Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-817/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-07-25Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-12-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-07
Bylos Nr.
1A-568-817/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08530-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Arūnas Budrys, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis
D. J., J. G.
Advokatai
Kristina Sandaraitė-Butvilienė, Adolfas Remeikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-817/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08530-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.3.1.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Arūno Budrio ir Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos),

sekretoriaujant Ilonai Lonskai,dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei,nuteistajam D. J. (D. J.), jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei ,nuteistajam J. G. (J. G.), jo gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G., jo gynėjo advokato Adolfo Remeikio ir nuteistojo D. J. (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir D. J. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Bausmės pradžia D. J. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu 9 dalimi, į bausmės laiką D. J. visiškai įskaitytas bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendį bei jame įskaityti laikotarpiai .

J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės ir J. G. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant laisvė atėmimo vietų įstaigoje.

Bausmės pradžia J. G. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką J. G. visiškai įskaitytas bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį bei juose įskaityti laikotarpiai, taip pat sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2022 m. spalio 7 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas – J. G. palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo J. G., atmestas.

Baudžiamoji byla Nr. 1-57-486/2023 A. T. atžvilgiu, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nutraukta kaltinamajam mirus.
Teisėjų kolegija:

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. J. ir J. G. nuteisti už tai, kad jie panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami kartu su A. T. (miręs), iš anksto susitarę, 2020 m. vasario 27 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdami namo laiptinėje, J. G. ranka stvėrus auksinę grandinėlę kartu su ant jos kabėjusiu auksiniu pakabuku – kryžiumi, buvusią ant nukentėjusiojo V. D. kaklo, ją nuplėšė, tuo metu D. J. ir A. T. sukėlė V. D. fizinį skausmą suduodant jam apie 8 smūgius į įvairias kūno vietas, atimant galimybę priešintis, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. D. priklausantį turtą – auksinę grandinėlę kartu su ant jos buvusiu pakabuku – auksiniu kryžiumi, tuo nukentėjusiajam padarė 800 Eur turinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. ir jo gynėjas advokatas Adolfas Remeikis prašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu J. G. paskirtą bausmę.

3. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. G. iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad J. G. buvo išvykęs trumpam, padėti įsikurti broliui. J. G. nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o Lietuvoje. Apeliantas gyvena su I. B.-B., adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantų teigimu, J. G. nebėra pavojingas visuomenei, kadangi jis gyvena kartu su I. B.-B., kuri jį perauklėjo, kad šis nebenusikalstų. J. G. yra socialiai integruotas.

4. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. G. griežtą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis V. D. teisiamojo posėdžio metu atleido J. G. už šio nusikalstamus veiksmus. Be to, V. D. nurodė, kad jis suprato, jog jis pats provokavo šį nusikaltimą – vaišino degtine, puikavosi auksine grandinėle su kryžiumi ant kaklo, žinodamas, kad trys jo pažįstami neseniai atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teisingai ir pagrįstai nurodyta, jog būtent D. J. pasiūlė nuplėšti grandinėlę nuo V. D. kaklo, tačiau į tai neatsižvelgė skirdamas bausmę. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė vienodas 2 metų laisvės atėmimo bausmes tiek J. G., tiek šio nusikaltimo organizatoriui – D. J..

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi nebuvo vadovautasi in dubio pro reo principu.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. K. 2020 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis J. G. duotais parodymais, buvo nuvykta į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), patikrinti gautos informacijos. Lombarde dirbo S. B., kuri pateikė 2020 m. lombarde priimtų (supirktų) daiktų registracijos žurnalą. Patiktinus žurnalą, vasario mėnesį atliktuose supirkimuose nebuvo užfiksuotas nei auksinės grandinėlės kartu su ant jos buvusiu auksiniu pakabuku faktas, nei D. J. vardu priimtų daiktų faktas. Be to, D. J. pamatęs dūstantį nukentėjusįjį V. D. norėjo jam tik padėti, o ne, kaip teigia nukentėjusysis V. D., jį mušti.

8. Apeliantas pažymi, jog baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra neginčytinai įrodyti nustatyta tvarka. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu (visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai).

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

Šalies argumentai

10. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. J., jo gynėja advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė, nuteistasis J. G., jo gynėjas advokatas Adolfas Remeikis prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato Adolfo Remeikio bei nuteistojo D. J. apeliaciniai skundai atmestini.

