Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28119-840/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Raidė“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kada teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą. Nustatytas papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Vienas iš tokių pagrindų yra aplinkybė, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Raidė“ 3 364,57 Eur turtinės žalos atlyginimo, 53,65 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentus dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašė įstatymų numatytais atvejais priimti sprendimą už akių. Atsakovei AB „Raidė“ per nustatytą terminą nepateikus teismui atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, ieškovės naudai, pagal pateiktus į bylą įrodymus, priteisė 77,00 Eur žyminio mokesčio. Šiuo sprendimu už akių teismas išsprendė visus ieškinio reikalavimus, pagrįstus rašytiniais įrodymais. Ieškovė, po sprendimo už akių priėmimo, 2018 m. gruodžio 6 d. teismui pateikė pareiškimą, prašydama priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės 455,58 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų teisinę pagalbą, kurias sudaro ieškinio parengimas. Išlaidos patvirtintos 2018 m. rugsėjo 30 d. išrašu iš PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2018 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, teikdama atskirąjį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jos pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atmestas.

13. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

15. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Byloje pateiktas tik žyminį mokestį ir jo dydį pagrindžiantis įrodymas (el. b. l. 20). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, net neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, ieškovės ieškinyje nurodytą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, vertinti ne kaip kitaip, kaip tik toje apimtyje, kurioje buvo pateikti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad papildomu sprendimu gali būti pašalinamas specifinis teismo sprendimo trūkumas – sprendimo nevisapusiškumas, t. y. papildomo sprendimo esmė yra ta, jog juo taisomos teismo sprendime padarytos klaidos (CPK 277 straipsnis). Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, neišsprendė ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. egzistavo procesinio sprendimo trūkumas, kurį siekiant pašalinti, būtų pagrindas byloje priimti papildomą sprendimą.

17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2018 m. spalio 10 d., PVM sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas išrašyta dar 2018 m. rugsėjo 30 d., tačiau apmokėta tik 2018 m. lapkričio 19 d., t. y. jau po sprendimo už akių priėmimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė prašomas papildomu sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme realiai patyrė jau po bylos išnagrinėjimo, t. y. jau po sprendimo už akių priėmimo, todėl šių išlaidų priteisti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu ieškovė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios įrodytų, kad ji neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė.

18. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato ir advokato padėjėjo, ir ieškinyje prašiusi priimti sprendimą už akių, jei būtų įstatyme tam numatyti pagrindai, turėjo žinoti ir žinojo apie sprendimo už akių priėmimo procesą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ir bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes. Iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei AB „Raidė“ įteikti 2018 m. spalio 19 d., įteikimo pažymą į elektroninę bylos kortelę įkelta 2018 m. spalio 22 d. (el. b. l. 58), tuo tarpu sprendimas už akių priimtas 2018 m. lapkričio 15 d., t. y. penktą darbo dieną po termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigimo. Taigi, ieškovės atskirojo skundo argumentas, jog nei ji, nei jos atstovai negalėjo numatyti, kad teismas priims sprendimą už akių įstatyme numatytu atveju, t. y. atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, yra taip pat nepagrįstas. Juolab, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra susidariusios už ieškinio parengimą, o PVM sąskaita faktūra ieškovei išrašyta dar prieš pateikiant ieškinį teismui, todėl tiek ieškovė, tiek ir jos atstovai, turėdami prieigą prie elektroninės bylos kortelės, apmokėjus išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, turėjo objektyvias galimybes bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus teismui pateikti dar prieš priimant sprendimą už akių.

19. Atskiruoju skundu ieškovė taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-829-196/2015, kadangi joje nagrinėtos faktinės aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamai civilinei bylai, todėl nurodytoje nutartyje padaryti išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamai bylai.

20. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog šiuo atveju ieškovės atskirajame skunde nurodytoje byloje padaryti išaiškinimai yra taikytini ir ginčo situacijai, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa. Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu tebuvo pateikusi žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus, tačiau kartu su ieškiniu nebuvo pateikusi jos turėtų atstovavimo išlaidų dydį ir realumą pagrindžiančių įrodymų (nei PVM sąskaitos faktūros, nors ji buvo išrašyta, nei apmokėjimą patvirtinančių dokumentų), be to, kaip nustatyta, ieškovė prašomas papildomu sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme realiai patyrė jau po bylos išnagrinėjimo, t. y. jau po sprendimo už akių priėmimo. Tuo tarpu ieškovės cituojamos bylos faktinių aplinkybių esminis skirtumas nuo nagrinėjamos bylos yra tas, kad minėtoje byloje šalies turėtos išlaidos susidarė dar prieš priimant sprendimą už akių (PVM sąskaita faktūra apmokėta dar iki sprendimo už akių priėmimo). Kadangi ginčo situacija nėra analogiška jau išnagrinėtoje byloje buvusiai situacijai, todėl teismo jau anksčiau kitoje byloje padaryti išaiškinimai šiuo konkrečiu atveju netaikytini.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pakankamai gausi tos pačios instancijos teismų vėlesnė praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-7-560/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2930-661/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2209-657/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1043-264/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-281-613/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-656-357/2017, kt.), taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-922-943/2017, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1161-275/2015, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. e2S-2648-577/2018), kuriomis prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo taip pat atmesti.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.