- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-2648-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12635-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Latvijos bendrovės SIA „OTK Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „W.B.I.S“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Latvijos bendrovės SIA „OTK Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Latvijos bendrovės SIA „OTK Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „W.B.I.S“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu už akių patenkinęs ieškovės Latvijos bendrovės SIA „OTK Group“ ieškinį priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „W.B.I.S“ 28 925 Eur skolos, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 651 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), taip pat iš atsakovės priteisė į valstybės biudžetą 5,66 Eur teismo pašto išlaidų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 2 121 Eur bylinėjimosi išlaidų (121 Eur už dokumentų vertimą ir 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas). Ieškovė nurodė, kad įrodymus apie patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti buvo planuojama pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį, į jos poziciją byloje, būtinybę teikti ieškovei papildomas teisines paslaugas. Byloje galėjo kilti būtinybė versti į lietuvių kalbą bei teikti teismui papildomus dokumentus. Visos šios aplinkybės turėtų įtakos galutinei išlaidų teisinėms paslaugoms bei dokumentų vertimams sumai, todėl iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo planuojama pateikti vieną prašymą su ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimu. Ieškovė teigia negalėjusi numatyti, kad atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį; ieškovė nežinojo tikslios datos, kada byla bus išnagrinėta iš esmės ir bus priimtas sprendimas už akių. Mano, kad ieškovė neturėtų prarasti savo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl to, kad atsakovė neįvykdė savo procesinės pareigos ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Pažymėjo, kad sprendimas už akių buvo priimtas esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo. Kadangi ieškovę atstovauja advokatas, ieškovė privalėjo žinoti, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį pagal CPK 285 straipsnio 6 dalį, sprendimo už akių priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus; be to, ši byla elektroninė. Ieškovė nenurodė aplinkybių, įrodančių, jog ji neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės pateikti dokumentai neįrodo išlaidų sąsajumo su šia byla, prašoma priteisti suma neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovės Latvijos bendrovės SIA „OTK Group“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato teiktas paslaugas ir dokumentų vertimą pateikė po sprendimo byloje priėmimo. Įvertinęs, kad ieškovę atstovauja advokatas, teismas pripažino, jog sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka ieškovei turėjo būti žinoma; ieškovės argumentus, kad ji negalėjo numatyti, kada bus priimtas sprendimas už akių, atmetė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovas turėjo visas galimybes operatyviai sužinoti apie elektronine forma tvarkomos bylos eigą. Kadangi sprendimas už akių priimtas ieškovės prašymu, pareikštu ieškinyje, ir ieškovė galėjo bei turėjo numanyti, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę priimti byloje sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis); prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei vertimo išlaidas ieškovė patyrė dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos, teismas padarė išvadą, jog ieškovė turėjo galimybę pateikti šių išlaidų dydį patvirtinančių dokumentus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Remdamasis teisniu reglamentavimu bei įvertinęs tai, kad susidariusias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais dokumentais ieškovė disponavo dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos, sprendė, kad sprendimo už akių priėmimas neturėjo jokios įtakos ieškovės galimybei iki sprendimo už akių priėmimo pateikti teismui prašymą dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, todėl ieškovės prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė Latvijos bendrovė SIA „OTK Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, ir ieškovės prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:
5.1. Ieškinyje buvo nurodytas prašymas priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, o jų dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė dėl to, kad ieškinys buvo patenkintas priimant sprendimą už akių. Skundžiama nutartis prieštarauja jau suformuotai teismų praktikai analogiškose situacijose (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-479-459/2018, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2012-450/2014).
5.2. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovė neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo (taip įvykdant formalų reikalavimą ieškinio turiniui); ieškovė neprašė priimti sprendimo už akių, toks sprendimas buvo priimtas teismo iniciatyva; teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nesant tiesioginio ieškovės prašymo priimti sprendimą už akių, ieškovė negalėjo tiksliai žinoti, ar byloje bus priimtas sprendimas už akių, ar teismas pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams paskirs parengiamąjį teismo posėdį, kaip tai yra numatyta CPK 225 straipsnio 7 punkte. Ieškovė nepažeidė savo procesinių pareigų. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, pagal kokius požymius ieškovė galėjo numatyti, kad bus priimtas sprendimas už akių. Ieškovės ar jos atstovo pareiga domėtis bylos eiga tokioje situacijoje negali būti suprantama kaip pareiga spėlioti, ar byloje dėl atsakovo laiku nepateikto atsiliepimo bus priimtas sprendimas už akių, ar paskirtas parengiamasis posėdis.
