- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- 1S-213-497/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08530-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- J. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. spalio 7 d., panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. J. G. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-486/2023 kaltinamas tuo, kad jis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su D. J. ir A. T., iš anksto susitarę, 2020 m. vasario 27 d., apie 17.00 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), ranka stvėrė ant nukentėjusiojo V. D. kaklo kabojusią auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku - kryžiumi ir ją nuplėšė, kai tuo metu D. J. ir A. T. sukėlė V. D. fizinį skausmą, suduodami jam apie 8 smūgius į įvairias kūno vietas, atimant galimybę priešintis. Tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. D. priklausantį turtą - auksinę grandinėlę su pakabuku - auksiniu kryžiumi, taip nukentėjusiajam padarydami 800 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbta kaltinamojo paieška. Kaltinamasis J. G. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Italijos Respublikoje bei konvojuotas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi buvo palikta galioti 2021m. spalio 26 d. nutartis bei pakeistos kardomosios priemonės suėmimo terminas nustatytas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. spalio 7 d.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
3. Kaltinamasis J. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartimi jam paskirtą suėmimą į lengvesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
3.1. Nurodo, kad suėmimas jam taikomas nepagrįstai ilgai – nuo 2022 m. spalio 7 d. Teismas nepagrįstai ilgai taikydamas suėmimą neatsižvelgė ir nevykdo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio, kurie nustato, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip nei pagal teismo nuosprendį, o vykdant teismo nuosprendžio procedūras yra numatyta visa eilė kardomųjų priemonių, galinčių užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose, nes jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje.
3.2. Tvirtina, kad 2021 m. dviejuose Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžiuose nedalyvavo, nes nežinojo kada vyks teismas. Šaukimas atėjo pas jo 87 metų mažai raštingą, lietuviškai neskaitančią ir beveik nekalbančią močiutę, kuri nesuprato apie teismo posėdžius ir jo neinformavo apie jos adresu gautus šaukimus.
3.3. Akcentuoja, kad suėmimo pratęsimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nagrinėtas nuotoliniu būdu, esant prastam interneto ryšiui, todėl teismas padarė neteisingas išvadas jog jis pastaruosius du metus gyveno Italijoje, kur tariamai slapstėsi nuo teismo, kad šeimą turi tik teoriškai, jog būdamas laisvėje gali išvykti į Italiją, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti jo dalyvavimo teismo posėdžiuose. Kaltinamojo teigimu, tai netiesa, socialiai integruotas jis Lietuvoje, o ne Italijoje. Kadangi suėmimas vyko nuotoliniu būdu, buvo neatskleista, kad faktinė jo nuolatinė gyvenamoji vieta 2021 m. buvo ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena pas nuo vaikystės pažįstamą I. B.. Nuo teismo jis nesislapstė. Į Italiją buvo trumpam nuvykęs padėti įsikurti broliui.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su reikšmingais skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos duomenimis bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, kad byloje nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl kardomoji priemonė – suėmimas J. G. pratęsta pagrįstai.
5. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
6. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad J. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo, liudytojų parodymuose, apžiūrų protokoluose bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
7. J. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Taigi šiuo atveju egzistuoja suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje.
8. Šiuo atveju suėmimo terminas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartimi kaltinamajam pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis)) numatytu pagrindu.
9. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo riziką. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta. Tačiau apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ne tik atsižvelgiant į gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-384-387/2020).
