyva, dėl dalyvaujančio asmens sunkios materialinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių, turi teisę sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi teismas šio klausimo neišsprendė, jis prašo šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str.).
18. Su šiuo atsakovo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, jog bylos nagrinėjimo metu jis pateikė tik paaiškinimus apie savo sunkią finansinę padėtį, tačiau įrodymai, kurie leistų teismui nukrypti nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos ir išdėstyti priteistą skolą tam tikram terminui, nebuvo teikiami. Todėl vien tik atsakovo nurodomos aplinkybės apie neva sunkią jo ūkio finansinę padėtį, kada jos nepagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, nesudaro pagrindo atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą.
19. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl 7335,89 Eur skolos pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, neteisingai vertino įrodymus, pažeidė įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus. Jis nesutinka su teismo išvadomis, jog priėmė 2018 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes pagal komplektiškumą, neturėjo pretenzijų jų techniniam stoviui ir dokumentacijai. Jis neatsiskaitė su ieškove, nes, pradėjus eksploatuoti įrenginius, išaiškėjo jų neatitikimas tokiam įrenginiui keliamiems reikalavimams, nors ir buvo teigiama, kad pakeitus senus responderius į naujus, bus pasiekti (duomenys neskelbtini) tolimosios distancijos karvių identifikavimo sistemos deklaruojama kokybė. Seni responderiai buvo pakeisti į naujus, nors atsakovo nuomone, jau perkant šią prekę turėjo būti įdėti nauji responderiai, o ne vėliau keičiami į naujus, papildomai reikalaujant apmokėti už juos. Tačiau teismas neanalizavo naujų responderių pirkimo pardavimo pagrįstumo, kai, atsakovo nuomone, tokie nauji responderiai jau turėjo būti įskaičiuoti į 2015 m. pirkimo-pardavimo sutarties kainą.
20. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Civilinio proceso kodekse įtvirtinti dispozityvumo ir rungimosi principai, kurių laikomasi nagrinėjant ginčus Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, t. y. nagrinėjant civilines bylas. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. CPK 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.). Ieškovė nurodė, kad melžimo įranga su seno tipo responderiais buvo parduota atsakovui dar 2015 m., o 2018 m. atsakovui buvo parduoti nauji responderiai, reikalaujant sumokėti naujų ir senų responderių kainos skirtumą, kuris yra 7 335,89 Eur dydžio, bet ne visą kainą už naujus responderius. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. L.. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su atsakovo nagrinėjant bylą pareikštais argumentais, kad jis ieškovės buvo apgautas. Jei atsakovas laikė, kad jam 2015 metais buvo parduota netinkama melžimo įranga, jis galėjo reikšti reikalavimus dėl galimai netinkamo tarp šalių dar 2015 metais sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ar netinkamos sutarties kainos, tačiau to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus priteisti jai 7335,89 Eur pagal 2018 m. birželio 5 d. sutartį.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Todėl ieškovei priteisiamos 605 Eur išlaidos, patirtos sumokant advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lytagra“ (juridinio asmens kodas 133370289) iš atsakovo G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.