5.3. Teismas netinkamai suprato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 pateiktus išaiškinimus, kaip užkertančius kelią priimti papildomą sprendimą nagrinėjamoje byloje. Nei šiuose išaiškinimuose, nei teisės aktuose nėra draudimo priimti papildomą sprendimą tokiose situacijoje; be to, sąvoka „asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai“ turėtų būti suprantama plačiąja prasme. Asmuo gali neturėti galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki sprendimo už akių priėmimo ir dėl to, kad nesitikėjo tokio sprendimo priėmimo, nes ir neprašė jo priimti, o įstatymas numato, kad atsakovui laiku nepatekus atsiliepimo į ieškinį yra galimos labai įvairios procesinės situacijos. Skundžiama nutartimi paneigiama laimėjusios bylą ir nepažeidusios procesinių pareigų ieškovės teisė gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai ir į teismą ji kreipėsi dėl atsakovės kaltės.
5.4. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos yra skirtos reglamentuoti situaciją, kai procesas vyksta bendra tvarka ir išnagrinėjus bylą priimamas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės. Pasak apeliantės, kai procesas nevyksta bendra tvarka, kai nerengiamas bylos nagrinėjimas iš esmės, kai sprendimas priimamas už akių dėl atsakovės procesinių pareigų pažeidimo, kai ieškovei nepranešama apie sprendimo priėmimo už akių datą ar apie patį ketinimą priimti sprendimą už akių, kai ieškovė neprašė priimti sprendimo už akių, - būtina laikytis teisingumo ir protingumo principų, o ne formaliai spręsti klausimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, yra pagrįsta ir teisėta.
8. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinyje ieškovė suformulavo prašymą priteisti iš atsakovės UAB „W.B.I.S“ visas ieškovės SIA „OTK Group“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu už akių tenkinęs ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisė 651 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Apeliantė (ieškovė) neneigia, kad iki sprendimo už akių priėmimo dokumentai apie kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti. Kadangi išlaidas už advokato pagalbą ir vertimus bei jų dydį pagrindžiančius įrodymus ieškovė pateikė po sprendimo už akių priėmimo, t. y. po bylos išnagrinėjimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 pateiktus išaiškinimus, nes juose nėra draudimo priimti papildomą sprendimą tokiose situacijose, be to, asmuo gali neturėti galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki sprendimo už akių priėmimo įskaitant ir dėl to, kad nesitikėjo tokio sprendimo priėmimo.
11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams. Visų pirma, teismas savo argumentus grindė ne tik apelianto nurodoma kasacinio teismo nutartimi, tačiau ir įstatymo nuostatomis (CPK 98, 285, 277 ir kt. straipsniais). Išimtys dėl CPK 98 straipsnio reikalavimų (numatančių, kad išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos) taikymo priimant teismo sprendimą už akių jose nenumatytos, todėl sutiktina, kad sprendžiant papildomo sprendimo priėmimo klausimą, turi būti vertinamos asmens galimybės pateikti prašymą (dokumentus) dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
12. Apeliantė nepagrįstai galimybę pateikti dokumentus sieja su subjektyviu kriterijumi (nesitikėjo, kad atsakovė nepateiks atsiliepimo). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei vertimo išlaidas ieškovė patyrė dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos, todėl galimybė pateikti teismui šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, egzistavo.
13. Be to, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, reikšminga tai, kad sprendimas už akių priimamas ieškovei prašant. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė CPK 285 straipsnio 6 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog CPK 285 straipsnio 3 dalyje išvardinti atvejai, kuomet teismas netenkina šalių prašymo priimti teismo sprendimą už akių, o CPK 285 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti atsisakymą priimti teismo sprendimą už akių. Taigi, ieškovė, atstovaujama advokato, turėjo žinoti (žinojo), kad įstatymas nenustato teismui pareigos, esant ieškovo prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, papildomai pranešti apie ketinimą priimti tokį sprendimą.
14. Apeliantės teiginiai, kad ji neprašė priimti sprendimą už akių, o tik neprieštaravo jo priėmimui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra neteisėta. Pažymėtina, kad ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra privalomas ieškinio elementas. Reikalavimas pateikti savo poziciją aptariamu klausimu nelaikytinas formaliu, kaip nurodo apeliantė. Ieškovė jau formuluodama ieškinį privalėjo apsispręsti, ar ji sieks sprendimo už akių priėmimo. Išreiškusi sutikimą dėl sprendimo už akių priėmimo, ieškovė turėjo pasirūpinti, kad į bylą būtų pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2012-450/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-479-459/2018), tačiau pakankamai gausi tos pačios instancijos teismų praktika (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2209-657/2017, 2018 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1043-264/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-281-613/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-656-357/2017, kt.), taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-922-943/2017, kuriomis prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atmesti.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.