10. Už J. G. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam be kita ko gresia ir laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Nors tai nėra absoliuti sąlyga taikyti asmeniui griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka daryti išvadai, kad asmuo gali bėgti ir slėptis, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Juolab, kad nors sankcijoje numatyta ir švelnesnė – arešto bausmė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas 11 kartų, pripažinus jį kaltu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad jam būtų skirta griežtesnė sankcijoje numatyta – laisvės atėmimo bausmė. Taigi, šiuo atveju gresiančios bausmės dydis leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ką šiuo atveju pagrindžia ir kitos baudžiamosios bylos metu nustatytos aplinkybės. Šioje byloje kaltinamasis pažeidė jam paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir pasislėpė nuo teismo užsienyje. Kaltinamojo dalyvavimas byloje buvo užtikrintas tik paskelbus jo paiešką ir išdavus Europos arešto orderį sulaikius jį Italijoje. Nors skunde nurodoma, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje pas vaikystės draugę, tačiau tai paneigia paties kaltinamojo anksčiau nurodytos aplinkybės. Kaip pats kaltinamasis yra nurodęs 2022 m. spalio 4 d. vykusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje,( kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo klausimas), prieš suėmimą jis gyveno Italijoje du metus, Italijoje turėjo autoservisą, kurio šeimininkas buvo brolio draugas. Taip pat nurodė, kad kitų vaikų jo motina turi, tačiau visi jie užsienyje. Taigi pats kaltinamasis 2022 m. spalio 4 d. posėdyje nurodė, kad Italijoje gyveno du metus ir ten dirbo, todėl skunde dėstoma kaltinamojo pozicija, jog jis į Italiją buvo nuvykęs tik trumpam, padėti įsikurti broliui ir nesislapstė, atmestina, o surinkti duomenys patvirtina, kad jis turi pakankamai tvirtų socialinių – ekonominių ryšių užsienyje, gi su Lietuvos Respublika tvirti socialiniai ryšiai kaltinamojo nesieja. Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad netaikant suėmimo, egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad J. G. gali vėl išvykti į Italiją, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pratęsimo pagrindas šiuo metu nėra išnykęs.
11. Skundo teiginiai, jog dėl prasto interneto ryšio suėmimo pratęsimo posėdžio metu nebuvo atskleistos aplinkybės, kurios pasak kaltinamojo patvirtina suėmimo tęsimo nepagrįstumą atmestini. Perklausius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. posėdžio garso įrašą girdėti, jog posėdžio pradžioje paskelbus teismo sudėtį ir pasiteiravus kaltinamojo ar nebus nušalinimų, šis nurodė, kad nebus, išklausius prokurorės poziciją dėl suėmimo pratęsimo, teismas kreipėsi į kaltinamąjį klausdamas ką jis pageidauja pasakyti dėl prokurorės siūlymo. Kaltinamasis nurodė nesutinkantis, teigė, kad būtų įmanoma išeiti į laisvę už užstatą ar „dar kažką“. Jokių kitų argumentų kaltinamasis nenurodė, nors turėjo visas galimybes pasisakyti, interneto ryšys jokių kliūčių kaltinamajam pasisakyti nesudarė.
12. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, kad J. G. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma jau gana ilgą laiką – daugiau kaip vienus metus. Tačiau suėmimo taikymas grindžiamas byloje esančių aplinkybių visuma, vien ilga jo taikymo trukmė nesudaro pagrindo šios kardomosios priemonės keisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju J. G. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gresia laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, du trečdaliai šios bausmės yra 4 metai, todėl maksimalus suėmimo terminas nėra pažeidžiamas. Atsižvelgiant į J. G. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį ir gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės suvaržytos labiau nei reikia procesiniams tikslams pasiekti ir pažeidžia proporcingumo principą. Byla pirmosios instancijos teisme jau baigta nagrinėti ir teisėjas yra išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, kuris bus skelbiamas 2023 m. rugpjūčio 4 d. Taigi, suėmimo taikymo pabaiga gali būti išspręsta kiek daugiau nei po savaitės.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnės kardomosios priemonės nei kiekviena atskirai, nei taikant jas kaip kompleksą, neeliminuotų slapstymosi nuo baudžiamojo proceso ir rizikos. Net ir taikant švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, esant laisvoms Europos Sąjungos valstybių sienoms, kaltinamasis galėtų išvykti į užsienio valstybę. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės taip pat duoda pagrindą išvadai, kad jokia kita švelnesne kardomąja priemone ar net keliomis iš jų nagrinėjamu atveju negali būti užtikrinami kardomųjų priemonių skyrimui keliami tikslai (BPK 119 straipsnis). Šiuo metu kaltinamojo J. G. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir priešingai nei tvirtina kaltinamasis neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
14. Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
kaltinamojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.