11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl J. G. ir jo gynėjo advokato Adolfo Remeikio apeliacinio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. ir jo gynėjas advokatas Adolfas Remeikis prašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu J. G. paskirtą bausmę.

13. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę (BK 1 straipsnis). BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

14. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą – plėšimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, veika buvo baigta. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo J. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo J. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad J. G. yra net 16 kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, veikos turi sunkėjimo tendenciją (b. t. 2, b. l. 14-19). Apeliantą neigiamai charakterizuoja ir jo padaryti administraciniai nusižengimai (b. t. 2, b. l. 7-13). Atsižvelgdamas į nurodytas nuteistąjį bei padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis – 2 metus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvams, pažymi, kad bausme yra siekiama tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Todėl atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K- 276-1073/2020).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės ir apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės pakankamos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apibendrinant J. G. charakterizuojančių duomenų visumą, įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, J. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra laisvės atėmimas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam J. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei BK 180 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 2 metai laisvės atėmimo. Tokios trukmės bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis ir jo gynėjas, nėra laikytina per griežta ir ribojančia J. G. labiau nei tai yra būtina, jos trukmė nepažeidžia proporcingumo principo, o paskiriant švelnesnę bausmę nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas.

18. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. ir jo gynėjas advokatas Adolfas Remeikis akcentuoja, kad J. G. nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje, jis nebėra pavojingas visuomenei, gyvena su I. B.-B., kuri jį perauklėjo, nukentėjusysis V. D. atleido J. G., nurodė, jog pats, vaišindamas degtine, puikuodamasis auksine grandinėle su kryžiumi ant kaklo, provokavo nusikaltimą, be to, būtent D. J. pasiūlė nuplėšti grandinėlę nuo V. D. kaklo, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nepateisina nuteistojo J. G. poelgio ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ankščiau J. G. yra ne kartą teistas, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės jokio poveikio jam nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeičia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirdamas 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir J. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tokią bausmę, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta bei atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Byloje nenustatyta, jog J. G. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. J. G. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį poreikį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

19. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo švelninti J. G. paskirtos bausmės. Individualizuojant bausmę buvo įvertintos visos, tiek su J. G. asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės. Nuteistajam J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus bei neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams ir nelaikytina per griežta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato Adolfo Remeikio apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniu skundu nėra prašoma sušvelninti nuteistojo J. G. atžvilgiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės, šioje dalyje išsamiau nepasisako, tik pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skirtingais teismų sprendimais nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai subendrino nuteistajam palankesniu būdu jas iš dalies sudėdamas. Teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų veikų, asmenybės pavojingumui, todėl teigti, jog galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus, nėra jokio pagrindo.

Dėl D. J. apeliacinio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, nebuvo vadovautasi in dubio pro reo principu.

Dėl įrodymų vertinimo ir D. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo D. J. kaltės konstatavimui dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skundžiamą nuosprendį teisėtu ir pagrįstu bei pažymi, jog apeliaciniame skunde dėstomi argumentai pagrindo daryti priešingą išvadą nesuteikia.

23. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas turi išskirtinę kompetenciją spręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas D. J. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagrįstai ir objektyviai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. paties nuteistojo D. J., nuteistojo J. G. parodymus, nukentėjusiojo V. D. (V. D.) parodymus, liudytojų M. O. (M. O.), D. V., I. B.-B. parodymus, V. D. protokolą-pareiškimą, Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiojo patrulio D. V. 2020 m. vasario 27 d. tarnybinį pranešimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo J. M. 2020 m. kovo 3 d. tarnybinį pranešimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. K. 2020 m. rugsėjo 11 d. tarnybinį pranešimą, Įvykio vietos apžiūros protokolą, Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus, Kitų objektų apžiūros protokolą ir kitus rašytinius įrodymus bei nurodė, kad D. J. nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, o jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, abejonių nekelia. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

25. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimo objektyvusis požymis veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose pažymima, kad susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas – yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-67-511/2016, 2K-101-976/2019). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015).

26. Nuteistasis D. J. viso proceso metu neigė savo kaltę, parodė, kad jis susitiko su J. G., A. T. (duomenys neskelbtini). Ten pat sutiko ir nukentėjusįjį V. D., kuris yra jo kaimynas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis matė, jog ant V. D. kaklo buvo grandinėlė, bet jis jos neplėšė. Įvykio dieną jie visi stovėjo, šnekėjo ir tarp J. G. bei V. D. prasidėjo konfliktas, jiedu pradėjo stumdytis, užėjo į laiptinę, o pats D. J. bei A. T. liko lauke. Praėjus 2–3 minutėms, nusprendė užeiti į laiptinę, nes girdėjo susistumdymo garsus. D. J. nežino, kodėl V. D. atpažino jį, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį. Taip pat nežino, kodėl J. G. nurodė, kad jie visi mušė V. D..

27. Pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo D. J. paaiškinimai vertintini kaip pasirinkta gynybinė versija, kuri yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo D. J. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra įrodyta.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018).

29. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. G., D. J., A. T. ir V. D. buvo susitikę 2020 m. vasario 27 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini). Įvykusio konflikto metu nuo nukentėjusiojo V. D. kaklo buvo nuplėšta auksinė grandinėlė kartu su ant jos buvusiu auksiniu pakabuku – kryžiumi, tuo nukentėjusiajam V. D. buvo padaryta 800 Eur turinė žala.

30. Kaip matyti iš nuteistojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis susitiko su D. J. ir A. T. autobusų stotelėje, esančioje prie autobusų žiedo, (duomenys neskelbtini). Vėliau prie jų priėjo V. D.. Visi jie nuėjo į V. D. senelių laiptinę. Laiptinėje tarp D. J. ir V. D. kilo konfliktas, jie aiškinosi santykius, nes kartu atlikinėjo bausmę ir turėjo vienas kitam priekaištų. Vykstant konfliktui, D. J. pastūmė V. D. ir pastebėjo auksinę grandinėlę ant kaklo, pasiūlė J. G. ją atimti, tada J. G. suėmė V. D. už pečių, o D. J. mušė V. D., bandė nuimti grandinėlę, nepavyko, tada D. J., stovėdamas priešais V. D., nuplėšė grandinėlę. Tuo metu A. T. laikėsi nuošaliau. Taip pat J. G. nurodė, kad jie visi trys bėgo, o (duomenys neskelbtini) lombarde būtent D. J. užstatė grandinėlę savo vardu, pinigus pasidalino visi trys (b. t. 2, b. l. 30-32). Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. G. pakeitė parodymus, prisiimdamas kaltę tik sau, nurodydamas, kad jis apkalbėjo bendrininkus, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas, tačiau šie nuteistojo J. G. parodymai teisėjų kolegijos vertinami kaip siekis padėti savo pažįstamam D. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nuoseklūs, išsamūs ir iš esmės patvirtina V. D. duotus parodymus bei kitus byloje surinktus duomenis.

31. Nukentėjusysis V. D. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis įvykio dieną susitiko su D. J., J. G. ir A. T. (duomenys neskelbtini). Jie visi kartu užėjo į laiptinę, kur gyveno nukentėjusiojo močiutė su seneliu. Laiptinėje įvyko konfliktas. Buvo susistumdymas, iš pradžių J. G. paėmė iš nukentėjusiojo telefoną, kurį grąžino jam po kurio laiko. Vėliau J. G., pastebėjęs, kad ant nukentėjusiojo kaklo yra grandinėlė, pradėjo ją plėšti ir nuplėšė. Po jos nuplėšimo visi trys, t. y. D. J., J. G. ir A. T., pabėgo. Nukentėjusysis dar bandė juos vytis ir tuo pat metu skambino policijai. Jis prisiskambino policijai, tačiau pavyti nurodytų asmenų jam nepavyko, nes jie pasislėpė tamsoje. Pažymėjo, kad J. G. nemušė jo, bet, plėšdamas grandinėlę, dusino, buvo paėmęs telefoną. A. T. jam sudavė apie 8 smūgius. Kokius veiksmus atliko D. J., tiksliai negali pasakyti, nes buvo nuleidęs galvą. Konflikto metu iš nukentėjusiojo buvo pagrobta grandinėlė su kryželiu. Nukentėjusysis V. D. ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 53-55) (parodymai buvo pagarsinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme) nurodė, kad J. G. griebė ranka už jo auksinės grandinėlės, kuri tuo metu kabojo ant jo kaklo, pradėjo ją traukti, traukiant grandinėlę, nukentėjusysis pradėjo dusti bei jausti fizinį skausmą. Kol J. G. traukė grandinėlę, D. J. ir A. T. pradėjo mušti nukentėjusįjį rankomis į galvos sritį (kur tiksliai nepamena, žino, kad tikrai pataikė į ausį) bei į šonkaulius. Vėliau visi trys vaikinai išbėgo iš laiptinės ir nubėgo link (duomenys neskelbtini), „I.“ parduotuvės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo V. D. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, jie neprieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems duomenims, baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis turėtų tikslą kaip nors apkalbėti D. J. ir J. G.. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusiojo V. D. parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

32. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš baudžiamojoje byloje esančio nukentėjusiojo V. D. protokolo-pareiškimo matyti, kad jame jis nurodė, jog 2020 m. vasario 27 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje jį užpuolė pažįstamas asmuo D. J. su dar dviem savo draugais. Panaudodamas fizinį smurtą vienas iš D. J. draugų griebė už auksinės grandinėlės, kuri tuo metu kabojo ant nukentėjusiojo kaklo, ir pradėjo nukentėjusįjį smaugti. Kol vienas vaikinas smaugė V. D. su grandinėle, D. J. ir kitas vaikinas, kurio nepažįsta, rankomis sudavė jam apie 8 smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą. Grandinėlei nutrūkus, vaikinai ją pagrobė ir pasišalino nukentėjusiajam nežinoma kryptimi. Grandinėlės vertė apie 800 Eur (b. t. 1, b. l. 1). Iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, pavadinimu: 2020_02_27_17-14- 34_37067682168, patvirtina nukentėjusiojo V. D. nurodytas įvykio aplinkybes. Iš minėto garso įrašo nustatyta, kad vyras kvietėsi policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), nes jam nuplėšė grandinėlę, o tai padarę asmenys bėga (duomenys neskelbtini)., link parduotuvės „M.“. Vyras nurodė, kad buvo trys vaikinai, maždaug (duomenys neskelbtini) amžiaus, apsirengę juodai, su džinsais, vienas žemo ūgio, kiti du aukšti. Vyras bandė pats vytis užpuolikus, tačiau jų nebemato, todėl laukia policijos pareigūnų prie parduotuvės „M.“ (b. t. 1, b. l. 43-44). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai patvirtina, kad nukentėjusysis V. D. pateikė pagrobtos grandinėlės su kryžiumi fotonuotrauką bei papuošalo gamybos ir išdavimo kvitus (b. t. 1, b. l. 29-31, 32-37).

33. Liudytojai, policijos pareigūnai M. O., D. V. paaiškino, kad jiems atvykus nurodytu adresu, į juos kreipęsis asmuo teigė, jog jam nuplėšė grandinėlę. Policijos pareigūnams patikrinus Vilniaus stoties rajone esančius lombardus, rasti auksinės grandinėlės nepavyko.

