- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-656-357/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01500-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- S. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Telebaltikos importas ir eksportas“ dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo buvo visiškai patenkinti ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ reikalavimai. Ieškovė 2017 m. gegužės 26 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. L. 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka. Prašyme nurodė, kad bylos šalims nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka bus išnagrinėta byla, dėl tos priežasties ieškovės atstovė advokato padėjėja I. V. neturėjo galimybės iki sprendimo už akių priėmimo pateikti teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Pateikdama ieškinį teismui, advokato padėjėja I. V. šiais dokumentais nedisponavo, nes sąskaitą faktūrą išrašė ir apmokėjimą už paslaugas gavo APB Dumbliauskas ir partneriai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino.
3. Teismas nurodė, kad byla yra vedama elektronine forma, o ieškovės atstovė per elektroninę prieigą gali sekti visus procesinius įvykius byloje.
4. Teismas sprendė, kad esant paties ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių ir atsakovui nepateikus atsiliepimo, ieškovės atstovė kvalifikuota teisininkė advokato padėjėja galėjo ir turėjo numatyti, kad bylos nagrinėjimas gali būti baigtas teismui priimant sprendimą už akių. Todėl advokato padėjėja turėjo realią galimybę po 2017 m. balandžio 26 d. pateikti duomenis apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas pažymėjo, kad konkrečioje advokatų kontoroje (profesinėje bendrijoje) organizuojamo darbo procesu, sąskaitų išrašymo ar jų perdavimo laiku ir kitos aplinkybės negali būti pateisinamas CPK 98 straipsnyje numatyto reguliavimo nepaisymas, todėl teismas sprendžiamo klausimo kontekste nelaiko teisiškai reikšmingomis nurodytas aplinkybes, kad pateikdama ieškinį teismui advokato padėjėja I. V. tokiais dokumentais nedisponavo, nes sąskaitą faktūrą išrašė ir apmokėjimą už paslaugas gavo APB Dumbliauskas ir partneriai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 nutartį panaikinti ir patenkinti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė domėjosi proceso eiga, vykdė teismo nurodymus, šalino procesinių dokumentų trūkumus ir pan. Ieškovė ar jos atstovai negalėjo žinoti, kada teismas nagrinės bylą, koks bus pasirinktas bylos nagrinėjimo būdas – žodinis procesas, organizuojant posėdį ir į ji kviečiant proceso dalyvius, ar rašytinis procesas. Be to, apie posėdžio, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo priimtas sprendimas už akių, datą ir laiką LITEKO VEP posistemyje nebuvo pateikta jokios informacijos. Šios aplinkybės lėmė, kad ieškovė, net ir domintis ir aktyviai dalyvaujant procese, objektyviai negalėjo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad APB Dumbliauskas ir partneriai išrašyta sąskaita už teisines paslaugas buvo apmokėta tą pačią dieną, kurią buvo priimtas ir teismo sprendimas už akių. Sąskaitos apmokėjimo laikas – 2017-05-09 16.05 val. Taigi šiuo atveju nei ieškovė, nei ieškovės atstovai neturėjo objektyvių galimybių pateikti anksčiau, t.y. iki teismo sprendimo už akių priėmimo, bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų.
6.2. Atsisakydamas priimti papildomą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
9. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalis).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą už akių, tačiau teisinės pagalbos, kuri buvo teikiama ieškovei, išlaidų priteisimo klausimas nebuvo išspręstas, nes byloje nebuvo jokių duomenų apie tokias išlaidas.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmens teisė į tinkamą procesą, civilinio proceso viešumo principas (CPK 9 straipsnis) ir bylos šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla, nepriklausomai nuo to, ar numatomas bylos nagrinėjimas žodinio ar rašytinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką).
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškinys teismui buvo pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl byla buvo vedama elektronine forma. 2017 m. kovo 31 d. nutartimi teismas ieškovei nustatė 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumams – informuoti teismą apie pasirinktą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą. Ieškovė pasirinko viešo įteikimo būdą. Teismas pranešimą interneto puslapyje paskelbė 2017 m. balandžio 11 d. Terminas, nustatytas atsakovui atsiliepimui pateikti, baigėsi 2017 m. balandžio 26 d.
13. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovė ar jos atstovai negalėjo žinoti, kada teismas nagrinės bylą, koks bus pasirinktas bylos nagrinėjimo būdas – žodinis procesas, apie posėdžio, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo priimtas sprendimas už akių, datą ir laiką LITEKO VEP posistemyje nebuvo pateikta jokios informacijos. Pažymėtina, kad pagal CPK 285 straipsnio 6 dalį sprendimo už akių priėmimo klausimą teismas privalėjo išspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti paruošiamąjį dokumentą (tripliką) pabaigos dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme expressis verbis nurodoma, jog sprendimo už akių priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėsimo iš esmės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, nes elektroninėje bylos kortelėje nebuvo informacijos dėl teismo posėdžio, kuriame spręstas sprendimo už akių priėmimo klausimas, datos ir laiko. Būtent tokio procesinio rezultato (sprendimo už akių priėmimo) šioje byloje siekė ieškovė, įvertinusi šias aplinkybes, ieškovė turėjo teisę ir galėjo teismui iki sprendimo už akių priėmimo dienos pateiktą prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas su jas pagrindžiančiais įrodymais. To nepadariusi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminu, ieškovė prarado įstatymo jai suteiktą teisę.
14. Ieškovės argumentai, kad ieškovė domėjosi proceso eiga, vykdė teismo nurodymus, šalino procesinių dokumentų trūkumus neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, nes laikytina, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, žinojo arba turėjo žinoti civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, procesinių dokumentų įteikimą ir terminus, teismo sprendimo už akių priėmimą, todėl turėjo pareigą veikti tokiu būdu, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai bei pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki sprendimo už akių priėmimo.
15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad konkrečioje advokatų kontoroje (profesinėje bendrijoje) organizuojamo darbo procesu, sąskaitų išrašymo ar jų perdavimo laiku ir kitos aplinkybės negali būti pateisinamas CPK 98 straipsnyje numatyto reguliavimo nepaisymas, todėl teismas sprendžiamo klausimo kontekste nelaiko teisiškai reikšmingomis nurodytas aplinkybes, kad pateikdama ieškinį teismui advokato padėjėja I. V. tokiais dokumentais nedisponavo, nes sąskaitą faktūrą išrašė ir apmokėjimą už paslaugas gavo APB Dumbliauskas ir partneriai.
16. Teismo vertinimu, kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės iš esmės pagrįsto ir teisingo teismo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.