34. Kaip matyti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. K. 2020 m. rugsėjo 11 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis J. G. duotais parodymais, 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo nuvykta, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti prekybos centro „R.“ patalpose esantį lombardą. Atvykus minėtu adresu, lombarde dirbo S. B., kuri pateikė lombarde priimamų (superkamų) daiktų 2020 metų registracijos žurnalą. Patikrinus žurnalą, vasario mėnesio atliktuose supirkimuose nebuvo užfiksuotas auksinės grandinėlės su auksiniu pakabuku priėmimo faktas ar D. J. vardu priimtų daiktų faktas (b. t. 2, b. l. 35-36). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo J. M. 2020 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta D. J. anketinių duomenų analizė. Buvo pastebėta, kad asmuo yra ne kartą sulaikytas kartu su A. T., J. G., todėl buvo nuspręsta D. J., A. T. ir J. G. parodyti atpažinti pagal jų nuotraukas nukentėjusiam V. D.. Atlikus parodymus atpažinti pagal asmens nuotrauką, nukentėjusysis V. D. atpažino visus tris asmenis, kaip asmenis, apiplėšusius jį 2020 m. vasario 27 d. (b. t. 1, b. l. 15). Be kita ko, šiame tarnybiniame pranešime užfiksuotą informaciją patvirtina 2020 m. kovo 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, jog V. D. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį D. J., kaip asmenį, kuris jį mušė 2020 m. vasario 27 d. plėšimo metu (b. t. 1, b. l. 86-88); 2020 m. kovo 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, jog V. D. atpažino A. T., esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, kuris jį mušė rankomis 2020 m. vasario 27 d. plėšimo metu (b. t. 1, b. l. 80-82); 2020 m. kovo 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, jog V. D. atpažino J. G., esantį nuotraukoje Nr. 1, kaip asmenį, kuris nuo jo kaklo nuplėšė grandinėlę ir jį dusino 2020 m. vasario 27 d. plėšimo metu (b. t. 1, b. l. 83-86). Taigi, nukentėjusysis V. D. atpažino J. G., D. J. ir A. T. kaip asmenis, kurie jį mušė rankomis 2020 m. vasario 27 d. plėšimo metu.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, pažymi, jog nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad minėtame lombarde priimamų (superkamų) daiktų 2020 metų registracijos žurnale nebuvo duomenų apie auksinės grandinėlės su auksiniu pakabuku priėmimo faktą ar D. J. vardu priimtų daiktų faktą, nesudaro pagrindo teigti, jog D. J. nepadarė nagrinėjamos nusikalstamos veikos.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamoje byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, juos išanalizavo bei sujungdamas į vientisą loginę grandinę padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad D. J. ir J. G., veikdami kartu su trečiuoju asmeniu A. T. (miręs), tiesiogine tyčia, panaudodami fizinį smurtą ir atimdami galimybę nukentėjusįjį V. D. priešintis, pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiojo 800 Eur vertės auksinę grandinėlę su kryžiumi. Nagrinėjamu atveju pagal pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertintais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad nuteistajam J. G. ranka stvėrus auksinę grandinėlę kartu su ant jos kabėjusiu auksiniu pakabuku – kryžiumi, buvusią ant nukentėjusiojo V. D. kaklo, nuplėšė auksinę grandinėlę kartu su ant jos buvusiu auksiniu pakabuku – kryžiumi, o D. J. ir trečiasis asmuo A. T. (miręs) sukėlė nukentėjusiajam V. D. fizinį skausmą suduodant jam apie 8 smūgius į įvairias kūno vietas, atimant galimybę priešintis. Tuoj pat, nieko nedelsdami, visi trys asmenys, t. y. D. J., J. G. ir A. T., išbėgo iš laiptinės, o nukentėjusysis, skambindamas bendruoju pagalbos numeriu, bandė dar vytis juos, tačiau nepavijo. Taigi, tiek D. J., tiek J. G., tiek A. T. aiškiai suvokė jų veiksmų bendrumą, pritarė vienas kito veiksmams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiais bendrais veiksmais jie pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. D. priklausantį turtą – auksinę grandinėlę kartu su ant jos buvusiu pakabuku – auksiniu kryžiumi, tuo nukentėjusiajam padarydami 800 Eur turinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus ir daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad D. J. nuteistas dėl plėšimo pagrįstai, o apeliacinis skundas atmetamas.

37. Nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde pažymima, jog baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra neginčytinai įrodyti nustatyta tvarka. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu (visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Atsakant į nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad neaiškumai yra aiškinami kaltinamo asmens naudai tik tuomet, kai jų nepavyksta pašalinti išnaudojus visas galimybes. Šiuo atveju iškilusias abejones dėl D. J. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką šalina iš dalies jo paties, nuteistojo J. G., nukentėjusiojo V. D., liudytojų M. O., D. V. parodymai, V. D. protokolas-pareiškimas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kiti byloje surinkti duomenys, kurių visuma, jungiant juos į vientisą logišką grandinę, leidžia spręsti dėl D. J. kaltės įvykdžius nukentėjusiojo V. D. plėšimą.

38. Apibendrinant išsakytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, jų pagrindu buvo padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados, jog D. J. ir J. G., veikdami kartu A. T., apiplėšė nukentėjusįjį V. D., t. y. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką esant pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybės.

Dėl D. J. paskirtos bausmės.

39. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

40. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. J. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas net 17 kartų, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, veikos turi sunkėjimo tendenciją, baustas administracine tvarka, nedirbantis, šiuo metu atliekantis bausmę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas D. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 48 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, D. J. paskirtos bausmės pagrindo keisti nėra. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skirtingais teismų sprendimais nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai subendrino nuteistajam palankesniu būdu jas iš dalies sudėdamas. Teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų veikų, asmenybės pavojingumui, todėl teigti, jog galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus, nėra jokio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

41. Vilniaus apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 180,00 Eur už J. G. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 2023 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 190,00 Eur už D. J. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

42. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato Adolfo Remeikio bei nuteistojo D. J. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami, tačiau būtinybė skirti nuteistiesiems gynėjus kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. G. ir D. J. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. G., jo gynėjo advokato Adolfo Remeikio ir nuteistojo D. J. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 180,00 Eur iš nuteistojo J. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 190,00 Eur iš nuteistojo D. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusArūnas BudrysIeva Gavelytė-Kalytienė